Civilinė byla Nr. e3K-3-84-823/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00769-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį atsakovui V. Ž. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,VIA Logistics“ ir D. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „VIA Logistics“ (toliau – ir Bendrovė) 182 576,20 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra buvęs Bendrovės vadovas, dėl kurio neteisėtų veiksmų – netinkamo Bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo – Bendrovei buvo padaryta žala. Žalos dydį ieškovė prilygina Bendrovės mokestinio patikrinimo dokumentuose apskaičiuotam pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) baudos ir delspinigių dydžiui. Ieškovės atlikto mokestinio patikrinimo rezultatai užfiksuoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akte Nr. (7.45) FR0680-246 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime Nr. (7.45) FR0682-179 dėl patikrinimo akto patvirtinimo (toliau – ir Sprendimas). Ieškovės teigimu, Bendrovei nebūtų buvę apskaičiuoti PVM delspinigiai ir paskirta PVM bauda, jei atsakovas būtų užtikrinęs, kad Bendrovė laiku ir teisingai deklaruotų ir sumokėtų PVM.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad Bendrovei yra iškelta bankroto byla, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga reikšti netiesioginį ieškinį. Ieškovė yra UAB „VIA Logistics“ kreditorė, jos patvirtintas kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje sudaro 479 013,15 Eur. Nemokumo administratorė per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo nesiėmė jokių veiksmų, kad UAB „VIA Logistics“ būtų atlyginta jos buvusio vadovo padaryta žala, ir šiuo metu siekia užbaigti Bendrovės bankroto procesą.
5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sandoriai, susiję su Patikrinimo akte ir Sprendime nurodytomis prekėmis, apskritai nebuvo sudaryti, todėl mokestinė prievolė Bendrovei negalėjo atsirasti. Nesant PVM prievolės, negalėjo būti priskaičiuoti nei PVM delspinigiai, nei bauda, kurių sumą ieškovė įvardija kaip Bendrovei atsakovo neteisėtais veiksmais neva padarytą žalą. Atsakovo teigimu, Patikrinimo aktas ir Sprendimas turi būti vertinami kritiškai, nes priimti remiantis nepagrįsta informacija, o atsakovas juos skųsti neturėjo galimybės. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje 2019 m. spalio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00050-19 dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje („Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas“) ir 222 straipsnio 1 dalyje („Apgaulingas apskaitos tvarkymas“). Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00050-19 dalį. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuotos ir šios civilinės bylos nagrinėjimui svarbios aplinkybės – tai, kad prekių neįtraukimas į apskaitą, dėl kurio VMI priskaičiavo Bendrovei papildomą mokėtiną PVM, PVM delspinigius bei baudą, įvyko dėl aplaidumo nesurenkant ir neįforminant dokumentų. Iš tiesų kroviniai iš Lietuvos išvyko, nes už juos su tiekėjais atsiskaitė Rusijos ir Kazachstano gavėjai. Prokuroras akcentavo, kad Bendrovei prievolė mokėti PVM neatsirado.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės netiesioginį ieškinį patenkino iš dalies: trečiajam asmeniui iš atsakovo priteisė 20 000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą netiesioginio ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
7.1. Bendrovė, registruota adresu Partizanų g. 61-806, Kauno m., įsteigta 2015 m. gruodžio 1 d., vykdoma veikla – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba. Atsakovas Bendrovės vadovu paskirtas 2015 m. gruodžio 15 d., atšauktas – nuo 2017 m. lapkričio 2 d.
7.2. Kauno AVMI 2017 m. sausio 5 d. atliko Bendrovės laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. PVM patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriuo apskaičiuota 283 030 Eur į biudžetą mokėtina PVM suma. Kauno AVMI Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktu apskaičiuotą 283 030 Eur PVM sumą, apskaičiavo 100 399,07 Eur delspinigius ir skyrė 84 909 Eur PVM baudą.
7.3. Kauno apygardos teismas pagal ieškovės pareiškimą 2021 m. vasario 9 d. nutartimi iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d. Ieškovė yra Bendrovės kreditorė, kurios patvirtintas kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje sudaro 479 013,15 Eur.
7.4. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2021 m. kovo 12 d. priėmė nutarimą nutraukti atsakovo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-787-517/2021 atsakovas pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, nustatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas), o D. K. pripažintas šios veikos organizatoriumi pagal BK 24 straipsnio 4 dalį.
7.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1330-781/2021 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį, kuria atmestas Bendrovės nemokumo administratorės prašymas išbraukti ieškovę iš Bendrovės kreditorių sąrašo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nemokumo administratorė klaidingai traktuoja prokuroro priimto nutarimo įtaką Patikrinimo aktui ir Sprendimui, nes ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja ir kontroliuoja prokuroras, vyksta pagal BK nustatytos pavojingos veikos ir jos požymių nustatymo ribas, vertinant nusikaltimo sudėties požymių egzistavimą baudžiamosios teisės atžvilgiu, o mokesčių administratoriaus sprendimai priimami tiriant mokesčių mokėtojo veiksmų atitiktį mokesčių įstatymams. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys ar jo metu priimti sprendimai turėtų tiesioginę juridinę reikšmę mokesčio administratoriaus priimtiems individualiems administraciniams aktams. Ginčo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo vertinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl nėra sąlygų kvestionuoti mokesčio administratorės priimtų aktų galiojimo ir apeliuoti į juose užfiksuotos informacijos klaidingumą.
7.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė Bendrovės skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 69-25, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinimo ir termino skundui dėl Kauno AVMI 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akto Nr. (7.45)FR0680-246 bei Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (7.45)FR0682-179 panaikinimo paduoti atnaujinimo. Sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi.
7.7. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-846-816/2024, kurioje Bendrovė ginčijo VMI 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 69-57 atsisakyti atnaujinti mokestinio ginčo bylos dėl Kauno apskrities VMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo procesą, nusprendė atmesti skundą ir neatnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 12 d.
8. Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog Bendrovės nemokumo administratorė nesiima ir neketina imtis veiksmų pažeistoms likviduojamos Bendrovės teisėms ginti, ieškiniui dėl žalos atlyginimo reikšti, yra pakankama konstatuoti, jog ieškovė, kaip Bendrovės kreditorė, turi teisę siekti skolininkės vardu įgyvendinti pastarosios savarankiškai neįgyvendinamą teisę (ją apginti taikant deliktinės civilinės atsakomybės institutą) ir pareikšti atsakovui netiesioginį ieškinį.
9. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021 suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, teismas pripažino Patikrinimo aktą ir Sprendimą oficialiaisiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Teismas nusprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių oficialiuosiuose rašytiniuose įrodymuose, turinčiuose didesnę įrodomąją galią, nurodytas faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis), o įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje patvirtina, kad dėl atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, kaltės Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovė administraciniuose teismuose bandė skųsti mokestinio tyrimo metu priimtą Patikrinimo aktą ir Sprendimą, atnaujinti mokestinio patikrinimo procesą, tačiau administracinėse bylose teismai nenustatė pagrindų atnaujinti terminus šiems mokesčių administratoriaus sprendimams skųsti ar peržiūrėti, nes iš objektyvių duomenų nustatė, kad Patikrinimo aktas BUAB „VIA Logistics“ buvo faktiškai įteiktas ir Bendrovė nepasinaudojo savo teise skųsti šiuos sprendimus. Pats atsakovas V. Ž. yra pateikęs VMI 2019 m. liepos 18 d. raštą, kuriame nurodė, kad pastabų Patikrinimo aktui neturi. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad Patikrinimo aktas ir Sprendimas negalėjo būti atsakovo apskųsti ar dėl jų negalėjo būti pateiktos pastabos. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo ribas sudaro ne mokestinio tyrimo metu nustatytų mokesčių įstatymų pažeidimų tikrinimas (to, teismo vertinimu, iš esmės siekia atsakovas), o atsakovo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, imperatyviųjų pareigų (ne)vykdymo teisinis vertinimas civilinės atsakomybės (ne)taikymo aspektu.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė imperatyviąsias savo, kaip Bendrovės vadovo, pareigas, nes neužtikrino, kad Bendrovė tinkamai vestų buhalterinę apskaitą, nepagrįstai į apskaitą neįtraukė ir nesumokėjo PVM. Dėl mokesčių įstatymų pažeidimo BUAB „VIA Logistics“ buvo padaryta žala, t. y. atsirado prievolė sumokėti už mokesčių įstatymų pažeidimą paskirtą baudą ir delspinigius, kurie iki šiol nėra sumokėti. Bendrovei nebūtų buvę apskaičiuoti PVM delspinigiai ir paskirta PVM bauda, jei atsakovas būtų užtikrinęs, kad Bendrovė laiku ir teisingai deklaruotų bei sumokėtų PVM, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus ir prašomą priteisti žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys.
12. Pasisakydamas dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio teismas nurodė, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovas V. Ž. prašė sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį, nes atsakovas turi mažamečių vaikų, tačiau į bylą nepateikė savo turtinės padėties, išlaikytinių skaičiaus ir kitų reikšmingų aplinkybių įrodymų. Tačiau, teismo vertinimu, net ir nevertinant atsakovo turimo turto, 182 576,20 Eur sumos priteisimas nagrinėjamu atveju neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų. Atsižvelgęs į atsakovo tyčios nebuvimą, jo jauną amžių, tai, kad paskirta bauda ir delspinigiai iš Bendrovės nėra realiai išieškoti, o Bendrovė yra bankrutuojanti, taip pat į tai, kad mokesčių administratoriaus paskirtos baudos dydis priklauso išimtinai nuo mokesčių administratoriaus diskrecijos, teismas CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu sumažino priteistino žalos atlyginimo dydį ir iš atsakovo priteisė 20 000 Eur.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
14. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismui, ir į tai, kad CPK 179 straipsnio 3 dalis leidžia teismui naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų, kolegija nusprendė nepriimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų papildomų rašytinių įrodymų: Nekilnojamojo turto registro išrašo apie V. Ž. ir R. Ž. valdomą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo apie V. Ž. ir R. Ž. valdomas transporto priemones, V. Ž. 2023 m. pajamų mokesčio deklaracijos kopijos ir R. Ž. 2023 m. pajamų mokesčio deklaracijos kopijos, taip pat atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos jo ir jo sutuoktinės sudarytos povedybinės sutarties, kuriais buvo įrodinėjama atsakovo turtinė padėtis.
15. Kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovo civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Kolegija pažymėjo, kad nei Patikrinimo aktas, nei Sprendimas šiuo metu nėra nuginčyti, Sprendimas yra privalomas vykdyti dokumentas, o skola VMI yra patvirtinta kaip finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje. Taigi, atsakovo netinkamas juridinio asmens veiklos organizavimas bei teisės aktuose nustatytų įpareigojimų nevykdymas sukėlė Bendrovei žalą delspinigių ir paskirtos baudos forma.
16. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį nuo 182 576,20 Eur iki 20 000 Eur taip pat yra pagrįstas bylos aplinkybių visumos vertinimu ir atitinka įstatyme nustatytą galimybę nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad atsakovas augina du mažamečius vaikus, bet ir į kitas reikšmingas aplinkybes: jo jauną amžių, elgesį mokestinių prievolių atžvilgiu ir nepakankamą rūpestingumą tvarkant įmonės mokestinius reikalus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmai buvo lengvabūdiški, nes jis tikėjosi išvengti mokestinių prievolių. Šis elgesys buvo pripažintas rimtu, bet ne tyčiniu pažeidimu. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime akcentuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, tačiau teismas laikėsi protingumo principo, nustatydamas sumažintinos žalos atlyginimą, – įvertino, kad pradinė ieškovės reikalaujama suma būtų per didelė ir galėtų sukelti neproporcingų pasekmių atsakovui. Taigi, pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei formuojama aktualia teismų praktika, tinkamai pagrindė savo sprendimą sumažinti žalos dydį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria sumažinta priteistina suma iš atsakovo V. Ž., ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės patikslintą netiesioginį ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Byloje neginčytinai nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti atsakovo veiksmai, jo kaltė, žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir UAB „VIA Logistics“ patirtos žalos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai civilinės atsakomybės sąlygas nustatė tinkamai, tačiau netinkamai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šios teisės normos taikymui aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
17.2. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, sumažindami priteistino žalos atlyginimo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 suformuotos praktikos. Taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį, sumažintas žalos dydis visais atvejais turi būti siejamas su žalą padariusio asmens turtine padėtimi, tačiau atsakovas neįrodinėjo, kad būtų nepajėgus sumokėti visą prašomą priteisti žalos atlyginimą ar kad jo sumokėjimas atsakovui sukeltų reikšmingas neigiamas pasekmes.
17.3. Darydami išvadas dėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymo teismai nenurodė pakankamų faktinių ir teisinių argumentų, patvirtinančių CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą, nagrinėjamo atvejo išimtinumą, taigi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Ieškovei nesuprantama, kodėl atsakovo jaunas amžius buvo pripažintas vienu iš pagrindų sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį: jaunas amžius kaip tik turėtų lemti nenukrypimą nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, kadangi atsakovas turi visas galimybes užsidirbti ir atlyginti padarytą žalą. Byloje nėra jokių duomenų, kad Bendrovei priskaičiuoti delspinigiai būtų pernelyg dideli, o bauda, nors iš dalies ir priklauso nuo mokesčių administratoriaus diskrecijos, tačiau yra paskirta galiojančiu administraciniu aktu ir byloje nebuvo vertinamas jos dydžio pagrįstumas. UAB „VIA Logistics“ prievolė sumokėti apskaičiuotus delspinigius ir paskirtą baudą nėra pasibaigusi, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, aplinkybę, kad bauda ir delspinigiai nebuvo sumokėti, nurodydami kaip vieną iš pagrindų sumažinti priteistino žalos atlyginimo dydį, iš esmės neigia Bendrovės prievolę sumokėti visus delspinigius ir baudą.
17.4. Be teisinio pagrindo sumažinus priteistino žalos atlyginimo dydį net 89 proc. buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, kad asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Be to, tokio reikšmingo priteistino žalos atlyginimo dydžio sumažinimo teismai niekaip nemotyvavo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikalaujančia nurodyti konkretų CK 6.251 straipsnio 2 dalies sąlygų taikymo turinį, konkretus priteistino žalos atlyginimo dydis taip pat turi būti pagrįstas ir išsamiai argumentuotas.
18. Atsakovo atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 19 d. ir 2025 m. kovo 26 d. nutartimis kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nesant pagrindo šį terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
19. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
20. Kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo 20 000 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors kasaciniame skunde suformuluotas prašymas panaikinti visą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kasacinio skundo teisiniai argumentai susiję tik su, ieškovės vertinimu, nepagrįstu nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimu. Teismų išvados, susijusios su ieškovės teise reikšti netiesioginį ieškinį bei atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu, kasaciniu skundu neginčijamos, todėl jų teisėtumo patikrinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas.
21. Pagrindų šioje byloje peržengti kasacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl toliau pasisakys tik kasaciniame skunde iškeltu teisės klausimu: ar bylą nagrinėję teismai, sumažindami trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistino nuostolių atlyginimo dydį, teisingai aiškino ir taikė šią teismo teisę reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Dėl teismo teisės sumažinti nuostolių atlyginimo dydį
22. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Padaryta žala, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
23. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, taip pat CK 6.282 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami pagrindai ir sąlygos, kuriems esant galima nukrypti nuo visiško žalos atlyginimo principo. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek deliktinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje deliktinės atsakomybės teisinius santykius, nustatyta teismo teisė sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008; 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).
