Civilinė byla Nr. 2A-2316-392/2011
Vieningas proceso Nr.2-01-3-22541-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2011 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3118-55/2011 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimo bei atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei J. B. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio sumažinimo, Valstybės institucija, teikianti išvadą, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir Sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė J. B. pareikštu ieškiniu teismo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimu iš atsakovo A. K. sūnui A. A. K. priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti išlaikymą iki sūnaus pilnametystės po 2.000 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Vėliau teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį tikslino – keitė išlaikymo formą ir prašė sūnaus išlaikymui priteisti iš atsakovo konkrečią pinigų sumą 348.000 Lt už 174 mėnesius iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad minėtu teismo sprendimu iš atsakovo sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės buvo priteista po 1.000 Lt kas mėnesį. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro 97,50 Lt pašalpa ir 1.000 Lt išlaikymas sūnui. Siekiant pagerinti sūnaus gyvenimo sąlygas, 2008 metų spalio mėnesį ieškovė už banko suteiktą paskolą nusipirko vieno kambario butą, todėl dabar kiekvieną mėnesį bankui moka po 1.980 Lt. Įprastiems sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį reikia apie 2.300 Lt, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas neatitinka sūnaus poreikių.
Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko. Pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė sumažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimu iš atsakovo sūnui A. A. K. priteisto išlaikymo dydį iki 800 Lt per mėnesį. Nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis dėl ekonomikos nuosmukio ženkliai pablogėjo, gaunamos pajamos nuo 3.000 Lt sumažėjo iki 2.600 Lt. Atsakovas nebegauna dividendų, iškilo bankroto grėsmė atsakovo darbovietei UAB (duomenys neskelbtini), jis negali grąžinti bankui paskolos už butą. Dėl to sūnui didesnio išlaikymo mokėti neturi galimybės. Atsakovas taip pat nurodė, kad sūnui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik sūnaus poreikiams tenkinti, o priteista 1.000 Lt suma trijų metų vaikui yra didelė.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė ieškinį palaikė, priešieškinio prašė netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio netenkino. Nustatė turto įkeitimą (hipoteką) atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Leido atsakovui naudotis šiuo turtu, tačiau uždraudė juo disponuoti.
Teismas kritiškai vertino ieškovės pateiktą šalių sūnaus išlaikymui būtinų skirti išlaidų detalizavimą. Sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog šalių sūnui reikia papildomų išlaidų dėl jo specifinių poreikių, išlaidų, susijusių su sūnaus ugdymu, lavinimu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu. Teismas pažymėjo, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikalingas minimalios mėnesinės algos dydžio (800 Lt) išlaikymas, o šioje byloje šalių sūnaus išlaikymui vien iš atsakovo priteista 1.000 Lt. Sūnui suėjus trims metams ir neturint sveikatos problemų ieškovė turi dirbti ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismas laikė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ženkliai, iš esmės, pasikeitė šalių turtinė padėtis ar papildomos išlaidos sūnaus priežiūrai. Teismas taip pat laikė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą periodines kas mėnesį mokamas išmokas keisti į konkrečią pinigų sumą. Abi šalys pripažino, kad atsakovas nuolat moka priteistą išlaikymą, o priteisus vienkartinę išmoką gali būti pažeisti sūnaus interesai. Teismas sprendė, kad atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, jog jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės ir ženkliai pablogėjo. Teismas nustatė, kad atsakovo vidutinis mėnesinis formalus uždarbis yra 2.600 Lt, jis nuosavybės teise turi vertingo turto, yra UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas, daugiau išlaikytinių ar sveikatos problemų neturi. Ieškovė kol kas nedirba. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jai turi tekti mažesnė dalis išlaidų, skirtų sūnaus išlaikymui. Teismas nurodė, kad šalių sūnus yra atsakovo kreditorius, o tarp skolininko ir kreditoriaus susiklosto prievoliniai santykiai, todėl užtikrindamas atsakovo prievolės vykdymą, teismas nustatė atsakovo turto įkeitimą (hipoteką).
Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą prašė panaikinti dalyje dėl ieškovės ieškinio netenkinimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad apie dvejus metus yra bedarbė, negauna jokios nedarbo išmokos, nors intensyviai ieško darbo, iki šiol jai jo susirasti nepavyko. Išmoka vaikui (97,50 Lt) ieškovei buvo mokama iki 2010-01-01, todėl nuo to laiko jos mėnesinės pajamos sumažėjo ir šiuo metu sudaro tik iš atsakovo priteistą 1.000 Lt išlaikymą sūnui. Ieškovė, siekdama pagerinti sūnaus gyvenimo sąlygas, už 227.000 Lt banko paskolą įsigijo vieno kambario butą ir paėmė vartojimo kreditą, už kurį turi mokėti apie 70 EUR per mėnesį. Dėl lėšų stokos įrengti buto ieškovei nepavyksta, todėl iki šiol ji su sūnumi gyvena mamos dviejų kambarių bute, kuriame kartu gyvena iš dalies nedarbinga mama bei pilnametis brolis. Jokių socialinių išmokų ieškovė negauna, be įsigyto buto neturi jokio kito turto ar piniginių lėšų. Už turimo vieno kambario buto išlaikymą šildymo sezono metu vidutiniškai moka 250 Lt per mėnesį. Ieškovės teigimu, šios aplinkybės, kurias pagrindžia byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis jau keli metai yra daug blogesnė nei tuo metu, kuomet iš atsakovo teismo sprendimu buvo priteistas sūnaus išlaikymas, o ieškovė turėjo darbą ir pajamas. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, atsakovas turi didelės vertės turto, yra vadovas ir kartu vienintelis UAB „Kelias“ akcininkas, disponuoja šios bendrovės lėšomis bei gauna dideles pajamas už vertybinių popierių kontraktus ir dividendus. Ieškovės teigimu, atsakovas šalių sūnui turi teikti išlaikymą proporcingą jo turtinei padėčiai, neapsiribojant tik sūnaus minimalių poreikių tenkinimu. Išlaikymo priteisimo metu šalių sūnus buvo tik vienerių metų amžiaus, o šiuo metu yra paaugęs, todėl jo poreikiai yra daug didesni, taip pat nuolat didėja ir išlaidos, susijusios su sūnaus ugdymu ir lavinimu. Ieškovė nurodo, kad pagrindė savo reikalavimą pakeisti sūnaus išlaikymo formą į konkrečią pinigų sumą, nes pateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovas disponuoja didelėmis pinigų sumomis, bei detalizavo sumokėto išlaikymo panaudojimą ateityje.
Atsakovas A. K. prašė ieškovės J. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą. Nesutiko su tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas šalių sūnui, priėmimo pablogėjo ieškovės materialinė padėtis ir jos pajamos per mėnesį tesiekia tik 1.300 Lt. Atsakovo teigimu, ieškovė deklaruoja ne visas savo gaunamas pajamas, nes jos išlaidos kartu su sūnaus ir būsto išlaikymu per mėnesį siekia 5.211,20 Lt. Nustatant galimą ieškovės turtinės padėties pasikeitimą turi būti įvertintas ne tik ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių ji ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas sūnui. Atsakovas mano, kad ieškovė neįrodė, jog ji sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geresnio darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos vien atsakovui, suteikiant galimybę ieškovei iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Teismas išlaikymą šalių sūnui priteisė 2008 m. pabaigoje, tačiau ieškovė atsakovo tariamą turtinės padėties pagerėjimą sieja su aplinkybėmis, kurios buvo dar iki teismo sprendimo priėmimo, todėl teigti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nėra pagrindo. Priešingai, po teismo sprendimo priėmimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes atsakovo skolos siekia virš 1,6 mln. Lt ir tik didėja, o iš 2.600 Lt atlyginimo atsakovas gali sumokėti tik išlaikymą sūnui ir išgyventi pats, tuo tarpu banko paskolai (virš 4.000 Lt per mėnesį) mokėti turi skolintis lėšų. Ieškovės nurodytos tariamos atsakovo finansinės padėties pasikeitimo aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, bei akivaizdžiai įrodo, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė į blogąją pusę. Kadangi šalių sūnus neturi jokių ypatingų poreikių ir interesų, kurie lemtų didesnį nei statistinio nepilnamečio vaiko išlaikymą, atsakovas mano, kad vien jo skiriama išlaikymo suma yra žymiai didesnė nei reikalinga užtikrinti normalų sūnaus vystymąsi. Atsakovas išlaikymą sūnui moka reguliariai, o jo mokumas šiuo atžvilgiu nekelia abejonių, todėl nebuvo pagrindo teismui pakeisti šalių sūnui mokamo išlaikymo formą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl tėvų prievolės teikti išlaikymą jų mažamečiui vaikui dydžio.
Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų gebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškai nacionalinėje teisėje – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Remiantis šiuo principu, teismų praktikoje formuojama nuostata, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7382-501/2008 iš atsakovo A. K. buvo priteistas išlaikymas ginčo šalių sūnui A. A. K., (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 1.000 Lt iki jo pilnametystės (b.l. 24, 54-57). Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, padidinant jį iki 2.000 Lt (b.l. 1-4). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks ieškovės reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas, todėl ieškinį atmetė (b.l. 206-308). Teismas taip pat atmetė ir atsakovo priešieškinį, kuriuo jis prašė sumažinti priteistą išlaikymą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios intancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, todėl byla buvo išspręsta teisingai, o teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo ar motinos turtinės padėties pablogėjimą arba pagerėjimą, taip pat vaiko poreikių pasikeitimas, kurios turi būti esminės (CK 3.201 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė vaiko tėvų ar vieno iš jų turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimą padidinti 2008-10-14 teismo sprendimu patvirtintą 1.000 Lt dydžio šalių sūnaus išlaikymą iki 2.000 Lt grindė tuo, jog priteisus šį išlaikymą padidėjo sūnaus poreikiai, jis paaugo, o ieškovės finansinė padėtis pablogėjo, ji negauna jokių pajamų, be to, turi mokėti įmokas bankui už suteiktą paskolą butui įsigyti. Tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis yra daug geresnė už ieškovės, todėl jam turi tekti didesnė sūnaus išlaikymo našta.
Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad didesnes pajamas gaunantis asmuo turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų, tačiau vien ši aplinkybė negali lemti sprendimo šioje byloje padidinti teismo priteistą išlaikymą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį šiuo metu skiria apie 2.300 Lt. Tokiam išlaikymo dydžiui pagrįsti ieškovė apsiribojo išlaidų vaiko reikmėms lentelės pateikimu (b.l. 11-13). Jokių kitų įrodymų, susijusių su šalių sūnaus poreikių pasikeitimu, ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma, kurią, jos teigimu, reikia skirti sūnaus išlaikymui, yra neprotingai didelė. Tuo labiau, kad byloje nenustatyta ir nėra įrodymų, kad sūnus turėtų kokių nors specialių poreikių, sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtų reikalinga didesnė priežiūra, sveikesnė mityba, įvairūs medicininiai preparatai ir pan., taigi atitinkamai ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tuo tarpu 2008-10-14 teismo sprendimu vien iš atsakovo šalių sūnui kas mėnesį priteistas 1.000 Lt išlaikymas. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas tik atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, susijusioms su vaiko liga, sužalojimu, slaugymu ar nuolatine priežiūra. Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Byloje nenustatyta, kad šalių sūnui reikėtų tokio pobūdžio papildomų išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2008-10-14 teismo sprendimu iš atsakovo priteistas šalių sūnui 1.000 Lt dydžio periodinis išlaikymas pilnai užtikrina normalią vaiko raidą ir ugdymąsi bei yra pakankamas būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė taip pat neįrodė esminio ginčo šalių turtinės padėties pasikeitimo po 2008-10-14 teismo sprendimo priėmimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už banko suteiktą paskolą įsigijo dar 2008-10-06 (b.l. 51, 53). Vadinasi, ši aplinkybė atsirado dar iki 2008-10-14 teismo sprendimo priėmimo. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pagal CK 3.201 straipsnį teismas privalo įvertinti tik tuos esminius ieškovės turtinės padėties pasikeitimus, kurie atsirado po minėto teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas pradinis šalių sūnaus išlaikymo dydis, priėmimo. Todėl nurodyta aplinkybė, susijusi su buto įsigijimu ir paskolos grąžinimu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra teisiškai nereikšminga. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien tai, jog ieškovė šiuo metu negauna jokių pajamų, vėlgi, negali įtakoti išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, kaip sąžininga ir rūpestinga mama, būdama sveika, jauno ir darbingo amžiaus, turėdama net tris išsilavinimo diplomus, negali teisintis aplinkybe, jog neranda darbo, todėl negauna jokių pajamų ir negali teikti savo sūnui jam reikalingo išlaikymo. Pastebėtina tai, kad šalių sūnus yra paaugęs, jam nebereikalinga nuolatinė mamos priežiūra, todėl ieškovė gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir gauti tokias pajamas, kurios leistų ne tik išlaikyti save, bet ir užtikrinti sūnui būtinas vystytis sąlygas. Ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad ji aktyviai ieškosi darbo, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina teiginius, jog ieškovei susirasti darbo ir atitinkamai gauti pajamų nepavyksta dėl objektyvių priežasčių.
Ieškovė taip pat nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad po 2008-10-14 teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtintas pradinis šalių sūnaus išlaikymo dydis, atsakovo turtinė padėtis būtų pagerėjusi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį šiuo metu sudaro apie 2.600 Lt (b.l. 65), nors 2008-10-14 teismo sprendimo priėmimo metu sudarė 3.000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas ir kartu vienintelis akcininkas yra atsakovas, finansinė padėtis yra prasta (b.l. 66-69, 114-123). Atsakovas, kaip ir ieškovė, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (b.l. 70-72). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 83-93, 125-132), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 133-138), tačiau šis turtas atsakovo buvo įsigytas dar iki 2008-10-14 teismo sprendimo priėmimo. Kito turto atsakovas neturi (b.l. 143-146). Įvertinusi šias bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis po 2008-10-14 teismo sprendimo priėmimo iš esmės nepagerėjo.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė esminio ginčo šalių turtinės padėties ir jų sūnaus poreikių pasikeitimo, todėl nėra pagrindo peržiūrėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimu patvirtinto pradinio ginčo šalių sūnaus išlaikymo dydžio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Virginijus Kairevičius
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Andrutė Kalinauskienė