Civilinė byla Nr. e2A-159-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01638-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2;
3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundą ir atsakovės J. G. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idema LT“ ieškinį atsakovams M. G. ir J. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lona“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Idema LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė iš solidarių skolininkų (atsakovų) M. G. ir J. G. priteisti 225 977 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kaip solidarių laiduotojų, pagal 2015 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės UAB „Idema LT“ ir trečiojo asmens UAB „Lona“ sudarytą UAB ,,Balux“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) Nr. JŠ-9167, pareigą mokėti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (225 977 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. y. ar atsakovai yra verslininkai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas) bei dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų M. G. ir J. G. 225 977 Eur skolą su delspinigiais, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (225 977 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Idema LT“ naudai bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo tarp šalių dėl skolos dydžio, t. y. nesumokėtos 200 000 Eur kainos dalies pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nėra. Teismas sprendė, kad laidavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo besąlygiškai, visu savo turtu solidariai atsakyti už trečiojo asmens įsipareigojimus ieškovei pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo savo prievolių pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, todėl už trečiojo asmens prievolių įvykdymą laidavę atsakovai, yra solidariai atsakingi ieškovei už šiuo ieškiniu reikalaujamą priteisti įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovų pateiktą sprendimo vykdymo išdėstymo grafiką, nes pagal jį atsakovai per vienerius metus turėtų sumokėti ieškovei 46 797 Eur, kas sudarytų po 4 733,08 Eur per mėnesį, kai atsakovų pajamos sudaro 1 400 – 1 600 Eur per mėnesį. Atsakovų argumentas, jog skolos mokėjimas bus siejamas su pagerėjusia UAB „Balux“ veikla ir galimai didesniais dividendais ateityje, teismo įvertintas kritiškai, nes šie argumentai paremti tik spėjimais, o ne realiais įrodymais. Atsakovai nurodo, jog prie tripliko pateikti duomenys patvirtina gerą UAB „Balux“ finansinę padėtį, todėl atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jo vykdymas bus užtikrintas iš minėtos įmonės lėšų. Tokie argumentai teismo įvertinti kritiškai, nes byloje pateikti UAB „Balux“ finansinės atskaitomybės dokumentai: 2018 m. rugsėjo 30 d. Pelno (nuostolių) ataskaita, balansas, 2018 m. liepos 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita, nėra atsakovo, kaip įmonės vadovo, pasirašyti, bei nėra pateikti juridinių asmenų registrui. Teismas pažymėjo, jog finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui nebuvo pateikti ir už 2017 metus, todėl padarė išvadą, jog atsakovai nepagrindė ir neįrodė, kad atidėjus teismo sprendimą ar išdėsčius jo vykdymą, bus užtiktinos ieškovės teisės ir sprendimas bus vykdomas tinkamai. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo šio sprendimo vykdymą atidėti siejant su išieškojimu vykdymo procese realizuojant įkeistas akcijas. Pasisakydamas dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo iš esmės sutampa su atsakovu M. G., nes sutartį sudarė trečiojo asmens vardu M. G., kuris yra trečiojo asmens vadovas ir vienintelis akcininkas. Atsakovė J. G. yra atsakovo M. G. sutuoktinė, kuri, kaip matyti iš UAB „Balux“ juridinių asmenų registro išrašo duomenų byloje, yra buvusi įmonės vadovė 2010 metais bei akcininke 2010-2011 metais, todėl abu atsakovai yra verslininkai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovas M. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dalyje dėl 6 procentų procesinių metinių palūkanų iš atsakovų priteisimo bei dalyje, kuria yra atmestas atsakovų prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo. Nurodė, kad UAB „Balux“ 2017 metais patyrė didelių, tačiau laikinų finansinių sunkumų, todėl negalėjo išmokėti trečiajam asmeniui dividendų, atitinkamai trečiasis asmuo – vykdyti prievolės ieškovei. Turimos lėšos buvo nukreiptos į veiklos stabilizavimą, transporto priemonių parko atnaujinimą. Ieškovė buvo informuota apie susidariusią situaciją ir geranoriškai sutiko palaukti. Iki to laiko ieškovei jau buvo išmokėta daugiau nei pusė sumos. Kadangi šiuo metu jau pavyko stabilizuoti UAB „Balux“ veiklą, reikalinga dar šiek tiek laiko, kad galima būtų atsiskaityti su ieškove. Todėl apelianto manymu, yra tikslinga atidėti sprendimo vykdymą arba jį išdėstyti. Ieškovei įkeisto turto vertės visiškai pakanka jo reikalavimo patenkinimui, todėl sprendimo išdėstymas jos interesų nepažeistų. Ieškovei įkeistų UAB „Balux“ akcijų vertė yra 412 500 Eur, kadangi 2016-2017 metais vienos akcijos vertė buvo 8 593,75 Eur. Sprendimo vykdymas iš atsakovų asmeninio turto sukeltų jiems neproporcingas pasekmes. Atsakovų pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, jie turi nepilnametį vaiką bei nebaigtų vykdyti įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir kritiškai vertino atsakovų pateiktą sprendimo vykdymo išdėstymo grafiką. 2018 metais UAB „Balux“ gavo 82 287 Eur grynojo pelno. Iš jo apie 61 221,53 Eur gali išmokėti trečiajam asmeniui dividendais. Todėl pirmaisiais metais išmokėti ieškovei 56 797 Eur skolos yra realu. Atsakovas taip pat nesutinka su priteista 6 procentų procesinių palūkanų norma. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad atsakovė J. G. (atsakovo sutuoktinė) buvo UAB „Balux“ vadovė ir akcininkė, kadangi ja buvo atsakovo motina – taip pat J. G.. Atsakovę pripažinti verslininke nėra teisinio pagrindo, kadangi ji rūpinosi šeimos gerove ir nedalyvavo versle. Apeliantas taip pat netraktuotinas kaip verslininkas Civilinio kodekso prasme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos.
6. Atsakovė J. G. prisidėjusi prie atsakovo M. G. apeliacinio skundo prašo skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti.
7. Atsiliepime į apelianto M. G. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Idema LT“ nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantas, nei vienoje iš sudarytų sutarčių nebuvo numatyta, jog trečiasis asmuo kainą už akcijas pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį turi sumokėti išskirtinai tik iš UAB „Balux“ pelno. Prisiimdami prievolę ir laiduodami asmeniniu turtu, atsakovai suprato galimas pasekmes, jas numatė bei galėjo jų tikėtis. Todėl atsakovų teiginiai dėl neproporcingų neigiamų padarinių, vertintini kaip gynybinė pozicija. Tiek UAB „Balux“, tiek atsakovas, pervežimo rinkoje veikia jau daugiau nei 9 metus, todėl nuolatinis transporto parko atnaujinimas yra tiesiog būtinas ir nėra atsitiktinis teisinio reguliavimo pasikeitimo, rinkos konkurencijos ar kitos priežasties padarinys. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė iš trečiojo asmens nuo 2017 m. nėra gavusi nei vienos įmokos pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, o apie ieškomus / surastus investuotojus atsakovas deklaratyviai teigia paskutinius 2 kalendorinius metus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, sprendimo įvykdymo išdėstymas neadekvačiai pažeistų ieškovės, kaip sąžiningos kreditorės, teisėtus interesus ir suteiktų neproporcingą pranašumą atsakovų interesams. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje jau buvo nustatytas mokėjimų grafikas. Atsakovo nurodoma UAB „Balux“ akcijų vertė nėra įrodyta, neatliktas jų vertės nustatymas. Nors atsakovas ir nurodo, kad jo ir sutuoktinės pajamos per mėnesį sudaro vos 1 000 Eur, tačiau ieškovės duomenimis, atsižvelgiant į atsakovų propaguojamą gyvenimo būdą, jų pajamos yra gerokai didesnės. Pabrėžė, jog verslo praktikoje siekiant nustatyti reguliarius bendrovių finansinius rezultatus yra atsižvelgiama ne tik į vienerių finansinių metų rezultatus, o bent į paskutinių trejų finansinių metų rezultatus. Todėl nepaisant to, kad 2018 metais UAB „Balux“ finansinė situacija pagerėjo, tačiau ateityje bendrovė nėra apsaugota nuo finansinių rezultatų pablogėjimo. Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateikti UAB „Balux“ finansinės atskaitomybės dokumentai turėtų būti vertinami kritiškai – iš pateiktų duomenų nėra aišku, kas sudaro balanso B dalyje (Trumpalaikis turtas) II.3 eilutėje nurodytą „Kitos gautinos sumos“ sumą. Taip pat nėra aiški ir balanso E dalyje (Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai) II.3 eilutėje nurodyta „Skolos tiekėjams“ suma. Tuo tarpu pelno (nuostolių) ataskaitos II eilutėje nurodyta „Pardavimo savikaina“ suma – ženkliai sumažėjo dėl ieškovei nežinomų priežasčių. Yra tikimybė, kad UAB „Balux“ finansinės atskaitomybės dokumentai galėjo būti rengiami išskirtinai tik atsakovui palankia linkme, siekiant dirbtinai padidinti bendrovės vertę. Ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei priteista 6 procentų palūkanų norma. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registrų duomenų, trečiasis asmuo buvo įregistruotas tik 2015 m. rugsėjo 1 d., t. y. prieš pat akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, realiai jokios veiklos nuo įsteigimo, išskyrus bendrovės akcijų valdymą, trečiasis asmuo nevykdė. Nuo pat trečiojo asmens įregistravimo nesikeitė įmonės akcininkas (atsakovas). Todėl tokie duomenys tik dar kartą patvirtina, kad trečiasis asmuo yra atsakovo specialios paskirties įmonė, įkurta akcijų pirkimo-pardavimo sutarties įgyvendinimui ir atsakovų argumentai, jog jie nėra verslininkai turėtų būti atmesti kaip neatitinkantys objektyvių byloje nustatytų aplinkybių. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta fakto klaida nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes nors atsakovė ir nebuvo trečiojo asmens akcininkė ir vadovė, tačiau vis tiek gavo ir iki šiol gauna tiesioginę naudą iš UAB „Balux“ ir aukščiau minėtų aplinkybių kontekste yra laikytina verslininke. Prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, dalies dėl procesinių palūkanų priteisimo bei kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas M. G. pateikė papildomą dokumentą, kurį prašo prijungti prie bylos – UAB „Balux“ finansinės atskaitomybės už 2018 metus dokumentus.
11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė susirašinėjimą el. laiškais su M. G. bei jo atstove dėl UAB „Balux“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytų sumų detalizavimo, tačiau nepateikė prašymo šio įrodymo pridėti prie bylos.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi priimti dokumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos kontekste sprendžiant dėl priteistinų procesinių palūkanų dydžio bei sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Nenustačius minėtų dokumentų priėmimo būtinybės, dokumentai kaip nauji įrodymai, nepriimtini.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
14. Skundžiamu sprendimu teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Sprendimą priteisti iš apelianto 6 procentų dydžio procesines palūkanas teismas motyvavo tuo, kad apeliantas ir jo sutuoktinė yra verslininkai ir laidavo verslo tikslais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovų atžvilgiu tinkamai pritaikė procesinių palūkanų dydį.
15. 2015 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės UAB „Idema LT“ ir trečiojo asmens UAB „Lona“ buvo sudaryta UAB „Balux“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JŠ-9167, kurios pagrindu ieškovė pardavė UAB „Lona“ 48 proc. UAB „Balux“ akcijų, o UAB „Lona“ įsipareigojo priimti nuosavybės teise iš ieškovės perkamas akcijas bei sumokėti ieškovei akcijų kainą. 2015 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovės UAB „Idema LT“ ir atsakovų M. G. ir J. G. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kuria laiduotojai (atsakovai) įsipareigojo visu savo turtu solidariai atsakyti ieškovei už UAB „Lona“ prievoles pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.
16. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes nurodydamas, kad UAB „Balux“ akcininke ir vadove buvo J. G. – atsakovo sutuoktinė. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro tvarkytojo viešai teikimais duomenimis apie UAB „Balux“ akcininkus nustatyta, kad bendrovės akcininke buvo atsakovo motina. Visgi, nagrinėjamo klausimo kontekste šis apsirikimas neturi esminės ir lemiamos reikšmės.
17. Priklausomai nuo sandorio sudarymo tikslo, šalių statuso, teisės doktrinoje skiriamos dvi laidavimo rūšys: komercinis ir nekomercinis. Pastarasis įprastai pripažįstamas tais atvejais, kai laiduotojas yra fizinis asmuo, prisiimantis laidavimo prievolę nesusijusiais su jo verslo, prekybos, amato ar profesijos tikslais, o kreditorius – finansų įstaiga ar kitas juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1348/2014). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad laidavimo sutartis, iš kurios kildinamas šioje byloje reiškiamas ieškovės reikalavimas, sudaryta būtent verslo tikslais (atsakovui kaip bendrovės vadovui laiduojant bendrovės verslo tikslais įgyjant nuosavybę į UAB „Balux“ akcijas), t. y. laidavimas nagrinėjamu atveju yra komercinis, kadangi atsakovui priklausančios įmonės (UAB „Lona“) nuosavybėn buvo įgytos UAB „Balux“ akcijos. Pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Lona“, kurios vienintelis vadovas ir akcininkas yra M. G., yra specialios paskirties įmonė, įkurta siekiant, kad jos nuosavybėn būtų įsigyta 48 vienetai UAB „Balux“ akcijų, kas dar labiau patvirtina komercinį sandorio pobūdį. Apeliantas, būdamas įmonės vadovu bei akcininku, gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir dividendus, kaip abiejų įmonių savininkas, jis turi ekonominį interesą įmonių pelningumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas atitinka CK 2.4 straipsnio 2 dalyje pateiktą verslininko sąvoką, todėl sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo pasirašius laidavimo sutartį, taikytina CK 6.210 straipsnio 2 dalis. Laidavimo sutartį asmeniškai pasirašė atsakovo sutuoktinė J. G., kuri savo parašu patvirtino, kad su sutarties sąlygomis sutinka pilna apimtimi ir jai iš laidavimo sutarties kilsiančios pasekmės yra žinomos, ji taip pat kaip ir jos sutuoktinis veikė išimtinai verslo tikslais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad laidavimo sandoris, pagal kurį reiškiamas ieškovės reikalavimas nagrinėjamoje byloje, yra nekomercinio pobūdžio.
18. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė procesinių palūkanų priteisimo klausimą, ši teismo sprendimo dalis nekeičiama, priteistinų metinių palūkanų dydis nekeistinas.
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo
19. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
20. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Todėl sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
21. Apeliantas būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą argumentavo tuo, kad neišdėsčius teismo sprendimo vykdymą ir jį vykdant iš atsakovams priklausančio turto bus pažeisti jų ir jų nepilnamečio vaiko interesai, atsakovų pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur, jie turi nepilnametį vaiką bei nebaigtų vykdyti įsipareigojimų. Sprendimo vykdymas iš atsakovų asmeninio turto sukeltų jiems neproporcingas pasekmes.
22. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).
23. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą apeliantas siejo su jo turtine padėtimi, gaunamomis pajamomis, nebaigtais vykdyti įsipareigojimais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viena vertus atsakovas siekia įrodyti, kad jo, kaip laiduotojo, turtinė padėtis yra prasta, kad sprendimo vykdymas sukels jam ir jo šeimai neproporcingas pasekmes. Kita vertus – teigė, kad jo valdomos įmonės turtinė padėtis gerėja, gaunamas didelis grynasis pelnas, iš kurio galima būtų padengti susidariusį įsiskolinimą ieškovei. Atsakovų vardu yra įregistruoti trys nekilnojamojo turto objektai, apeliantas yra dviejų juridinių asmenų savininkas, vieno kurių, jo paties teigimu, akcijos kaina 2016-2017 metais buvo 8 593,75 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė sunkios savo turtinės padėties (CPK 178 straipsnis), o pareiga įrodyti pagrindus sprendimui atidėti ar jį išdėstyti tenka to prašančiai šaliai. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų apie akcijų vertę šiandien.
