Administracinė
byla Nr. A822-847/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01981-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija
33.4
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko, Vaidos
Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės
(pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės
bendrovės „Vilkijos ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal
pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ skundą atsakovei Nacionalinei
mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiasis
suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo
centras, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Akcinė bendrovė „Vilkijos ūkis“ (toliau – ir AB “Vilkijos
ūkis”, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), vėliau jį
patikslindamas (II t., b. l. 11–16) prašydamas:
1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2012 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5564 dalį, kurioje buvo nuspręsta
pareiškėjos AB „Vilkijos ūkis“ atžvilgiu pritaikyti 283 387,55 Lt
dydžio sankciją ir pareiškėjui vietoj prašomos 690 560 Lt paramos sumos skirti 407 172,45 Lt dydžio paramą (I t., b. l. 50–51);
2) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos AB
„Vilkijos ūkis“ pateiktą 2011 m. liepos 14 d. mokėjimo prašymą dėl 283 387,55 Lt dydžio paramos skyrimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
Nurodė, kad 2008 m. sausio 25 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų
modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų
privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001
(toliau – ir Paraiška), pagal kurią projektui „Nitratų direktyvos reikalavimų
įgyvendinimas“ prašė skirti 690 560 Lt dydžio paramą. Paraiškoje nurodyta, jog projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje pareiškėjo numatomas
turėti gyvūnų skaičius – 2 173,6 sąlyginių gyvulių vienetų (toliau – SGV).
2008 m. liepos 18 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo pasirašyta 2007–2013
metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos
srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų
įgyvendinimas“ paramos sutartis Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (toliau – ir
Paramos sutartis). Pareiškėjas ir Agentūra 2009 m. birželio 25 d. pasirašė Susitarimą Nr. 2 dėl Paramos sutarties pakeitimo, kuriame buvo nustatytas
projekto įvykdymo terminas iki 2011 m. liepos 17 d. (5.1 p.), taip pat numatyta, kokioms investicijoms kompensuoti bus skiriama parama iki 690 560 Lt (2 p.). Mokėjimo prašymą 690 560 Lt paramai gauti pareiškėjas Agentūrai pateikė 2011 m. liepos 14 d. Agentūra įvertinusi mokėjimo prašymą, nurodydama, kad pareiškėjo prašoma
paramos suma turėtų atitikti numatomus laikyti 1 509,824 SGV, kai tuo
tarpu 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo ūkyje buvo registruota tik 688,41 SGV
(trūkstamas skaičius – 821,414 SGV) bei vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros
2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios
veiklos srities „Nitratu direktyvos reikalavimu ir nauju privalomu bendrijos
standartu įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-479 (toliai – ir Taisyklės) 11.1.2 ir 120.1 punktais ir Paramos sutarties 17.11 punktu,
priėmė skundžiamą 2012 m. birželio 19 d. sprendimą. Pareiškėjo nuomone, ginčo
sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priešingai nei nurodo atsakovas,
pareiškėjas Mokėjimo prašymo pateikimo metu iš viso turėjo 2 525,919 SGV.
Pažymėjo, kad SGV skaičiavimas atliekamas vadovaujantis Komisijos reglamento
(EB) Nr. 1974/2006 V priedu. Tuo tarpu Taisyklių aiškinamųjų pastabų 1 punkte
yra nustatyta, kad tais atvejais, kai gyvūnų perskaičiavimo į SGV normos pagal
konkrečius gyvūnų pavadinimus nėra nurodytos Komisijos reglamento (EB) Nr.
1974/2006 V priede, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti aprašo
patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) priede nurodytais SGV skaičiavimo
koeficientais. Kadangi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede nėra
nurodytos audinių ir lapių perskaičiavimo į SGV normos, todėl, atsižvelgiant į
Taisyklių nuostatas, audinių ir lapių SGV turėtų būti nustatytas vadovaujantis
Aprašo priede nurodytais koeficientais. Teigia, jog aplinkybes, kad Mokėjimo
prašymo pateikimo metu pareiškėjas iš viso turėjo 2 525,919 SGV,
patvirtina jo pateikta Žvėrelių judėjimo apyskaita už 2011 m. liepos mėnesį (toliau – ir Apyskaita), kurioje nurodyta, kad 2011 m. liepos mėnesį pareiškėjas turėjo 732 100 ir 23 385 vienetų audinių ir 1 657
vienetus lapių. Iš viso pareiškėjas turėjo 96 596 vienetus audinių ir 1 657
vienetus lapių, o remiantis Apraše nurodyta SGV apskaičiavimo metodika,
pareiškėjas viso turėjo 2 525,919 SVG, o tai yra net daugiau, nei
Paraiškoje buvo numatyta turėti projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje (2 173,6
SGV). Agentūra, skaičiuodama pareiškėjos turimų gyvūnų SGV skaičių, vadovavosi
Aprašo redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-735/3D-700, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams po Mokėjimo prašymo pateikimo dienos. Paminėto Aprašo
priede, be kita ko, buvo nustatyta, jog į SGV įskaičiuojamos audinės/kiaunės ir
lapės, kurios yra vyresnės kaip 10 mėnesių, ir tai reiškia, kad Agentūra,
priimdama sprendimą ir taikydama 283 387,55 Lt dydžio sankciją, rėmėsi teisės aktu, kuriame buvo nustatytas teisinis reguliavimas, kuris iš esmės
pakeitė SGV skaičiavimo metodiką, galiojusią projekto vykdymo ir Mokėjimo
prašymo pateikimo metu, o nuo to ir priklausė pareiškėjui teikiamos paramos
dydis.
Patikslindamas skundą pareiškėjas nurodė, kad skundžiamo
atsakovo sprendimo neteisėtumą, lėmė tai, kad Agentūra galutinai spręsdama dėl
paramos suteikimo pareiškėjui, vadovavosi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo
verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) pateiktais, pareiškėjo teigimu
neatitinkančiais tikrovės, duomenimis apie pareiškėjo turimų gyvūnų skaičių. Pripažino,
kad projekto įgyvendinimo pabaigoje, t. y. 2011 m. liepos mėnesį, per klaidą nepateikė pranešimo apie ūkinių gyvūnų bandą, tačiau tai suprato tik gavę
ŽŪIKVC atsiliepimą į skundą, kai tuo tarpu Agentūra paramos sumą apskaičiavo
remdamasi duomenimis, pareiškėjo paskutinį kartą teiktais 2011 m. kovo 7 d. Teigia, jog buvo įsitikinę, jog pareigą deklaruoti vykdo laiku ir
tvarkingai. Pažymėjo, kad Agentūrai pateikė papildomus duomenis apie tai, kad
projekto įgyvendinimo pabaigoje, t. y. 2011 m. liepos mėnesį, pareiškėjo turimų SGV skaičius buvo kelis kartus didesnis (3 017,03 SGV), tačiau
atsakovas nepagrįstai nesirėmė šiais duomenimis. Nesivadovaudamas pareiškėjo
pateiktais objektyviais duomenimis (faktais) atsakovas neteisingai apskaičiavo
paramos sumą ir pareiškėjui nepagrįstai pritaikė 283 387,55 Lt dydžio sankciją.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepime (I t., b. l. 78–80) nurodė, jog ginčo
sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 120.1.1. punktu, atsižvelgiant
į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro
Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje duomenis,
kurie patvirtino, kad 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo valdoje buvo įregistruoti
688,41 SGV, o trūkstamų SGV skaičius siekė 821,414 bei į aplinkybę, kad
pareiškėjas neįvykdė Paramos sutarties 17.11 punkte nustatyto įsipareigojimo iki
Projekto pabaigos padidinti SGV skaičių. Pažymėjo, kad pareiškėjas žinojo, kad
Agentūra priimdama sprendimą dėl paramos suteikimo/nesuteikimo naudoja tik iš
ŽŪIKVC gautus duomenis. Ši sąlyga buvo numatyta paramos teikimo taisyklėse, su
kuriomis pareiškėjas susipažino pasirašydamas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad
Agentūra yra registruota Ūkinių gyvūnų registro duomenų vartotoja ir SGV
skaičiavimų neatlieka, vertindama pareiškėjo Mokėjimo prašymą rėmėsi ŽŪIKVC
Ūkinių gyvūnų registro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo
informacinėje sistemoje esančia informacija. Sistemoje nustačius pareiškėjos
SGV skaičių, maksimalią mokėtiną paramos sumą apskaičiavo vadovaujantis
Taisyklių 11.1.2. punkte pateiktu paramos skaičiavimo metodu. Dėl ginčo
sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
(toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams nurodė, kad sprendimo dalis,
kurioje buvo nuspręsta pareiškėjo atžvilgiu pritaikyti 283 387,55 Lt dydžio sankciją yra pagrįsta ir teisėta. Sprendimas priimtas remiantis objektyviais ŽŪIKVC Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinėje sistemoje
esančiais faktiniais duomenimis, skaičiavimai yra nurodyti Sprendime bei
pagrįsti Taisyklių nuostatomis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, atsižvelgdamas į skundo patikslinimą, sprendimu siekė
nustatyti, ar Agentūra, priimdama sprendimą dėl dalies paramos skyrimo, turėjo
teisinį pagrindą naudotis išskirtinai tik Centro duomenimis ir ar pagrįstai
Agentūra nevertino pareiškėjo papildomai pateiktų duomenų.
Teismas nustatė, kad remiantis ginčo santykius
reglamentuojančiomis teisės normomis, duomenis susijusius su ūkinių gyvūnų
registravimu ŽŪIKVC du kartus per metus (sausio ir liepos mėnesiais) teikia
pats gyvūnų laikytojas, ar kiti šią teisę turintys subjektai, tuo tarpu ŽŪIKVC
būdama atsakinga už duomenų rinkimą, tvarkymą, saugojimą, yra pagrindinė ir
vienintelė ūkinių gyvūnų registro tvarkytoja.
Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei į byloje nustatytas
ginčo faktines aplinkybes, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentacija, kad
Agentūra nepagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 14 d. pateiktus duomenis, patvirtinančius turimą reikiamą skaičių SGV (3 017,03)
projekto užbaigimo dieną. Pažymėjo, jog nagrinėjamą ginčą reglamentuojantys
teisės aktai nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad atsiradus nesutapimams tarp
faktiškai turimo ir deklaruoto gyvūnų skaičiaus, šiuo atveju, turėtų būti
vadovaujamasi faktiškai turimu gyvūnų skaičiumi.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas paskutinius duomenis apie
ūkyje laikomą gyvūnų skaičių deklaravo 2011 m. kovo 7 d. Vienintelė gyvūnų registro tvarkytoja yra ŽŪIKVC, kurios sukauptais ir administruojamais
duomenimis Agentūra privalo remtis priimdama galutinį sprendimą dėl paramos
skyrimo/neskyrimo ar sankcijų taikymo. Teismas pažymėjo, kad ši nuostata yra
nurodyta ir Paraiškos XX dalies „Pareiškėjo deklaracija“ 2 p., su kuria
pareiškėjas sutiko, tai patvirtindamas parašu. Taigi Agentūra, spręsdama dėl
paramos pareiškėjui suteikimo, šiuo atveju pagrįstai vadovavosi paskutiniais
pareiškėjo ŽŪIKVC pateiktais ir turimais duomenimis (2011 m. kovo 7 d.), nes nei teisės aktai, nei Paraiška ar kiti susiję dokumentai
nenustato išimčių ar kitų būdų, kuriais Agentūra galėtų vadovautis priimdama
tokio pobūdžio sprendimus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad pagrindiniu įrodymu
apie 2011 m. liepos mėnesį pareiškėjo ūkyje turėtą gyvūnų skaičių galėtų būti
pareiškėjo Agentūrai 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu pateikti duomenys (nedeklaruojant),
kurie Agentūrai buvo nepateikti per klaidą, teismo atmesti kaip nepagrįsti, konstatuojant,
kad deklaracijos nepateikimas laiku, šiuo konkrečiu atveju negali pateisinti 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu pateiktų duomenų užskaitymą.
Teismas konstatavo, kad nustačius, jog Agentūra pagrįstai
rėmėsi paskutiniais (2011 m. kovo 7 d.) paties pareiškėjo ŽŪIKVC
pateiktais duomenimis, pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kaip turėtų būti
vertinami duomenys pateikti 2011 m. rugsėjo 14 d. rašte (ar visi, ar ne visi pareiškėjos ūkyje laikomi gyvūnai turėtų būti skaičiuojami kaip suaugę) bei
Žvėrelių judėjimo apyskaitoje, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Tuo pačiu
pagrindu atmestas ir pareiškėjo argumentas dėl skundžiamo atsakovo sprendimo
neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio
nuostatoms, atsakovui nesivadovaujant 2011 m. rugsėjo 14 d. duomenimis bei duomenimis pateiktais Žvėrelių judėjimo apyskaitoje (2011 m. liepos mėnesį).
Teismas taip pat konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog
Agentūra prieš priimdama sprendimą dėl paramos suteikimo rėmėsi duomenimis
esančiais ŽŪIKVC administruojančiame registre, o paskutiniai duomenys apie
pareiškėjo ūkyje laikomą gyvūnų skaičių registrui buvo pateikti 2011 m. kovo 7 d., atsakovas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą sumažinti
paramos sumą, pareiškėjo veiksmus (2011 m. liepos mėnesį duomenų nepateikimą ŽŪIKVC) vertindamas Taisyklių 120.1.1 punkto, kuriame nustatytos
paramos mažinimo sąlygos neįvykdžius įsipareigojimo padidinti SGV skaičių
valdoje, taip pat Paramos sutarties 17.1 punkto, kuriame įtvirtinta paramos
gavėjo pareiga tiksliai įgyvendinti Projektą, taip, kaip aprašyta Paraiškoje,
kontekste.
Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad ginčo sprendimas
yra teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo, o reikalavimas
įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo pateiktą 2011 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo prašymą dėl 283 387,55 Lt dydžio paramos skyrimo ir naujo sprendimo priėmimo galėtų būti tenkintinas tik panaikinus ginčo
sprendimą, todėl šis reikalavimas taip pat atmestinas.
III.
Pareiškėjas AB „Vilkijos ūkis“ apeliaciniu
skundu (II t., b. l. 50–55) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –
pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais
argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo
argumentas, kad pareiškėjas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis
būtų galima teigti, jog esant nesutapimams tarp faktiškai turimų
ir deklaruotų gyvūnų skaičiaus, turėtų būti vadovaujamasi faktiškai turimų
gyvūnų skaičiumi, yra nepagrįstas. Teismas sprendime nenurodė jokios teisės
normos pagrindžiančios išvadą, jog Agentūra privalėjo vadovautis išimtinai
ŽŪIKVC duomenimis. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad suteikiamas paramos dydis
skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir
pareiškėjo turimą ir numatomą laikyti SGV skaičių
valdoje. Taigi esminė
aplinkybė skaičiuojant paramos sumą yra būtent pareiškėjo projekto įgyvendinimo
pabaigoje faktiškai turimas SGV skaičius. Todėl, jeigu yra nesutapimų tarp
faktiškai turimo ir deklaruoto gyvūnų skaičiaus, turi būti vadovaujamasi
faktiškai laikomų gyvūnų skaičiumi, nes būtent toks SGV skaičiavimas atitinka
Taisyklių nuostatas. Priešingu atveju būtų iš esmės nukrypta nuo Taisyklių
reikalavimų ir taip būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės.
Taisyklių 10 punkto netinkamas taikymas tiek Agentūros, tiek ir
pirmosios instancijos teismo sprendime lemia šių sprendimų neteisėtumą ir
nepagrįstumą. Aplinkybe, kad ŽŪIKVC yra vienintelis gyvūnų registro
tvarkytojas, kaip ir Pareiškėjo deklaracija, kuri yra sudėtinė paraiškos dalis,
negali paneigti Taisyklių 10 punkto normoje įtvirtinto reguliavimo. Klausimas, kaip
nustatomas turimų gyvūnų skaičius, yra procedūrinio pobūdžio ir negali būti
tiek sureikšminamas, paneigiant pagrindinį aptariamos teisės normos tikslą –
teisingai apskaičiuoti paramos
sumą. Būtent todėl Agentūra
priimdama sprendimą turėjo vadovautis mokėjimo prašymo vertinimo metu pareiškėjo
pateiktais duomenimis apie jo faktiškai turimų gyvūnų skaičių.
2. Priimdamas skundžiamą sprendimą
pirmosios instancijos teismas formaliai deklaracijai suteikė didesnę reikšmę
nei objektyviai tikrovei, kad pareiškėjas turėjo pakankamą
skaičių gyvūnų maksimaliai paramos sumai gauti, o tai neatitinka protingumo
principo. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog
Ūkinių gyvūnų registro duomenų teikėjai yra patys gyvūnų laikytojai ir
savininkai. Todėl tiek informacija, pateikiama Ūkinių gyvūnų registrui, tiek ir
informacija, pateikiama tiesiogiai Agentūrai, turi vienodą reikšmę.
3. Agentūros pritaikyta 283 387,55 Lt sankcija už per klaidą nepateiktą deklaraciją (pranešimą apie ūkinių
gyvūnų bandą) yra akivaizdžiai neproporcinga. Pareiškėjas
pripažįsta, kad 2011 m. liepos mėnesį nepateikdamas pranešimo apie ūkinių
gyvūnų bandą ne visiškai tinkamai vykdė savo pareigą deklaruoti laikomus
gyvūnus, tačiau pabrėžia, kad savo pagrindines pareigas – įvykdyti projektą ir
projekto įgyvendinimo pabaigoje turėti Paraiškoje nurodytą gyvūnų skaičių –
įvykdė tinkamai ir netgi gerokai viršijo paraiškoje nurodytą numatomų laikyti
gyvūnų skaičių, todėl pareigos deklaruoti gyvūnų skaičių pažeidimo pobūdis
nagrinėjamu atveju yra formalus.
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra
prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį
skundą (II t., b. l. 62–63) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Remiasi
savo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme nurodytais,
taip pat pareiškėjo skundžiamame teismo sprendime nurodytais argumentais dėl
faktinių bylos aplinkybių ir ginčui aktualių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Teisėjų kolegija
k o
n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2012 m. birželio 19 d.
sprendimo Nr. BRK-(3.239)-5564 dalies, kurioje buvo nuspręsta pareiškėjui AB
“Vilkijos ūkis” pritaikyti 283 387,55 Lt dydžio sankciją ir vietoj
prašomos 690 560 Lt paramos sumos pareiškėjui skirti 407 172,45 Lt
dydžio paramą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu
sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su šiuo
sprendimu nesutinka ir jį apskundė apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš ABTĮ 138 straipsnio 3
dalies nuostatų matyti, jog apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai
arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tik
tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Iš šios nuostatos matyti, jog
ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese
yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo
teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės
instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą
ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos
teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos
teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo
išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios
instancijos teismo sprendimu
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis
administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2008 m. sausio 25 d.
pateikė Agentūrai paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų
programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį
„Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų
įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (I t., b. l. 8), pagal kurią
projektui „Nitratų direktyvos reikalavimų įgyvendinimas“ pareiškėjas prašė
skirti 690 560 Lt dydžio paramą. Paraiškoje (XIII skirsnis) pareiškėjas
įsipareigojo įvykdyti numatytus reikalavimus, susijusius su projekto „Nitratų
direktyvos reikalavimų įgyvendinimas“ Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (toliau –
Projektas) rezultatais ir pasiekimais, t. y. iki Projekto įgyvendinimo pabaigos
(iki 2009 m. spalio 31 d.), pasiekti 2 173,6 SGV skaičių.
Pareiškėjo Projektas Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-258 buvo įtrauktas į sąrašą
projektų, kuriems skiriama parama pagal Priemonę (I t., b. l. 108). Tarp pareiškėjo
ir Agentūros 2008 m. liepos 18 d. buvo pasirašyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013
metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos
srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų
įgyvendinimas“ paramos sutartis Nr. 1VM-KK-08-2-000130-PR001 (toliau – Paramos
sutartis, I t., b. l. 116). Šia sutartimi pareiškėjas įsipareigojo
įgyvendinti Projektą nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos
reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto
įgyvendinimu. 2009 m. birželio 25 d. susitarimu Nr. 2 šalys susitarė pakeisti
Paramos sutarties 5.1. punktą, pratęsiant Projekto įvykdymo terminą iki 2011 m.
liepos 17 d.
Pareiškėjas
2011 m. liepos 14 d. Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą paramai gauti pagal
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų
modernizavimas pirmąją veiklos sritį“ Nr. 1VM-KK-08-2-000130-MP001 ir prašė
išmokėti 690 560,00 Lt paramos sumą Projektui įgyvendinti.
Vertinant
mokėjimo prašymą, taip pat buvo vertinama SGV skaičiavimo ataskaita, iš kurios
(2011 m. rugpjūčio 29 d. prisijungus prie Centro administruojamos Ūkinių gyvūnų
registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos) buvo nustatyta, kad 2011
m. liepos 14 d. pareiškėjo ūkyje iš viso sąlyginių gyvulių vienetų yra 688,41,
šis skaičius neatitiko projekto pabaigai planuoto turėti SGV skaičiaus.
Pareiškėjas
2011 m. rugsėjo 14 d. atsakovui pateikė paaiškinimą dėl SGV skaičiaus,
nurodydamas, kad 2011 m. liepos 1 d. duomenimis pareiškėjo ūkyje SGV siekė 3 017,03,
kai tuo tarpu planuojamas turėti SGV buvo tik 2 173,6 (I t. , b. l. 192).
Atsižvelgiant
į tai, kad 2011 m. liepos 1 d. turimų duomenų pareiškėjas nedeklaravo, atsakovas,
pagal duomenų bazėje turimus duomenis įvertinęs, kad 2011 m. liepos 14 d.
pareiškėjo ūkyje buvo registruota tik 688,41 SGV (trūkstamas skaičius – 821,414
SGV), vadovaudamasi Taisyklių 11.1.2 ir 120.1.1 punktais bei Paramos sutarties
17.11 punktu, 2012 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą paramą pareiškėjui skirti
tik iš dalies.
Ginčo
santykius nagrinėjamoje byloje reglamentuoja: Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013
metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmosios veiklos
srities „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų bendrijos standartų
įgyvendinimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės
ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-479 (toliau – Taisyklės; ginčui
aktuali 2011 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 3D-141 redakcija); Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ministro 2005 m.
liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintas Aplinkosaugos reikalavimų
mėšlui tvarkyti patvirtinimo aprašas (toliau – Aprašas, ginčui aktuali 2010 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-608/3D-651 redakcija); Valstybės
įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatai, patvirtinti
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr.
3D-20 (toliau – ir Įstatai; aktuali 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 3D-20
redakcija); Ūkinių gyvūnų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 3D-451 (toliau – ir
Nuostatai); Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių
gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (toliau
– ir Registravimo aprašas; ginčui aktuali 2010 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 3D-6
redakcija).
Taisyklių
10 punkte nustatyta, kad suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant
į tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir pareiškėjo turimų ir numatomų
laikyti sąlyginių gyvulių vienetų (SGV) skaičių valdoje. SGV skaičiavimas
atliekamas vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priedu. Tais
atvejais, kai gyvūnų perskaičiavimo į SGV normos pagal konkrečius gyvūnų
pavadinimus nėra nurodytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 V priede,
reikia vadovautis Aprašo priede nurodytais SGV skaičiavimo koeficientais. Taisyklių
11.1.2 punkte nustatyta, kad paramos suma vienam SGV apskaičiuojama: 1) jei
pareiškėjas laiko ar numato laikyti nuo 10 iki 29 SGV, už kiekvieną SGV mokama
1934 Lt parama; 2) jei pareiškėjas laiko ar numato laikyti nuo 30 iki 99 SGV,
už kiekvieną SGV mokama 1122 Lt parama; 3) jei pareiškėjas laiko ar numato
laikyti nuo 100 iki 299 SGV, už kiekvieną SGV mokama 691 Lt parama; 4) jei
pareiškėjas laiko ar numato laikyti 300 ir daugiau SGV, už kiekvieną SGV mokama
345 Lt parama. Vadovaujantis Taisyklių 120.1.1 punktu, neįvykdžius
įsipareigojimo padidinti SGV skaičių valdoje, paskutinė mokėtina suma, jei
paramos gavėjas pateikia daugiau nei vieną mokėjimo prašymą, mažinama už
kiekvieną trūkstamą SGV ir paramos gavėjas netenka teisės kreiptis investicinės
paramos, iki bus pašalinti veiklos trūkumai.
Kaip
nustatyta, atsakovas vertindamas pareiškėjo prašymą dėl paramos skyrimo, rėmėsi
ŽŪIKVC pateiktais duomenis (I t. b. l. 194). Vadovaujantis Įstatais, ŽŪIKVC
tvarko ir įgyvendina ūkinių gyvūnų registravimo ir tapatybės nustatymo sistemos
kompiuterinę centrinę duomenų bazę (Įstatų 9.7. p.). Pagrindines ŽŪIKVC teises
ir pareigas taip pat reglamentuoja Nuostatai (12 punktas). Vadovaujantis
Nuostatų 5, 6 punktais, visi registro duomenys kaupiami vienoje registro
duomenų bazėje. Duomenis registrui teikia gyvūnų laikytojai, savininkai, kiti
fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su ūkinių gyvūnų laikymu, ženklinimu,
perkėlimu, kaita, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu.
Laikomų
ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimą, ūkinių gyvūnų ženklinimą, jų
registravimą ir apskaitos tvarką nustato Registravimo aprašas. Minėtas aprašas
įpareigoja kiekvieną gyvūnų laikytoją privalomai registruoti, ženklinti laikomus
ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Registravimo aprašo 28 punkte nustatyta,
kad duomenis apie bandomis registruotus ūkinius gyvūnus, išskyrus kiaules,
laikytojas turi registruoti ne rečiau kaip du kartus per metus, kiekvieno
pusmečio sausio ir liepos mėnesiais ir prieš teikdamas paraišką gauti valstybės
pagalbą.
Įvertinusi
ginčo santykiams taikomą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines
aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta
išvada dėl ginčijamo atsakovo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra teisinga. Tikrindamas
atsakovo sprendimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai
išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo
sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal ABTĮ 87
straipsnio 4 dalies reikalavimus, faktinių aplinkybių vertinimas susietas su
konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teisėjų
kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu įrodymų
vertinimu ir tuo remiantis padaryta išvada, kad Agentūra, spręsdama dėl paramos
pareiškėjui suteikimo, šiuo atveju pagrįstai vadovavosi paskutiniais ŽŪIKVC turimais
(pareiškėjos pateiktais 2011 m. kovo 7 d.) duomenimis, nes nei teisės aktai,
nei Paraiška ar kiti susiję dokumentai nenustato išimčių ar kitų būdų, kuriais
Agentūra galėtų vadovautis priimdama tokio pobūdžio sprendimus.
Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai, kad
atsakovas ir teismas netinkamai aiškino Taisyklių 10 punktą, ir kad esant
nesutapimams tarp faktiškai turimo ir deklaruoto gyvūnų skaičiaus, turi būti
vadovaujamasi faktiškai laikomų gyvūnų skaičiumi, nes būtent toks SGV
skaičiavimas atitinka Taisyklių nuostatas; taip pat, kad ir informacija,
pateikiama Ūkinių gyvūnų registrui, ir informacija, pateikiama tiesiogiai
Agentūrai, turi vienodą reikšmę, nepagrįsti teisiniu reglamentavimu ir
vertinami kaip pareiškėjo tam tikra gynybinė pozicija.
Pareiškėjo
argumentas, kad Agentūros pritaikyta 283 387,55 Lt sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga taip pat nepagrįstas. Esant nagrinėjamu atveju nustatytoms
aplinkybėms, kad pagal deklaruotus duomenis 2011 m. liepos 14 d. pareiškėjo
ūkyje buvo registruota tik 688,41 SGV (trūkstamas skaičius – 821,414 SGV), Agentūra,
vadovaudamasi Taisyklių 11.1.2 ir 120.1.1 punktais bei Paramos sutarties 17.11 punktu
turėjo ir faktinį, ir teisinį pagrindą atitinkamai sumažinti paramos sumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančią
rašytinę medžiagą ir išnagrinėjusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo
sprendimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas argumentuotai
įvertino ginčo esmę sudarančias aplinkybes, ištyrė pareiškėjo reikalavimų
pagrįstumą, atsižvelgė į visas bylai svarbias aplinkybes ir priėmė teisingą bei
pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios
instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u
t a r i a:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Vilkijos ūkis“ apeliacinį
skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius
Bakaveckas
Vaida
Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė