Civilinė byla Nr. e2S-1005-555/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04676-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.14.3.; 3.3.2.4.;

         (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1005-555/2018 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei M. P. ir trečiajam asmeniui V. M., atstovaujamai globėjo A. V., dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo 0.1600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį, priteisiant A. V. iš atsakovės M. P. 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei M. P. priteisti iš ieškovo A. V. 1 237,50 Eur kompensaciją už jam tenkančias 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės tesimo Kauno rūmai 2018 m. kovo 28 d. nutartimi nustatytas septynių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti – įpareigojo ieškovą pateikti nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planą, kuriame būtų aiškiai parodytas bendrasavininkui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, pavaizduota jo dalį atskirianti riba.
3. Teismas nurodė, ieškovas ieškinyje pasiūlė vieną žemės atidalijimo būdą – jam priteisti iš atsakovės M. P. 3/16 dalis žemės sklypo, o jai iš ieškovo priteisti kompensaciją. Kitų žemės atidalinimo būdų ieškovas nepasiūlė.
4. Teismas taip pat nurodė, kad nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju, teismo vertinimu, turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant bendrasavininkiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą. Teismui pateikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 

5. Atskiruoju skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Savo tikslais į atidalijimą yra panašus ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo institutas, tačiau tarp jų yra esminis skirtumas: atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu ir tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, tuo tarpu nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, o savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai.
2. Ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl M. P. nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jai kompensaciją, bet ne dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priėmęs ginčijamą nutartį siekia, kad jis pakeistų ieškinio reikalavimą, tačiau toks teismo įpareigojimas nepagrįstas. Šiuo atveju atidalijimas išmokant kompensaciją yra pats racionaliausias ginčo tarp šalių sprendimo būdas.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

              Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).               Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110–115 straipsnis), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad nustatant naudojimosi tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo turto konkreti dalis, t. y. turi būti nustatyta tiksli sklypo dalis, todėl sprendė, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, nepateikė nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo plano, kuriame būtų aiškiai parodytas bendrasavininkiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, pavaizduota jo dalį atskirianti riba. Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo įpareigojimu, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog ieškinyje yra pareikštas reikalavimas dėl atsakovės M. P. nuosavybės teise priklausančio žemės klypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant jai kompensaciją, bet ne dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Be to ieškovas teigia, kad jo siūlomas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionaliausias.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju ieškiniu nėra keliamas reikalavimas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypo tvarkos nustatymo. Įvertinus ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio pagrindą), taip pat ieškinyje keliamą reikalavimą (ieškinio dalyką), matyti, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia būtent atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymą, todėl ir poreikis byloje teikti žemės sklypo planus, kuriuose būtų išreikšta bendraturčių valia dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis, nekyla.
12. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
13. Teisę atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Minėta, kad siekdamas žemės sklypo pertvarkymo tikslų, privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris rengiamas šio įstatymo 40 straipsnio nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 7 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju, bendraturtis pareiškęs reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškiniu pasirinko vieną iš bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdų – atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo žemės sklypo dalį, ieškovui priteisiant iš atsakovės 3/16 dalis žemės sklypo, o atsakovei iš ieškovo – 1 237,50 Eur kompensaciją už jam tenkančias 3/16 dalis žemės sklypo, t. y. ieškovas prašo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui (atsakovei) priklausančią žemės sklypo dalį, už ją paskiriant atsakovei kompensaciją pinigais. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas nesiekia žemės sklypo pertvarkymo, todėl pagal ieškovo suformuluoto ieškinio dalyką įpareigojimas ieškinio priėmimo stadijoje organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra perteklinis, nes ieškinio tenkinimo atveju nebūtų būtinybės formuoti atskirus žemės sklypus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui neprašant žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti natūra, taip pat nėra ir jokio pagrindo ieškovą įpareigoti organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Tamašauskas