24. Pažymėtina, kad panaši į CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtinta Europos deliktų teisės principų (angl. Principles of European Tort Law (PETL))10:401 straipsnyje, pagal kurį išimtiniu atveju, jeigu, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, visiškas žalos atlyginimas būtų slegianti našta (angl. oppressive burden) atsakovui, žala gali būti sumažinta. Sprendžiant, ar tai daryti, visų pirma turi būti atsižvelgiama į atsakomybės pagrindą (1:101 straipsnis), intereso apsaugos apimtį (2:102 straipsnis) ir žalos dydį.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalies norma leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Sumažinti nuostolių atlyginimo dydį remdamasis šia teisės norma teismas gali tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Tačiau, kadangi ši teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Tokie pat reikalavimai keliami ir taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008).
26. CK 6.251 straipsnio 2 dalies normos taikymo klausimas gali iškilti tik tais atvejais, kai yra šios sąlygos: 1) pagal įstatymo reikalavimus įrodyta patirtų nuostolių suma; 2) teismas sprendžia klausimą dėl įrodytos priteistinos nuostolių atlyginimo sumos mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2007). Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, o aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 60 punktas).
27. CK 6.251 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 49 punktas). Nuostolių atlyginimo dydis gali būti sumažintas tik teismui tinkamai įvertinus visus nurodytus veiksnius. Be to, pagal CK 1.5 straipsnio 3 dalį, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, todėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies normoje pateiktas sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant atlygintinų nuostolių dydis gali būti sumažintas, nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005).
28. CK 6.251 straipsnio 2 dalies normos taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).
29. Atsakomybės prigimties sąvokos apibrėžimo CK nepateikia. Teisės doktrinoje pažymima, kad atsakomybės prigimtis, visų pirma, turėtų būti suprantama kaip atsakomybės kilimo pagrindas (PETL 1:101 straipsnis) – atsakomybė kyla be kaltės ar už kaltais veiksmais padarytą žalą. Atsakomybės prigimties faktorius atsakomybės be kaltės atvejais suponuoja skirtingas galimybes mažinti priteisiamo nuostolių atlyginimo dydį nei atsakomybės, kai kaltė laikytina atsakomybės sąlyga, atveju: esant atsakomybei be kaltės, galimas pernelyg nutolusios žalos atlyginimo nepriteisimas, konkrečios žalos rūšies eliminavimas ir kt. Į atsakomybės prigimties sąvoką įtraukiama ir atsakovo kaltės forma – nors civilinei atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai reikšmės neturi, tačiau ji yra svarbi sprendžiant atsakomybės dydžio sumažinimo klausimus – kuo švelnesnė kaltės forma, tuo platesnė teismo teisė nuostolių atlyginimo dydį mažinti, ir atvirkščiai (Jankutė, R. Visiško nuostolių atlyginimo principo, kilus deliktinei atsakomybei, taikymo išimtys – subjektyvios prigimties faktoriai. Socialinių mokslų studijos [Societal Studies], 2013, Nr. 5 (1), p. 297–300). Tai, kad kaltės forma yra vienas iš reikšmingų kriterijų sprendžiant nuostolių dydžio sumažinimo klausimą, nurodoma ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007).
30. Prie atsakomybės prigimties, kaip vieno iš nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo kriterijų, gali būti priskirta ir pažeisto intereso apsaugos apimtis (šios nutarties 24 punktas). Pagal PETL 2:102 straipsnį, intereso apsaugos apimtis priklauso nuo jo pobūdžio; kuo didesnė jo vertė, tikslesnis apibrėžimas ir akivaizdumas, tuo platesnė turi būti jo apsauga. Teisė į gyvybę, sveikatą, laisvę yra konkrečios, aiškios absoliučios teisės, jų apsauga yra ir turi būti plačiausia. Teisė į nuosavybę taip pat yra konkreti, aiški, tačiau ne tokia svarbi kaip pirmiau paminėtos. Grynai ekonominio pobūdžio interesai yra deliktų teisės ginamų vertybių skalės apačioje, ir jų gynimas gali būti labiausiai ribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2015).
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalies, kitaip nei CK 6.282 straipsnio 3 dalies, normoje kalbama apie šalių, o ne tik žalą padariusio asmens, turtinę padėtį kaip vieną iš nuostolių atlyginimo dydžiui mažinti reikšmingų kriterijų. Taigi, pagal šią teisės normą, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo, turėtų būti atsižvelgiama tiek į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tiek į žalą patyrusio asmens finansinę situaciją, lyginant jų finansines galimybes ir ieškant abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyros.
32. Šalių tarpusavio santykiai pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį aiškintini kaip šalių ryšiai, susiklostę iki žalos padarymo momento ar po žalos kilimo. Pagal šį kriterijų gali būti vertinama, pavyzdžiui, tai, ar žalą padaręs asmuo nukentėjusiojo nuoširdžiai atsiprašė, su juo bendrauja, siūlo kompensaciją už patirtą žalą, taip pat ar nukentėjęs asmuo nevengia palaikyti ryšių su žalą padariusiu asmeniu, priima jam teikiamą pagalbą, ar priešingai – kategoriškai atsisako priimti bet kokią žalą padariusio asmens siūlomą pagalbą, atsisako su žalą padariusiu asmeniu bendrauti, jį ignoruoja (Jankutė, R. Visiško nuostolių atlyginimo principo, kilus deliktinei atsakomybei, taikymo išimtys – subjektyvios prigimties faktoriai. Socialinių mokslų studijos [Societal Studies], 2013, Nr. 5 (1), p. 304).
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sunkios žalą padariusio asmens turtinės padėties sąvoka (CK 6.282 straipsnio 3 dalis) yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. CK 6.282 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, jeigu žalą padariusiam asmeniui būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Dėl to ši teisės norma negali būti taikoma tada, kai atsakingas už padarytą žalą asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytą žalą. Sprendžiant dėl tokios galimybės turėjimo ar neturėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklę, šeiminę ir socialinę padėtį apibūdinančios bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004).
34. Teismui nusprendus, jog byloje egzistuoja pagrindas mažinti atlygintinų nuostolių dydį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl tokio mažinimo apimties. Atkreiptinas dėmesys, kad sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis gali būti tik pagrindas sumažinti žalos atlyginimo dydį, bet ne visiškai atleisti jį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Kita vertus, nei CK 6.251 straipsnio 2 dalis, nei CK 6.282 straipsnio 3 dalis nenustato konkrečių nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimo ribų (išskyrus tai, kad sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta). Nustatyti, kokia apimtimi, įvertinus įstatyme įtvirtintus reikšmingus kriterijus, konkrečiu atveju turi būti mažinamas nuostolių dydis, palikta bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kuri turi būti įgyvendinama laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 3 dalis) ir atsižvelgiant į CK normų, nustatančių galimybę sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį, paskirtį ir tikslus. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo apimtis, visų pirma, turėtų būti siejama su žalą padariusio asmens turtine padėtimi, kadangi būtent ji pirmiausia ir lemia tiek būtinybę nukrypti nuo visiško žalos atlyginimo principo (ar jos nebuvimą), tiek tai, kiek nuo šio principo konkrečiu atveju yra pagrįsta, sąžininga ir teisinga nukrypti.
35. Konkretaus atlygintino nuostolių dydžio nustatymas, taikant CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir (ar) CK 6.282 straipsnio 3 dalį, yra fakto klausimas. Kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, o tik įvertina, ar skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas nustačius visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir (ar) CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus. Jei bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustatoma, kad faktinės aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant nuostolių atlyginimo mažinimo klausimą (ar jų dalis), nėra tinkamai nustatytos, šis klausimas turi būti grąžinamas iš naujo spręsti apeliacinės arba išimtiniais atvejais pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuris, iš naujo išnagrinėjęs šį klausimą, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus (CPK 362 straipsnio 2 dalis), gali nuspręsti tiek dėl tokio paties, tiek dėl kitokio atlygintinų nuostolių dydžio. Tokia pati situacija susiklosto ir tais atvejais, kai skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvai yra akivaizdžiai nepakankami teismo išvadoms pagrįsti (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovo prašymu sumažino trečiajam asmeniui priteistino nuostolių atlyginimo dydį nuo 182 576,20 Eur iki 20 000 Eur. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad, net ir nevertinant atsakovo turimo turto, 182 576,20 Eur sumos iš jo priteisimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė atsižvelgiantis į atsakovo jauną amžių, kaltės formą (tyčios nebuvimą), tai, kad paskirta bauda ir delspinigiai iš Bendrovės nėra realiai išieškoti, o Bendrovė yra bankrutuojanti, taip pat į tai, kad mokesčių administratoriaus paskirtos baudos (kuri sudaro prašomos atlyginti žalos dalį) dydis priklauso išimtinai nuo mokesčių administratoriaus diskrecijos. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
37. Kasaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimą sumažinti iš atsakovo priteistino nuostolių atlyginimo dydį, šio procesinio sprendimo tinkamai nepagrindė įstatyme įtvirtintų kriterijų visetu, o konkreti nuostolių atlyginimo sumažinimo apimtis (net 89 proc.) išvis nėra motyvuota. Ieškovė taip pat nesutinka, kad kriterijai, kuriais rėmėsi bylą nagrinėję teismai, apskritai gali būti pagrindas teismui mažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies teisiškai pagrįstais.
38. Pirma, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, iš atsakovo priteistino nuostolių atlyginimo dydį teismas sumažino remdamasis tiek CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, tiek CK 6.282 straipsnio 3 dalimi. CK 6.282 straipsnio 3 dalis, minėta, įtvirtina tik žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, kaip kriterijų žalos atlyginimo dydžiui sumažinti, tačiau šis kriterijus pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinamas, priešingai, teismas sprendime konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių savo sunkią turtinę padėtį, atsakovas į bylą nepateikė (pirmosios instancijos teismo sprendimo 29 punktas). Taigi, CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai nustatytos, o apeliacinės instancijos teismas nurodytos klaidos neištaisė, nes šalių teikiamų naujų įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, nepriėmė ir jų skundžiama nutartimi nevertino.
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai, kuriais skundžiamoje nutartyje grindžiamas apeliacinės instancijos teismo atsisakymas priimti teikiamus naujus įrodymus, siejami tik su atsakovo elgesiu pirmosios instancijos teismo proceso metu ir nepagrindžia, kodėl taip pat buvo atsisakyta priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus. Nors CPK 314 straipsnio pažeidimu kasaciniame skunde tiesiogiai nesiremiama, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant kasacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu žalos atlyginimo mažinimo kriterijų taikymu ir teismo procesinio sprendimo motyvavimu: nors ir konstatavęs netinkamą atsakovo įrodinėjimo pareigos vykdymą, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo ir iš esmės pripažinęs, kad šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka atsakovui, apeliacinės instancijos teismas vis dėlto paliko galioti atsakovui palankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės neįvertinęs atsakovo turtinės padėties. Taigi, skundžiamos nutarties motyvai šiuo aspektu yra prieštaringi.
40. Antra, nors pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį, kitaip nei pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį, šalių turtinė padėtis yra tik vienas iš nuostolių atlyginimo dydžio mažinimo kriterijų, be to, pagal šią teisės normą tiesiogiai nereikalaujama, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis būtų sunki (šios nutarties 31 punktas), nei iš pirmosios, nei iš apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų nėra aišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad 182 576,20 Eur sumos priteisimas iš atsakovo neatitiktų CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo ir protingumo principų ir galėtų sukelti atsakovui neproporcingų pasekmių. Teismai iš esmės apsiribojo abstrakčia nuoroda į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Taigi, vien abstrakti nuoroda į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus teismo procesiniame sprendime nėra pakankama – turi būti atskleista, kaip minėtų principų turinys turi būti aiškinamas konkrečioje byloje, atsižvelgiant į joje nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį, kuri yra reikšminga tiek CK 6.251 straipsnio 2 dalies, tiek CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų turinio individualizavimas tinkamai ir negalėjo būti atliktas.
41. Teisiškai pagrįstu pripažintinas ir kasacinio skundo argumentas, kad atsakovo jaunas amžius nėra tinkamas kriterijus nuostolių atlyginimo dydžiui sumažinti. Priešingai, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, aplinkybė, kad atsakovas yra jauno amžiaus ir darbingas asmuo, pripažįstama vienu iš pagrindų teismui nenukrypti nuo visiško žalos atlyginimo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2004).
42. Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad atsakovo padarytos žalos pobūdis (juridinio asmens vadovo jo vadovaujamam juridiniam asmeniui padaryta žala, pasireiškusi juridiniam asmeniui pritaikytomis sankcijomis pagal mokesčių įstatymus) nėra kriterijus, į kurį galėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo. Žalos pobūdis patenka į atsakomybės prigimties kriterijų (šios nutarties 30 punktas), todėl teismų buvo vertinamas pagrįstai. Akivaizdu, kad sankcijos, pritaikytos pagal mokesčių įstatymus, juridiniam asmeniui turi kitokį poveikį, nei tos pačios sumos išieškojimas turėtų fiziniam asmeniui, be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė įstatymo nustatytais terminais jai paskirtų mokestinių sankcijų neginčijo (kaip bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė trečiojo asmens atstovė, dėl to, kad Bendrovė veiklos nebevykdė). Vis dėlto teismų išvadoms dėl žalos fakto ir dydžio esant neginčijamoms šis kriterijus pats savaime, neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių, inter alia (be kita ko), atsakovo turtinės padėties, teismų išvadų dėl žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, ir ypač jo apimties, tinkamai nepagrindžia.
43. Taip pat nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad aplinkybę, jog bauda ir delspinigiai nebuvo realiai sumokėti, nurodydami kaip vieną iš pagrindų sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, teismai paneigė Bendrovės prievolę sumokėti delspinigius ir baudą visa apimtimi. Kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėję teismai, šioje byloje sprendžiama ne dėl Bendrovės mokestinių prievolių, o dėl atsakovo civilinės atsakomybės apimties. Kadangi Bendrovė išlaidų realiai nepatyrė ir šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, teismai pagrįstai vertino, kokią įtaką nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimas turės Bendrovės kreditoriams (šios nutarties 31 punktas), tačiau šio savo vertinimo išsamiau nepagrindė konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis: kiek ir kokių kreditorių Bendrovės bankroto byloje yra pareiškę finansinius reikalavimus, kokia šių reikalavimų kilmė, ir pan.
44. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai dėl iš atsakovo priteistino nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo nusprendė nenustatę visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir šio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo, nenurodydami įstatyme įtvirtintų nuostolių atlyginimo mažinimo kriterijų taikymo šioje byloje konkretaus turinio. Kadangi kasacinis teismas faktinių aplinkybių nenustato – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalis sumažinti iš atsakovo trečiajam asmeniui priteistiną nuostolių atlyginimo dydį iki 20 000 Eur, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
45. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
46. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistinos žalos dydžio perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo dalis trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VIA Logistics“ (j. a. k. 304144606) iš atsakovo V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistino žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 20 000 Eur, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė