Administracinė byla Nr. eA-1132-629/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01522-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 34.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vox optima“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas, panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-413 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Vox optima“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2003 m. vykdo viešojo maitinimo veiklą bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Baras) ir turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą (nuo 0 val. iki 24 val.). Kauno miesto savivaldybė 2017 m. liepos 5 d. parengė ir paskelbė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą (toliau – Projektas), kuriame buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančiame Bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog „į UAB „Vox optima“ priklausantį barą (duomenys neskelbtini) ir prieigas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. policija buvo kviesta 20 kartų, iš jų visus kartus dėl įvykių, susijusių su UAB „Vox optima“ baro veikla; alkoholio prieinamumas adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai kitos įmonės neturi teisės prekiauti alkoholiu (arba nedirba), daro didelę įtaką kriminogeninės padėties pablogėjimui, todėl sprendimo projekte siūloma apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 iki 8 val., t. y. leidžiant prekiauti tokiu pačiu kaip alkoholinių gėrimų parduotuvės laiku“. Pareiškėjo nuomone, Projekto aiškinamajame rašte buvo pateikta tik deklaratyvi ir statistinė informacija, tačiau nebuvo nurodyta jokių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie galėtų atskleisti bei patvirtinti statistinių iškvietimų sąsajas su pareiškėjo veikla, o dar tiksliau su būtinumu riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką Bare. Be to, apie parengtą Projektą, jame minimą neigiamą įtaką kriminogeninei padėčiai ir pareiškėjo atžvilgiu ketinamus taikyti ribojimus pareiškėjas apskritai net nebuvo informuotas, tačiau, 2017 m. liepos 11 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis ir Projekto pagrindu buvo priimtas Sprendimas, kuriuo pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas net ne nuo 22 val. iki 8 val. (kaip buvo siūloma Projekte), bet dėl nesuvokiamų priežasčių nuo 14 val. iki 10 val. Pareiškėjas teigė, kad nei Projekte ir jo aiškinamajame rašte, nei Sprendime, nėra jokio paaiškinimo (motyvo), kuris galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą pareiškėjo Bare nuo 14 val. iki 10 val., tokių motyvų nebuvo nurodyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio metu, o ir praktikoje apskritai nėra buvę nė vieno atvejo, kada prekybos alkoholiniais gėrimais laikas būtų apribotas nuo 14 val. iki 10 val. Pareiškėjo nuomone, Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė visiškai nemotyvuotą ir akivaizdžiai neteisėtą skundžiamą Sprendimą, kuris pažeidė pareiškėjo teises. Be to, Projekto aiškinamajame rašte bei Sprendime pateikta informacija yra susijusi vien su statistika, kuri niekaip nesusieta nei su pareiškėjo veikla ir veiksmais (neveikimu), nei su Sprendime pritaikytu laiko ribojimu. Pareiškėjo teigimu, tokia informacija negalėjo būti pagrindas apriboti jo veiklą, todėl Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas buvo visiškai nemotyvuotas, todėl neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, ir tai buvo esminis Sprendimo trūkumas. Be to, Sprendimas neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės ir diskriminavo pareiškėją. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neužtikrino sąžiningos konkurencijos laisvės (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. 1 d.), pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir konstitucinius lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos laisvės principus, kadangi nesant jokio teisėto ir pagrįsto objektyvaus pagrindo apribojo prekybos alkoholiniais gėrimai laiką pareiškėjui, todėl Sprendimas turi būti laikomas neteisėtu ir panaikintas.
3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad viešojo administravimo subjektui – savivaldybės tarybai, yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Atsakovas pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies normomis, savivaldybių taryboms suteikiama teisė, vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Taip pat pabrėžė, jog savivaldybės taryba, įgyvendindama minėtos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos suteiktą teisę taikyti atitinkamą apribojimą, priešingai nei teigia pareiškėjas, neprivalo remtis visais šio įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau visais atvejais turėjo atsižvelgti į minėtus kriterijus tiek, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Atsakovas, remdamasis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika teigė, kad priešingai nei nurodė pareiškėjas, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo neturėjo jokios pareigos vertinti, ar pareiškėjas yra baustas dėl pažeidimų, nurodytų Alkoholio kontrolės įstatyme, priešingai, užteko nustatyti esant viešojo intereso pažeidimą. Tai, atsakovo nuomone, patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje buvo įtvirtina teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sprendžiant pagal vietą, bei nagrinėjamame teisės akte, visų pirma buvo skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, kurią taikant, be jokios abejonės, turėtų būti nustatyta atitinkamo pažeidimo sudėtis. Atsakovas pastebėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nebuvo įtvirtina jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamame Sprendime buvo nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, vertino Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Dainavos seniūnijos pateiktą informaciją, gyventojų skundus, bei vadovavosi teisės aktais. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Tai, kad Baras funkcionuoja tik prekybos alkoholiniais gėrimais dėka, patvirtino ir kasos čekiai, kur aiškiai buvo matyti, kad net dienos metu, t. y. nuo 10 val. iki 14 val. vienintelė prekė buvo pigus alkoholis. Toks vartojimo būdas, atsakovo nuomone, pritraukia atitinkamą klientų kontingentą, kuris nesugeba vartoti saikingai ir kultūringai. Tokie, dažnai priklausomybę nuo alkoholio turintys asmenys, turi traukos tašką, kuriame bet kuriuo paros metu gali įsigyti alkoholinių gėrimų, būriuotis apylinkėse esančių namų kiemuose, juose dergti ir triukšmauti. Atsakovo teigimu, Kauno miesto savivaldybės taryba negalėjo ir neturėjo teisės rizikuoti žmonių saugumu, priešingai, turėjo pareigą rūpintis gyventojų sveikata ir socialine gerove, užtikrinti saugią aplinką ir šią pareigą vykdė. Atsakovas pažymėjo, jog šiuo atveju nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti proporcingumo, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principai, kadangi Sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, kurios dėl savo pobūdžio, t. y. dėl daromų viešosios tvarkos pažeidimų alkoholinių gėrimų pardavimo vietose, smurtinių nusikaltimų ir pan., neleido Kauno miesto savivaldybei nebereaguoti ir nepriimti sprendimo. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką siekdama viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl Sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Sprendime atsakovas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. 08-12-26, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 20-S-72554(1.16E) ir 2017 m. liepos 7 d. raštą Nr. 20-S-74612(1.16E) ir siekdamas pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Vox optima“ priklausančiame Bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14.00 val. iki 10.00 val.
7. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai ir jų šaltinių įvairovė apie pareiškėjui priklausančiame Bare ir jo prieigose naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuotus teisės pažeidimus, trikdančius viešąją rimtį ir tvarką, turinčius tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui, patvirtino neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais nakties metu ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Nurodyti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės tarybai įstatymo suteikta diskrecijos teisė, siekiant pozityvių tikslų, apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, teismo vertinimu, sudarė teisėtą pagrindą priimti Sprendimą.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl jam pritaikytos priemonės neproporcingumo, lygiateisiškumo bei galimybės lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais nepagrįsto ribojimo, teismas pažymėjo, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl šioje byloje negalėjo būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Be to, byloje nėra ir pareiškėjas teismui nenurodė duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad pavojingai kriminogeninei padėčiai šalia pareiškėjo Baro panašią neigiamą įtaką darė ir kitos, netoli jų esančios, prekybos alkoholiniais gėrimais vietos.
9. Įvertinęs faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad atsakovas šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekdama viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl, teismo vertinimu, Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, iš esmės atitiko ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus (visuma Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą lydinčių dokumentų (seniūnijos raštas, policijos raštai, sprendimo aiškinamasis raštas leidžia suprasti ginčijamo sprendimo priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis, ginčijamo sprendimo įžanginėje dalyje nurodytos teisės aktų normos, kuriomis remdamasi atsakovė nusprendė taikyti pareiškėjai ginčijamą apribojimą), todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo nebuvo pagrindo.
III.
10. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas, taikydamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, ignoravo tai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo skundo motyvų ir faktiškai suabsoliutino Kauno miesto savivaldybės tarybos teisę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, nepriklausomai nuo realių ir objektyvių pagrindų egzistavimo fakto. Tai, pareiškėjo nuomone, turėjo įtakos neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui, tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir tokio ribojimo apimtis. Pareiškėjo vertinimu, teismas sprendime pripažino Sprendimą teisėtu, nors nebuvo nustatytas ir neegzistuoja joks objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, kuris galėtų užtikrintai pagrįsti būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimai laiką pareiškėjo Bare nuo 14 val. iki 10 val. Be to, teismas visiškai nevertino ir fakto, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nesilaikė ne tik objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų, bet ir administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų – Tarybos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant tarybos darbo reglamentą.
10.2. Pareiškėjo nuomone, teismas, vertindamas Sprendimo teisėtumą, padarė nepagrįstą, klaidingą ir nesuderinamą su byloje egzistuojančiais įrodymais, išvadą, kad policijos ir kituose raštuose minimi pažeidimai yra tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais pareiškėjo Bare ir tai sudaro pagrindą ribojimams taikyti. Teismas be jokios motyvacijos ir analizės, deklaratyviai nurodė, jog policijos raštuose minimi pažeidimai yra tiesiogiai siejami su prekyba alkoholiniais gėrimais pareiškėjo Bare, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti ir aiškiai atskleisti tokias sąsajas bylos medžiagoje nėra. Pareiškėjo teigimu, vien policijos ir kituose raštuose pateikiami nepagrįsti teiginiai ir statistinė informacija tinkamai neįrodo pažeidimų ryšio su pareiškėjo veikla ir prekyba alkoholiniais gėrimais.
10.3. Teismas ignoravo ir tai, jog Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi, pareiškėjo nuomone, Sprendimas nėra tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Be to, Sprendime nėra argumentų, motyvų, kurie galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą ir tokio ribojimo būtinumą (teisėtumą).
10.4. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino ir to, kad priimant Sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiame Bare nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjui.
10.5. Pareiškėjo nuomone, teismas ignoravo dar ir tai, kad Kauno miesto savivaldybė, priimdama Sprendimą, pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentą, patvirtintą 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125, kadangi Kauno miesto savivaldybė tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento 78 p.), nes šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys – vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Minėto reglamento 98 punktas nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Taigi, pareiškėjo teigimu, ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta, todėl Sprendimas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Be to, pareiškėjui visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta Projekte.
10.6. Sprendimas neužtikrina sąžiningos konkurencijos laisvės ir diskriminuoja pareiškėją. Kauno miesto savivaldybei nusprendus riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui (nesant jokio objektyvaus pagrindo, remiantis subjektyviais ir neaiškiais „pseudo baro“, „taško“ ir pan. kriterijais), ši įmonė akivaizdžiai yra diskriminuojama ir pastatoma į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių ir barų, net parduotuvių savininkais.
10.7. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-2015 metais tarp Kauno miesto savivaldybės ir pareiškėjo buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas, t. y. Kauno miesto savivaldybės taryba buvo priėmusi 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuriuo pareiškėjo Baro prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas nuo 22 val. iki 8 val. Tačiau pareiškėjas minimą sprendimą skundė ir bylą laimėjo, tiek Kauno apygardos administraciniame teisme, tiek Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2134-428/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).
11. Atsakovas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas savo sprendime aiškiai konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje minima informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai ne imperatyvi norma, o savivaldybės diskrecija, todėl kiekvienu atskiru atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko ar atsisakymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turi būti motyvuotas. Taigi, teismas teisingai pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra besąlyginė, tačiau kartu pagrįstai nusprendė, kad tiek faktinė situacija, tiek teisinis reglamentavimas sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą.?
11.2. Atsakovas nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo nei 8 straipsnio, nei 3 straipsnio normų, tuo labiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio imperatyvo, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad siekiant apsaugoti visuomenės teisę į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką ir buvo priimtas ginčijamas Sprendimas bei vietos savivaldos institucijos tarnavimas žmonėms pasireiškė tokio sprendimo priėmimu.
11.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad duomenys, kuriais rėmėsi Kauno miesto savivaldybės taryba priimdama ginčijamą Sprendimą yra deklaratyvaus ir statistinio pobūdžio ir negali būti pagrindu riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko pareiškėjai priklausančiame Bare. Atsakovo nuomone, prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuoti teisės pažeidimai, trikdantys viešąją rimtį ir tvarką, turintys tiesioginę įtaką nesaugios gyventojams aplinkos sukūrimui, patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šioje vietovėje daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų, todėl ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
11.4. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tai, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad seniūnijos ir gyventojų pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų, todėl minėti pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai neįrodyti. Be to, tai, kad kitose bylose teismas yra konstatavęs kitų panašaus pobūdžio sprendimų neteisėtumą niekaip neįrodo ginčijamo Sprendimo neteisėtumo.
11.5. Atsakovas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančios institucijos informuoti apie ketinamą priimti sprendimą. Be to, pareiškėjas nenurodė jokios konkrečios teisės akto normos, t. y. įstatyminio pagrindo, dėl kurio pažeidimo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta tik pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raštu pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad priimant Sprendimą nepranešus pareiškėjui buvo nesudarytos sąlygos jam pasiruošti veiklos apribojimui. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie priimtą Sprendimą, nurodytos jo nevykdymo pasekmės, išaiškinta apskundimo tvarka (kuria pareiškėja ir pasinaudojo), taip pat jis buvo informuotas apie tolimesnius būtinus atlikti veiksmus.
11.6. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nesilaikė Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento reikalavimų. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Vieningo Kauno frakcijų pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 vai. iki 10 vai. nelaikytinas alternatyviu pasiūlymu, kuriam taikoma Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento 98 punkto nustatyta tvarka, kadangi šių frakcijų pasiūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą, tačiau nepakeitė Projekto esmės, todėl pasiūlymas laikytinas patikslinančiu Projektą, bet ne jį keičiančiu iš esmės.
11.7. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad kiekvieno ūkio subjekto veikla, jam taikytini (ar ne) ribojimai vertintini individualiai, todėl šioje byloje negali būti svarstoma, kodėl kitam ūkio subjektui prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimai nebuvo pritaikyti. Be to, atsakovo nuomone, byloje nėra ir pareiškėjas teismui nenurodė duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad pavojingai kriminogeninei padėčiai šalia pareiškėjo Baro panašią neigiamą įtaką daro ir kitos netoli jų esančios prekybos alkoholiniais gėrimais vietos.
11.8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015, buvo konstatuota, jog skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į raštus, kuriuose nėra jokios informacijos apie UAB „Vox optima“ barą, t. y. nesant konkrečių Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų subjektų – gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų nuomonių, policijos komisariatų – pasiūlymų, susijusių būtent su pareiškėjo veikla. Tačiau, šiuo atveju, priimant ginčijamą Sprendimą surinkta pakankamai duomenų, leidusių Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams apsispręsti ir pagrįstai bei teisėtai apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančioje prekybos vietoje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
12. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-413 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Vox optima“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas pareiškėjui UAB „Vox optima“ priklausančiame Bare, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas vertino, kad skundžiamas Sprendimas atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, būtent – nuostatoms, kad aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas) būtų motyvuotos. Teismas taip pat vertino, kad Sprendimas atitiko proporcingumo, lygiateisiškumo bei galimybės lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais subjektais nepagrįsto ribojimo reikalavimus, nes byloje nėra ir pareiškėjas teismui nenurodė duomenų (įrodymų), patvirtinančių, kad pavojingai kriminogeninei padėčiai šalia pareiškėjo Baro panašią neigiamą įtaką daro ir kitos netoli jų esančios prekybos alkoholiniais gėrimais vietos. Teismo vertinimu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjai išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima užfiksuotus teisės pažeidimus sieti su Baro veikla. Įvykiai, užfiksuoti seniūnijos ir policijos raštuose, nepatvirtina, jog jie susiję būtent su Baro veikla. Be to, pareiškėjui nėra žinoma ir suprantama, dėl kokių priežasčių prekyba alkoholiniais gėrimais Bare buvo apribota nuo 14 val. iki 10 val., kadangi nei Sprendime, nei su Sprendimu susijusiuose dokumentuose, nėra pateikti tokio laiko intervalo nustatymo motyvai.
15. Sprendžiant dėl kilusio ginčo, visų pirma, pažymėtina tai, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).
16. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje (skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindas) nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
17. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016).
18. Remiantis teismų praktika, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).
19. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės meras 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. 27-2-471 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pateikti duomenis apie laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. gautus policijos iškvietimus, susijusius su prekybos alkoholiniais gėrimais vietomis. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė Kauno miesto savivaldybės merui prašomą informaciją 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. 20-S-72A554(1.16E), nurodydamas, jog Policijos registruojamų įvykio registro duomenimis, dėl UAB „Vox optima“ priklausančios prekybos vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir prieigų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. policijoje buvo užregistruota 20 iškvietimų, iš jų visus kartus dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla. Išanalizavus 20 policijos iškvietimų pagal jų pobūdį: 9 – dėl konfliktų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, viešosios tvarkos pažeidimų, 7 iškvietimai gauti dėl muštynių, kūno sužalojimų, 2 – dėl vagysčių, 1 – dėl plėšimų. Išanalizavus pagal policijoje gautų iškvietimų laiką, iš 20 gautų policijos iškvietimų 14 gauti nakties metu (nuo 22.00 val. iki 7.00 val.), 1 – vakaro metu (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) ir 5 – dienos metu (nuo 7.00 val. iki 19.00 val.). Taip pat nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. 08-12-26 nurodyta, kad yra gauta gyventojų, bendruomenių, seniūnaičių nusiskundimai dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais, nes dažniausiai tokie barai (tarp jų nurodytas ir Baro adresas) vykdo veiklą šalia daugiabučių namų, kur didesnis gyventų tankumas ir paprastai klientai į tokius barus vyksta ne vakaroti, o kaip į naktines alkoholio parduotuves, o vėliau pramogauja šalia laiptinių, vaikų žaidimų aikštelėse ar kitose linksmybėms nepritaikytose vietose, kelia triukšmą, trikdo viešąją tvarką. Taip pat, minėtame rašte informuojama, kad seniūnija teikė užklausą Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatui ir gavo informaciją, jog 2014–2017 m. bare, adresu (duomenys neskelbtini), bei jo prieigose fiksuoti 38 nusižengimai, todėl prašoma uždrausti prekybą alkoholiu Bare arba riboti alkoholio pardavimo laiką nuo 18 val. iki 8 val. (tamsiuoju paros metu).
20. Kauno miesto savivaldybė 2017 m. liepos 5 d. parengė Projektą, kuriame buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančiame Bare uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog į Barą ir jo prieigas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. policija buvo kviesta 20 kartų, iš jų visus kartus dėl įvykių, susijusių su Baro veikla, alkoholio prieinamumas daro didelę įtaką kriminogeninės padėties pablogėjimui, todėl sprendimo Projekte siūloma apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 iki 8 val., t. y. leidžiant prekiauti tokiu pačiu kaip alkoholinių gėrimų parduotuvės laiku. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokole Nr. TP-7 nurodyta, jog posėdyje svarstytas sprendimo projektas Nr. TR-559 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Vox optima“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“.
21. Ginčijamu Sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2017 m. liepos 5 d. raštą Nr. 08-12-26, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 30 d. raštą Nr. 20-S-72554(1.16E) ir 2017 m. liepos 7 d. raštą Nr. 20-S-74612(1.16E) ir siekdamas pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Vox optima“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14.00 val. iki 10.00 val.
22. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jam nėra žinoma ir suprantama, kokiais įrodymais remdamasis atsakovas priėmė Sprendimą, o būtent, kodėl buvo nustatytas neproporcingai ilgas laiko prekybai alkoholiniais gėrimais Bare apribojimas.
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčijamo administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, pažymi, kad įvertinus šios administracinės bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog visuma paminėtų Sprendimą lydinčių dokumentų (seniūnijos ir policijos raštai) leidžia suprasti Sprendimo priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis, todėl motyvų nenurodymas pačiame Sprendime nesudaro pagrindo formaliai, vien dėl formos trūkumo, abejoti Sprendimo pagrįstumu. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nei Sprendimo įžanginėje dalyje, nei Sprendimą lydinčiuose dokumentuose nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui priklausančiam Barui prekybos alkoholiniais gėrimais būtent tokį laiko apribojimą, t. y. nuo 14 val. iki 10 val. Pabrėžtina, kad Sprendimą lydinčiuose dokumentuose yra iš esmės nurodyti faktai ir aprašyta faktinė situacija pareiškėjui priklausančios prekybos vietos teritorijoje, tačiau atsakovas šiuo atveju nenurodė jokios individualizuotos informacijos apie pareiškėjo, prekiaujant alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. šia veikla pažeidžiamą viešąjį interesą, t. y. nenurodė motyvų, kurie pagrįstų pasirinktą laiko intervalą.
24. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą Sprendimą, nei Sprendime, nei lydinčiuose dokumentuose, nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų nesusiejo su pagrindu apriboti pareiškėjo UAB „Vox optima“ baro prekybos alkoholiniais gėrimais laiką intervalu nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, kadangi pareiškėjas neturėjo galimybės sužinoti ir suprasti pasirinkto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo motyvų, o skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, tai yra nuostatų, kad taikomos poveikio priemonės (prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas) būtų motyvuotas.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas, šiuo atveju, buvo bei yra savarankiškas bei pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą. Pastaroji aplinkybė paneigia apeliacinės instancijos teismo pareigą pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, atitinkamai netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės aktus, dėl to priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl naikinamas, o pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-413 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Vox optima“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Milda Vainienė