24. Pažymėtina ir tai, kad susiejant ieškovės teisę gauti ginčo sprendimu priteistos skolos apmokėjimą išimtinai su UAB „Balux“ gaunamu grynuoju pelnu, visiškai neatitiktų ne tik ieškovės interesų, tačiau ir šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, suteiktų skolininkams nepagrįstą prioritetą. Tokiu atveju UAB „Balux“ bankroto ar likvidavimo atveju ieškovės teisėtas lūkestis gauti skolos apmokėjimą būtų nepagrįstai apribotas arba taptų visiškai negalimas. Pasirašydami laidavimo sutartį atsakovai patvirtino, kad savo rizika apsiima laiduoti už UAB „Lona“ prievoles, atsakydami visu savo turtu (Laidavimo sutarties 3.1, 4.3 punktai). Esant laidavimui, egzistuoja pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės papildoma (šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Jei laiduotojas įvykdo už skolininką prievolę ir ko kita nenumato sutartis, laiduotojas turi galimybę kompensuoti savo praradimus nukreipdamas į skolininką regresinį reikalavimą (laidavimas su regreso teise). CK 6.83 straipsnio 1, 3 dalyse numatyta, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko sumokėtos sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo nagrinėjamoje byloje bei nei vienai iš šalių nesuteikė nepagrįsto prioriteto.
25. Apeliaciniame skunde atsakovas taip nurodo, jog 2018 metais UAB „Balux“ gavo 82 287 Eur grynojo pelno, iš kurio apie 61 221,53 Eur planuoja išmokėti dividendais. Todėl išdėsčius sprendimo vykdymą pagal atsakovų pateiktą grafiką, pirmaisiais metais išmokėti ieškovei 56 797 Eur yra realu.
26. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų ir ieškovė patvirtina, kad nuo 2017 m., o taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, negavo iš trečiojo asmens nei vienos įmokos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, taip pat nėra duomenų apie tai, kad 2018 metais bendrovei UAB „Balux“ gavus 82 287 Eur grynojo pelno, nors dalį jo skyrė trečiajam asmeniui dividendų pavidalu arba išmokėjo ieškovei, bent iš dalies padengiant įsiskolinimą pagal akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, atsižvelgiant ir į tą faktą, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo ir jos dydžio neginčijo. Priešingai, byloje dėl skolos dydžio ginčas nekilo. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui UAB „Balux“ finansinė atskaitomybė už 2019 metus nėra pateikta, todėl apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nėra įmanoma nustatyti bendrovės turtinės padėties pagerėjimo arba pablogėjimo. Tačiau net ir tuo atveju, jei įmonės finansinė padėtis pagerėjo ir ji gavo daugiau grynojo pelno nei 2018 metais, atsakovai galėjo imtis priemonių įsiskolinimui sumažinti. Iš esmės jie tą galėjo padaryti dar 2018 metais. Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti sukurta tokia situacija, kad atsakovas būtų atleidžiamas nuo padidintų pastangų kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, atsižvelgiant ir į tai, kad nagrinėjamos situacijos kontekste abu atsakovai ir trečiasis asmuo tokių pastangų nededa.
27. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo vykdymą. Nesant ieškovės sutikimo išdėstyti prašomos priteistos sumos įvykdymą, apelianto pageidaujamos sumos įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Akcentuotina, jog šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo dalimis ir vykdymo procese.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškovė UAB „Idema LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš atsakovų M. G. ir J. G. priteisti 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
29. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (8.11, 8.17 punktai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 887,60 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir 60 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idema LT“ (juridinio asmens kodas 304080242) naudai.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas