Pirmosios instancijos teismo teisėjas               Civilinė byla Nr. 2A-584-280/2014

Gediminas Karpavičius              Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00529-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija:

35.5; 121.14; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teisėjų Laimanto Misiūno, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIGBANK AS apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-812-839/2014 pagal ieškovo BIGBANK AS ieškinį atsakovei D. S. dėl palūkanų priteisimo, ir

n u s t a t ė:

ieškovas BIGBANK AS prašė priteisti iš atsakovės D. S. 11 380,02 Lt nesumokėtų palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove 2008-10-30 sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteikė 15 000 Lt kreditą, o atsakovė turėjo šį kreditą grąžinti su 29,7 proc. palūkanomis. Atsakovei nemokant kredito grąžinimo įmokų, ieškovas sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl 28 618,39 Lt skolos priteisimo, tačiau teismas pareiškimą dalyje dėl 11 730,02 Lt sutartinių palūkanų priteisimo atsisakė priimti, todėl dėl palūkanų priteisimo BIGBANK AS kreipėsi ginčo teisena.

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės D. S. ieškovo BIGBANK AS naudai: 3 793 Lt nesumokėtų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 3 793 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 77 Lt žyminio mokesčio, likusią ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinyje reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, atsakovė (vartotoja) yra fizinis asmuo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad prašomos priteisti 11 380,02 Lt palūkanos laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 3 793 Lt sutartinių palūkanų sumą, likusią ieškinio reikalavimų dalį atmetė.

Ieškovas BIGBANK AS apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą dėl prašomų priteisti sutartinių palūkanų sumažinimo nuo 11 380,02 Lt iki 3 793 Lt ir priimti sprendimą patenkinti ieškovo ieškinyje išdėstytą reikalavimą dėl 11 380,02 Lt sutartinių palūkanų priteisimo iš atsakovės ir priteisti iš atsakovės 171 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nurodė, kad vien tas faktas, jog viena iš sutarties šalių yra vartotojas, neleidžia daryti išvados, kad sutartinės palūkanos yra per didelės. Pasirašydama kredito sutartį, atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis, jokių prieštaravimų nereiškė, o sutartis yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią. Ieškovo veikla yra teikti kreditus bei gauti už suteiktus kreditus atlyginimą, t. y. palūkanas. Ieškovas, nustatydamas palūkanų normą, taip pat įvertina savo kaštus, susijusius su kredito teikimu, sutartis vykdymo priežiūra. Teismo sprendimas sumažinti sutartą palūkanų sumą 1/3 aiškiai pažeidžia ne tik kredito sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bet ir prieštarauja pačiam sutarčių laisvės principui. Apeliantas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sąžininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta kredito kainos metinė norma yra ne didesnė kaip 200 procentų. Ieškovo ir atsakovės sudarytame susitarime bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 48,24 proc. Be to, turi būti vertinama ne sutartinių palūkanų norma, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, kadangi kredito davėjas patiria ne tik skolinimosi išlaidų, tačiau ir administravimo, komisinių mokesčių išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo prašomas priteisti palūkanas tapatina su netesybomis, kadangi palūkanos taip pat gali atlikti mokesčio už pinigų skolinimą funkciją. Šiuo atveju prašomos priteisti palūkanos yra pelno palūkanos, o ne kompensuojamosios palūkanos, todėl teisinio pagrindo mažinti palūkanas nėra.

Atsakovė D. S. nurodė su teismo sprendimu sutinkanti, kadangi ieškovo prašytos priteisti palūkanos buvo per didelės.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal šią nuostatą palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi paskola gauta pinigų suma funkciją, o palūkanų dydį šalys nustato susitarimu. Ieškovas su atsakove, 2008-10-30 sudarę Vartojimo kredito sutartį ir 2009-06-26 ją pakeitę, susitarė, kad atsakovė D. S. už naudojimąsi jai suteiktu kreditu mokės 29,7 proc. metines palūkanas. Šalys taip pat sudarė kredito grąžinimo bei palūkanų mokėjimo grafiką, kuriame aiškiai nurodyta, kokio dydžio kredito dalį bei palūkanų dalį turi kas mėnesį mokėti atsakovė. Atsakovei tinkamai prievolių nevykdant, ieškovas sutartį nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl negrąžintos kredito sumos priteisimo, o vėliau ir dėl iki sutarties nutraukimo nesumokėtų 11 380,02 Lt palūkanų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas prašomas 11 380,02 Lt palūkanas traktavo kaip nesąžiningas ir per dideles netesybas, todėl mažino trečdaliu bei priteisė 3 793 Lt. Sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimą priteisti palūkanas traktavo kaip reikalavimą atlyginti nuostolius ar priteisti netesybas ir dėl šios priežasties nepagrįstai palūkanas mažino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog palūkanos gali atlikti dvi funkcijas: kompensacinę, t. y. nuostolių atlyginimo, bei mokėjimo funkciją. Kompensacines palūkanas privalo mokėti skolininkas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą. Tokios palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.) ir teismas, atsižvelgęs į CK 6.37 str. 3 d. nuostatas, kompensacines palūkanas gali mažinti. Tuo tarpu CK 6.872 str. 1 d. numatytos palūkanos, atliekančios mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Jų negalima tapatinti su kompensacinėmis palūkanomis, kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu yra ne reikalavimas atlyginti nuostolius, bet reikalavimas prievolę įvykdyti natūra. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovas atsakovei perdavė 15 000 Lt kreditą, atsakovė šiais pinigais naudojosi iki 2013-02-25, kuomet vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, todėl turi sumokėti ieškovui pelno palūkanas, dėl kurių buvo susitarta Vartojimo kredito sutartyje. Sutiktina su apelianto argumentu, jog šiuo atveju į prašomas priteisti palūkanas įeina ne tik ieškovo skolinimosi iš kitų finansinių įstaigų palūkanos, tačiau ir administravimo mokestis, komisiniai mokesčiai, ieškovo veiklos išlaidos. Ieškovo, kaip pelno siekiančios finansinės įstaigos, veikla yra kreditų suteikimas, todėl ieškovas už suteiktas paslaugas turi gauti tinkamą atlyginimą. Atsakovė, pasirašydama Vartojimo kredito sutartį ir paimdama kreditą 5 metams, o vėliau kredito grąžinimo terminą pratęsdama 10 metų, suprato ir sutiko su 29,7 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Nors sutartis sudaryta anksčiau, nei priimtas Vartojimo kredito įstatymas, tačiau sutartyje numatyta 48,24 proc. metinė kredito grąžinimo norma neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d., numatančiai prezumpciją, jog bendra vartojimo kaina yra nesąžininga, jei vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Įstatymų leidėjas nėra numatęs kitokių ribojimų vartojimo kreditų sutartimis nustatomų palūkanų dydžiams, todėl teismas, ex officio mažindamas sutartines pelno palūkanas, pažeidžia sutarties laisvės principą. Finansų rinkoje rinkos dalyviai tarpusavyje konkuruoja, siūlydami finansines paslaugas, todėl siūlomų palūkanų norma gali būti įvairi, o kreditą pageidaujantis paimti asmuo turi teisę pasirinkti, su kuria finansų įstaiga sutartį sudaryti ir dėl kokio palūkanų dydžio susitarti. Atsakovė sutiko su 29,7 proc. metinėmis palūkanomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias palūkanas mažino iki 3 793 Lt. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 str. 1 d. 4 p. ir 6.213 str. 1 d. pagrindu, nes ieškovas prašo piniginę prievolę įvykdyti natūra. Todėl šios rūšies palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 str. 3 d. nuostatomis, nes ši norma taikytina tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Pelno (arba mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos, tačiau vadovaujantis ne CK 6.37 str. 3 d., o CK 6.223 str., 6.228 str. nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties pusės ieškinys (priešieškinis). Atsakovė nereiškė priešieškinio dėl Vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo ar pripažinimo negaliojančiomis, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį ir keičiant vieną iš jos sąlygų– galimybę ieškovui gauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Toks pelno palūkanų sumažinimas negali būti laikomas tinkama ir proporcinga atsakovės teisių gynimo priemone teismui veikiant ex officio be pareikšto byloje priešieškinio.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas keičia sprendimą už akių ir ieškinį tenkina visiškai bei iš atsakovės L. S. priteisia 11 380,02 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 256 Lt žyminio mokesčio BIGBANK AS naudai.

Apeliacinį skundą tenkinus ir ieškovui prašant, iš atsakovės taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 171 Lt žyminio mokesčio, kuris iš atsakovės priteistinas ieškovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,

n u t a r i a :

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių pakeisti ir jį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovo BIGBANK AS, kodas 10183757, buveinės adresas Rutuli 23, Tartu, Estija, veikiančiam per BIGBANK AS filialą, kodas 301048563, buveinės adresas Jogailos g. 4, Vilnius, naudai: 11 380,02 Lt nesumokėtų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 11 380,02 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 256 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo BIGBANK AS, kodas 10183757, buveinės adresas Rutuli 23, Tartu, Estija, veikiančiam per BIGBANK AS filialą, kodas 301048563, buveinės adresas Jogailos g. 4, Vilnius, naudai 171 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai              Margarita Dzelzienė

              Laimantas Misiūnas

              Laimutė Sankauskaitė