Civilinė byla Nr. 2S-1478-480/2021
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00146-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.1.1; 3.4.2.6.1; 3.4.2.6.7
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2028-308/2021 pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliams A. N., A. M., D. K., R. V., E. S., A. S., T. G., žemės ūkio bendrovei „Mongolija“, uždarajai akcinei bendrovei Baltic Agro Machinery, V. D., Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai, uždarajai akcinei bendrovei „BLICZ“, PERLEIDO UAB „Vetfarmas“, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Advokatų kontorai Sorainen ir partneriai, akcinei bendrovei „East West Agro“, Lietuvos sėklininkystės asociacijai, G. V. įmonei „Šoklys“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, uždarajai akcinei bendrovei prekybos namams „V.V.V“, uždarajai akcinei bendrovei „AGROCHEMA“, uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei Telia Lietuva, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Nord Play“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“, S. A., S. M., S. J., L. V., N. D., žemės ūkio kooperatinė bendrovei „Pieno gėlė“, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Agrokoncerno technika“, kooperatinei bendrovei Alytaus kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei „SCANDAGRA“, uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, Seesam Insurance AS Lietuvos filialui, P. V., uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“, Varėnos rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei RESPUBLIKINIAM VETERINARIJOS APRŪPINIMO CENTRUI, M. M., O. M., A. K., uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, Baltic Vianco Ou dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą, bankroto administratore paskiriant uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „RANCAS“.
2. Pareiškime nurodė, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės patvirtina faktą, jog nėra priežasčių, dėl kurių jo atžvilgiu fizinio asmens bankroto byla negalima (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalis). Pareiškėjo nemokumą sukėlė šios priežastys: jis užsiėmė ūkininkavimo veikla Varėnos r., kurią pradėjo 2006 m. kovo 9 d. ir kuri nors formaliai nėra nutraukta, tačiau de facto (iš lot. iš tikrųjų) – nebevykdoma. Tokia situacija susidarė dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma buvo viršyta 4 ir daugiau kartų, dėl ko buvo apsemta daugiau kaip 140 tūkst. ha įvairių pasėlių, o tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų. Pareiškėjas negalėjo numatyti nenugalimos jėgos atsiradimo galimybės ir jos poveikio masto jo ūkinės-komercinės veiklos vykdymui. Tai nulėmė, jog žuvo 100 proc. jo auginto derliaus. Tuo metu pareiškėjo kontrahentai, nors su jais sutartinius santykius turėjo ne vienerius metus ir sėkmingai savo įsipareigojimus vykdė, sužinoję apie tai, kad žuvo 100 proc. jo derliaus, nedelsdami, nesudarinėdami jokių grafikų kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Atitinkamai, jis turėjo įsipareigojimų finansų įstaigoms, kurių tinkamam vykdymui užtikrinti buvo įkeistas jo turtas, pajamos, taip pat ir kitiems kreditoriams už prekes, kurios buvo panaudotos ūkyje, kuris pateko į teritorijas, kuriose paskelbta ekstremali situacija ir (ar) stichinė nelaimė. Pareiškėjas negalėjo atsiskaityti dėl objektyvių priežasčių – nenugalimos jėgos. Tuo tarpu aktyviausiems kreditorėms – UAB „SCANDAGRA“, UAB „Lytagros prekyba“ pradėjus teisminį ieškojimą (net nesuėjus prievolės vykdymo terminui), pareiškėjo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotos piniginės lėšos, jis negalėjo vykdyti ūkinės-komercinės veiklos (įsigyti kuro žemės ūkio technikai, pašarų gyvuliams, tinkamai jų prižiūrėti ir pan.), dėl ko negalėjo uždirbti pajamų, kas, savo ruožtu, vedė prie dar didesnių mokumo sutrikimų iki kol finansų įstaigos pradėjo išieškojimą iš pareiškėjo turto. Pareiškėjas tikėjosi, kad situaciją pavyks išspręsti geruoju, tačiau daugiausiai dėl kreditorės UAB „SCANDAGRA“ agresyvių išieškojimo veiksmų ir neadekvataus elgesio nebendradarbiaujant, jo padėtis realizavus jo turtą nepagerėjo tiek, kad šis galėtų tęsti anksčiau vykdytą žemės ūkio veiklą ir šiai dienai prisiimtų įsipareigojimų dengti neturi jokios galimybės.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė T. G. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo teismo procesinį sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui priimti savo nuožiūra pagal teismo ištirtas faktines aplinkybes.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrokoncerno technika“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla, ir prašė sprendimą priimti pagal į bylą pateiktus ir teismo įvertintus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes.
5. Suinteresuotas asmuo Baltic Vianco Ou atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su reikalavimu nesutinka, ir prašė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, jog pareiškėjas užsiėmė ūkininkavimo veikla, kurią (kaip nurodo) pradėjo 2006 m. kovo 9 d., ir kad jos nebevykdo; įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2017 m. žuvo 100 proc. jo derliaus; duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo nurodomą kontrahentų elgesį ar pan.; duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo nurodomą informaciją, jog jis dėjo visas pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai kreditoriaus atžvilgiu, net ir sutartyse esant aiškiam draudimui perleisti galvijus tretiesiems asmenims, jis neužtikrino šio tarp pareiškėjo ir Baltic Vianco Ou sudarytų sutarčių punkto laikymosi ir galvijus perleido, tuo sumažino kreditoriaus galimybes atgauti skolą, t. y. pareiškėjas sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, o dabar imasi nesąžiningų veiksmų, kad nepatenkinti kreditoriaus (kitų kreditorių) reikalavimai būtų nurašyti. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų. Pareiškėjui tapus, kaip jis nurodo, faktiškai nemokiam, paskutinius kelis metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo jis elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias pagal savo patirtį, įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti. Nors pareiškime ir yra nurodyta, kad pareiškėjas nepilnametės dukros išlaikymui turi skirti 200 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau su pareiškimu nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų tokią išlaikymo sumą.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo būklė atitinka nemokumo būklę, nurodytą FABĮ. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškime nėra duomenų apie prastą pareiškėjo sveikatos būklę, jam nustatytus specialiuosius poreikius ar kad būtų kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam nustatyta lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti suma objektyviai turėtų būti nustatoma didesnė nei FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta minimali, pareiškime nurodyta 410 Eur suma būtiniesiems poreikiams kiekvieną mėnesį tenkinti, kreditorių reikalavimams patenkinti faktiškai paliekant tik 230 Eur (410 Eur sumą atėmus iš pareiškėjo per mėnesį planuojamų gauti pajamų (1 000 Eur) bei išskaičiavus pareiškime nurodytus 200 Eur vaiko išlaikymui ir 160 Eur individualiai veiklai vykdyti reikalingas sąnaudas), yra nepagrįstai per didelė bei pažeidžianti FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą fizinio asmens bankroto proceso tikslą. Pareiškėjas su pareiškimu į bylą nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad faktiškai nevykdo ūkinės veiklos, nors pridėtuose dokumentuose ji nurodyta kaip vykdoma, įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. žuvo 100 proc. jo derliaus ir dėl to nebevykdyta ūkinė veikla, kad yra paskirtas 200 Eur / mėn. išlaikymas dukrai, byloje taip pat nėra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo nurodomą informaciją, kad jis dėjo visas pastangas atlyginti kreditoriams susidariusias skolas, taip pat pareiškime nenurodyta ir bendra pareiškėjo įsiskolinimų kreditoriams suma. Pažymėjo, kad pareiškėjo skolinis įsipareigojimas suinteresuoto asmens atžvilgiu susidarė jam sąmoningai nevykdant dar 2016 m. spalio 28 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti valstybinės žemės sklype savavališkai pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą pagal su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateiktą schemą bei sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas savo procesiniu elgesiu nuo pat teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos rodė, kad savo valia neketina vykdyti teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Taigi pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir tik dėl savo pasirinkto elgesio sudarė sąlygas, be kitų įsiskolinimų, susidaryti ir 4 018,94 Eur (1877,92 + 2141,02) dydžio įsiskolinimui suinteresuotam asmeniui.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, ir prašė pareiškimo netenkinti. Pareiškėjo veiklos nutrūkimą sąlygojo ne gamtiniai reiškiniai, bet paties pareiškėjo sąmoningas elgesys, siekiant perkelti savo veiklą ir turimą turtą kitiems asmenims. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad 2017–2018 m. būtų teikęs deklaracijas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) apie užmirkusius žemės ūkio sklypų plotus ir kad pareiškėjui būtų mokėta parama žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių žuvus žemės ūkio augalams dėl gausių kritulių 2017 m., nei parama už 2017 m. pasėtus ir dėl kritulių žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius pasėlius. Pareiškėjas nesistengė ieškoti būdų, kaip galėtų išspręsti susidariusią situaciją ir kaip bent dalinai grąžinti skolas kreditoriams, bet ėmė sistemingai įgyvendinti neteisėtas schemas, kurių pagrindinis tikslas buvo ne kas kita, bet siekis išvengti realaus prievolių vykdymo esamiems kreditoriams, sukuriant fiktyvias prievoles bei perkeliant valdomą turtą į susijusių asmenų rankas už neprotingai mažas kainas. Pareiškėjas, siekdamas išvengti realaus savo įsipareigojimų vykdymo esamiems kreditoriams, 2018 m. atgaline data su susijusiu asmeniu sudarė laidavimo sutartį dėl fiktyvaus laidavimo 300 000 Eur sumai (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-400-892/2019). Pareiškėjas analogišką sutartį anksčiau minėtai laidavimo sutarčiai, kuri pripažinta negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento), su UAB Prekybos namais „V. V. V“ sudarė dar kartą 2020 m. balandžio 6 d. Pareiškėjas, siekdamas išvengti realaus savo įsipareigojimų vykdymo esamiems kreditoriams (t. y. siekdamas apriboti kitų kreditorių galimybę nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą pareiškėjo turtą), su susijusiu asmeniu 2018 m. liepos 13 d. sudarė refinansavimo sutartį dėl hipoteka užtikrintų prievolių perkėlimo, kartu nesąžiningai sukuriant papildomą pareiškėjo prievolę susijusiam asmeniui mokėti neprotingo dydžio netesybas (0,5 proc. už kiekvieną dieną, kas sudaro net 182,5 proc. per metus) (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-4105-1080/2019). Pareiškėjas dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų skaidraus savo valdomo turto realizavimo viešų varžytinių būdu ir sąmoningai kliudė bendrovei pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo turto, kol pareiškėjas nebuvo perleidęs viso savo turto be varžytinių procedūros už paties pareiškėjo nurodytas nepagrįstai mažas kainas su pareiškėju susijusiems asmenims. Pareiškėjas nuo 2017 m. iki pat šios dienos (t. y. beveik 4 metus) nededa jokių pastangų, kad būtų bent dalinai atsiskaityta su esamais pareiškėjo kreditoriais. Pareiškėjas būdamas darbingo amžiaus žmogus nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei padėčiai gerinti, bet elgėsi pasyviai arba tiesiog slėpė gaunamas pajamas nuo esamų savo kreditorių. Pareiškėjas per pastaruosius trejus metus sudarė ne vieną kreditorių teises pažeidžiantį nesąžiningą sandorį, prisiimant reikšmingus naujus skolinius įsipareigojimus ar perleidžiant savo turtą už neprotingai mažas kainas. Pareiškėjas, siekdamas išvengti realaus savo įsipareigojimų vykdymo esamiems kreditoriams, dėjo visas pastangas, kad bendrovei kiek galima ilgiau nebūtų išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo, jog pareiškėjas turėtų pakankamai laiko susijusių asmenų inicijuotose vykdomosios bylose realizuoti iš esmės visą savo turtą be varžytinių procedūros, perleidžiant turtą susijusiems asmenims už neprotingai mažas kainas. Pareiškėjas ne tik, kad daugelį metų negauna jokių realių pajamų (oficialių), bet ir šiuo metu neieško geriausiai apmokamo darbo, bet siekia tik fiktyviai įsidarbinti įmonėje, kad formaliai atitiktų fizinio asmens bankrotui keliamas sąlygas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išvengti nemokumo. Byloje net nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo nemokumą tariamai nulėmusias priežastis ir visišką derliaus žuvimą.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „AGROCHEMA“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių nemokumą sukėlusias priežastis, ir prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad reikalavimo teises perėmė iš reorganizuotos UAB „Agrochema plius“, kurios ankstesnis pavadinimas buvo UAB „Litagros prekyba“. Pareiškėjas nepateikė nenugalimos jėgos aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (dokumentų). Prie pareiškimo nėra pateikta duomenų, kurie pagrįstų teiginius, jog pareiškėjas dėjo visas pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Nepateikta pakankamai duomenų ir dokumentų apie pareiškėjo finansinę būklę per paskutinius 3 metus iki pareiškimo teismui pateikimo. Vien tik pajamų deklaracija už 2019 m. ir pateiktų sąskaitų likutis neatspindi realių pareiškėjo veiksmų / neveikimo vykdant ūkininkavimo veiklą, ūkinių operacijų atlikimą, piniginių lėšų banko sąskaitose judėjimą, o šia duomenys reikšmingi siekiant nustatyti pareiškėjo nemokumą sukėlusias priežastis. Kreditorių sąraše nenurodyti kreditorių reikalavimų įvykdymo terminai.
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, ir prašė pareiškimo netenkinti. Nors pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. žuvo 100 proc. jo derliaus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikė patvirtinančių dokumentų, jog pareiškėjo nurodytą derliaus žuvimą lėmė nenugalimos jėgos aplinkybės. Taip pat prie pareiškimo nėra pridėta ir jokių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškime nurodomą kreditorių elgesį. Be to, prie pareiškimo nėra pridėta dokumentų, kurie pagrįstų pareiškime nurodomą informaciją, jog pareiškėjas dėjo visas pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Su pareiškimu pateikti duomenys apie naują individualią veiklą bei darbą, atsižvelgiant į susidariusias skolas, nepatvirtina, jog pareiškėjas būdamas darbingo amžiaus sąžiningai siekia padidinti pajamas bei sugrąžinti kreditoriams dalį skolų. Pareiškėjui, anot jo paties, tapus nemokiam, paskutinius kelis metus iki pareiškimo pateikimo jis elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias buvo pajėgus gauti.
10. Suinteresuotas asmuo kooperatinė bendrovė (toliau – KP) Alytaus kredito unija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad mano, jog pareiškėjo nurodytos nemokumą sukėlusios priežastys vertintinos kritiškai. Valstybės lygio ekstremaliosios padėties visos šalies mastu paskelbimas reiškia, kad ūkininkai gali nevykdyti dalies įsipareigojimų žemės ūkio produkcijos supirkėjams, bankams, kitoms institucijoms. Paskelbus ekstremaliąją padėti, įsigalioja force majeure (iš lot. atsakomybę šalinančios aplinkybės), kurios reiškia, kad nuo ūkininkų nuimamas įsipareigojimų vykdymas. Pareiškėjas pareiškime nenurodo, kokių priemonių ėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją padėtį. Pareiškėjas, kaip ūkininkas, nepateikė jokių įrodymų, ar kreipėsi į savo kreditorius, bankus, kredito unijas, kontrahentus, nurodydamas, kad dėl nenugalimos jėgos (lot. force majeure) aplinkybių negali pilna apimtimi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad yra gavęs ir pateikęs kaip įrodymą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar civilinės atsakomybės netaikymo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222, nurodomas pažymas. Suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjas nori išsikelti fizinio asmens bankroto bylą siekdamas kuo greičiau nurašyti turimas skolas ir įsipareigojimus bei nesąžiningai atsisakyti vykdymo proceso,
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime į pareiškimą prašė dėl fizinio asmens bankroto bylos spręsti teismo nuožiūra.
12. Suinteresuotas asmuo AB „East West Agro“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą turėtų būti atmestas, kadangi pareiškėjas nenurodė ir nepateikė pakankamai įrodymų (dokumentų), iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti ir įvertinti pareiškėjo atitiktį FABĮ nustatytoms sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikia pakankamai duomenų ir dokumentų, nenurodo savo veiksmų / veikimo ir sąžiningo elgesio kreditorių atžvilgiu, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui neatitiktų FABĮ 1 straipsnyje įtvirtinto bankroto procedūros tikslo sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą, priteisė iš pareiškėjo kreditoriui Baltic Vianco Ou 325 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
14. Teismo vertinimu, pareiškėjo įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 619 994,62 Eur ir viršija 25 MMA, bei sprendė, kad ginčo dėl nurodytos sumos pagrįstumo nėra.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, sutinkamai su 1997 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 222 patvirtintame „Dėl Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos apraše“ nustatyta tvarka, kai patikrinus įrodymus yra išduodamos pažymos liudijančios nenugalimos jėgos poveikį, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo derlius žuvo 100 proc.
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo žemės ūkio veiklos sklypai, kuriuose buvo auginamas derlius, daugiausiai buvo Varėnos rajone, kur yra daug lengvesnės priesmėlio dirvos ir lietaus poveikis galėjo būti daug mažesnis, nei kitose Lietuvos vietovėse, kur yra sunkesnės žemės, ir nurodė, jog pareiškėjas nepateikė ir duomenų apie iškritusį lietaus kiekį Varėnos rajone 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., iš kurių būtų galima susidaryti nuomonę, ar šis iškritusio lietaus kiekis buvo gan didelis, kadangi iš viešosios informacijos 2017 m. buvo žinoma, kad dėl lietaus poveikio daug mažiau nukentėjo Lietuvos rytiniai ir pietrytiniai rajonai.
17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl jis, žinodamas savo sutartinius įsipareigojimus bendrovei Baltic Vianco Ou dėl laikomų galvijų perleidimo draudimo ir neturėdamas šio kreditoriaus sutikimo perleisti galvijus, juos perleido trečiajam asmeniui.
18. Teismas pareiškėjo veiksmus dėl 2020 m balandžio 6 d. laidavimo sutarties su UAB prekybos namais „VVV“, kuria vėl prisiėmė prievolę kaip laiduotojas grąžinti 300 000 Eur už UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“, nors jis tuo metu buvo labai apsunkintoje turtinėje padėtyje, tame tarpe ir turėjo 168 911,16 Eur skolą UAB „SCANDAGRA“, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-400-892/2019 ankstesnė laidavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, vertina ne kaip vidutiniškai apdairaus ir protingo žmogaus suklydimą ar nesusivokimą dėl prisiimamos prievolės masto, o kaip grįstą kitais motyvais, kurie nėra atskleisti sutartyje, o galimai kaip siekimą užkirsti kelią kitiems kreditoriams išsiieškoti iš jo skolas.
19. Teismas sprendė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-400-892/2019 dėl 2015 m vasario 10 d. J. B. ir TŪB „Energija“ sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei sprendime nurodyti motyvai dėl šios sutarties sudarymo atgaline data nurodo, jog pareiškėjas sudarydamas šią sutartį nebuvo sąžininga sandorio šalis.
20. Teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą per paskutinius tris metus, nustatė, kad pareiškėjas, žinodamas apie iš jo išieškotinas dideles pinigų sumas, blogino savo finansinę padėtį prisiimdamas skolinius įsipareigojimus, nors jau 2017 m. spalio mėn. jam tapo žinoma apie kreditorių pradėtus skolų išieškojimo procesus bei pritaikytus turto areštus.
21. Teismas konstatavo, kad būtent iš pareiškėjo veiksmų matyti, jog jis, supratęs savo padėtį, kad tapo nemokus, pradėjo savo turtą realizuoti tretiesiems asmenims, kur gaunamos pajamos grynais pinigais už parduotą turtą nebuvo nukreipiamos skolų padengimui, o buvo nukreipiamos tik pareiškėjo interesų tenkinimui.
22. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas tiek priteistų teismo sprendimais skolų, tiek sutartimis numatytais terminais mokėti skolų ir pradelstų skolų kreditoriams faktiškai nemoka nuo 2018 m., o nurodęs, jog 2019–2020 m. buvo pablogėjusi jo sveikatos būklė, nepateikė medicininių dokumentų, kurie aiškiai patvirtintų, jog dėl savo sveikatos būklės jis per šį laikotarpį būtų buvęs nedarbingas arba dirbti būtų negalėjęs dėl gydymosi stacionare ar turėto nedarbingumo ar neįgalumo, ir padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys per 3 metų laikotarpį nebuvo nukreiptas, bendraujant su kreditoriais, ieškoti išeičių dėl susidariusių skolų gražinimo galimybių, o buvo būtent nukreiptas išvengti skolų mokėjimo kreditoriams.
23. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių pasisakymus teismo posėdyje, teismas darė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
24. Atskirajame skunde pareiškėjas J. B. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Procesinio sprendimo šioje byloje paskelbimas buvo numatytas 2021m. birželio 7 d. 16.45 val., tačiau nei tą, nei tą kitą dieną procesinis sprendimas paskelbtas nebuvo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, teismo procesinis sprendimas (2021-06-07 Nr. CB-26530-2-51-3-00146-2021-7), nors ir buvo sukurtas 2021-06-07 (ir pačiame dokumente datuojamas taip pat 2021-06-07), tačiau faktiškai pasirašytas ir paskelbtas buvo tik 2021-06-09 d. 10:57 val. Turint omenyje, kad šios nutarties apskundimo terminas – 7 dienos, 2 dienų eliminavimas skundo surašymo ir pateikimo terminą sumažina beveik trečdaliu, nekalbant jau apie tai, kad procesinis sprendimas nebuvo paskelbtas numatytu laiku ir jo paskelbimas nebuvo atidėtas, kas, apelianto nuomone, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
24.2. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytos 619 994,62 Eur pradelstų apelianto įsiskolinimų sumos reikėtų minusuoti nepradelstą apelianto 300 000 Eur prievolę UAB prekybos namams „V.V.V“ – savaime ši aplinkybė apelianto (ne)mokumo nekeičia, tačiau puikiai iliustruoja, kaip pirmosios instancijos teismas „įsigilino į ir atskleidė bylos esmę“.
24.3. Vien tik tai, kad teismas, kažkaip keistai neuždavęs nei vieno klausimo apeliantui dėl laidavimo sutarties, ją įvertino kaip „vidutiniškai apdairaus ir protingo žmogaus suklydimą ar nesusivokimą dėl prisiimamos prievolės masto, o kaip grįstą kitais motyvais, kurie nėra atskleisti sutartyje, o galimai kaip siekimą užkirsti kelią kitiems kreditoriams išsiieškoti iš jo skolas“ – akivaizdu, kad nėra ir negali būti pagrindas atsisakyti kelti nemokumo bylą apeliantui. Pati laidavimo sutartis numato, kad pagal ją įsipareigojimai pradedami vykdyti tik įvykdžius įsipareigojimus kitiems apelianto kreditoriams, tad neaišku kaip jos sudarymu užkertamas kelias kitiems kreditoriams išsiieškoti iš jo skolas, o jos sudarymą apeliantas (jei tik teismas būtų paklausęs) galėjo paaiškinti, kad ji sudaryta vykdant pažadą V. D., kuris užtikrino ir pasirūpino, kad apeliantui būtų suteiktos paskolos 2013–2016 m. ūkinei veiklai vykdyti, taip pat padėjo pagal galimybes ir kilus prievolių vykdymo sunkumams – skolindavo apeliantui piniginių lėšų, už ką apeliantas buvo įsipareigojęs laiduoti už V. D. valdomą UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“.
24.4. Byloje esanti 2017 m. spalio 27 d. pažyma patvirtina, kad 2017 m. žuvo 100 proc. apelianto derliaus – ši pažyma buvo pateikta atsakingoms institucijoms, jų specialistai buvo atvykę į vietą apžiūrėti apelianto pažymoje nurodytų plotų, jokių neatitikčių nebuvo nustatyta.
24.5. Apeliantas turėjo įsipareigojimus ne tik Baltic Vianco OU, tačiau ir eilei kitų kreditorių. Pati Baltic Vianco Ou Apelianto veiksmų neginčijo ir šiuo metu neginčija. Galvijai buvo perleisti už jų rinkos kainą, o apeliantas neturėjo jokių piniginių lėšų jiems prižiūrėti ir net parūpinti jiems tinkamo pašaro (paskutinį mėnesį galvijai buvo maitinami šiaudais) – neaišku, ar pagal tokią logiką apeliantas turėjo „elgtis sąžiningai ir pagrįstai motyvuodamas“ nedaryti nieko ir leisti galvijams nudvėsti dėl nepriežiūros ir tokiu būdu, tikriausiai, anot pirmosios instancijos teismo, nepadaryti jokių veiksmų. Galiausiai, galvijai buvo realizuoti vykdymo procese CPK nustatyta tvarka už jų rinkos kainą – tam apeliantui ir nebuvo reikalingas Baltic Vianco Ou sutikimas, o už juos gauta pinigų suma – atitinkanti rinkos kainą (kas reiškia ne ką kitą, kaip tik vieno apelianto turto (galvijų) pakeitimą kitu (ekvivalentu pinigais)) – buvo paskirstyta CPK nustatyta tvarka ir teismas priešingų aplinkybių nenurodė, pagrįstų motyvų ir pats nepateikė.
24.6. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų apie bandymą derėtis su kreditoriais, kai dėl to nėra ginčo, vėlgi parodo pirmosios instancijos teismo įsigilinimą į bylą ir jos esmės atskleidimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo skundžiamoje nutartyje nagrinėti nesąžiningumo ir nemokumo priežastinį ryšį, kitas sąlygas, kas būtų būtent nemokumo bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nedarė.
24.7. Nėra nei vienos bylos ir net pati UAB „SCANDAGRA“ nenurodys, kurioje byloje būtų nustatyta, kad apeliantas gavo nors vieną centą iš savo turto pardavimo – priešingai, visos iš turto pardavimo gautos pajamos buvo paskirstytos CPK nustatyta tvarka, turtas buvo parduotas už jo rinkos kainą ir priešingų įrodymų nei šioje byloje, nei jokioje kitoje byloje – elementariai nėra. Apskritai, apeliantas išvis jokių grynų pinigų (ar bankinių pavedimų) iš turto pardavimo negavo ir neaišku kokių duomenų byloje pagrindu tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė – visos lėšos buvo gautos antstolio ir jo paskirstytos. Lėšų paskirstymo neginčija net UAB „SCANDAGRA“, ginčijanti iš esmės viską ir siekdama dar labiau apeliantą sužlugdyti, o pirmosios instancijos teismas iš esmės tą aprobavo nusišalindamas nuo bylos esmės atskleidimo, įrodymų tyrimo ir nemokumo priežasčių nustatymo, dėl ko byla grąžintina nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui, nes, iš esmės, visais aspektai turėtų būti nagrinėjama iš naujo apeliacinės instancijos teisme tam, kad būtų priimtas pagrįstas ir motyvuotas sprendimas.
25. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
25.1. Procesinio sprendimo priėmimas (paskelbimas) neturėtų būti tapatinamas su priimto procesinio sprendimo išsiuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims (t. y. priimto ir paskelbto procesinio sprendimo įteikimu). Kai nagrinėjama byla nėra elektroninė, procesinis dokumentas yra skaitmenizuojamas ir patalpinimas EPP sistemoje vien tik dokumentų įteikimo tikslu (ne dokumentų paskelbimo tikslu). Tuo tarpu procesinio sprendimo paskelbimas visuomet vyksta numatyto teismo posėdžio metu. Šiuo atveju tiek skundžiama nutartis buvo priimta ir paskelbta, tiek ir įteikta, laikantis visų CPK reikalavimų.
25.2. Pareiškėjas, siekdamas išvengti realaus prievolių vykdymo kreditoriams, atgaline data buvo sudaręs fiktyvią laidavimo sutartį dėl 300 000 Eur prievolės užtikrinimo. Minėta laidavimo sutartis galiausia buvo pripažinta negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) dėl tokios sutarties neracionalumo ir prieštaravimo protingumo principui bei viešos tvarkos ir geros moralės imperatyvų pažeidimo. Laidavimo sutartį teismine tvarka pripažinus negaliojančia, pareiškėjas praėjus vos keturioms dienoms nuo sprendimų įsiteisėjimo, 2020 m. balandžio 6 d., sudarė analogišką naują laidavimo sutartį dėl tų pačių prievolių užtikrinimo ir veikdamas tais pačiais motyvais, dėl kurių neracionalumo teismas jau buvo pasisakęs anksčiau išnagrinėtoje byloje. Toks pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir nesuderinamas su FABĮ tikslais, kadangi tokiais veiksmais yra ne tik siekiama, sudarant naują laidavimo sutartį (kuri savo esme analogiška pripažintai negaliojančia), išvengti priimtų teismo sprendimų privalomumo (siekiama paneigti išnagrinėtoje byloje nustatytus prejudicinius faktus), bet ir taip pat sukuriama fiktyvi 300 000 Eur dydžio prievolė asmeniui esant nemokumo būsenoje ir tokiu būdu sumažinamos kitų kreditorių galimybės atgauti (bent iš dalies) savo skolas iš pareiškėjo (dėl fiktyvios 300 000 Eur laidavimo sutarties sudarymo pareiškėjo įsipareigojimų bendra suma padvigubėjo). Be to, sudarius fiktyvią laidavimo sutartį buvo nesąžiningai sukurtos prielaidos su pareiškėju susijusiam asmeniui valdyti bankroto procesą ir daryti lemiamą įtaką tokio proceso metu kreditorių priimamiems sprendimas, o tai nesuderinama su FABĮ tikslais ir sąžiningu skolininko elgesiu.
25.3. FABĮ 4 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui turi būti nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai. Taigi pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti nemokumą sukėlusias priežastis ir įrodyti, kad šios priežastys nėra susijusios su nesąžiningais pareiškėjo veiksmais. Nėra galima tokia situacija, kad fiziniam asmeniui būtų iškelta bankroto byla, nenustačius fizinio asmens nemokumą sukėlusių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė pareiškime nurodytų tariamai pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių ir dėl to teismas pagrįstai procesinį sprendimą priėmė pareiškėjo nenaudai, kuriai priklausė neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).
25.4. Pareiškėjas 2017 m. pabaigoje galimai susidūręs su tam tikrais sunkumais, kurie galėjo būti įveikti, nesistengė ieškoti būdų, kaip galėtų išspręsti susidariusią situaciją ir kaip bent dalinai grąžinti skolas kreditoriams, bet ėmė sistemingai įgyvendinti neteisėtas schemas, kurių pagrindinis tikslas buvo ne kas kita, bet siekis išvengti realaus prievolių vykdymo esamiems kreditoriams, sukuriant fiktyvias prievoles bei perkeliant valdomą turtą į susijusių asmenų rankas už neprotingai mažas kainas. Pareiškėjas nuo 2017 m. iki pat šios dienos (t. y. beveik 4 metus) nedėjo jokių pastangų, kad būtų bent dalinai atsiskaityta su esamais pareiškėjo kreditoriais. Pareiškėjas būdamas darbingo amžiaus žmogus nesiėmė jokių veiksmų savo finansinei padėčiai gerinti, bet elgėsi pasyviai arba tiesiog slėpė gaunamas pajamas nuo esamų kreditorių. Be to, pareiškėjas viso proceso metu selektyviai į bylą teikė informaciją ar klaidino teismą, nurodydamas neteisingą informaciją (pavyzdžiui, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl to, jog susidūrė su sunkumais, buvo atsidūręs psichikos sveikatos centre, tačiau iš į bylą pateiktos pažymos matyti, kad psichikos sveikatos centre pareiškėjas atsidūrė gerokai anksčiau nei 2017 m. ruduo, ir akivaizdu, kad tai neturi iš vis nieko bendro su skunde dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis ir pareiškėjo tariamais sunkumais, kurie tariamai kilo 2017 m. rudenį; pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu apklausos metu nurodė, kad gyvena savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Varėnos r. ir duoda parodymus iš šios vietos, tačiau į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtino, kad namas iš kurio tariamai buvo duodami parodymai yra negyvenamas).
26. Suinteresuotas asmuo VTPSI prašo atskirojo skundo netenkinti, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
26.1. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl teismo procesinio sprendimo galimo vėlesnio paskelbimo teismų informacinėje sistemoje Liteko nesudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnį.
26.2. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjo nesąžiningumo, nemokumo ir kitas sąlygas skundžiamoje nutartyje ir vertino dėl kokių priežasčių J. B. tapo nemokus
26.3. VTPSI savo atsiliepime į J. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skolinis įsipareigojimas VTPSI atžvilgiu susidarė jam sąmoningai nevykdant dar 2016 m. spalio 28 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas nugriauti valstybinės žemės sklype. J. B. turėjo galimybę pats nugriauti teismo sprendime nurodytą statinį ir taip išvengti baudos skyrimo ir griovimo išlaidų, iš esmės dėl kurių neva negalėjimo padengti ir iš siekio didžiąją dalį jų „nusirašyti“, J. B. dabar prašo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, tačiau minėta galimybe įvykdyti teismo sprendimą nepasinaudojo. Įvertinę šį faktą ir atsižvelgiant į teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas kitas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog bankroto bylos iškėlimas J. B. neatitiktų FABĮ paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
27. Suinteresuotas asmuo MNA prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
27.1. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomi argumentai laikytini nepagrįstais. Šiuo atveju proceso normos nenumato pagrindo atskirajame skunde nurodytais motyvais dėl nutarties paskelbimo laiko kaip absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Pažymėtina, jog Pareiškėjas teise apskųsti nutartį pasinaudojo, kas leidžia pagrįstai teigti, jog jokių neigiamų pasekmių nepatyrė.
27.2. Nesutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl bylos esmės neatskleidimo, netinkamo įrodymų tyrimo. NMA įsitikinimu, teismas pagrįstai priėmė nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui, nes pareiškėjas nepateikė pakankamai dokumentų, kurie pagrįstų nemokumo atsiradimo priežastį, nurodytą pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, bei pareiškime nurodomą informaciją, jog pareiškėjas dėjo visas pastangas atsiskaityti su kreditoriais.
27.3. Teismo nutarties motyvuojamosios dalies turinys leidžia daryti išvadą, kad teismas tinkamai taikė CPK 178 straipsnio, 185 straipsnį, reglamentuojančius įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su apelianto sąžiningumu ir pagrįstai sprendė atsisakyti iškelti bankroto bylą.
27.4. NMA atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė aplinkybes bei pateikė patvirtinančius įrodymus, kurie leidžia taip pat daryti išvadą, jog pareiškėjas nesiekė gauti didesnių pajamų. Pareiškėjui tapus, kaip pareiškėjo teigimu nemokiam, paskutinius kelis metus iki pareiškimo pateikimo jis elgėsi pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis buvo pajėgus gauti. Pareiškėjo pasyvų elgesį tai pat patvirtina aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teiktomis 2018 m. birželio 8 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška ir 2019 m. birželio 20 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška, t. y. NMA paprašius pateikti dokumentus, patvirtinančius valdymo teisę į 2018 m. Paraiškoje ir 2019 m. Paraiškoje deklaruotus laukus, pareiškėjas jų nepateikus, t. y. neįrodžius valdymo teisės į dalį 2018 m. ir 2019 m. paraiškose deklaruotų laukų pareiškėjui buvo taikytos sankcijos.
28. Suinteresuotas asmuo UAB prekybos namai „V.V.V“ prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
28.1. Iš esmės, kaip matyti iš finansinių reikalavimų kiekio ir apimties byloje, yra akivaizdu, kad J. B. yra nemokus.
28.2. Aplinkybės, dėl kurios susidarė J. B. nemokumo priežastys (iš kurių, atitinkamai, būtų galima spręsti ir dėl J. B. (ne)sąžiningumo), skundžiamoje teismo nutartyje nėra atskleistos, todėl neatskleista ir bylos esmė. J. B. pagrįstai kelia teismo skundžiamos nutarties motyvuotumo klausimą ir pritartina, kad byla grąžintina nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 330 straipsnyje, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais nenustatyta.
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
30. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama nutartis numatytu laiku (2021 m. birželio 7 d. 16.45 val.) paskelbta nebuvo, ir tai matosi iš teismų informacinės sistemos Liteko – skundžiama nutartis faktiškai pasirašyta ir paskelbta 2021 m. birželio 9 d. 10.57 val., o įvertinus 7 dienų nutarties apskundimo terminą, 2 dienomis sutrumpintas skundo surašymo ir pateikimo terminas, apelianto nuomone, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.
31. CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalis).
32. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde dėstomos aplinkybės apie skundžiamos nutarties paskelbimą nėra laikytinos absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu, nes neatitinka CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų atvejų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ši byla, nors ir dauguma dokumentų yra sukelti Liteko sistemoje ir yra pasiekiami per EPP, yra tvarkoma popierine forma, todėl šiuo atveju teismas skundžiamos nutarties visiškai neprivalėjo elektroniniu parašu pasirašyti teismų informacinėje sistemoje Liteko, o tai, kad teismo procesiniai dokumentai būdavo pasirašomi elektroniniu parašu, nereiškia, jog teismas įsipareigojo visą bylą tvarkyti elektronine forma. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir jo atstovas netrukdomai galėjo dalyvauti 2021 m. birželio 7 d. vykusiame nutarties paskelbime ir būtų galėję nutarties kopiją gauti iš karto po paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
33. Apeliantas 2021 m. rugsėjo 7 d. į bylą pateikė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-902-819/2021, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-74-547/2021, ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-75-547/2021, kopijas, nurodydamas, kad kreditorių argumentai, susiję su tariamai nesąžiningais pareiškėjo veiksmais realizuojant turtą (jį realizuojant vykdymo procese) buvo atmesti kaip nepagrįsti kitose civilinėse bylose.
34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti kitų teismų sprendimai šios nutarties priėmimo dienai yra neįsiteisėję, nes dėl jų pateikti apeliaciniai skundai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia šių dokumentų prie atskirojo skundo medžiagos neprijungti.
Dėl ginčo esmės
35. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
36. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
37. Pareiškėjui nurodžius, kad kreditoriams bendra įsiskolinimų suma yra 619 994,62 Eur, pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjo įsiskolinimai, kurių terminai yra suėję, sudaro 619 994,62 Eur ir viršija 25 MMA, o ginčo dėl nurodytos sumos pagrįstumo nėra. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo nurodytos pradelstų įsiskolinimų sumos reikėtų atimti nepradelstą 300 000 Eur dydžio prievolę UAB prekybos namams „V.V.V“.
38. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjo su pareiškimu pateiktame kreditorių sąraše nėra nurodytos prievolių kreditoriams įvykdymo datos, o UAB prekybos namai „V.V.V“ įtraukta kreditoriumi su 300 000 Eur ir 2 128,77 Eur dydžio įsiskolinimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, ar prie pareiškėjo visų pradelstų įsiskolinimų būtų pridedamas 300 000 Eur dydžio įsiskolinimas, ar ne, situacija vertinant faktą apie pareiškėjo nemokumą nesikeistų, ką nurodo ir pats pareiškėjas atskirajame skunde, o pagrindas spręsti, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį, išlieka. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra nemokus, pagrįstai vertino dėl kokių priežasčių pareiškėjas tapo nemokus, t. y. tikrino, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, kuriai / kurioms esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
39. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus, elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
41. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimalias pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).
42. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2021 m. kovo 22 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 22 d.
43. Pirmosios instancijos teismas iš surinktų byloje įrodymų visumos padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys per 3 metų laikotarpį nebuvo nukreiptas bendraujant su kreditoriais ieškoti išeičių dėl susidariusių skolų grąžinimo galimybių, o buvo nukreiptas išvengti skolų mokėjimo kreditoriams. Tokias išvadas teismas priėmė nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie jo derliaus žuvimą 100 proc. 2017 m., kas, anot pareiškėjo, buvo pagrindinė priežastis, sukėlusi jo nemokumą; taip pat nenurodė pagrįstų motyvų apie galvijų perleidimą trečiajam asmeniui, tokiu būdu nesilaikydamas sutartinių įsipareigojimų Baltic Vianco Ou dėl laikomų galvijų perleidimo draudimo bei negavęs šio kreditoriaus sutikimo tai padaryti; nenurodė aplinkybių dėl 2020 m. balandžio 6 d. laidavimo sutarties su UAB prekybos namais „V.V.V“ pasirašymo, kuria prisiėmė prievolę kaip laiduotojas grąžinti 300 000 Eur už UAB „Vilniaus dujotiekio statyba“, nors tuo metu buvo labai apsunkintoje turtinėje padėtyje; nepateikė jokių įrodymų, kad būtų vedęs derybas su kreditoriais ir būtų ieškojęs galimybių bent dalį skolų padengti turimu turtu; nepateikė medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, jog dėl savo sveikatos būklės 2019–2020 m. būtų buvęs nedarbingas arba negalėjo dirbti dėl gydymosi stacionare ar turėjo nedarbingumą ar neįgalumą.
44. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtomis išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad byloje esanti 2017 m. spalio 27 d. pažyma patvirtina apie 100 proc. žuvusį pareiškėjo derlių, kad apeliantas negali įrodyti, jog žuvo ne visas jo derlius, o jei kiti byloje dalyvaujantys asmenys ar teismas taip nemano, tai jie gali rinkti apie tai informaciją ir ją paneigti. Suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjui į bylą nepateikus visų turimų duomenų (informacijos), teismas pagrįstai nusprendė, jog atitinkamos aplinkybės, susijusios su derliaus tariamu žuvimu nebuvo įrodytos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.
45. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso, būdingo ir nacionaliniam civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo argumentams dėl žuvusio derliaus, kas, anot jo, buvo pagrindinė priežastis, sukėlusi jo nemokumą, pateikė du rašytinius įrodymus: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. pažymą apie hidrometeoroligines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-2087, kurioje nurodoma, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis per 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. iškrito 206 mm kritulių ir toks kritulių kiekis 1,5 karto viršijo minėto laikotarpio vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą, bei jo paties surašytą ir pasirašytą 2017 m. spalio 27 d. pažymą apie žemės ūkio veiklos subjektų (pareiškėjų) 2017 m. žuvusių žemės ūkio augalų pasėlių plotų nustatymą ir jų žuvimo dalies apskaičiavimą, kurioje nurodoma, jog žuvo 100 proc. žieminių kvietrugių derlius, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybes, apie kurias nurodo pats pareiškėjas, jog specialistai, atvykę į vietą apžiūrėti apelianto pažymoje nurodytų plotų, nenustatė jokių neatitikčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie byloje esantys apelianto pateikti dokumentai nepatvirtina nurodomų aplinkybių, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo nemokumą sukėlusias priežastis, t. y. apie 100 proc. derliaus žuvimą 2017 m.
47. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl 2020 m. balandžio 6 d. laidavimo sutarties su UAB prekybos namais „V.V.V“ pasirašymo, galvijų bei kito turto perleidimo, taigi iš esmės nesutinka su nurodytų aplinkybių vertinimu, pripažįstant pareiškėją nesąžiningu, t. y. ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) vertinimo bei priežastinio ryšio tarp galimai nesąžiningų jo veiksmų bei nemokumo.
48. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).
49. Pirmosios instancijos teismas išvadoms, dėl kurių nesutinka apeliantas, priimti vyrauja pagrindinė priežastis – nepakankamas įrodymų pateikimas ir aplinkybių paaiškinimas, tačiau, anot apelianto, kiti byloje dalyvaujantys asmenys ir / ar teismas turėjo rinkti duomenis apie pareiškime nurodomas aplinkybes, siekiant jas paneigti, o ne pareiškėjas jas įrodyti (taip perkeldamas per didelę įrodinėjimo naštą kitiems). Apelianto manymu, teismas nepakankamai įsigilino į bylos esmę, per mažai uždavė klausimų pareiškėjui ir dėl to byloje esantys įrodymai ir nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ne jo naudai, tačiau pareiškėjas viską galėjo ir turėjo nurodyti pats pareiškime, teismo posėdžių metu. Pažymėtina, kad pareiškėją byloje atstovavo advokatas, t. y. profesionalus teisininko.
50. Atsižvelgdamas, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau tai nereiškia, jog teismas ex officio (iš. lot. savo iniciatyva) turi vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis, kadangi bankroto procese galioja bendrieji rungimosi (CPK 12 straipsnis) bei dispozityvumo principai (CPK 13 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis byloje esančia medžiaga, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka fizinio asmens nemokumo būklės sąvokos, nurodytos FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
51. Aptariamu atveju byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie pareiškėjo elgesį (neveikimą) per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo jam iškelti bankroto bylą priėmimo (finansinės padėties bloginimą prisiimant skolinius įsipareigojimus, įrodymų apie derybas su kreditoriais vedimą nepateikimas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjas pagal jam taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą elgėsi ne tik pasyviai, bet ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas sumažinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, pareiškėjas nurodo, kad negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, tačiau tai grindžia tik pažyma iš gydymo įstaigos apie dviejų savaičių gydymosi laikotarpį 2017 m. pradžioje, o daugiau duomenų, patvirtinančių jo teiginius apie sveikatos būklę nuo to laikotarpio iki pareiškimo teismui padavimo, nepateikia), taip darydamas įtaką savo mokumo būklei. Taigi, atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo elgesys sąmoningai prisiimant naujus įsipareigojimus, elgiantis pasyviai ir nesiimant jokių veiksmų, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu sumažinant savo įsipareigojimus, turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui, todėl toks jo elgesys, kaip tą pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas sąžiningu. Šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (neveikimo) ir jo nemokumo – sąmoningai blogino savo turtinę padėtį ir buvo pernelyg pasyvus, t. y. nedėjo pakankamai pastangų įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, dėl to tapo nemokus.
52. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
53. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatą, bankroto siekiančio asmens elgesį vertino atsižvelgdamas į fizinio asmens bankroto proceso tikslą, todėl neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Tokia išvada atitinka teismų praktiką dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą nesąžiningam fiziniam asmeniui. Dėl to naikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį nėra teisinio pagrindo ir ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos baigtį, t. y. netenkinus atskirojo skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja suinteresuoti asmenys.
55. Suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 087,25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), todėl mažintinos ir iš apelianto priteistinos 606,96 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 606,96 Eur (šešių šimtų šešių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „SCANDAGRA“, juridinio asmens kodas 300539043, naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Albina Rimdeikaitė