PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 30 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naurida“ apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Renolita“, dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1958-217/2022 pagal ieškovės UAB „Naurida“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic transline“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Baltic transline“ priešieškinį ieškovei UAB „Naurida“ dėl nuostolių atlyginimo, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Tagrus“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, UAB „Renolita“, ADB „Gjensidige“, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Naurida“ (toliai – ir Ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės UAB „Baltic transline“ (toliau – ir Atsakovė)1 000 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai vežimo teisiniai santykiai pagal 2021 m. balandžio 29 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 13 d., 2021 m. gegužės 27 d. ir 2021 m. lapkričio 10 d. sudarytas vienkartines krovinio pervežimo sutartis. Pagal šias sutartis Atsakovė pasamdė Ieškovę pervežti krovinius atitinkamai iš Šiaulių į Klaipėdą, iš Akmenės r. sav. į Alytų, iš Rygos (Latvija) į Alytų, iš Rygos (Latvija) į Kauną bei iš Naujosios akmenės į Kauną. Kadangi Ieškovė įvykdė prisiimtus įsipareigojimus ir sutartais terminais pristatė krovinius gavėjams, Atsakovei buvo pateiktos sąskaitos apmokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė nustatytais terminais sąskaitų neapmokėjo, dėl ko susidarė 1 000 Eur skola.
3. Atsakovė UAB „Baltic transline“ teismui pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Naurida“ 1 000 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. su UAB „Tagrus“ sudarė krovinio pervežimo iš Italijos (Verona) į Lietuvą (Vilnius) sutartį. Pervežamas krovinys – 21 vnt. akmens masės plokštė ant metalinio „A“ formos rėmo. Krovinys buvo vežamas dviem etapais: iš Italijos į UAB „Arkama“ logistikos sandėlius adresu (duomenys neskelbtini) bei iš UAB „Arkama“ logistikos sandėlių į (duomenys neskelbtini). Pirmajame etape krovinį vežė UAB „Baltic transline“ pasitelktas vežėjas UAB „Vivatrans“. Krovinio pervežimui iš UAB „Arkama“ logistikos sandėlių į galutinę jo iškrovimo vietą Vilniuje UAB „Baltic transline“ pasitelkė UAB „Naurida“. Tuo tikslu tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. liepos 27 d. vienkartinė krovinio pervežimo sutartis. UAB „Naurida“ krovinio pervežimui pasitelkė UAB „Renolita“, kuri šį pervežimą atliko transporto priemone Renault, vairuotojas V. K.. Pasikrovimo metu V. K. tvirtinant krovinį diržais dalis plokščių suskilo. Krovinio gavėjas priimdamas krovinį CMR važtaraštyje įrašė, jog buvo pažeistos 9 plokštės, detalizuodamas konkrečius pažeidimus ir pažeistas plokštes. Po šio incidento krovinio gavėjas UAB „Tagrus“ 2020 m. liepos 29 d. pareiškė pretenziją UAB „Baltic transline“ dėl 4 137,89 Eur žalos atlyginimo. Analogišką pretenziją 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Baltic transline“ pareiškė UAB „Nauridai“, o 2020 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Naurida“ – UAB „Renolitai“. Vėliau UAB „Tagrus“ sumažino reikalaujamos žalos atlyginimo dydį iki krovinio likutinės vertės – 3 407,89 Eur.
5. Atsakovės teigimu, UAB „Baltic transline“ savo, kaip ekspeditoriaus, civilinę atsakomybę yra apdraudusi ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, kuri buvo informuota apie įvykį, todėl pavedė nepriklausomiems žalų sureguliavimo ekspertams UAB „Smart claims“ įvertinti, dėl kokios priežasties buvo sugadintas krovinys. UAB „Smart claims“ pateikė išvadą, kad krovinys buvo sugadintas išimtinai dėl jo neteisingo tvirtinimo transporto priemonėje. Atsižvelgdama į UAB „Smart claims“ išvadą, 2020 m. rugsėjo 29 d. ERGO Insurance SE priėmė sprendimą išmokėti 2 407,89 Eur draudimo išmoką UAB „Tagrus“. Likusią žalos dalį padengė UAB „Baltic transline“, sumokėdama UAB „Tagrus“ 1 000 Eur.
6. Paaiškino, kad 2021 m. liepos 1 d. UAB „Baltic transline“ pateikė UAB „Naurida“ tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą, kuriuo buvo pasiūlytą užskaityti UAB „Baltic transline“ 1 000 Eur žalos atlyginimo reikalavimo teisę į UAB „Nauridai“ mokėtiną 1 000 Eur skolą už suteiktas pervežimo paslaugas. Ieškovė su pateiktu pasiūlymu nesutiko motyvuodama tuo, kad jos draudiko ADB „Gjensidige“ pasamdytų specialistų UAB „Klaipėdos netas“ parengtame krovinio pažeidimo tyrimo raporte nustatyta, jog krovinys buvo pažeistas dėl netinkamos pakuotės (dalinai netinkamai paruošta siuntėjo, dalinai pažeista tarpinio perkrovimo metu). Ieškovės draudikas, atsižvelgdamas į šią išvadą, krovinio sugadinimą laikė nedraudiminiu įvykiu.
7. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad yra užfiksuotas tiesioginis ir akivaizdus priežastinis ryšys tarp krovinio tvirtinimo diržais ir krovinio sugadinimo, nepriklausomi žalos vertinimo specialistai nustatė, kad krovinys buvo sugadintas dėl jo netinkamo tvirtinimo, nurodydami tvirtinimo metodus, kuriais jis turėjo būti tvirtinamas, laikė, jog krovinys buvo sugadintas dėl ieškovės pasitelkto vežėjo netinkamo tvirtinimo, už kurį yra atsakinga Ieškovė. Vadovaudamasi tuo, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 37 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, Atsakovė reikalauja regreso tvarka iš Ieškovės priteisti 1 000 Eur žalos atlyginimo.
8. Ieškovė prašė Atsakovės priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, įtvirtintą CMR 32 straipsnio 1 dalyje, ir priešieškinį atmesti. Nurodė, kad krovinys faktiniam gavėjui buvo pristatytas 2020 m. liepos 28 d., o priešieškinis dėl žalos atlyginimo Ieškovei šioje byloje buvo pareikštas tik 2021 m. gruodžio 6 d., todėl CMR konvencijos nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs.
9. Atsakovė nurodė, kad senaties terminas nebuvo praleistas. Pagal susiklosčiusią situaciją Atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad Ieškovė atlygins padarytą žalą. Tuo tarpu Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai raštu informavo, jog nemano esanti atsakinga už padarytą žalą ir jos neatlygins tik 2021 m. spalio 29 d. raštu, todėl priešieškinis buvo pareikštas nepraleidus senaties termino. Prašė atmesti prašymą dėl senaties taikymo, o, jeigu teismas spręstų, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, tuomet prašė jį atnaujinti dėl svarbių termino praleidimo priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu tenkino atsakovės UAB „Baltic transline“ prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo pareikšti priešieškinį ieškovei UAB „Naurida“ ir procesinį terminą atnaujino. Ieškovės UAB „Naurida“ ieškinį atsakovei UAB „Baltic transline“ dėl 1 000 Eur skolos priteisimo atmetė, o atsakovės UAB „Baltic transline“ priešieškinį ieškovei UAB „Naurida“ dėl 1 000 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo tenkino visiškai.
11. Teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį, atsižvelgė į tai, kad 2020 m. liepos 27 d. šalių sudarytos vienkartinės krovinio pervežimo sutarties 2.5. punkte nustatyta, jog vežėjas UAB „Naurida“ atsako už krovinio sugadinimą dėl netinkamo krovinio išdėstymo/tvirtinimo; yra užfiksuotas tiesioginis ir akivaizdus priežastinis ryšys tarp krovinio tvirtinimo diržais ir krovinio sugadinimo; UAB „Smart claims“ nepriklausomas žalos vertinimo specialistas nustatė, kad krovinys buvo sugadintas dėl jo netinkamo tvirtinimo, nurodydamas tvirtinimo metodus, kuriais turėjo būti tvirtinamas krovinys; remiantis šia išvada krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo tvirtinimo, kurį atliko faktinis vežėjas; 2.4. punkte buvo nustatyta vežėjos UAB „Naurida“ pareiga patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Esant neatitikimams važtaraštyje arba pastebėjus kraunamo krovinio pažeidimus, draudžiama išvažiuoti iš pasikrovimo vietos, privaloma nedelsiant informuoti apie tai užsakovą, kad problema būtų sprendžiama ir būtų išvengta krovinio sugadinimo, pažymėti apie pažeidimus krovinio važtaraštyje, tačiau šiuo atveju atitinkamų įrašų CMR važtaraščiuose vairuotojas neatliko.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal CMR Konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, nors faktiškai kroviniui žalą padarė ieškovės pasitelktas faktinis vežėjas UAB „Renolita“, kuris netinkamai tvirtino krovinį, už kroviniui padarytą žalą UAB „Baltic transline“ yra atsakinga UAB „Naurida“.
13. Teismas Ieškovės atsikirtimus apie tai, kad krovinio sugadinimą galimai sąlygojo krovinio perkrovimas, laikė nepagrįstais, kadangi konkrečiu atveju krovinio perkrovimas nebuvo draudžiamas. Pažymėjo, jog pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punktą draudimas krovinį perkrauti turi būti aiškiai nurodytas važtaraštyje, o šiuo atveju tokio įrašo važtaraštyje nebuvo.
14. Teismas vertino, kad ieškovė UAB „Naurida“ neįrodė jos atsakomybę šalinančių pagrindų, todėl sprendė, jog pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio bendrąsias nuostatas ji turi atlyginti UAB „Baltic transline“ patirtą žalą (CK 6.817 straipsnis).
15. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo priešieškinio reikalavimams (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies a punktas), teismas nurodė, kad šalys skirtingai vertina aplinkybes dėl senaties termino: Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo krovinio pristatymo dienos – 2020 m. liepos 28 d., Atsakovė - kad nuo žalos atlyginimo UAB „Tagrus“ dienos – 2020 m. spalio 9 d.. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nusprendė, jog yra pagrindas atnaujinti nežymiai dėl svarbių priežasčių praleistą terminą priešieškiniui pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnis, CMR Konvencijos 32 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Naurida“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
17. Nurodo, kad teismas neteisingai sprendė, jog Ieškovė visiškai neįrodė ieškinio. Byloje buvo nustatyta, kad tarp Ieškovės, kaip vežėjos, ir Atsakovės, kaip užsakovės, buvo susiklostę sutartiniai vežimo teisiniai santykiai pagal pateiktas sutartis. Taip pat nustatyta, jog Ieškovė įvykdė prisiimtus įsipareigojimus ir sutartais terminais pristatė krovinius gavėjams, todėl tuo pagrindu Atsakovei buvo pateiktos apmokėti sąskaitos. Atsakovė skolos fakto neginčijo, nekėlė reikalavimų dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Todėl, net jei teismas laikytų, jog Atsakovės priešieškinis buvo patenkintas teisėtai, Ieškovės ieškinys, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir atsakovės pripažinimą, vis tiek turėjo būti patenkintas.
18. Apeliantės vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas formaliais pagrindais. Teismas visiškai nevertino byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad krovinys ir jo pakuotė siuntėjo (Atsakovės) nebuvo pažymėta, t. y. ant pakuotės nebuvo jokio ženklinimo, kur turėjo būti tvirtinami/pozicionuojami tvirtinimo diržai. Nagrinėjamos bylos atveju reikšminga tai, kad 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punktas numato, kad „Krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus“. Šiuo atveju sutarties 2.3. punkte tik buvo nustatyta, kad vairuotojas privalo turėti apsauginius batus, liemenę ir šalmą, transporto priemonėje privalo būti krovinio tvirtinimo priemonės: diržai (12-16 vnt.), kampukai, kilimėliai nuo slydimo, išlaidas, susijusias su jų įsigijimu, apmoka vežėjas. Daugiau jokių instrukcijų nei dėl krovinio sutvirtinimo būdo/metodo, nei dėl diržų pozicijos, kur reikalinga juos dėti, Atsakovė Ieškovei nepateikė.
19. Pažymi, jog liudytojas D. G. nurodydamas, kad krovinys buvo tvirtinamas netinkamai, nes netinkamose vietose buvo uždėti tvirtinimo diržai, taip pat aiškindamas teismui, kur turėjo būti dedami tvirtinimo diržai, vėliau pats patvirtino, kad būtent siuntėjas turi pažymėti ant pakuotės, kur turi būti dedami tvirtinimo diržai. Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad vairuotas pagal Kelių eismo taisykles privalėjo sutvirtinti krovinį diržais. Išvardindamas pakuotės trūkumus, liudytojas nurodė, jog šiuo atveju ant pakuotės nebuvo žymėjimo, kur dėti tvirtinimo diržus. Pabrėžė, kad už krovinio paruošimą transportavimui, jo pakuotę ir instrukcijas dėl krovinio tvirtinimo yra atsakingas siuntėjas. Be to, liudytojas V. K. ir atsakovės atstovas taip pat patvirtino, jog ant krovinio nebuvo pažymėta, kur reikia dėti tvirtinimo diržus, nebuvo duotos instrukcijos dėl krovinio tvirtinimo metodo, tik nurodyta, kad turi būti sutvirtinta diržais, kas ir buvo atliekama.
20. Teigia, jog Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Krovinio siuntėjas geriausiai žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Nagrinėjamu atveju liudytojas D. A. ir V. K. patvirtino, kad krovinio išorinė pakuotė buvo patikrinta, t. y. plokštės su A formos metaliniu rėmu transporto priemonėje stovėjo, nekrito, nesviro, todėl tokios išorinės pakuotės apžiūros pakako tolesniam vežimo vykdymui, t. y. pradėti krovinio tvirtinimą transporto priemonėje. Be to, vežėjas/vairuotojas nėra siuntėjas, todėl vairuotojas gali ir nežinoti, kaip tinkamai turi būti įpakuotas krovinys, ar tai yra pakankama bei tinkama krovinio pakuotė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliantė laiko, jog vairuotojas įvykdė pareigas, įtvirtintas sutarties 2.4 punkte.
21. Nurodo, kad Ieškovė įrodinėjo ir byloje buvo nustatyta, jog sutartimi Ieškovė nebuvo prisiėmusi atsakomybės už krovinio pakrovimą, ko teismas visiškai nevertino. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad krovinio perkrovimo darbus atliko su Atsakove susiję asmenys, t. y. UAB „Arkama“ terminalo/sandėlio darbuotojai, o ne vairuotojas ar Ieškovė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (UAB „Klaipėdos netas“ išvada, UAB „Veritas Ana“ raštas) bei liudytojų A. A. ir V. K. paaiškinimai patvirtino faktinę aplinkybę, kad krovinio deformacijos (mikro įtrūkimai) atsirado tarpinio perkrovimo krano pagalba metu (pagrindinė priežastis), kas ir vėliau lėmė, jog krovinys buvo sugadintas jį tvirtinant transporto priemonėje (pasekmė). Šiuo atveju Ieškovė net neturėjo pareigos vertinti, ar krovinys krano pagalba buvo pakraunamas teisingai. Pagal teisinį reguliavimą tuo atveju, kai krovinį pakrauna siuntėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo vardu, vežėjui atsiranda galimybė remtis ypatingos rizikos faktoriumi, atleidžiančiu jį nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c punktas).
22. Tvirtina, jog krovinio sugadinimą jį tvirtinant diržu lėmė ankstesnės krovinio deformacijos (atsiradę mikro įtrūkimai) dėl tarpinio krovinio perkrovimo krano pagalba ir tam nepritaikytos krovinio pakuotės. Liudytojas A. A., surašęs UAB „Klaipėdos netas“ išvadą dėl krovinio sugadinimo, paaiškino, kad krovinio tvirtinimas diržais ir jo sugadinimas iš esmės jau buvo tik pasekmė ankstesnio krovinio pažeidimo tarpinio perkrovimo metu dėl tam nepritaikytos ir netinkamai paruoštos pakuotės perkrovimams krano pagalba, išsamiai išvardino pakuotės trūkumus. Pažymėjo, kad iš esmės fiziškai neįmanoma sulaužyti 500 kg svorio plokščių diržų pagalba, jei plokštė nebūtų anksčiau pažeista ir nebūtų turėjusi įtrūkimų, būtų vientisa. Atsakydamas į klausimą, ar plokštės turėjo mikro įtrūkimų, liudytojas patvirtino, jog iš pateiktos fotomedžiagos matėsi plokščių mikro įtrūkimai, aptrupėjusi plokščių apačia, nes pastarosios tiesiogiai rėmėsi į metalinį rėmą, nebuvo vibracijas ir smūgius absorbuojančių medžiagų/apsaugų. Teismas nepateikė jokių motyvų apie tai, kodėl nesivadovavo UAB „Klaipėdos netas“ išvada bei šio liudytojo paaiškinimais, kurio paaiškinimus patvirtino net liudytojas D. G., jog krovinys yra trapus, todėl plokštėse buvę mikro įtrūkimai galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui. Tuo pačiu teismas nevertino byloje pateikto 2022 m. gegužės 5 d. UAB „Veritas ana“ rašto, kuris papildė tiek UAB „Klaipėdos netas“ raporte, tiek liudytojo A. A. nurodytas aplinkybes dėl krovinio sugadinimo dėl tarpinio perkrovimo ir tam nepritaikytos krovinio pakuotės.
23. Teigia, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pagal teisinį reguliavimą, bylose, kuriose kilęs ginčas dėl civilinės atsakomybės tarptautinio krovinio vežimo atveju, vežėjams ginantis nuo civilinės atsakomybės CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktu ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu, egzistuoja toks įrodinėjimo naštos civilinėje byloje paskirstymo modelis: reikalavimą reiškiantis asmuo (bylos atveju – Atsakovė) turi įrodyti žalos atsiradimo faktą; įrodžius krovinio sugadinimo aplinkybę, preziumuojama, kad dėl krovinio sugadinimo kaltas vežėjas; vežėjas (nagrinėjamu atveju – Ieškovė) kaltės dėl krovinio sugadinimo prezumpciją gali neigti įrodinėdamas CMR 18 straipsnio 2 punkto ir 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje nurodytas atsakomybę šalinančias aplinkybes; vežėjams įrodžius (arba vežėjams grindžiant) civilinės atsakomybės nebuvimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, įrodinėjimo našta perkeliama reikalavimą pareiškusiam asmeniui (šios bylos atveju – Atsakovei), kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės, numatytos CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje, nebuvo žalos atsiradimo priežastimi. Todėl Atsakovė turėjo įrodyti, kad krovinio tarpinis perkrovimas krano pagalba neturėjo įtakos krovinio sugadinimui. Pagal teismų praktiką CMR konvencijos 17-18 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo naštos modelis turėjo prioritetą prieš CPK 178 straipsnio nuostatą, t. y. Ieškovei byloje įrodžius, kad egzistavo kiti pagrindai, šalinantys vežėjo atsakomybę, būtent atsakovei teko procesinė pareiga įrodyti, kad žala visiškai arba iš dalies nesusijusi nė su vienu ypatingos rizikos faktoriumi.
24. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai tenkino Atsakovės prašymą dėl praleisto senaties termino atnaujinimo. Apeliantės vertinimu, teismo motyvas, kad UAB „Baltic transline“ buvo aktyvi ginant teises ir numatyta tvarka reiškiant pretenzijas, realizuojant šias teises neteismine tvarka, o terminas praleistas nežymiai (du mėnesius), nepagrindžia svarbių priežasčių termino praleidimui ir nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Byloje buvo nustatyta, kad krovinys faktiniam gavėjui buvo pristatytas 2020 m. liepos 28 d., o priešieškinis Ieškovei dėl žalos atlyginimo byloje yra pareikštas tik 2021 m. gruodžio 6 d.. Taigi akivaizdu, kad priešieškinio pareiškimo metu CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs. Atsakovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas buvo sustabdytas, nes 2020 m. rugpjūčio 12 d. ji pareiškė pretenziją Ieškovei, o pastaroji nepareiškė, jog su pretenzija nesutinka ir ją atmeta, todėl tai leido Atsakovei pagrįstai tikėtis, kad kilęs ginčas bus išspręstas taikiai. Tačiau yra priešingai, kadangi Ieškovė niekada nesutiko su jai keliamu reikalavimu ir nelaikė savęs atsakinga už žalos kilimą, būtent dėl to niekada neakceptavo Atsakovės pretenzijos nei vėlesnių, beveik po metų pateiktų pasiūlymų atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Todėl Atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad Ieškovė atlygins žalą. Atsakovei neįrodžius svarbių priežasčių termino praleidimui ir neįrodžius termino sustabdymo, Ieškovei pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
25. Trečiasis asmuo UAB „Renolita“, sutikdama su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, pateiktu prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo jį tenkinti pilna apimtimi.
26. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baltic transline“ prašo apeliacinį skundą atmesti.
27. Nurodo, kad ginčui aktualia 2020 m. liepos 27 d. vienkartine krovinio pervežimo sutartimi Ieškovė įsipareigojo užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą, iškrovimą, išdėstymą, įvertinti, ar pakuotė nepažeista, tinkamai sutvirtinti krovinį diržais. Pateikta vaizdo medžiaga patvirtina, jog krovinys buvo sugadintas būtent jį suveržiant diržais. UAB „Smart claims“ išvadoje taip pat nurodyta, kad krovinys buvo sulaužytas, nes buvo naudojamas netinkamas tvirtinimo diržais būdas.
28. Teigia, jog Ieškovė, prisiėmusi pareigą sutvirtinti krovinį, prisiėmė ir atsakomybę už tinkama tvirtinimą, nepriklausomai nuo to, ar jai siuntėjas pateikė instrukcijas dėl tvirtinimo būdo. Kadangi Ieškovė turėjo sutartinę pareigą užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą, išdėstymą ir pakavimą, todėl, jeigu krovinys ir buvo pažeistas dėl pakuotės trūkumo ar pažeistas perkraunant, o Ieškovė (ar jos pasitelktas asmuo), neinformavusi siuntėjo apie pažeidimus ir negavusi jo instrukcijų, toliau tęsė krovinio paruošimo vežimui procedūras bei sulaužė jį tvirtindama diržais, tuomet Ieškovė yra už tai ir atsakinga.
29. Tvirtina, jog Ieškovė neįrodė, kad krovinys galėjo būti pažeistas dėl ypatingos rizikos aplinkybių, nes teiginiai, jog perkraunant krovinį jame atsirado mikro įtrūkimų, kurie nulėmė krovinio sulaužymą tvirtinant diržais, nėra pagrįsti įrodymais, o tik prielaidomis. Teismas negali savo sprendimų grįsti prielaidomis.
30. Nesutinka su ieškovės pozicija ir laiko, kad senaties terminas nebuvo praleistas, o, jei ir buvo praleistas, tai teismas jį pagrįstai atnaujino. Pažymėjo, jog iš Atsakovės veiksmų ar neveikimo niekada nebuvo galima suprasti, kad ji reikalavimo atsisako ar neketina realizuoti, priešingai, Atsakovė nuosekliai siekė šį reikalavimą realizuoti neteismine tvarka. Atitinkamai, Ieškovei negalėjo susiformuoti įsitikimas, kad Atsakovė nesieks šios teisės realizuoti teismine tvarka. Be to, senaties terminas buvo praleistas nežymiai – tik du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti teikiamas prioritetas asmeniui realizuoti savo teises į teisminę gynybą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Ieškovės UAB „Naurida“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, naikinama ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas - ieškinį tenkinti, bei perskirstomos bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
33. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 000 Eur skolą, susidariusią pagal įvykdytas šalių sudarytas vienkartines krovinio pervežimo sutartis, bei kuriuo tenkintas atsakovės priešieškinis priteisti iš ieškovės 1 000 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka dėl sugadinto krovinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio reikalavimo
34. Apeliacinės instancijos teismas dėl Ieškovės reikalavimo priteisti skolą už atliktas sutartines krovinio vežimo paslaugas nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp Ieškovės UAB „Naurida“, kaip vežėjos, ir Atsakovės UAB „Baltic transline“, kaip užsakovės, buvo susiklostę sutartiniai vežimo teisiniai santykiai pagal šias sutartis: 2021 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. LIET100715058 (A175237), pagal kurią Atsakovė pasamdė Ieškovę pervežti krovinį iš Šiaulių į Klaipėdą. Krovinys buvo pristatytas gavėjui 2021 m. balandžio 29 d., ką patvirtina 2021 m. balandžio 29 d. prekių judėjimo dokumentai Nr. REK200040794 ir REK200040793; 2021 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. LIET100715795 (A1760713), pagal kurią Atsakovė pasamdė Ieškovę pervežti krovinį iš Akmenės r. sav. į Alytų. Krovinys buvo pristatytas gavėjui 2021 m. balandžio 30 d., ką patvirtina 2021 m. balandžio 30 d. važtaraštis Nr. KLM002199; 2021 m. gegužės 13 d. buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. WEST100722141 (A1772372), pagal kurią Atsakovė pasamdė Ieškovę pervežti krovinį iš Rygos (Latvija) į Alytų. Krovinys siuntėjui į Atsakovės nurodytą vietą buvo pristatytas 2021 m. gegužės 17 d., ką patvirtina CMR važtaraštis; 2021 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. WEST100729346 (A1787276), pagal kurią Atsakovė pasamdė Ieškovę pervežti krovinį iš Rygos (Latvija) į Kauną. Krovinys siuntėjui į Atsakovės nurodytą vietą buvo pristatytas 2021 m. gegužės 29 d., ką patvirtina CMR važtaraštis ir 2021 m. gegužės 29 d. važtaraštis Nr. 31377806; 2021 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. WEST100715719 (V17760521), pagal kurią Atsakovė pasamdė Ieškovę pervežti krovinį iš Naujosios akmenės į Kauną. Krovinys gavėjui buvo pristatytas 2021 m. balandžio 30 d, o ką patvirtina 2021 m. balandžio 30 d. CMR važtaraštis. Pagal sutartis apmokėjimas už pervežimus numatytas per 45 kalendorines dienas po PVM sąskaitų-faktūrų bei kitų lydinčių dokumentų gavimo. Ieškovė, įvykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus ir sutartais terminais pristačiusi krovinius gavėjams, Atsakovei pateikė apmokėti šias sąskaitas: 2021 m. gegužės 14 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADL 26291 459,80 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADL 26541 290,40 Eur; 2021 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADL 27004 338,80 Eur (Ieškovės teigimu, neapmokėta dalis sudaro 7,80 Eur); 2021 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ADL 27082 242 Eur.
35. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus, skundžiamame sprendime tik konstatavo, jog Ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir į tai, kad Atsakovė skolą pripažįsta, ieškinys turėjo būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje surinktus įrodymus apie Ieškovės, kaip vežėjos, sutarčių įvykdymą bei Atsakovės, kaip užsakovės, pareigą už tai tinkamai atsiskaityti, dėl ko be pagrindo atmetė ieškovės UAB „Naurida“ ieškinį Atsakovei dėl skolos pagal sutartis už suteiktas paslaugas priteisimo.
36. CK 6.808 straipsnyje numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Sutartis šalims turi įstatymo galią, todėl jos privalo sutartines prievoles vykdyti pagal sutartyje ar įstatyme nustatytus reikalavimus ir negali vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygų.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai (sprendimo 34 punktas) patvirtina, kad Ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal vežimo sutartis ir perdavė nuvežtus krovinius turintiems teisę juos gauti asmenims, tačiau Atsakovė pažeidė sprendimo 36 punkte nurodytas teisės normas ir sutarčių sąlygas, nes jose nustatytais terminais ir tvarka su Ieškove už vežimą pilnai neatsiskaitė likdama skolinga 1 000 Eur. Pažymėtina, jog Atsakovė fakto, jog aukščiau nurodytu pagrindu yra skolinga Ieškovei 1 000 Eur, neginčijo, pripažino, jog Ieškovė vežimo paslaugas suteikė tinkamai (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Atsakovė Ieškovei 1 000 Eur nesumokėjo todėl, kad Ieškovė atlikdama pervežimą padarė kroviniui žalą, iš kurios 1 000 Eur atlygino pati Atsakovė, todėl siekė tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Tai patvirtina 2021 m. liepos 1 d. UAB „Baltic transline“ pateiktas UAB „Naurida“ tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktas, kuriuo Atsakovė pasiūlė užskaityti UAB „Baltic transline“ 1 000 Eur žalos atlyginimo reikalavimo teisę į UAB „Naurida“ mokėtiną 1 000 Eur skolą už suteiktas pervežimo paslaugas. Atsakovė skolos fakto neginčija ir atsiliepime į Ieškovės apeliacinį skundą.
38. Esant nustatytoms sprendimo 34 punkte nurodytoms aplinkybėms ir esant 36 punkte nurodytam teisiniam reguliavimui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Ieškovės ieškinys yra teisėtas, pagrįstas ir tenkinamas.
Dėl priešieškinio reikalavimo
39. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 21 d. tarp UAB „Tagrus“ ir atsakovės UAB „Baltic transline“ buvo sudaryta krovinio pervežimo iš Italijos (Verona) į Lietuvą (Vilnius) sutartis. Pervežamas krovinys – 21 vnt. akmens masės plokščių ant metalinio „A“ formos rėmo: 17 vnt. 3,33 m (ilgis) x 1,44 m (plotis) x 2 cm (storis) akmens plokščių; 4 vnt. 3,31 m (ilgis) x 1,43 m (plotis) x 3 cm (storis) akmens plokščių. Krovinys buvo vežamas dviem etapais: iš Italijos į UAB „Arkama“ logistikos sandėlius adresu (duomenys neskelbtini); iš UAB „Arkama“ logistikos sandėlių į (duomenys neskelbtini). Pirmajame etape krovinį iš Italijos į UAB „Arkama“ logistikos sandėlius vežė UAB „Baltic transline“ pasitelktas vežėjas UAB „Vivatrans“. Krovinio pervežimui iš UAB „Arkama“ logistikos sandėlių į galutinę krovinio iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini), UAB „Baltic transline“ pasitelkė UAB „Naurida“. Tuo tikslu tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. liepos 27 d. vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. VRED100597688 (A1517868). UAB „Naurida“ krovinio pervežimui pasitelkė UAB „Renolita“. UAB „Renolita“ šį pervežimą atliko transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. K.. Pasikrovimo metu V. K. tvirtinant krovinį diržais dalis plokščių suskilo. Krovinio tvirtinimas ir sugadinimas buvo užfiksuotas vaizdo kamera. Krovinio gavėjas priimdamas krovinį CMR važtaraštyje įrašė, kad buvo pažeistos 9 plokštės, detalizuodamas konkrečius pažeidimus ir pažeistas plokštes.
40. Bylos duomenys taip pat rodo, kad po krovinio sugadinimo krovinio gavėjas UAB „Tagrus“ 2020 m. liepos 29 d. pareiškė pretenziją UAB „Baltic transline“ dėl 4 137,89 Eur žalos atlyginimo. Analogišką pretenziją 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Baltic transline“ pareiškė UAB „Naurida“, o 2020 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Naurida“ pareiškė pretenziją UAB „Renolita“. Vėliau UAB „Tagrus“ sumažino reikalaujamos žalos atlyginimo dydį iki krovinio likutinės vertės – 3 407,89 Eur. UAB „Baltic transline“ savo, kaip ekspeditoriaus, civilinę atsakomybę yra apdraudusi ERGO Insurance SE Lietuvos Filiale, draudimo liudijimo Nr. 710-934-1020. ERGO Insurance SE buvo informuota apie įvykį ir pavedė ekspertams UAB „Smart claims“ įvertinti, dėl kokios priežasties buvo sugadintas krovinys. UAB „Smart claims“ pateikė išvadą dėl krovinio sugadinimo Nr. SC/20/08/0005, kurioje nurodė, kad krovinys buvo sugadintas išimtinai dėl jo neteisingo tvirtinimo transporto priemonėje. Atsižvelgdama į UAB „Smart claims“ išvadą, 2020 m. rugsėjo 29 d. ERGO Insurance SE priėmė sprendimą išmokėti 2 407,89 Eur draudimo išmoką, ją pervesdama į UAB „Tagrus“ banko sąskaitą. Likusią žalos dalį padengė UAB „Baltic transline“, sumokėdama UAB „Tagrus“ 1 000 Eur.
41. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2021 m. liepos 1 d. atsakovė UAB „Baltic transline“ pateikė ieškovei UAB „Naurida“ tarpusavio įsiskolinimo suderinimo aktą, kuriuo siūlė užskaityti 1 000 Eur žalos atlyginimo reikalavimo teisę į mokėtiną 1 000 Eur skolą už suteiktas pervežimo paslaugas. Ieškovė 2021 m. spalio 29 d. pateikė Atsakovei pretenziją dėl skolos nesumokėjimo, nurodydama, kad atlikti įskaitymą nesutinka. Nesutikimas motyvuojamas Ieškovės draudiko ADB „Gjensidige“ specialistų UAB „Klaipėdos netas“ parengtu krovinio pažeidimo tyrimo raportu, kuriame nustatyta, kad krovinys buvo pažeistas dėl netinkamos pakuotės (dalinai netinkamai paruošta siuntėjo ir dalinai pažeista tarpinio perkrovimo metu). Ieškovės draudikas, atsižvelgdamas į šią išvadą, krovinio sugadinimą laikė nedraudiminiu įvykiu.
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis, vertina neteisėtu ir nepagrįstu. Įvertinusi dėl šios dalies apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriuo priešieškinis tenkintas, yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 187 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
43. Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).
44. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje byloje surinktą įrodymų visumą dėl pareikšto priešieškinio, sprendimo 43 punkte nurodytų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų laikėsi, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Priešingai, nei deklaratyviai teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kuriais įrodymais ir kokia apimtimi vadovaujasi. Taigi, bylos dalis, kuria tenkintas priešieškinis, buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnai ir objektyviai, o sprendimas dėl šios dalies priimtas remiantis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Vien tas faktas, jog tam tikri įrodymai buvo įvertinti Ieškovės nenaudai ar ne taip, kaip ji tikėjosi, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.
45. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog už instrukcijas dėl krovinio tvirtinimo būdo yra atsakingas siuntėjas, būtent atsakovės/siuntėjos pareiga buvo nurodyti (pažymėti), kuriose krovinio vietose yra reikalinga dėti tvirtinimo diržus, o, nesant tokio žymėjimo, kur dėti tvirtinimo diržus ir jokių papildomų instrukcijų dėl krovinio tvirtinimo metodo, apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo tvirtinimo diržais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka.
46. Kaip matyti, apeliantė remiasi 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punktu, tačiau šis įsakymas neteko galios nuo 2018 m. gegužės 20 d. (pakeistas Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 2 d. Nr. 2BE-35 įsakymu „Dėl N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“).
47. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CMR konvencijoje nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008).
48. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, sutiktina su Atsakove, kad santykiai dėl pakrovimo (iškrovimo) nepatenka į imperatyvaus CMR konvencijos reguliavimo sritį, todėl tokiems susitarimams galioja sutarties laisvės principas. Minėta, krovinio pervežimui iš UAB „Arkama“ logistikos sandėlių į galutinę krovinio iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini), Atsakovė pasitelkė Ieškovę. Tuo tikslu tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. liepos 27 d. vienkartinė krovinio pervežimo sutartis, kurios 2.5 punktu šalys aiškiai susitarė, jog vežėjas atsako už krovinio sugadinimą dėl netinkamo krovinio išdėstymo/tvirtinimo. Vadinasi, vežėjas (ieškovė) turėjo pareigą užtikrinti, kad krovinys būtų tinkamai išdėstytas ir sutvirtinimas, o jos tinkamai neįvykdęs, yra atsakingas už krovinio sugadinimą.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudarytos sutarties nustatytos sąlygos (pagal 2.4. punktą, be kitų pareigų, vežėjas turi patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, pagal 2.5. punktą vežėjas atsako už krovinio sugadinimą dėl netinkamo krovinio išdėstymo/tvirtinimo) rodo vežėjo (ieškovės) pareigą užtikrinti tinkamą krovinio pakrovimą (iškrovimą) ir jo sutvirtinimą. Kadangi užsakyme nėra nustatytas konkretus tokių pareigų įgyvendinimo būdas, todėl vežėja nurodytas pareigas galėjo įgyvendinti tiek pati tiesiogiai, tiek pasitelkdama trečiuosius asmenis, tiek veikdama kartu su trečiaisiais asmenimis, tiek ir tinkamai prižiūrėdama asmenis, vykdančius krovinio pakrovimą. Vežėja negali remtis aplinkybe, kad neturėjo kompetencijos ir specialiųjų žinių, susijusių su krovinio pakrovimu, tinkamu jo tvirtinimu, tvirtinti reikalinga įranga ir pan., nes, būdama profesionalė, turėjo pareigą pasidomėti tinkamu sutartinių pareigų įgyvendinimu. Be to, Ieškovė, kaip komercinis subjektas ir vežimo sutarties šalis, neturi būti tapatinama su vairuotoju. Todėl apeliantės argumentai apie tai, kad jai nebuvo pateiktos instrukcijos dėl krovinio tvirtinimo, nešalina jos atsakomybės pagal sutartį.
50. Pažymėtina, jog nei Ieškovė, nei jos pasitelktas faktinis vežėjas nekėlė klausimų kad jis nežino ar abejoja kaip išdėstyti krovinį ir/ar jį sutvirtinti. Byloje yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad plokštės lūžo jų tvirtinimo diržais metu. Taip pat byloje pateikta specialisto UAB „Smart claims“ išvada dėl krovinio sugadinimo, kurioje padaryta išvada, jog krovinys buvo sugadintas išimtinai dėl jo neteisingo tvirtinimo transporto priemonėje. Tokias aplinkybes byloje patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „Smart claims“ vyriausiasis ekspertas inžinierius D. G., paaiškindamas, kad pagrindinė priežastis žalai kilti buvo vairuotojo veiksmai tvirtinant krovinį, tvirtinant krovinį netinkamas kampas tarp krovinio tvirtinimo diržų ir transporto priemonės grindų, nebuvo užtikrintas pakankamas skersinis ir išilginis stabilumas, tvirtinant diržai per viršų nutolę nuo metalinio rėmo.
51. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostata, pagal kurią vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Kaip minėta, esminė aplinkybė yra ta, kad šalys sutarties 2.4. punktu susitarė, kad, be kitų pareigų, vežėjas (Ieškovė) privalo stebėti pakrovimą/iškrovimą, turi patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, o, esant neatitikimams važtaraštyje arba pastebėjus kraunamo krovinio pažeidimus, buvo draudžiama išvažiuoti iš pasikrovimo vietos, buvo privaloma nedelsiant informuoti apie tai užsakovą ir pažymėti apie pažeidimus krovinio važtaraštyje; sutarties 2.5. punkte nustatyta, kad Ieškovė atsako už krovinio sugadinimą dėl netinkamo krovinio išdėstymo/tvirtinimo. Taigi, Ieškovė sutartimi neabejotinai prisiėmė pareigą užtikrinti, kad krovinys būtų tinkamai pakrautas, supakuotas, išdėstytas ir sutvirtintas.
52. Be to, kaip matyti iš ADB „Gjensidige“ pavedimu atlikto UAB „Klaipėdos netas“ akmens masės plokščių pažeidimo tyrimo, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, nustatyta, kad plokščių transportavimui panaudoti du metaliniai, tarpusavyje nesujungti „A“ formos stovai. Apačioje plokštės pastatytos ant U formos metalinio rėmo (nėra įdėti mediniai smūgius absorbuojantys tašai), todėl plokščių apatinės briaunos yra aptrupėjusios, matosi plokščių įtrūkimai. Prie stovų vertikalių dalių su lipnia juosta pritvirtinti mediniai absorbuojantys tašai, tačiau jie pasislinkę iš savo vietų. Plokščių ilgis 330 cm, transportiniai rėmai sudėti per siaurai, todėl iš kraštų plokštės išsikišusios po 1 m ir neturi tinkamos atramos. Perkrovimo UAB „Arkamos“ terminale metu pakuotė buvo dalinai deformuota/pažeista: medinės atramos nuslydusios nuo metalinių stovų, plokštės remiasi tiesiai į metalinius stovus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Atsakovės vertinimu, kad visi šie UAB „Klaipėdos netas“ nurodyti pakavimo trūkumai yra susiję su krovinio išorine pakuote ir krovinio išdėstymu, todėl Ieškovė ar jos pasitelktas vežėjas turėjo pareigą įvertinti, kad krovinys yra tinkamai pakrautas, saugiai išdėstytas, jo pakuotė nepažeista, o, nustačiusi minėtus pažeidimus, nedelsiant padaryti įrašus važtaraštyje, informuoti krovinio siuntėją ir negavus instrukcijų nevažiuoti iš pasikrovimo vietos. Tačiau nei Ieškovė, nei jos pasitelktas vežėjas apie minėtas aplinkybes Atsakovės neinformavo.
53. Teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad Atsakovė turėjo užtikrinti, jog krovinys būtų tinkamai įpakuotas ir pakrautas į UAB „Renolita“ transporto priemonę, todėl krovinį sugadinus tarpinio perkrovimo metu keliant jį kranu atsakomybę už žalą turi prisiimti pati Atsakovė arba perkrovimą atlikę UAB „Arkama“ terminalo – sandėlio darbuotojai. Šiuo aspektu apeliantė neatsižvelgia į tai, kad CMR konvencija reguliuoja ne visas vežimo santykiuose kylančias šalių teises ir pareigas. Dalis situacijų, kurios nėra tiesiogiai ar netiesiogiai sureguliuotos CMR konvencijoje, šalys yra laisvos susitarti. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog – „Vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę.“ Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę, nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). Tačiau, kaip minėta, CMR konvencijoje nereglamentuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o, nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas.
54. 2020 m. liepos 27 d. vienkartinės krovinio pervežimo sutarties 2.4. punkte numatyta vežėjo pareiga stebėti krovinio pakrovimą/iškrovimą, todėl, jeigu krovinys buvo netinkamai pakrautas, tai ieškovė ar jos pasitelktas vežėjas turėjo padaryti žymą CMR važtaraštyje ir nedelsiant apie tai informuoti vežėją ir laukti instrukcijų dėl tolimesnių veiksmų. To nepadariusi Ieškovė prisiėmė visą riziką, kuri kyla dėl netinkamo krovinio pakrovimo. Liudytoju apklaustas V. K. paaiškino, jog transportuojant krovinį manė, kad krovinys netinkamai paruoštas transportavimui, nebuvo paminkštinimo; krovinys krautas kranu ant rėmo, galėjo pasidaryti mikro įtrūkimų; krovinį pervežė į Vilnių ir pridavė, tačiau krovinys buvo sugadintas, pasikraunant matęs, kad krovinys susigadinęs tose vietose, kur lietėsi plokštės ant metalo; krovinį perkrovė sandėlis, pakuotė buvo netinkama, perkrautas krovinys kranu nuleistas į apačią, krovinys buvo nestabilus. Tai rodo, kad pats vairuotojas, vežęs krovinį, aiškiai suvokė, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas, tačiau vis tiek apie tai neįrašė važtaraštyje, siuntėjo neinformavo ir pan.
55. Ieškovės vertinimu, byloje esantys duomenys ir liudytojų parodymai patvirtino, jog krovinio sugadinimas tvirtinat jį diržais transporto priemonėje iš esmės buvo tik pasekmė to, kad krovinys buvo realiai sugadintas tarpinio perkrovimo metu dėl netinkamai parinkto perkrovimo būdo (krano pagalba) bei dėl tokiam perkrovimui netinkamai paruoštos pakuotės. Tačiau, kaip minėta, liudytojas V. K., nors nurodo pastebėjęs trūkumus, apie tai neinformavo atsakingų asmenų, nepadarė įrašų važtaraštyje. Byloje nėra neginčijamų įrodymų apie tai, kad būtent perkraunat plokštes jose atsirado mikro įtrūkimų, o nustatyti plokščių briaunų pažeidimai neleidžia neabejotinai spręsti apie vidinius plokščių įtrūkimus, dėl kurių plokštės lūžo jas tvirtinant diržais.
56. Apeliantė kritikuoja ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Naurida“ neįrodė jos atsakomybę šalinančių pagrindų. Apeliantės nuomone, priešingai, būtent Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių aplinkybę, kad krovinys buvo įpakuotas tinkamai ir kad jo perkrovimas su tokia pakuote neturėjo jokios įtakos krovinio sugadinimui. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad komentuojant CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punktą nurodoma, jog jame įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo modelis, pagal kurį iš vežėjo nereikalaujama, kad jis įrodytų, jog žala atsirado būtent dėl 17 straipsnio 4 punkte nustatytų ypatingos rizikos faktorių, užtenka įrodyti, kad šie faktoriai galėjo būti žalos atsiradimo priežastis. Tačiau tai nereiškia, kad pakanka įrodyti vien žalos faktą ir vienos ar kelių aplinkybių, nurodytų CMR 17 straipsnio 4 punkte, buvimą, vežėjas privalo įrodyti ir ryšį tarp jų, įvertinant sugadinimų pobūdį ir kitas aplinkybes, vežėjui tai įrodžius, įrodinėjimo našta perkeliama reikalavimą pareiškusiam asmeniui, kuris turi teisę įrodyti, kad ypatingos rizikos aplinkybės nebuvo žalos atsiradimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad krovinys buvo sugadintas būtent dėl jo perkrovimo. Apeliantės nurodomi įrodymai (vairuotojo ir specialisto parodymai, gamintojo rekomendacijos) taip pat nepatvirtina, jog krovinio perkrovimas sukūrė ypatingos rizikos sąlygas, kurios galėjo nulemti, kad krovinys buvo pažeistas ir po to sulūžo jį tvirtinant diržais. Be to, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nebuvo draudžiamas krovinio perkrovimas – važtaraštyje nebuvo įrašo apie tokį draudimą (CMR konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punktas), kas leidžia teigti, jog perkrovimas nebuvo laikomas išskirtinės rizikos veiksniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, krovinio perkrovimo, išdėstymo, pakuotės trūkumų šiuo atveju nėra pagrindo laikyti ypatingos rizikos aplinkybėmis, nes Ieškovė turėjo sutartinę pareigą šias aplinkybes kontroliuoti ir saugoti krovinį nuo rizikų, galinčių kilti dėl minėtų veiksnių. Kadangi Ieškovė neįrodė jos atsakomybę šalinančių pagrindų, todėl turi atlyginti Atsakovei patirtą žalą.
58. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse. Pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Atsakomybę šalinančių pagrindų įrodinėjimo našta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatyta ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012).
59. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad Atsakovė priešieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir nepagrįstai bei neteisėtai jį atnaujino. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, kurios, susiklosčius ginčo situacijai, sudarė pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą priešieškiniui pareikšti, todėl visų jų nekartoja.
60. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su termino atnaujinimo instituto taikymu, pažymėtina, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Kaip matyti, po ginčui aktualaus krovinio sugadinimo krovinio gavėjas UAB „Tagrus“ 2020 m. liepos 29 d. pareiškė pretenziją UAB „Baltic transline“ dėl žalos atlyginimo. Analogišką pretenziją 2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Baltic transline“ pareiškė UAB „Naurida“. UAB „Naurida“ 2020 m. rugpjūčio 18 d. pareiškė pretenziją faktiniam vežėjui UAB „Renolita“. Tokios aplinkybės rodo, kad UAB „Naurida“ pripažino UAB „Renolita“ kaltę dėl krovinio sugadinimo ir atitinkamai savo atsakomybę prieš atsakovę. Todėl sutiktina su Atsakove, jog ji pagrįstai tikėjosi, kad Ieškovė atlygins padarytą žalą, o senaties terminas buvo pristabdytas (CMR Konvencijos 32 straipsnio 2 dalis). Ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai raštu informavo, kad žalos neatlygins tik 2021 m. spalio 29 d. raštu. Atsakovės priešieškinis teisme priimtas 2021 m. gruodžio 7 d.
61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuoti priežasčių, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas įstatyme įtvirtintas kreipimosi į teismą terminas, vertinimo kriterijai. Teismas, spręsdamas svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, turi: vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais; atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas; ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes; atsižvelgti į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą; taikyti ne vidutinius, o individualius bylos šalių elgesio standartus; nustatyti aplinkybes, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę; nustatyti, ar ginti teisinių santykių stabilumą ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą; ieškoti protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros; ieškinio senaties termino taikymą ir atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikyti neformaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).
62. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo situacijoje Atsakovės veiksmai rodė, kad ji niekada neatsisakė savo reikalavimo teisės į Ieškovę, siekė ją realizuoti, kas Ieškovei buvo (turėjo būti) žinoma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai Atsakovės veiksmus vertino kaip aktyvius, ginant teises numatyta tvarka reiškiant pretenzijas, siekiant reikalavimą realizuoti neteismine tvarka, dėl ko Ieškovei negalėjo susiformuoti įsitikimas, kad Atsakovė nesiekia šios teisės realizuoti teismine tvarka.
Dėl bylos baigties
63. Dėl aukščiau sprendime paminėtų argumentų ir motyvų bei remiantis bylos medžiaga konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį iš dalies netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176 – 185 straipsniai), nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, todėl atmesdamas ieškinį dėl šios dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur skolos, perskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, o kitą teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio tenkinimo palikti nepakeistą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant naują sprendimą šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
65. Ieškovė UAB „Naurida“ byloje pateikė prašymą priteisti 3 743,75 Eur, atsakovė UAB „Baltic transline“ - 2 503,50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Patirtas išlaidas šalys pagrindė rašytiniais įrodymais, turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus (toliau – Rekomendacijos), neviršija maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti 100 procentų, todėl Ieškovei iš Atsakovės priteisiama 3 743,75 Eur pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o Atsakovei iš Ieškovės – 2 503,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys). 22,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
66. Ieškovė už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 1 210 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už apeliacinio skundo rengimą. Atsakovė turėjo 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į Ieškovės apeliacinį skundą rengimą. Šalių patirtas išlaidas patvirtina pridėti mokėjimo dokumentai, jos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas 50 procentų, iš Atsakovės Ieškovei priteistina 616,50 Eur, o iš Ieškovės Atsakovei – 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naurida“ (įmonės kodas 126314849) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“ (įmonės kodas 235584990) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) skolą.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naurida“ (įmonės kodas 126314849) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“ (įmonės kodas 235584990) 3 743,75 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 75 euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“ (įmonės kodas 235584990) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ (įmonės kodas 126314849) 2 503,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus tris eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ (įmonės kodas 126314849) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“ (įmonės kodas 235584990) iš kiekvienos po 11,20 Eur (vienuolika eurų ir 20 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Naurida“ (įmonės kodas 126314849) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“ (įmonės kodas 235584990) 616,50 Eur (šešis šimtus šešiolika eurų ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“ (įmonės kodas 235584990) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naurida“ (įmonės kodas 126314849) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Ramunė Čeknienė