Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-572-56/2011
Teisėja J. Gaidytė-Lavrinovič Teiminio proceso Nr. 2-02-3-13497-2009-2 Proc. sprendimo kategorijos:99.1.4;121.14.121.18;
122.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
kolegijos teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsakovei T. R. nustatytas 50 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas už paduodamą apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovei T. R. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys O. R., P. V., A. Š., V. T..
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės T. R. 4222,63 Lt skolą už sunaudotas gamtines dujas, nurodant priteistą skolą pervesti į ieškovo atstovo AB „Lietuvos dujos“ Tiekimo departamento Vilniaus skyriaus sąskaitą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos bei 127,00 Lt žyminį mokestį.
Nurodė, kad ieškovas su atsakove T. R. 2007 m. birželio 27 d., vadovaujantis atsakovės pateiktu 2007-01-16 VĮ Registrų centro pažymėjimu Nr. 44/680147, sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12188785. Sudarytos sutarties pagrindu ieškovas tiekė dujas, tačiau už tiekiamas gamtines dujas buvo mokama nepilnai ir nereguliariai. Atsakovė teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad skola už suvartotas gamtines dujas buvo suvartota bendrai su kitais namo butų savininkais. Sutarties 9 punktas nurodyta, kad jeigu skaitiklis įrengtas valdoje, kurioje gyvena kelios šeimos, už suvartotas gamtines dujas atsiskaito Vartotojas, sudaręs sutartį su Tiekėju. Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Lietuvos dujos“ pasirašė pati atsakovė, kuri ir buvo vienintelė namo savininkė. Atsakovei T. R. 2007 m. birželio 27 d. sudarant sutartį buvo pastatyta viena apskaitos priemonė – gamtinių dujų skaitiklis KROMSCHRODER BK G 6T (BK), Nr. 16426346, todėl su AB „Lietuvos dujos“ už gamtinių dujų tiekimą, adresu E. Pliaterytės g. 30-1, Trakų Vokė, Vilniuje, pagal Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12188785 buvo atsiskaitoma tik pagal šios ieškovui žinomos apskaitos priemonės rodmenis. Nors 2009 metais atsakovė už gamtines dujas mokėjo beveik kiekvieną mėnesį, tačiau skaitliuko rodmenys ne visada buvo deklaruojami, o mokėjimai nepadengdavo esančio įsiskolinimo. Išaugus įsiskolinimui, 2009 m. liepos 20 d. AB „Lietuvos dujos“ išsiuntė atsakovei įspėjamąjį raštą dėl susidariusios skolos ir galimų pasekmių neapmokėjus įsiskolinimo. Tuo metu įsiskolinimo suma išaugo iki 49108 m3 bei sudarė 6251,39 Lt. Atsakovei įspėjime buvo nurodytas terminas sumokėti įsiskolinimą, priešingu atveju, ji buvo įspėta, kad bus nutrauktas gamtinių dujų tiekimas. Gavusi įspėjamąjį raštą atsakovė įsiskolinimą sumažino, tačiau pilnai jo neapmokėjo. 2009 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas atsakovės prašymas nutraukti gamtinių dujų tiekimą, adresu E. Pliaterytės g. 30-1, nes namo bendraturčiai neatsiskaito su ja už suvartotas gamtines dujas. 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo gautas atsakovės naujas prašymas laikinai atidėti gamtinių dujų tiekimo nutraukimą iki rugsėjo mėnesio 20 d., kad atsakovė galėtų įspėti namo gyventojus. Gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas 2009 m. rugsėjo 25 d. Atsakovė 2009 m. rugsėjo 22 d. papildomai pateikė prašymą pratęsti gamtinių dujų tiekimo atjungimą – t.y. neatnaujinti gamtinių dujų tiekimo iki 2009 m. spalio 22 d. ir pažadėjo skolą apmokėti. 2009 m. spalio 22 d. po dujotiekio rekonstrukcijos atnaujinant atsakovei gamtinių dujų tiekimą buvo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12188785 ir sumontuotas gamtinių dujų skaitiklis ELSTER BK G 4T (BK), Nr. 25978630, rodmenys sumontavus skaitiklį 0 m3. Atsakovei gamtinių dujų tiekimas po rekonstrukcijos atnaujintas ir gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta, adresu E. Pliaterytės g. 30-9, Trakų Vokėje, Vilniuje. Atsakovė, kaip privalėjo pagal Sutarties 4.9 punktą, neinformavo AB „Lietuvos dujos“ apie pasikeitusius namo dalies savininkus. Kad bus rekonstruojamas vidaus dujotiekis ir prijungti papildomi butai AB „Lietuvos dujos“ tapo žinoma tik iš atsakovės 2009 m. rugsėjo 22 d. prašymo. Nauji savininkai taip pat nesikreipė į AB „Lietuvos dujos“ dėl dujotiekio sistemos rekonstrukcijos ar papildomų apskaitos priemonių įrengimo. Įsiskolinimas už suvartotas gamtines dujas susidarė iki dujotiekio rekonstrukcijos ir yra suskaičiuotas pagal 2007 m. birželio 27 d. Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 12188785. Atsakovė ne kartą buvo informuota apie susidariusį įsiskolinimą, jį pripažino ir žadėjo apmokėti. Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartys, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos 2009 m. spalio 21 d., atskiros apskaitos priemonės buvo pastatytos 2009 m. spalio 22 d., adresu (duomenys neskelbtini) gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2009 m. spalio 5 d., apskaitos priemonė pastatyta 2009 m. spalio 22 d. Pagal mokėjimų už sunaudotas gamtines dujas paskaičiavimą atsakovė iki 55 m3 nesumokėjo 4222,63 Lt, kas sudaro: dvinarės gamtinių dujų kainos gamtinių dujų kainos kintamosios dalies skola iki 55 m3 – 3994,36 Lt, dvinarės gamtinių dujų kainos pastoviosios dalies skola iki 2009-11-30 – 228,27 Lt. Papildomai nuo pareiškimo pateikimo dienos atsakovė AB „Lietuvos dujos“ deklaravo skaitiklio rodmenis nuo 0 iki 55 m3, kas skaičiuojant pagal atsakovei taikomą galiojančią kainą už 1 gamtinių dujų m3-1,28 Lt sudaro 70,40 Lt; taip pat atsakovei papildomai paskaičiuota fiksuotos kainos dalis už spalio mėnesį – 4,73 Lt ir lapkričio mėnesį 14,66 Lt; todėl įvertinus atsakovės 2009-11-03 mokėjimą – 81,30 Lt, galutinis įsiskolinimas už suvartotas gamtines dujas sudaro – 4222,63 Lt, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-11-30.
Atsakovė T. R. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad ji ne kartą informavo ieškovą apie naujus butų savininkus, t.y. naujus dujų vartotojus. Skaitiklio parodymai 2007 m. sausio 1 d. buvo 25391 kub. m., o nuimant skaitiklį, t.y. 2009 m. rugsėjo 25 d. AB „Lietuvos dujos“ užfiksavo galutinius parodymus 49912 kub. m., tai reiškia per šį laikotarpį buvo sunaudota 24521 kub. m. Šie skaitiklio parodymai rodė visų namo butų gyventojų suvartotą dujų kiekį. Be ieškovo minėto skaitiklio, namo butams buvo įrengti skaitikliai, kuriais buvo apskaitoma konkrečių butų suvartotas dujų kiekis. P. V. savo buto dujų apskaitai skaitiklį įsirengė pats, o kitų butų dujų apskaitai skaitiklių įrengimą organizavo pati atsakovė, kurių rodmenys, skaitiklių sumontavimo metu užfiksuoti 2006 m. gruodžio 4 d. Turto Panaudos sutarties Turto perdavimo-priėmimo akte. 2009 m. rugsėjo 21 d. Dujų skaitiklių demontavimo aktuose užfiksuota skaitiklių rodmenys skaitiklių demontavimo metu. Buto Nr. 1 –O. R. buto dujų apskaitai skaitiklis sumontuotas su rodmenimis 11301 kub. m., o išmontuotas su rodmenimis 14242,4 kub. m., skirtumas, t.y. sunaudotas dujų kiekis – 2941,4 kub. m. Buto Nr. 2 – V. T. buto dujų apskaitai sumontuotas skaitiklis su rodmenimis 89,5 kub. m., išmontuotas – 4923,8 kub. m. – sunaudotas dujų kiekis 4834,3 kub. m. Buto Nr. 3 – A. S. buto dujų apskaitai sumontuoto skaitiklio rodmenys – 3160 kub. m., išmontuotas – 9084,2 kub. m., sunaudota 5924,2 kub. m.Buto Nr. 8 – dujų apskaitai P. V. sumontavo dujų skaitiklį su parodymais 9959 kub. m., o nuimant skaitiklį jo parodymai 12787,48 kub. m. sunaudota 2828,48 kub. m. Visų aukščiau minėtų butų sunaudotų dujų suma yra 16528,37 kub. m. Buto Nr. 9 skaitiklis pagal panaudos sutartį buvo sumontuotas su parodymais 525 kub. m., o išmontuojant parodymai – 52525 kub. m., sunaudota 4727 kub. m., taip pat atsakovė nurodė, kad ji kurį laiką gyveno bute be atskiro skaitiklio, todėl iš bendro sunaudoto dujų kiekio atėmus aukščiau nurodytų gyventojų sunaudotą dujų kiekį, t.y. 24521-16528,38 = 7992,62 kub. m. laikytina atsakovės sunaudotu dujų kiekiu. Be to visų namo atskirų butų gyventojų sunaudotas bendras dujų kiekis buvo apskaitomas ir kiekvienam butui konkrečiai, taigi iš visų dujų vartotojų turėtų būti priteista jų skola už jų faktiškai suvartotą ir neapmokėtą dujų kiekį, nes atsakovė už jos suvartotas dujas yra apmokėjusi ir neskolinga. 2007 metais, t.y. laikotarpiu, kai skolos už dujas nebuvo, namo gyventojai duodavo atsakovei pinigus atsiskaitymui už dujas su ieškovu, o ši atsiskaitydavo su ieškovu, tačiau vėliau namo butų dujų vartotojai nustojo duoti atsakovei pinigus atsiskaitymui su ieškovu už jų suvartotas dujas ir pareiškė, kad jie mokės už dujas tiesiogiai ieškovui.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Iš atsakovės T. R., ieškovo AB „Lietuvos dujos“, naudai priteista 4222,63 Lt skolos, 127 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki tiemo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė T. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą visiškai ar iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovei T. R. nustatytas terminas iki 2010 m. lapkričio 16 d. sumokėti 50 Lt dydžio žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą.
Teismas pažymėjo, kad įstatyme nėra įtvirtinta galimybė teismui visiškai atleisti dalyvaujantį byloje asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo padavimą. Teismo vertinimu tiek prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tiek ir prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo pridedant įrodymus patvirtinančius jo pagrįstumą, todėl teismas atsižvelgęs į atsakovės T. R. turtinę padėtį: pateiktas pažymas apie T. R. valstybinį socialinį draudimą bei pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir nedarbo draudimo išmokų mokėjimo, sprendė, kad atsakovė už pateiktą apeliacinį skundą turėjo mokėti 127 Lt, todėl iš dalies ją atleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atsakovė iki 2010 m. lapkričio 16 d. buvo įpareigota sumokėti 50 Lt dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė T. R. atskiruoju skundu prašo nutartį pakeisti ir prašymą dėl atsakovės atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkinti pilnai atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduotą apeliacinį skundą.
Nurodo, kad vienintelis atsakovės turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2007 metų yra areštuotas ir dėl jų vyksta teisminiai ginčai. Atsakovė nuo 2008 metų pradžios niekur nedirba, yra išsituokusi, neturi jokių santaupų ar kilnojamojo turto. Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu atsakovei teikiama valsybės teisinė pagalba, kuriame patvirtinta sunki atsakovės turtinė padėtis. Valstybės teisinės pagalbos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba pareiškus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovės nuomone ji taip pat turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl prašo pirmos instancijos teismo nutartį pakeisti ir atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, kad skundžiamoji Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis dėl netinkamai aiškintų ir taikytų proceso teisės normų reglamentuojančių žyminio mokesčio sumokėjimą bei atleidimą nuo žyminio mokesčio, negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta, nes dėl padarytų procesinių teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei spręsti atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).
Atsakovė T. R. apeliacinės instancijos teismui 2011 m. birželio 27 d. pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo prie nagrinėjamos civilinės bylos pateikdama 2011 m. kovo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarnybos sprendimą Nr. (1.7)-S-994-11, 2011 m. balandžio 21 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr.TP-2-(2.2)-11-T-1237-1847 dėl antrinės teisnės pagalbos atsakovei teikimo, Valstybinio socialinio Draudimo Fondo Valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie atsakovės valstybinį socialinį draudimą, Vilniaus teritorinės darbo biržos pažymą apie nedarbo draudimo išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį bei 2011 m. kovo 4 d. medicininį pažymėjimą apie atsakovės sveikatos būklę.
Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktus atsakovės pateiktus dokumentus daro išvadą, kad pateikti rašytinia įrodymai padės objektyviai įvertinti atsakovės turtinę padėtį bei teisingai išspręsti nagrinėjamą bylą, todėl atsakovės pateikti dokumentai priimtini (CPK 314 str., 177, 178, 185 str.).
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Neturėdamas galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio asmuo privalo teismui pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar jo sumokėjimo atidėjimo (CPK 83 str. 3 d, 84 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieškovo (atsakovo) prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar ieškovas (atsakovas) gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį.
Byloje nustatyta, kad ieškovas AB ,,Lietuvos dujos“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės T. R. priteisti 4222,63 Lt skolos už sunaudotas gamtines dujas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Nesutikdama su teismo sprendimu atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Pirmos instancijos teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą iki 2010 m. lapkričio 16 d. sumokėti 50 Lt dydžio žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą.
Priimdamas skundžiamąją nutartį pirmos instancijos teismas rėmėsi aplinkybe, kad įstatymas nenumato galimybės asmens visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, be to su prašymu turi būti pateikti įrodymai pagrindžiantys atsakovės argumentus dėl sunkios turtinės padėties, kurie sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl dalinio asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi būti sumokėti 50 Lt dydžio žyminį mokestį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir atleidimo nuo sumokėjimo bei reiškiamo prašymo pagrįstumo, tačiau konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas šiuo, konkrečiu atveju netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus pagrindžiančius būtinybę atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismas gali iš dalies atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį. Atitinkamai, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą, teismas turi siekti neužkirsti kelio šaliai pasinaudoti teise į teisminę gynybą (įskaitant teise į apeliaciją), tačiau kartu neleisti šalims piktnaudžiauti jų procesinėmis teisėmis. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą pažymėjo, kad vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą; teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo; apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia, jog proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-399/2007; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008).
Bylos duomenys rodo, kad atsakovei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme atstovavo advokatė Regina Pališkienė (b.l,. 26), tačiau, kaip seka iš byloje pateikto 2010 m. spalio 20 d. Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, galiojančio iki 2011 m. spalio 20 d. (b.l. 56-58, T2), 2011 m. kovo 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarnybos sprendimo Nr. (1.7)-S-994-11, 2011 m. balandžio 21 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr.TP-2-(2.2)-11-T-1237-1847 dėl antrinės teisnės pagalbos atsakovei teikimo (b.l. 64-69, T2), atsakovei, nors ir kitose bylose, tačiau yra teikiama antrinė 100 procentų teisinė pagalba.
Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6–8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neįvertino, jog atsakovei yra teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba, kurios teikimo metu asmenys ja besinaudojantys visa apimtimi yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo,tame tarpe ir nuo žyminio mokesčio mokėtino už paduodamą apeliacinį skundą, todėl esant įstatyme numatytiems pagrindams buvo visos prielaidos atleisti ją nuo mokėtino žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, tuo atsakovei sudarant galimybę apeliacine tvarka apskųsti pirmos instancijos teismo sprendimą.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis naikintina ir bylą perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
n u t a r ė:
Atsakovės T. R. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2756-535/2010 panaikinti ir perduoti pirmos instancijos teismui iš naujo nagrinėti atsakovės T. R. apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
Kolegijos pirmininkas Petras Jaržemskis
Teisėjos Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė