PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 27 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-22193-545/2021 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos, netesybų pagal sutartį priteisimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės J. J. 405,37 Eur skolą, 364,83 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17 Eur žyminį mokestį, 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovė 2020 m. liepos 8 d. nuomos sutartyje numatytais terminais ir tvarka tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. J. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 405,37 Eur skolą, 65,76 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (471,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos tinkamai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2020 m. liepos 8 d. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė išnuomavo atsakovei 12 mėn. laikotarpiui už 36,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį televizorių (duomenys neskelbtini) (vertė 319 Eur) su galimybe pasibaigus sutarčiai įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai ir laiku, praleido prievolės įvykdymo terminą, be to, negrąžino išnuomoto daikto pradinei kreditorei. Pradinė kreditorė siuntė atsakovei 2020 m. spalio 2 d. pretenziją, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo. Kadangi atsakovė praleido prievolių įvykdymo terminus, pradinė kreditorė vienašališkai sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė 2020 m. lapkričio 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Ieškovė 2020 m. lapkričio 16 d. siuntė atsakovei pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal sutartį, dėl to tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 405,37 Eur dydžio skolą.
6. Vertindamas delspinigių dydį teismas nurodė, kad išnuomoto daikto kaina sutarties sudarymo momentu buvo 319 Eur, ieškovei iš atsakovės priteista 405,37 Eur, kas labai tikėtina su amortizacija padengia televizoriaus likutinę vertę ir iki sutarties nutraukimo paskaičiuotą nuomos mokestį. Pažymėjo, jog ieškovės tinklapyje nurodyta, kad ji verčiasi skolų išieškojimu, pirkimu, įmokų administravimu. Ieškovė nepateikė duomenų, jog verčiasi naudotų ar naujų daiktų nuoma ar pardavimu, todėl nėra aišku, kokius (išskyrus minimalius) nuolat augančius nuostolius ieškovė turi omenyje, kai didesnius nei minimalius nuostolius ieškovė privalo įrodyti. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė sutartį sudarė prisijungimo būdu, neturėdama galimybės derėtis dėl sutarties standartinių sąlygų. Pradinė kreditorė perleido teises į atsakovės skolą galimai už mažesnė kainą nei atsakovės įsiskolinimas ieškovei. Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė neteismine tvarka siekė atgauti iš atsakovės skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovė atsakovei pranešė 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu, byla teisme iškelta 2021 m. birželio 14 d. tik po beveik 7 mėnesių. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, teismas konstatavo, jog ieškovės prašomi priteisti 364,83 Eur delspinigiai (netesybos) yra baudinio pobūdžio sankcija, neprotingo dydžio, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė išnuomotą daiktą naudojo ne asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, todėl laikė, kad pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo nuomos sutartis. Sprendė, jog nagrinėjamu atveju protingo dydžio delspinigių norma, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra 0,10 procentų dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 65,76 Eur delspinigių (364,83 Eur x 0,10 proc. x 180 d.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimo už akių dalį ir iš atsakovės J. J. ieškovei priteistus delspinigius padidinti iki 364,83 Eur bei atitinkamai perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad teismas, remdamasis silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo prašomų priteisti 364,83 Eur iki 65,76 Eur. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Nagrinėjamu atveju teismas sutartines netesybas sumažindamas beveik 6 kartus, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
10. Teigia, jog teismas, nustatydamas priteistinų netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo interesais, sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti savo pačios prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, negrąžina skolos ir nuomojamo daikto ilgą laiką, o ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už 180 dienų. Mano, jog teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
11. Tvirtina, jog ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), numatyta delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, nėra neprotingai didelė, todėl nebuvo pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, pažeidė sutarties sąlygas, todėl ji ir turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovė J. J. (nuomininkė) 2020 m. liepos 8 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotoja perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį televizorių (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovė įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 12 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį 36,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovei savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė 2020 m. spalio 12 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovė pagal sutartį liko skolinga 405,37 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2020 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2020 m. lapkričio 16 d. pranešimu.
16. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 364,83 Eur delspinigių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, baudinio pobūdžio, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, nes atsakovė yra vartotoja, sutartį sudarė prisijungimo būdu, neturėdama galimybės derėtis dėl sutarties standartinių sąlygų, be to, konstatavo, kad ieškovė, nurodanti, jog patiria nuostolius, į teismą po reikalavimo teisės įgijimo kreipėsi tik po beveik 7 mėnesių laikotarpio, neįrodė didesnių, nei minimalūs, nuostolių dydžio. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas delspinigių priteisimo pagal išperkamosios nuomos sutartį klausimą, nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, todėl nepagrįstai juos sumažino.
17. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
18. Pažymėtina, jog teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybas, mažinti jas iki protingos ribos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu – pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šiuo atveju ieškovės reikalautas priteisti delspinigių dydis atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą 180 dienų maksimalią trukmę, tačiau VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodomas ir maksimalus delspinigių dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (televizorių) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. Akivaizdu, kad apeliantė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantės prašomas priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis, baudinio pobūdžio, nesąžiningas, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei prašomi priteisti delspinigiai. Apeliantė taip pat neginčija, kad sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės iš anksto paruoštas sąlygas ir atsakovė iš esmės neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų sutarties sąlygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti delspinigių dydį savaime nepažeidžia sutarčių laivės principo, nors šalys yra laisvos susitarti dėl jų sudaromos sutarties nuostatų, tuo pačiu jų sudaromos sutarties nuostatos turi atitikti imperatyvias įstatymų nuostatas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 65,76 Eur delspinigių už 180 d. laikotarpį, taikydamas net ne 0,05 procentų dydžio delspinigių normą, o dvigubai didesnę – 0,10 procentų, kas rodo, kad apeliantei buvo priimtas palankesnis sprendimas, nei galėtų būti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų neteisinga priteisti apeliantei iš atsakovės 364,83 Eur dydžio delspinigius dar ir dėl to, kad jie sudaro beveik visą prašomos priteisti 405,37 Eur skolos dydį bei viršija atsakovės įsigyto daikto vertę sutarties pasirašymo metu (319 Eur).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas aiškiai per dideliu, pažeidžiančiu vartotojos, kaip silpnesnės šalies interesus, pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla, interesus, todėl pagrįstai sumažintas iki 0,1 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria sumažintas apeliantės prašomų priteisti delspinigių dydis, paliekama nepakeista.
23. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat nėra tenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, kaip tai ir numato įstatymas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
26. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Čeknienė