Civilinė byla Nr. e2-37-670/2024
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01159-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;
2.6.6.2; 2.6.10.5.1; 3.1.7.4; 3.2.3.1;
3.2.4; 3.2.6.1 (S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 17 d.
Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis,
sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idlija“ atstovei advokatei Gretai Paskačimienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ atstovei advokatei Gretai Motiejūnienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idlija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už vežimo paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo
SIXT GMBH & Co. Autovermietung KG.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Idlija“ (toliau – UAB „Idlija“) pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“ (toliau – Manvesta“), kuriuo prašo pripažinti atsakovės atliktą prievolių įskaitymą 7 990,49 Eur sumai mokėtinai ieškovei, negaliojančiu; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 7 990,49 Eur skolos už atliktas vežimo paslaugas; priteisti 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, trečiasis asmuo SIXT GMBH & Co. Autovermietung KG (toliau – SIXT).
2022 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas kreditorės UAB „Idlija“ prašymas ir nutarta iš skolininkės UAB „Manvesta“ išieškoti kreditorei UAB „Idlija“ 7 990,49 Eur skolos, 8 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2022 m. spalio 10 d. teisme gauti skolininkės UAB „Manvesta“ prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimų ir teismo įsakymo išdavimo.
2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi priimtas kreditorės ieškinys ir panaikintas 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo įsakymas.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad ginčas byloje kilo dėl tarptautinio krovinio pervežimo. Tarp šalių buvo sudarytos dvi sutartys, t. y. (duomenys neskelbtini) Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), už šias paslaugas atitinkamai pateikta 2021 m. liepos 16 d sąskaita Nr. 210793 (11 253 Eur) ir 2021 m. lapkričio 15 d. sąskaita Nr. 211419 (6 091,62 Eur), mokėjimo terminai pagal minėtas sutartis suėjo atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2021 m. gruodžio 13 d. Ginčo tarp šalių dėl prievolės apmokėti sąskaitas nėra, tačiau yra atliktas įskaitymas, kuris gali būti atliktas tik pagal priešpriešinę, visiškai pripažįstamą ir galiojančią prievolę. Ginčas kilo dėl ieškovės atlikto krovinio (naudotų transporto priemonių) pervežimo pagal (duomenys neskelbtini) Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) važtaraštis patvirtina, kad krovinį gavėjas priėmė be jokių pastabų apie krovinio apgadinimą. Atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. informavo ieškovę, kad gavo trečiojo asmens SIXT pretenziją dėl vežimo metu apgadinto krovinio su reikalavimu atlyginti 7 990,49 Eur nuostolius. 2021 m. birželio 2 d. ieškovės draudimo brokeris pateikė atsakovei motyvuotą atsakymą, kad pretenzija nepagrįsta ir pateikta praleidus terminą. 2021 m. liepos 29 d. atsakovė savo vardu pateikė pretenziją, kuri buvo grindžiama ta pačia trečiojo asmens 2021 m. gegužės 14 d. pateikta pretenzija ir sąskaita, prašydama atlyginti minėtą sumą. Pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta, nes pateikta praleidus teisės aktuose numatytus terminus. Atsakovė nepaisant nurodytų faktinių aplinkybių įskaitė pretenzijoje nurodytą 7 990,49 Eur sumą į ieškovei pagal 2021 m. liepos 16 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. sąskaitas mokėtinas sumas. Patikslino, kad į 2021 m. gegužės 14 d. ieškovei elektroniniu laišku pateiktą pretenziją, kai atsakovė prašė į laišką atsakyti per 3 darbo dienas, atsakyta nebuvo. Kada pateikė CMR važtaraštį negali atsakyti. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.29 punkte numatyta, kad vežėjas privalo visus dokumentus persiųsti per 24 val., dokumentai dėl krovinio sugadinimo nebuvo pateikti. Defektų nebuvo, nebuvo jokių pastabų, o pretenzija pateikta praleidus terminą. Pastabos dėl krovinio apgadinimo turi būti įrašytos krovinio priėmimo metu, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui. 2021 m. balandžio 9 d. įrašas CMR važtaraštyje nepatvirtina, kad buvo defektai. Važtaraštis išrašomas 3 egzemplioriais, vežėjas gavėjui pateikia savo egzempliorių, gavėjas pasirašo, tai reiškia kad vežėjo egzempliorius yra su gavėjo spaudu. Gavėjo važtaraštyje atsirado įrašas, tai galėjo būti įrašyta bet kuriuo metu. Vežėjas gavo patvirtinimą važtaraštyje, kad krovinys priimtas ir tokį persiuntė savo darbdaviui. CMR krovinio pervežimas tarptautinis, pats maršrutas Vokietijoje, CMR važtaraščio formas pateikia vežėjas, vienkartinio pervežimo sutartimi susitarė dėl CMR konvencijos taikymo. Pačiame užsakyme nebuvo nurodyta dėl CMR konvencijos taikymo.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovė turėjo pareigą apmokėti ieškovei sąskaitas, tačiau apmokėjimai nebuvo atlikti, nes buvo atliktas priešpriešinio reikalavimo įskaitymas ieškovės atžvilgiu. UAB „Manvesta“ turėjo reikalavimą dėl krovinio sugadinimo, todėl įskaityta už krovinio pervežimą. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kai siuntėjas ir gavėjas skirtingose šalyse taikomos konvencijos nuostatos, taip pat šalys gali susitarti dėl jos taikymo, tačiau tai turi būti aiškiai išreikšta. Vien CMR važtaraščio užpildymas nereiškia, kad bus taikomas CMR, nes šalys turi susitarti, o tokių duomenų byloje nėra. Buvo naudojama tik CMR važtaraščio forma ir duomenų, kad atsakovė patvirtino tai, byloje nėra. Krovinio priėmimo dokumentai patvirtina, kad krovinys pristatytas 2021 m. balandžio 9 d., gegužės mėnesį iš trečiojo asmens gavo pretenziją, kad pervežimo metu automobilis buvo sugadintas ir pateikta ataskaita. UAB „Manvesta“ tą pačią dieną kreipėsi į ieškovę ir persiuntė gautus dokumentus, prašė per 3 dienas pateikti atsakymą, tačiau jokio atsakymo negavo. Vėliau UAB „Manvesta“ gavo iš trečiojo asmens konkrečią pretenziją atlyginti žalą ir ją atlygino. UAB „Idlija“ pateikus pretenziją nereagavo ir tik rugpjūčio mėnesį sulaukė atsakymo, kad su pretenzija nesutinka, kad ji atmetama. UAB „Manvesta“ atliko įskaitymą. Yra du pagrindiniai įrodymai – tai skirtingi CMR važtaraščiai. Pirmas yra vežėjo, kurį pateikė ieškovė praėjus 4 mėnesiams, kuriame 19 punkte yra įrašas, kad gavėjas priima krovinį pagal skaičių ir, kad patikra dar bus atlikta. Byloje pateiktas kitas važtaraštis kur nurodyti sugadinimai. Tai patvirtina, kad atvežus krovinį vežėjas gavo važtaraštį, kad defektai yra, o kitame konkrečiai nurodyti defektai. Ką reiškia toks spaudas turėjo reaguoti vežėjas, jam kyla konkreti atsakomybė. Sutarties 5.1.23 punkte konkrečiai nurodyta vežėjo pareiga, kad esant trūkumams vežėjas turi informuoti užsakovą. Vežėjas galimai ignoravo tokį įrašą ir ginasi nuo pareikšto reikalavimo. Įskaitymas atliktas vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 3.2.6 punktu.
Trečiasis asmuo byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdį trečiasis asmuo informuotas tinkamai, prašymų negauta, byla išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Idlija“ teikė atsakovei UAB „Manvesta“ krovinių vežimo paslaugas pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytą Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už šias paslaugas atitinkamai pateikė 2021 m. liepos 16 d. sąskaitą Nr. 210793 ir 2021 m. lapkričio 15 d. sąskaitą Nr. 211419.
2021 m. balandžio 8 d. atsakovė iš savo kliento (trečiojo asmens SIXT) gavo užsakymą dėl automobilių pervežimo įvairiais maršrutais, kurio vykdymą perdavė ieškovei. (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta Vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo pervežti automobilius atsakovės klientui, t. y. trečiajam asmeniui SIXT. Vykdant sutartį buvo vežami automobiliai maršrutu Miunchenas-Schöneck, taip pat buvo vežamas ir automobilis Audi A6 Avant 55TFSI e quattro sport, dėl kurio apgadinimo šioje byloje ir kilo ginčas.
Krovinys, įskaitant ir ginčo automobilį, į paskirties vietą buvo pristatytas pagal CMR važtaraštį 2021 m. balandžio 9 d.
2021 m. gegužės 14 d. atsakovė gavo trečiojo asmens pranešimą dėl automobilio sugadinimo ir transportavimo metu automobiliui padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydama atsiųsti CMR važtaraštį. Iš teismui pateikto CMR važtaraščio IDL Nr. 0051736 matyti, kad jame surašytos automobilių markės ir 13 punkte padarytas įrašas, kad dėl „atsargumo mes laikome Jus atsakingus už čia aprašytą žalą“. Ieškovo byloje pateikta elektroninio laiško kopija patvirtina, kad atsakovė gavusi trečiojo asmens CMR važtaraštį kreipėsi su pranešimu į ieškovę dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad automobiliui A6 Avant 55 TFSI e quattro sport padaryti apgadinimai (dešinės pusės slenkstis, priekinis dešinės pusės ratas, automobilio dugnas, dešinės pusės veidrodėlis ir dešinės pusės durelės). Atsakovė prašė į šį prašymą ieškovės atsakyti per 3 darbo dienas. Byloje nepateikta rašytinių duomenų, kad ieškovė į šį prašymą būtų parengusi atsakymą atsakovei, kad atsakymas nebuvo išsiųstas patvirtino ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu. 2021 m. rugpjūčio 4 d. žalų administravimo įmonė, atstovaudama UAB „Idlija“, elektroniniu laišku atsakovei pranešė, kad negali patvirtinti nuostolių dydžio nei atsakomybės, kadangi pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį krovinio gavėjas apie defektus turi pažymėti krovinio priėmimo metu arba per 7 dienas nuo jo priėmimo, automobiliui padaryta žala nėra įrodyta, todėl pretenzija atmetama.
2021 m. liepos 27 d. atsakovė gavo SIXT reikalavimą padengti patirtą žalą dėl automobilio, o kartu pateikė ir 2021 m. balandžio 29 d. atliktos žalos ekspertizės aktą su fotonuotraukomis, kuri patvirtina, kad žala sudaro 7 990,49 Eur. Byloje pateiktas 2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė trečiajam asmeniui SIXT sumokėjo 7 990,49 Eur.
Kaip matyti byloje pateiktos dvi skirtingos CMR važtaraščio kopijos, o juose nurodyta informacija šalių atstovių buvo aiškinama taip pat skirtingai. Ieškovės atstovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. ieškovė tinkamai pristatė krovinį ir jokių pretenzijų važtaraštyje pažymėta nebuvo.
Ieškovė byloje pateikė CMR važtaraščio IDL Nr. 0051736 egzempliorių, iš kurio matyti, kad pastabų būtent dėl ginčo automobilio sugadinimo nebuvo. Byloje pateikti važtaraščiai skirtingi, tačiau iš ieškovės pateikto CMR važtaraščio kopijos matyti, kad 19 punkte uždėtas spaudas: „Gavimo patvirtinimas tik pagal kiekius. Prieštaravimai dėl defektų galioja tol, kol nebus atlikta tinkama patikra“.
Taigi iš tokios informacijos galima spręsti, kad krovinio pristatymo dieną krovinį priėmęs darbuotojas patvirtino tik faktą apie krovinio pristatymą, o atlikus patikrą bus pateikti prieštaravimai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
Pagal CMR 1 straipsnio 1 dalį, krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR.
Taigi, jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka paminėtas sąlygas, jai taikytina CMR, tačiau CMR taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. Tokiam CMR konvencijos taikymo aiškinimui neturi įtakos tarptautinio vežimo sutarties sudarymo momentas. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020).
Kadangi šioje byloje krovinio pervežimo sutartis buvo vykdoma toje pačioje šalyje (vietiniai pervežimai Vokietijoje), todėl pagal CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkto apibrėžtį joms CMR konvencijos nuostatos negali būti taikomos.
Byloje pateiktas žalos ekspertizės aktas patvirtina automobilio remonto išlaidas, kurias sudaro 7 990,49 Eur (6 497,08 Eur remonto kaštai, 1 600 Eur vertės sumažėjimo dydžio ir 930,76 Eur sąmatos/vertinimo mokestis). Teismo vertinimu šių nuostolių kilmė ir dydis yra pagrįsti, o ieškovė byloje nepateikė jokių faktinių duomenų paneigiančių nurodytos žalos dydį.
Atsakovė iš savo kliento (trečiojo asmens) gavo užsakymą dėl automobilių pervežimo. Atsakovė sudarė sutartį su ieškove dėl krovinio pervežimo, kurios pagrindu ieškovė vežė krovinį suinteresuotam asmeniui ir buvo padaryta žala. Bendrųjų sąlygų 5.1.33 punkte nustatyta vežėjo atsakomybė už krovinio pristatymą. Vežėjas privalo dalyvauti ir krovinio iškrovimo procese, tikrinti iškraunamo krovinio kiekį ir būklę, o paaiškėjus faktams, apie galimus krovinio sugadinimus, vežėjas privalo raštiškai informuoti užsakovą ir gauti jo instrukcijas. Bendrųjų sąlygų 5.1.22 punkte taip pat numatyta, kad vežėjas privalo informuoti žodžiu ar raštu užsakovą apie bet kokias pervežimo metu iškilusius ar galinčias iškilti aplinkybes ar situacijas. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad krovinio pristatymo dieną krovinio gavėjas (trečiasis asmuo) CMR žiniaraštyje pažymėjo, kad krovinį gavo tik pagal kiekius ir, kad prieštaravimas galioja, kol nebus atlikta tinkama patikra. Ieškovė į tokias pastabas nekreipė dėmesio ir atsakovės neinformavo, net ir po to, kai atsakovė gavusi pretenziją iš užsakovo apie automobilio apgadinimą pranešė ieškovei.
Bendrųjų sąlygų 3.2.6 punktu šalys susitarė, kad: „Užsakovas turi teisę vienašališkai įskaityti užsakovo finansinių reikalavimų užsakymo vykdytojui sumas (pvz., reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, baudų sumokėjimo, puspriekabių nuomos ir kt.) į pagal šią ir pagal bet kurią kitą tarp užsakovo ir užsakymo vykdytojo sudarytą sutartį užsakovo mokėtinas sumas, įskaitant ir tuos atvejus, kai užsakymo vykdytojas savo finansinį reikalavimą pagal tokias sutartis yra perleidęs trečiajam asmeniui faktoringo ar kitos užsakymo vykdytojo piniginio reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu.
Vadinasi, priešingai nei įrodinėja ieškovė, šalys bendrosiose sąlygose nebuvo sudariusios atskiro susitarimo, kad CMR konvencija turėtų būti taikoma ir vietiniams krovinių pervežimams.
Dėl atsakovo atlikto įskaitymo
Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-502/2012, apibendrindama įskaitymo sąlygų nuostatas ir vertindama jas sistemiškai, pažymėjo, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).
Nagrinėjamoje byloje atsakovės reikalavimai ieškovei pagrįsti būtent trečiojo asmens pateikta ekspertų išvada, kurioje aiškiai nurodyta kokia žala patirta. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad dėl ieškovės veiksmų atsiradę krovinio (automobilio) sugadinimo nuostoliai siekia būtent 7 990,49 Eur.
2021 m. liepos 16 d. PVM sąskaita-faktūra IDL Nr. 210793 patvirtina, kad UAB „Manvesta“ už krovinio pervežimo užsakymą UAB „Idlija“ turi sumokėti 11 253 Eur ir pagal 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą IDL Nr. 211419 – 6 091,62 Eur.
Byloje pateikti neginčijami rašytiniai duomenys, kad atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. siuntė elektroninį laišką ieškovei dėl padarytos žalos ir prašė atsiųsti atsakymą per 3 dienas. Taip pat nurodė, kad šis elektroninis laiškas yra oficialus pranešimas apie būsimą žalą ir tai laikoma pakankamu įrodymu su visomis iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, jog apie žalą buvo pranešta tinkamai. Ieškovė atsakovei į šį laišką neatsakė.
2021 m. liepos 29 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją Nr. A/21-1641, kuria pareiškė reikalavimą dėl 7 990,49 Eur nuostolių atlyginimo ir nurodė, kad nurodyta suma bus išskaityta iš ieškovei mokėtinų sumų (pagal 2021 m. liepos 16 d. Eur ir 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitas-faktūras).
Atsakovė atlygino žalą trečiajam asmeniui ir vadovaudamasi tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atliko 7 990,49 Eur įskaitymą į ieškovei mokėtinas sumas už pervežimo paslaugas, pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vienkartines krovinio pervežimo sutartis.
Atsakovė pateiktais byloje rašytiniais įrodymais įrodė, kad vykdant tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytą sutartį, dėl vienkartinio krovinio pervežimo priklausančio trečiajam asmeniui, buvo apgadintas krovinys (automobilis) ir, kad atsakovė savo klientui atlygino padarytą žalą. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių šias nustatytas aplinkybes.
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 3.2.6 punktą, iš kurio matyti, kad ieškovė sutiko, jog atsakovė turi teisę vienašališkai įskaityti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, darytina išvada, kad atsakovė prievolių įskaitymą atliko teisėtai, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad byloje patyrė 3 179,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 675,94 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 504 Eur dokumentų vertimo išlaidos, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 3 179,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 8 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idlija“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už vežimo paslaugas priteisimo, netenkinti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idlija“, juridinio asmens kodas 145202032, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“, juridinio asmens kodas 158297016, 3 179,94 Eur (tris tūkstančius šimtą septyniasdešimt devynis Eur 94 ct), bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.
Teisėjas
Raimundas Klimaitis