Nuorašas            

Civilinė byla Nr. 2-496-829/2011

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00350-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 128.2., 116.1.(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                           2011 m. liepos 20 d.

   Šakiai

              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant pareiškėjams A. P. J., Z. J., B. S., suinteresuotų asmenų Marijampolės apskrities VMI bei Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS atstovams nedalyvaujant,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. J., Z. J. ir B. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant Marijampolės apskrities VMI, Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS, ir

n u s t a t ė:

              pareiškėjai prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir A. J., miręs (duomenys neskelbtini), giminystės ryšyje buvo broliai; S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais; R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.

Pareiškėjai, palaikydami savo pareiškimą, paaiškino, kad A. J. ir S. J. yra broliai. Jų tėtis yra A. J., o S. J. buvo jo brolis. S. J. buvo pareiškėjos B. S. krikšto tėvas. Dokumentus, kuriuos pavyko gauti, pridėjo prie bylos. Užklausė archyvą apie A. J., bet archyvuose nėra duomenų apie gimimo liudijimą ar kada jam išduotas asmens pasas. Tačiau yra duomenys apie krikštą, iš kurių matyti, kad tiek A. J., tiek S. J. tėvai yra tie patys – J. J. ir A. J.. Jų tėvas mirė 1984 m., o S. J. mirė 1993 m. Tiek A. J., tiek S. J. gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini). S. J. buvo vedęs A. J.. Jie turėjo dukrą R. J., kuri mirė 2010 m. spalio mėnesį. R. J. buvo netekėjusi, šeimos neturėjo. Po jos mirties palikėjų grandinė užsidarė. Jų tėvas A. J. turėjo 4 vaikus: Z. J., B. J. – (duomenys neskelbtini), A. P. J. ir E. J. – (duomenys neskelbtini), kuri mirė 1977  ar 1978 m. A. J. ir S. J. visada save laikė broliais, nes jie ir buvo broliai. Pirmiausiai - (duomenys neskelbtini) metais mirė A. J.. Po jos mirties liko ½ dalis namų valdos, esanti (duomenys neskelbtini), bei ½ santaupų, esančių AB Swedbank banke. Šis turtas buvo įgytas A. J. gyvenant santuokoje su S. J.. Po A. J. mirties namuose liko gyventi mirusiosios vyras S. J. ir dukra R. J., kurie naudojosi turtu, prižiūrėjo jį, tačiau į notarą nesikreipė. Dėl turto jiems pretenzijų niekas nereiškė. S. J. ir R. J. nesikreipė į notarą, nes R. J. buvo neįgali, sirgo psichine liga, tačiau ji su tėvu liko gyventi po mamos mirties likusiuose namuose ir naudojosi likusiu turtu. Aktyviais veiksmais buvo priimtas po A. J. mirties likęs turtas. 1993 m. mirė S. J.. Namuose liko gyventi mirusiojo dukra R. J.. Kadangi jie buvo vieninteliai artimi giminaičiai – pirmieji R. J. pusbroliai, tai jai padėjo palaidoti S. J., nes ji dėl sveikatos būklės nesugebėjo to padaryti. Jie tvarkė dokumentus, padėjo jai rūpintis ir naudotis visų po S. J. mirties likusiu turtu, taip pat prižiūrėjo neįgalią R. J.. Po tėvo mirties R. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po R. J. mirties liko tik jie, pusbroliai, kurie buvo mirusiosios patys artimiausi giminaičiai. Ir dabar rūpinasi mirusiųjų kapais. Tik po R. J. mirties sužinojo, kad ji po tėvo S. J. mirties nesikreipė į notarą. Ji į notarą nesikreipė dėl tos pačios priežasties - ji sirgo psichine liga. R. J. globa ir rūpyba buvo nustatyta tik tada, kai jai suėjo pensijinis amžius. Su R. J. bendravo nuo pat vaikystės iki jos mirties. Vaikystėje gyveno kaimynystėje, paskui ji atsikėlė į Vilnių, todėl ir toliau bendravo ir rūpinosi vieni kitais (b.l. 53-54).

Suinteresuoti asmenys Marijampolės apskrities VMI bei Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS nurodo, kad neprieštarauja prašomų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui. Taip pat prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant ir į paskirtą teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai – Lietuvos Respublikos CPK 130 str. nustatyta tvarka, informuoti apie posėdžio vietą ir laiką (b.l. 38, 39).

              Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridiniai faktai nustatytini teismo keliu (Lietuvos Respublikos CPK  445 str. 2 d. 8 p.).

Iš pareiškėjų paaiškinimų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į Šakių rajono CMS dėl S. J. gimimo liudijimo išdavimo, tačiau suinteresuotas asmuo pateikė išvadą, kad gimimo įrašo išrašo išduoti negali (b.l. 25). Pareiškėjai nurodo, kad dėl to, jog nėra išlikusio S. J. gimimo liudijimo negali įrodyti, kad S. J. ir jų tėvas A. J. buvo broliai ir įforminti palikimo priėmimo fakto. Taip pat paaiškina, kad jų šeimos visuomet gyveno kaimynystėje Griškabūdžio miestelyje, Šakių rajone, nuo vaikystės bendravo, taip pat rūpinosi savo pussesere R. J., kadangi po savo tėvų mirties, daugiau artimųjų ši neturėjo (b.l. 53-54). Kad S. J. ir A. J. buvo broliai patvirtino ir apklausti liudytojai L. M., T. Š. bei Z. L. (b.l. 55-56). Nors nėra išlikusio S. J. gimimo liudijimo, tačiau, kad S. J. ir A. J. yra broliai, netiesiogiai taip pat patvirtina A. J. gimimo liudijimas bei R. J. gimimo liudijimas. Iš jų matyti, kad tiek S. J., tiek A. J. tėvo vardas buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 13). Pareiškėjų bei liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Nustatytos aplinkybės bei pateikti įrodymai leidžia teismui labiau tikėti, kad nurodomas faktas buvo, todėl tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvo A. J. brolis S. J.. Iki mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė A. J. mirė anksčiau - (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Nei A. J., nei S. J. po mirties nepaliko testamento. S. J. ir A. J. turėjo vienintelę dukterį - R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri mirė (duomenys neskelbtini)  (b.l. 13). Mirus A. J. liko paveldimo turto ½ dalis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bei ½ santaupų, esančių AB Swedbank (buv. Lietuvos taupomasis bankas). Šis turtas buvo įgytas A. J. gyvenant santuokoje su S. J. ir priklausė jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Visas šis turtas buvo S. J. vardu. Po A. J. mirties jos turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti priėmė S. J., nes jis liko gyventi toje pačioje vietoje, naudojosi A. J. daiktais, prižiūrėjo jos turtą ir jį saugojo bei juo rūpinosi. S. J. duktė R. J. buvo neįgali, sirgo psichine liga, todėl nesugebėjo tinkamai tvarkytis ir rūpintis A. J. turtu, tačiau ji liko gyventi toje pačioje vietoje ir naudojosi motinos paliktu turtu. Dėl nežinojimo ir nesupratimo, kad A. J. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto, jos sutuoktinis S. J. ir dukra R. J. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, tačiau savo aktyviais veiksmais išreiškė, kad jie priima faktiškai valdyti ir tvarkyti turtą, likusį po A. J. mirties. Niekam nekilo jokių abejonių, kad jie nėra to turto savininkai. Po S. J. mirties liko paveldimas turtas - namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), santaupos, esančios AB Swedbank (buv. Lietuvos taupomasis bankas). Jo turtą faktiškai valdyti ir tvarkyti priėmė jo duktė R. J., nes ji liko gyventi toje pačioje vietoje, tačiau dėl savo sveikatos būklės į notarą dėl palikimo nesikreipė. Šiuo turtu pareiškėjai jai rūpintis ir prižiūrėti padėjo, rėmė ją materialiai. Nei S. J., nei R. J. dėl palikimo priėmimų niekas jokių pretenzijų nepareiškė. Dėl turto ginčų nėra ir dabar. Tą patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Suinteresuotasis asmuo Marijampolės apskrities VMI prieštaravimų pareiškėjų prašymui taip pat nereiškia.

              Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d. numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Mirusiųjų A. J., po to S. J. asmeninių daiktų, asmens bei turto dokumentų, namų buities reikmenų paėmimas, naudojimas bei nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad iš pradžių S. J. bei R. J., o S. J. mirus, R. J. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdami įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

Tenkinant pareiškimą, iš pareiškėjų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 20 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ir šaukimų įteikimu dalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Respublikos CPK  88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

              Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 444-448 str., teismas

n u s p r e n d ž i a: 

              pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., miręs (duomenys neskelbtini) giminystės ryšyje buvo broliai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais paveldimą turtą.

                     Faktai nustatyti dėl turto paveldėjimo.

Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų A. P. J., Z. J. bei B. S. dvidešimt litų (20 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjos parašas.

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                 Loreta Masevičiūtė