Administracinė byla Nr. eR-32-502/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00040-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.4; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. V., jo atstovei advokatei Laurai Matjošaitytei,
atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui Rokui Stabingiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2024 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 2-804(2.11) „Dėl gauto prašymo keisti duomenis“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 24 d. raštas, Sprendimas) ir įpareigoti VRK iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti pareiškėjo pateiktus oficialių Belgijos Karalystės (toliau – ir Belgija) institucijų duomenis apie M. V. teistumo nebuvimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl duomenų apie tariamą M. V. teistumą (ne)skelbimo Kandidato anketoje. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 1 190 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad:
2.1. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 2024 m. kovo 18 d. elektroninių ryšių priemonėmis per www.rinkėjopuslapis.lt (toliau – ir Rinkėjo puslapis) VRK pateikė kandidato į Europos Parlamento narius M. V. pareiškinius dokumentus, įskaitant ir Kandidato anketą. VRK automatiniu būdu (be pareiškėjo įsitraukimo) Kandidato anketoje prie 13 punkto „Po 1990-03-11 Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs ar panaikintas“ atsakė „Taip“; prie 13.4. punkto „Nusikalstamos veikos rūšis (nusikaltimas ar baudžiamasis įsakymas), kaltės forma, sunkumas, kėsinimosi objektas (Baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio pavadinimas), teistumo išnykimo ar panaikinimo data“ grafoje „Kėsinimosi objektas (baudžiamojo kodekso skyriaus ar straipsnio pavadinimas)“ VRK nurodė: „2100 00; Eismo taisyklių pažeidimai“; skiltyje „Teistumo išnykimo ar panaikinimo data“ buvo nurodyta „2011-06-16“. Taigi, VRK automatiniu būdu, be pareiškėjo valios išreiškimo, nurodė, kad: 1) pareiškėjas 2008 m. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; 2) Baudžiamojo kodekso skyriaus ar straipsnio pavadinimas yra eismo taisyklių pažeidimas; 3) pareiškėjo „teistumas“ išnyko 2011 m. birželio 16 d.
2.2. 2024 m. balandžio 19 d., gerokai prieš Kandidato anketos viešą paskelbimą, pareiškėjas kreipėsi į VRK dėl Kandidato anketoje skelbiamų duomenų patikslinimo. Pareiškėjas prašė ištaisyti netikslius asmens duomenis, kurie nurodyti pareiškėjo pareiškiniuose dokumentuose – Kandidato anketoje, skiltyje „Teistumas“, prie 13 ir 13.4 punktų. VRK 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. Sp-124 „Dėl kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, įregistravimo ir paskelbimo“ nusprendė: „Paskelbti kandidatų sąrašus ir kandidatų pareiškinius dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 2024 m. gegužės 8 d.“
2.3. 2024 m. gegužės 10 d. buvo gautas VRK 2024 m. gegužės 9 d. raštas (sprendimas) Nr. 2-696(2.11) „Dėl gauto prašymo“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 9 d. VRK raštas / sprendimas), kuriame nurodyta, kad „duomenys apie kandidato teistumą į VRK informacinę sistemą yra gaunami iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro <...>, vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 punktu. M. V. teikiant pareiškinius dokumentus, iš ĮKNR į VRK informacinę sistemą buvo gauti duomenys apie jo teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį, į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka“. Taip pat VRK rašte nurodyta, kad „įvertinus Jūsų pateiktą prašymą, VRK informacinėje sistemoje esantys duomenys apie kandidatą skelbtini ta apimtim, kuri nurodyta ĮKNR. Atsakymas suderintas su VRK nariais.“
2.4. Pareiškėjas VRK 2024 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą dėl duomenų ištaisymo, o gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu kreipėsi į VRK su skundu, kuriuo reikalavo laikytis Rinkimų kodekso ir kitų galiojančių teisės aktų ir pareiškėjo www.vrk.lt skelbiamoje Kandidato anketoje bei VRK leidžiamuose informaciniuose leidiniuose paskelbti apie jį tik tikrovę atitinkančius duomenis ir nutraukti duomenų, kurie ne tik neatitinka tikrovės, bet ir daro jo reputacijai nepataisomą žalą, skelbimą – pašalinti duomenis, kurie teigia, kad neva pareiškėjas yra padaręs „nusikalstamą veiką“ Belgijoje ir neva turi galiojantį „teistumą“. 2024 m. gegužės 24 d. gautas VRK raštas (sprendimas) Nr. 2-804(2.11) „Dėl gauto prašymo keisti duomenis“, kuriame nurodyta, kad VRK pareiškėjo prašymo nenagrinės. Su tokiais VRK raštais (sprendimais) pareiškėjas nesutinka, laiko juos nepagrįstais.
2.5. Iš Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto formuluotės matyti, kad įstatymų leidėjas yra numatęs, jog rinkimuose dalyvaujantis kandidatas pats (o ne VRK automatiškai) VRK teikiamoje Kandidato anketoje turi nurodyti duomenis apie tai, ar jis po 1990 m. kovo 11 d. apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ir, atitinkamai, VRK, viešoje Kandidato anketoje turi teisę skelbti tik duomenis kandidatų, kurie apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jeigu kandidatas nebuvo padaręs nusikalstamos veikos, nors ir yra padaręs, pavyzdžiui, administracinį nusižengimą, duomenys apie tai VRK interneto svetainėje skelbiamoje viešoje Kandidato anketoje nėra ir negali būti nurodomi, nes tai neatitiktų įstatymų leidėjo Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinto tikslo informuoti rinkėjus apie kandidatus, padariusius nusikalstamas veikas.
2.6. Kaip matyti iš VRK 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo, VRK pareiškėjo Kandidato anketoje duomenis paskelbė, remdamasi Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir IRD) administruojamo Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) duomenimis. Tačiau, remiantis Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo pareiškiniuose dokumentuose nurodytą informaciją VRK turėjo kruopščiai patikrinti ir tik po to VRK įgijo teisę ir pareigą ją paskelbti viešai prieinamoje pareiškėjo Kandidato anketoje, o ne iš karto skelbti IRD pateiktus, nepatikrintus duomenis. Pareiškėjo pareiškiniuose dokumentuose nurodytų duomenų, įskaitant ir Kandidato anketos duomenis, VRK netikrino.
2.7. Pareiškėjas kartu su 2024 m. balandžio 19 d. prašymu VRK pateikė: 1) 2008 m. birželio 17 d. Briuselio teismo sprendimą su vertimu į lietuvių kalbą, iš kurio aiškiai matyti, kad pareiškėjas padarė eismo taisyklių – automobilio parkavimo, pažeidimą, už kurį jam buvo skirtas tik įspėjimas, o sprendime nesiremiama jokiais Belgijos baudžiamojo kodekso straipsniais; 2) 2024 m. kovo 22 d. Belgijos Karalystės Centrinio nuosprendžių registro išrašą apie teistumą, kuriame aiškiai nurodoma, kad pareiškėjas jokio teistumo Belgijoje neturi ir kad išraše pateikti duomenys atitinka esančius Centriniame nuosprendžių registre. Taigi, iš pareiškėjo VRK pateiktų oficialių Belgijos Karalystės institucijų išduotų dokumentų yra akivaizdu, kad Belgijos Karalystėje pareiškėjas nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos ir neturi jokio teistumo. Todėl VRK, gavus pareiškėjo pateiktus oficialių Belgijos Karalystės institucijų išduotus duomenis, kilo pareiga pareiškėjo Kandidato anketoje skelbiamus duomenis pakoreguoti taip, kad jie atitiktų tikrovę ir objektyvią tiesą. Tačiau VRK pareiškėjo pateiktų oficialių Belgijos Karalystės institucijų duomenų nevertino.
2.8. Informacija apie kandidato teistumą, remiantis Rinkimų kodekso 76 straipsnio 5 dalies nuostatomis, VRK interneto svetainėje skelbiamoje Kandidato anketoje nurodoma, o pagal Rinkimų kodekso 76 straipsnio 5 dalies nuostatas, VRK leidžiamuose kandidatų plakatuose nenurodoma. Nors tiek rinkimuose dalyvaujančių kandidatų plakatai, tiek ir VRK interneto svetainėje skelbiamos Kandidatų anketos yra viešai skelbiama informacija. Todėl VRK, paskelbdama tikrovės neatitinkančius duomenis pareiškėjo Kandidato anketos skiltyje „Teistumas“, pažeidė teisinės valstybės principą.
2.9. VRK, nenagrinėdama pareiškėjo prašymo ištaisyti duomenis, pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies d punktą bei 16 straipsnį.
2.10. VRK, 2024 m. gegužės 8 d. viešai, interneto svetainėje www.vrk.lt savo iniciatyva paskelbdama duomenis apie tariamą pareiškėjo teistumą ir nuslėpdama tariamo teistumo išnykimo datą, pripažino pareiškėją padarius nusikalstamą veiką, nors joks Belgijos Karalystės ar Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva) teismas pareiškėjo atžvilgiu nėra priėmęs apkaltinamojo teismo nuosprendžio, kuriuo jis būtų pripažintas padaręs nusikalstamą veiką ir būtų už tai nuteistas. Todėl VRK, pripažinusi pareiškėją kaltu dėl nusikaltimo, nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintą asmenų nekaltumo prezumpciją.
2.11. Mažareikšmį eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo taikytas tik įspėjimas, 2007 m. Briuselyje padaręs pareiškėjas, VRK buvo prilygintas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kas Lietuvos visuomenėje ir rinkėjų akyse turi itin neigiamą atspalvį. Kitaip tariant, sudaroma regimybė, jog pareiškėjo beveik prieš du dešimtmečius padarytas eismo taisyklių pažeidimas, už kurį nebuvo skirta nei bausmė, nei baudžiamojo poveikio priemonė, yra kažkuo ypatingas, išskirtinis, lyginant jį su kitų rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančių kandidatų padarytais administraciniais nusižengimais, įskaitant ir eismo taisyklių pažeidimus. Nors, kaip matyti, kandidatai, padarę administracinius nusižengimus, nepriklausomai nuo to, kiek jų buvo, koks pažeidimo mastas (apimtis), kokius neigiamus padarinius ar pasekmes sukėlė, kokio dydžio administracinė bauda buvo skirta), ir pan. nei privalo apie save tokią informaciją VRK teikiamose Kandidatų anketose nurodyti, nei pati VRK tokią informaciją apie rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančius kandidatus Kandidatų anketose skelbia. Taigi, taip rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams sudaromos akivaizdžiai nelygios, diskriminacinės sąlygos. Todėl laikytina, kad VRK, pareiškėjo Kandidato anketoje paskelbdama 2008 m. birželio 17 d. Briuselio policijos teismo sprendimą, kuriuo jam buvo taikyta administracinė atsakomybė – skirtas įspėjimas, akivaizdžiai pažeidė konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą.
2.12. VRK viešai skelbiamoje pareiškėjo Kandidato anketoje nurodoma, kad jis yra padaręs eismo taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu duomenys apie kitų rinkimuose dalyvaujančių kandidatų padarytus eismo taisyklių pažeidimus VRK viešai skelbiamose kandidatų anketose nenurodomi. Tai akivaizdžiai liudija, kad šiuo atveju VRK grubiai pažeidė sąžiningų rinkimų principą ir vieniems rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams suteikė daugiau privilegijų (neatskleisti duomenų apie padarytus eismo taisyklių pažeidimus ar kitas administracines veikas), tuo tarpu kitus nepagrįstai sumenkino, kaip pavyzdžiui pareiškėją, jo Kandidato anketoje paskelbdama iškraipytus, tikrovės neatitinkančius duomenis, ir aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams sudarydama regimybę, kad pareiškėjas yra grubus teisės normų pažeidėjas.
2.13. VRK 2024 m. gegužės 24 d. raštas (Sprendimas) yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų bei gero administravimo principo, jame nėra atskleistas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Šiame Sprendime VRK tik pažymėjo, kad pareiškėjas š. m. gegužės 21 d. į VRK kreipėsi su skundu, kuriame išdėstė konkrečius reikalavimus, tačiau, kaip matyti iš šio VRK Sprendimo turinio, pareiškėjo gegužės 21 d. skundo VRK ne tik kad nenagrinėjo, bet dėl jo net ir nepasisakė. Todėl VRK turi būti įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus, įvertinti pareiškėjo pateiktus Belgijos Karalystės oficialių institucijų išduotus dokumentus ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
2.14. Priklausomai nuo to, ar veika padaryta Lietuvoje, ar užsienio valstybėje, skiriasi kandidatų duomenų atvaizdavimas Kandidato anketoje. Jeigu užsienio valstybėje atitinkama veika tiriama pagal baudžiamąją teiseną, nes administracinės teisenos atitinkamoje užsienio valstybėje iš viso nėra, VRK Kandidato anketoje automatiškai nurodo, kad kandidatas, kaip, šiuo atveju pareiškėjas, buvo baustas už nusikalstamą veiką, t. y. pareiškėjo padarytą veiką hiperbolizuoja, pareiškėją padaro „didesniu teisės pažeidėju“ nei yra iš tikrųjų. Tuo tarpu, jeigu kandidatas analogišką veiką padarė Lietuvoje, ji tiriama pagal administracinę teiseną, ir VRK jokių duomenų apie tokius analogiškus teisės pažeidimus Kandidato anketose nenurodo. Toks reglamentavimas, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja teisinės valstybės principui ir sąžiningų rinkimų principams, pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei Konstitucijoje įtvirtintą asmenų nekaltumo prezumpciją. Todėl pareiškėjas laikosi pozicijos, kad galbūt verta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad kandidatas Kandidato anketoje privalo nurodyti, ar jis po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, padarymo, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai.
3. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad:
4.1. Pareiškėjo duomenys 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą yra skelbiami pagal Rinkimų kodekso reikalavimus, vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c) ir e) punktais, vykdant Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte VRK nustatytą pareigą nuolat skelbti kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus, parengtą informaciją apie kandidatus, jų gautus balsus.
4.2. VRK informacinė sistema turi integracinę sąsają su ĮKNR, kuriame yra kaupiami duomenys apie kandidato teistumą. Duomenys iš ĮKNR gaunami į VRK informacinę sistemą tuomet, kai kandidatas pildo pareiškinius dokumentus ir išreiškia sutikimą gauti tokius duomenis iš ĮKNR uždedant „varnelę“ Kandidato anketoje bei užpildydamas sutikimą.
4.3. Sprendimas neprieštarauja Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatai, kad „kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti duomenis“, nes tai yra paties kandidato duomenys iš oficialaus valstybės registro. Be to, pagal Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, VRK turi teisę neatlygintinai gauti valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis, įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis, reikalingus savo funkcijoms atlikti, ir jais naudotis. Pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalį, tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei tai, kad duomenys apie asmens teistumą yra tvarkomi ir kaupiami valstybės registre, laikytina, kad toks duomenų tvarkymas atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus.
4.4. VRK pareiškėjo duomenis tvarko tik apimtimi, kuri yra nurodyta ĮKNR išraše. Apie tai pareiškėjui buvo nurodyta VRK 2024 m. gegužės 9 d. rašte, kuris šioje byloje nėra skundžiamas. VRK neturi teisinio pagrindo kvestionuoti ir vertinti ĮKNR duomenų. Taip pat VRK neturi teisės vertinti ir kitų valstybių priimtų teismo sprendimų, spręsti, ar jie turėtų būti įrašomi ar neįrašomi į ĮKNR, nes tai yra Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompetencija. Laikytina, kad kandidato duomenys apie teistumą yra objektyvūs duomenys, esantys valstybės registre (VRK turi teisę ir pareigą naudoti valstybės registro duomenis), o ne kandidato subjektyvus vertinimas. Be to, VRK neturi pareigos tikrinti, ar ĮKNR duomenys atitinka tikrovę, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį, į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o Regionų administraciniame teisme administracinė byla Nr. eI2-9727-743/2024 tarp pareiškėjo ir Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl ĮKNR duomenų dar nėra pasibaigusi.
4.5. VRK nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl duomenų tvarkymo pažeidimų, nekaltumo prezumpcijos, kandidato diskriminavimo, sąžiningų rinkimų principo pažeidimo, laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje pažeidimo, nes jie yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
4.6. Pareiškėjo duomenys apie teistumą Kandidato anketoje nurodyti ir paskelbti pagal Rinkimų kodekso reikalavimus, todėl VRK neturi teisinio pagrindo keisti priimtus sprendimus. VRK neturi kompetencijos vertinti Belgijos Karalystės institucijų sprendimus ir neturi teisinio pagrindo pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo duomenų ĮKNR nebaigus nagrinėti administracinės bylos Nr. eI2-9727-743/2024. Skundžiamu VRK 2024 m. gegužės 24 d. raštu įformintas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
4.7. VRK nesutinka dėl pasiūlymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata yra aiški.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
5. Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. gegužės 24 d. rašto Nr. 2-804(2.11) „Dėl gauto prašymo keisti duomenis“, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjo prašymo / skundo dėl VRK skelbiamų duomenų, jog pareiškėjas neva yra padaręs nusikalstamą veiką Belgijoje ir turi galiojantį teistumą, pašalinimo, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo VRK atlikti veiksmus.
6. Pareiškėjas skundžiamo VRK 2024 m. gegužės 24 d. rašto (Sprendimo) neteisėtumą grindžia iš esmės tuo, kad jis yra nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ reikalavimų bei gero administravimo principo. Pareiškėjas teigia, kad VRK padarė pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo pažeidimus, kadangi, remiantis Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo pareiškiniuose dokumentuose nurodytą informaciją VRK turėjo kruopščiai patikrinti ir tik po to įgijo teisę ir pareigą ją paskelbti viešai prieinamoje pareiškėjo Kandidato anketoje, o ne iš karto skelbti IRD pateiktus, nepatikrintus duomenis. Pareiškėjas taip pat nurodo argumentus, jog šiuo atveju buvo pažeista asmenų nekaltumo prezumpcija, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, sąžiningų rinkimų principas, VRK rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujantiems kandidatams sudarė nelygias, diskriminacines sąlygas. Pareiškėjas kelia Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto konstitucingumo klausimą.
7. Iš byloje pateiktų duomenų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad:
7.1. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 19 d. kreipėsi į VRK su prašymu „Dėl Kandidato anketoje skelbiamų duomenų patikslinimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 14 straipsnio 1 dalimi, nedelsiant ištrinti pareiškėjo Kandidato anketos 13–13.4 punktuose skelbiamus duomenis, kadangi netikslių duomenų Kandidato anketoje skelbimas turi didelę neigiamą įtaką pareiškėjui. Pareiškėjas prašyme, be kita ko, nurodė, kad tokių duomenų skelbimas taip pat pažeistų Rinkimų kodeksą, nes sudarytų regimybę, kad pareiškėjo 2007 m. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas – netinkamas parkavimas, yra kažkuo ypatingas ir skiriasi nuo kitų kandidatų rinkimuose Lietuvoje padarytų analogiškų pažeidimų, nes pastarieji anketoje nėra žymimi. Tai prieštarautų Rinkimų kodekse įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo ir sąžiningos konkurencijos principams.
7.2. VRK 2024 m. gegužės 9 d. (pagal metaduomenis registravimo data – 2024 m. gegužės 10 d.) raštu Nr. 2-696(2.11) „Dėl gauto prašymo“ pateikė atsakymą į pareiškėjo 2024 m. balandžio 19 d. prašymą, kuriame nurodė, kad: „duomenys apie kandidato teistumą į VRK informacinę sistemą yra gaunami iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR), vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 5 punktu. M. V. teikiant pareiškinius dokumentus, iš ĮKNR į VRK informacinę sistemą buvo gauti duomenys apie jo teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnį, į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.“; „VRK 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. Sp-124 „Dėl kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, įregistravimo ir paskelbimo“ nusprendė paskelbti kandidatų sąrašus ir kandidatų pareiškinius dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 2024 m. gegužės 8 d.“; „įvertinus Jūsų pateiktą prašymą, VRK informacinėje sistemoje esantys duomenys apie kandidatą skelbtini ta apimtim, kuri nurodyta ĮKNR. Atsakymas suderintas su VRK nariais.“
7.3. Pareiškėjas minėtą VRK 2024 m. gegužės 9 d. raštą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo reikalavimas dėl šio rašto panaikinimo atsisakytas priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).
7.4. Pareiškėjas VRK 2024 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą dėl duomenų ištaisymo, o 2024 m. gegužės 20 d., remdamasis Rinkimų kodekso 185 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kreipėsi į VRK su skundu (toliau – ir 2024 m. gegužės 20 d. skundas), kuriuo reikalavo laikytis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso ir kitų galiojančių teisės aktų ir pareiškėjo www.vrk.lt skelbiamoje Kandidato anketoje bei VRK leidžiamuose informaciniuose leidiniuose paskelbti apie jį tik tikrovę atitinkančius duomenis ir nutraukti duomenų, kurie ne tik kad neatitinka tikrovės, bet ir daro jo reputacijai nepataisomą žalą skelbimą – pašalinti duomenis, kurie teigia, kad neva pareiškėjas yra padaręs „nusikalstamą veiką“ Belgijoje ir neva turi galiojantį „teistumą“. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. skundą grindė ne tik Rinkimų kodekso nuostatomis, bet taip pat ir gero administravimo principu bei iš to kylančiomis VRK, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigomis.
7.5. VRK skundžiamu 2024 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 2-804(2.11) „Dėl gauto prašymo keisti duomenis“ nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 17 d. prašymo ir 2024 m. gegužės 21 d. skundo. VRK šiame rašte, be kita ko, nurodė, kad: „dėl duomenų apie teistumą ištrynimo pareiškėjui jau buvo atsakyta VRK 2024 m. gegužės 10 d. raštu (reg. Nr. 2-696(2.11), todėl VRK neturi teisinio pagrindo pakartotinai spręsti klausimo dėl to paties reikalavimo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas).“; „pareiškėjas savo 2024 m. gegužės 17 d. prašyme ir 2024 m. gegužės 21 d. skunde taip pat prašo neskelbti duomenų apie teistumą ir VRK leidžiamuose informaciniuose leidiniuose. Dėl šio reikalavimo pažymėtina, kad VRK leidžiamame informaciniame leidinyje „2024 m. birželio 9 d. rinkimai į Europos Parlamentą“ tokių duomenų apie pareiškėją nėra skelbiama.“; „šiuo metu Regionų administraciniame teisme pagal pareiškėjo skundą yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-9727-743/2024, kurioje atsakovas yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo – ŠKNR Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija. Šioje byloje pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. balandžio 12 Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštą Nr. 9R-769, kuriuo atsisakyta išbraukti Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro archyve saugomą informaciją apie tariamą M. V. teistumą Belgijos Karalystėje. VRK, kol byla nagrinėjama teisme, remdamasi Viešojo administravimo 11 straipsnio 3 dalies 4 punkto norma, Jūsų prašymo šiuo klausimu nenagrinės, nes teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms dėl teistumo duomenų skelbimo VRK interneto svetainėje.“
8. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog VRK, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-1-968/2019).
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodomi tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-192-492/2022). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-676-502/2023). Ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023).
11. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, ginčijamo VRK Sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsakovo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo proceso metu nevertintini, kaip nepagrindžiantys Sprendimo teisėtumo.
12. Kaip minėta, skundžiamu Sprendimu VRK nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 17 d. prašymo ir 2024 m. gegužės 20 d. skundo (VRK Sprendime nurodyta skundo data – 2024 m. gegužės 21 d.) VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, o pagal VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą – jeigu paaiškėja, kad skundą dėl to paties klausimo pradėjo nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas.
13. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad draudimas vykdyti pakartotinę administracinę procedūrą netaikomas tais atvejais, kai asmens pakartotinis prašymas priimti sprendimą yra ne dėl to paties dalyko ir / ar ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-762/2014; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-736/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas, remiantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 31 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 11 str. 3 d. 3 ir 4 p. nuostatas), kurioje nurodyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą <...>, analizavo, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-37/2012).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų pareiškėjo 2024 m. balandžio 19 d. prašymo, į kurį atsakyta VRK 2024 m. gegužės 9 d. raštu ir kuris nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas (reikalavimas dėl šio rašto panaikinimo atsisakytas priimti), ir 2024 m. gegužės 20 d. skundo, į kurį atsakyta ginčijamu Sprendimu (VRK Sprendime nurodyta skundo data – 2024 m. gegužės 21 d.) turinį, sprendžia, kad pareiškėjo kreipimosi į VRK pagrindas nebuvo tapatus, todėl VRK nepagrįstai, vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. skundo. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 19 d. prašyme iš esmės rėmėsi ADTAĮ nuostatomis dėl duomenų skelbimo, paminėjo Rinkimų kodekse įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir sąžiningos konkurencijos principus, o 2024 m. gegužės 20 d. skundą, be nurodytų Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punkto, 78 straipsnio 4, 7 dalių nuostatų, pareiškėjas grindė taip pat ir gero administravimo principu bei iš to kylančiomis VRK, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigomis.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, VRK, remdamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu, taip pat nepagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. skundo, kadangi VRK Sprendime minimoje administracinėje byloje Nr. eI2-9727-743/2024 nagrinėjamas klausimas nėra toks pats kaip nurodytas pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. skunde. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. eI2-9727-743/2024 priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (IRD) (trečiasis suinteresuotas asmuo – VRK), kuriame pareiškėjas prašo: 1) panaikinti IRD 2024 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 9R-769, kuriuo atsisakyta išbraukti Lietuvos Respublikos įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (ĮKNR) archyve saugomą informaciją apie tariamą M. V. teistumą Belgijos Karalystėje; 2) panaikinti ĮKNR saugomą informaciją apie tariamą M. V. teistumą Belgijos Karalystėje; 3) įpareigoti IRD ištaisyti VRK elektroninių ryšių priemonėmis perduotus neteisingus duomenis apie M. V. teistumą. Tuo tarpu pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. skunde VRK prašė pašalinti duomenis, kurie teigia, kad neva pareiškėjas yra padaręs nusikalstamą veiką Belgijoje ir neva turi galiojantį teistumą.
16. Pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio 1 dalį, tikrindama kandidato užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio kodekso nustatytus reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės, apygardos rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duodamas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms. Taigi, VRK pagal Rinkimų kodekso 80 straipsnio nuostatas tenka pareiga patikrinti, ar pareiškiniuose dokumentuose esanti informacija atitinka Rinkimų kodekso reikalavimus.
17. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog duomenų apie nuteisimą nurodymas yra siejamas su formaliąja faktine padėtimi, o ne su subjektyviu asmens vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R8-27/2007 (R-438-27-07)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „atsakant į kandidato anketos devintą klausimą Rinkimų įstatymas nereikalauja remtis valstybės įstaigos išduotu oficialiu dokumentu (pažyma)“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R662-16/2011).
18. Kaip matyti, pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. skunde VRK pateikė argumentus bei pridėjo dokumentus iš Belgijos, kad jis nebuvo teistas, tačiau šie argumentai ginčijamame Sprendime liko neišnagrinėti. Todėl, remiantis gero administravimo principu, atsakovui tenka pareiga išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. skundą ir pateikti pareiškėjui atsakymą, atitinkantį teisės aktų nuostatas.
19. Pareiškėjas patikslintame skunde suformulavo reikalavimą – įpareigoti VRK iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti pareiškėjo pateiktus oficialių Belgijos Karalystės institucijų duomenis apie M. V. teistumo nebuvimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl duomenų apie tariamą M. V. teistumą (ne)skelbimo Kandidato anketoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad VRK yra nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija (Rinkimų kodekso 30 str. 1 d.), kurios uždaviniai yra: rengti ir vykdyti <...> rinkimus į Europos Parlamentą (Rinkimų kodekso 31 str. 1 p.); kontroliuoti, kaip vykdomas šis kodeksas, įstatymai, kiti teisės aktai, reglamentuojantys rinkimus, ir taikyti atsakomybę už jų pažeidimus (Rinkimų kodekso 31 str. 4 p.). Įgyvendinama Rinkimų kodekso 31 straipsnio 1 punkte nustatytą uždavinį, VRK savo nustatyta tvarka rinkimų, referendumo, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo, rinkimų politinių kampanijų, politinių organizacijų finansavimo, rinkėjų informavimo procesų skaidrumo ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais savo interneto svetainėje nuolat skelbia pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją apie tuos kandidatus, jų gautus balsus, rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, šio kodekso ir įstatymų numatytus politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo bei politinės reklamos skleidimo duomenis. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje paskelbta informacija apie kandidatus, jų gautus balsus ir rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, rinkimų politinės kampanijos aukotojų sąrašai gali būti keičiami, kai taisomos kalbos klaidos ar informacija interneto svetainėje skiriasi nuo informacijos, teikiamos pareiškiniuose ir kituose dokumentuose. Interneto svetainėje negali būti skelbiami kandidatų ir kitų asmenų asmens kodai, pilietybę ar asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų numeriai, gyvenamosios vietos adresai (Rinkimų kodekso 32 str. 1 d. 22 p.). Todėl, iš naujo nagrinėjant pareiškėjo prašymą / skundą, pareiškėjo pateikti duomenys apie pareiškėjo teistumo nebuvimą, gauti iš Belgijos Karalystės institucijų, turi būti įvertinti, kadangi būtent jais pareiškėjas grindžia savo prašymą / skundą VRK.
20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog VRK skundžiamu Sprendimu nepagrįstai nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 17 d. prašymo ir 2024 m. gegužės 20 d. skundo (VRK Sprendime nurodyta skundo data – 2024 m. gegužės 21 d.), vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu, todėl Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 17 d. prašymą ir 2024 m. gegužės 20 d. skundą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
21. Pareiškėjo argumentai, jog galbūt verta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 12 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad kandidatas Kandidato anketoje privalo nurodyti, ar jis po 1990 m. kovo 11 d. užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, padarymo, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, kadangi minėta Rinkimų kodekso norma nagrinėjamu atveju netaikoma.
22. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Konstatavus aptartą Sprendimo panaikinimo pagrindą, atskirai nepasisakytina dėl likusių pareiškėjo patikslintame skunde išdėstytų argumentų (aplinkybių), nes jų vertinimas teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui nebeturi reikšmės.
23. Pareiškėjas prašo priteisti 1 190 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).
25. Kadangi pareiškėjo patikslintas skundas tenkinamas, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo pateikti dokumentai (2024 m. birželio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20-24 ir 2024 m. birželio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 154) patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje patyrė 1 190 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimą.
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktu, maksimali priteistina suma už skundą sudaro 5 275,75 Eur (2,5 x 2 110,3 Eur). Pareiškėjo prašoma suma neviršija nustatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo VRK už skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimą priteisia 1 190 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. V. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. gegužės 24 d. raštą Nr. 2-804(2.11) „Dėl gauto prašymo keisti duomenis“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 17 d. prašymą ir 2024 m. gegužės 20 d. skundą (Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 2-804(2.11) „Dėl gauto prašymo keisti duomenis“ nurodyta skundo data – 2024 m. gegužės 21 d.).
Priteisti pareiškėjui M. V. iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 1 190 Eur (tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas