Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-209-462/2012
Teisėja Ingrida Krušienė (Proceso Nr. 1-31-1-00737-2011-7)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.;
1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.10.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Lino Pauliukėno,
sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,
nuteistajam A. M.,
gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,
vertėjai Anžela Tyščukienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės A. G. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės L. R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės A. N. ir V. J. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. N. turto sugadinimo) – 30 (trisdešimt) parų arešto;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės J. J. L. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 d., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p p., bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės A. N. ir V. J. atžvilgiu) bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d. (dėl A. N. turto sugadinimo), subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta bausmė ir bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl vagystės A. G. atžvilgiu), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl vagystės L. R. atžvilgiu), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (dėl vagystės J. J. L. atžvilgiu), subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant dalį švelnesnių, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-05-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-06-16 iki 2011-06-17 (dvi paros) ir nuo 2011-06-27 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Iš J. M. ir A. M. nukentėjusiajai A. G. solidariai priteista 453 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš A. M. nukentėjusiajam A. N. priteista 200 Lt turtinei žalai atlyginti. Procesas dėl nukentėjusiojo L. R. bei nukentėjusiojo V. J. civilinių ieškinių nutrauktas, pastariesiems jų atsisakius.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. M., tačiau dėl jo apeliacinių skundų paduota nebuvo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. M., pagrobė svetimą turtą:
jie, laikotarpiu nuo 2011-06-08 18.00 val. iki 2011-06-09 19.30 val., tikslus laikas nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužę 13 Lt vertės įleidžiamą durų spyną, įsibrovė į sandėliuką Nr. 1203, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pagrobė A. G. priklausančius daiktus: 800 Lt vertės dviratį „Mongoose”, 200 Lt vertės palapinę, žvejybinius rūbus – 80 Lt vertės kombinezoną, 20 Lt vertės megztinį, 40 Lt vertės striukę, 100 Lt vertės batus. Tokiu būdu, J. M. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė A. G. priklausantį turtą už 1 240 Lt.
Be to, J. M. ir A. M., veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti svetimą turtą: jie 2011-06-09, apie 03.14 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužę durų spynos užraktą ir rankeną bendros 100 Lt vertės, įsibrovė į sandėliuką Nr. 1204, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pasikėsino iš sandėliuko pagrobti L. R. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į sandėliuką atėjo nukentėjusysis L. R., kuriam A. M. pasakęs: „nešauk”, o J. M. rankoje laikant peilį, abu iš įvykio vietos pabėgo.
Be to, A. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2011-06-13, apie 03:30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužęs 200 Lt vertės įleidžiamos durų spynos užraktą, įsibrovė į sandėliuką Nr. 22, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pasikėsino pagrobti A. N. priklausančius daiktus, bei išplėšęs 50 Lt vertės metalinės spynos užtvarą, įsibrovė į sandėliuką Nr. 23, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pasikėsino pagrobti V. J. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, A. M. pagrobė svetimą turtą: jis 2011-06-16, apie 04.50 val., nulaužęs 5 Lt vertės pakabinamos spynos laikiklį, įsibrovė į sandėliuką Nr. 64, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pagrobė J. J. L. priklausančius daiktus: 180 Lt vertės dviratį „Fort”, 2 vnt. metalinių žirklių bendros 6 Lt vertės, 30 Lt vertės vandens kraną, 5 Lt vertės prožektorių, 2 Lt vertės reples, 2 vnt. atsuktuvų bendros 2 Lt vertės, 2 vnt. kišeninių laikrodžių bendros 6 Lt vertės, 6 vnt. vandens krano vamzdelių bendros 18 Lt vertės, 3 Lt vertės laužtuvą, 2 vnt. metalinių krano vamzdelių bendros 2 Lt vertės. Tokiu būdu A. M. pagrobė J. J. L. priklausantį turtą už 254 Lt.
Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį dėl trijų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jis yra nepagrįstai nuteistas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl trijų jam inkriminuotų nusikaltimų jis buvo nuteistas nepagrįstai. Kiekvienas kaltinimas turi būti paremtas konkrečiais ir neginčijamais įrodymais, daktiloskopinės ekspertizės ir specialistų išvadomis, patvirtinančiomis būtent įtariamojo kaltę, liudytojų neprieštaringais parodymais, bei DNR tyrimų išvadomis, kurios arba įrodo arba paneigia būtent įtariamojo kaltę.
Apeliantas pažymi, kad visą bylos tyrimo laiką jo teisės ne tik kaip įtariamojo, bet ir kaip žmogaus nuolat buvo pažeidžiamos. Byloje yra aiškiai parašyta, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis gimė Baltarusijoje ir gimtoji kalba yra rusų. Jam yra reikalingas rusų kalbos vertėjas, jis kartą kreipėsi į tyrėją bei teisėją, prašydamas, jog visi svarbūs bylos dokumentai jam būtų pateikiami ne tik valstybine, bet ir jo gimtąja kalba. Skundžiamą nuosprendį gavo tik Lietuvių kalba. Taip buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes jis nesupranta nuosprendžio esmės ir todėl negali jo tinkamai apskųsti. Be to, teismo posėdžiuose 2011 m. lapkričio 16 d. ir gruodžio 14 d. nebuvo jam reikalingo rusų kalbos vertėjo. Taip jam nebuvo suteikta galimybė suprasti kuo yra kaltinamas ir tinkamai pasinaudoti teise į gynyba. Taip pat ne kartą buvo pažeistos jo teisės turėti gynėją, jam nebuvo paskirtas gynėjas akistatos su J. M. metu, nei ikiteisminio tyrimo baigimo metu.
Jis yra nuteistas dėl penkių vagysčių, nors jis nuoširdžiai prisipažino dėl dviejų įvykdytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, atgailavo. Teismas ne tik neįvertino jo nuoširdaus prisipažinimo lengvinančia aplinkybe, tačiau nesant jokių jo kaltės įrodymų pripažino jį kaltu dėl kitų trijų vagysčių. Todėl apeliantas prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes jis yra per griežtas jo atžvilgiu.
Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. M. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Teisėjų kolegija susipažinusi su apelianto skundo argumentais daro išvadą, kad skundas susideda iš dviejų dalių, t. y. pirmiausia A. M. kelia reikalavimą išteisinti jį dėl trijų nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jis yra nepagrįstai nuteistas.
Kita apeliacinio skundo dalis yra susijusi su jo (apelianto) teisių pažeidimu tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Ši skundo dalis iš esmės motyvuojama tuo, kad jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, jis gimė Baltarusijoje ir jo gimtoji kalba yra rusų. Todėl jam buvo reikalingas rusų kalbos vertėjas, jis kartą kreipėsi į tyrėją bei teisėją, prašydamas, jog visi svarbūs bylos dokumentai jam būtų pateikiami ne tik valstybine, bet ir jo gimtąja kalba. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymą apeliantas neigia, taip pat dėl jo tariamo teisių pažeidimo proceso metu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su apelianto teisų pažeidimu
Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme apeliantas paaiškino, kad pirmosios instancijos teisme paskelbus nuosprendį jis raštu prašė, kad jis būtų išverstas į rusų kalbą, jam pažadėjo, bet vertimo jis taip ir negavo, todėl negalėjo tinkamai surašyti ir apeliacinio skundo, nors jam padėjo kiti suimtieji, jie padiktavo jam.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija 2012-02-23 posėdyje tenkino nuteistojo prašymą išversti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išsiųsti nuteistajam (b. l. 166, t. 3). Todėl byloje buvo paskelbta pertrauka, kad nuteistasis galėtų tinkami susipažinti su priimtu apkaltinamuoju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendžiu rusų kalba ir tinkamai pasinaudoti savo teise į apeliaciją (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 312 str.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba; lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka; visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio kodekso nustatyta tvarka; bylos dokumentai, kurie šio kodekso nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 7 punkte, be kita ko, įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu įtariamo ar kaltinamo asmens teisė, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte taip pat įtvirtinta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. yra gimęs Baltarusijoje, be pilietybės, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos (b. l. 24, t. 3). Bylos duomenys patvirtina, kad 2011-08-09 Teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole įtariamasis A. M. nurodė, kad teisė turėti gynėją jam išaiškinta (b. l. 186, t. 2). Įtariamojo papildomos apklausos 2011-08-09 metu A. M. nurodė, kad nemoka lietuvių kalbos. Šioje apklausoje dalyvavo vertėja Aurelija Narmontienė (b. l. 191-194, t. 4). Iš Įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą paskelbimo 2011-08-24 protokolo matyti, kad vertėja Aurelija Narmontienė šiame procesiniame veiksme taip pat dalyvavo (b. l. 16, t. 3).
Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio 2011-10-06 protokolas patvirtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą dalyvavo vertėja Danutė Kontarienė (b. l. 93, t. 3). Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad A. M. teisės tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu naudotis vertėjo paslaugomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka buvo pažeistos.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors nuteistasis (apeliantas) tvirtino, kad nemoka valstybės (lietuvių) kalbos, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdžio metu įsitikino, jog A. M. lietuvių kalbą moka tikrai gerai. Tai patvirtina ir byloje darytas garso įrašas. Dėl išvardytų motyvų apelianto argumentai susiję su tariamu jo teisių pažeidimu dėl proceso kalbos yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.
Nors apeliantas teigia, kad apylinkės teismo posėdžiuose 2011 m. lapkričio 16 d. ir gruodžio 14 d. nebuvo jam reikalingo rusų kalbos vertėjo, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos nuteistojo teisės daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jis moka. Kadangi bylą nagrinėjusi teisėja jau teisiamojo posėdžio 2011-10-06 metu (kurio metu dalyvavo vertėja) galėjo įsitikinti, kad kaltinamasis yra tikrai gerai įvaldęs valstybinę (lietuvių) kalbą. Be to, iš bylos protokolo matyti, kad 2011-12-14 posėdyje buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, protokole užfiksuota, jog proceso dalyviai nuosprendį, jo apskundimo tvarką ir terminus suprato (b. l. 128, t. 3). Taigi minėti apeliacinio skundo motyvai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl nuteistojo A. M. kaltės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis dėl dalies nusikalstamų veikų prisipažįsta (dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajam L. R. priklausantį turtą bei dėl nukentėjusiojo J. J. L. turto vagystės), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal A. M. apeliacinį skundą ir apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus tik dėl tų nusikalstamų veikų dėl kurių padarymo nuteistasis neprisipažįsta.
Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme 2012-03-29 metu nuteistasis paaiškino, kad nėra liudytojų, kad būtų matę, kad jis ėjo į sandėliukus, kad nešė kažkokius daiktus, ar siūlė juos parduoti. Niekas nematė, kad jis birželio 8 d. ėjo į tą namą ar iš jo išėjo. Jokių jo pirštų pėdsakų nerasta.
Tačiau tokie apelianto A. M. aiškinimai nepaneigia jo kaltės, todėl yra nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismas juos vertina kaip pasirinktą gynybos taktika ir siekimą išvengti griežtesnės galutinės bausmės.
Byloje esantis 2011-06-27 Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis L. R. atpažino nuteistąjį A. M. (b. l. 67-70, t. 3). Šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis paaiškino, kad tai yra tas pats vyriškis, kurį jis aptiko 2011-06-09 savo namo sandėliuke Nr. 1203. Tas sandėliukas priklauso jo kaimynei vardu A. Tas vyriškis stovėjo sandėliuko viduje, arčiau jo. Jis prašė nešaukti...Įvykio metu jis pabėgo (b. l. 68, t. 1).
Nukentėjusioji A. G. apklausta liudytoja parodė, kad 2011-06-09 apie 19.30 val., Klaipėdoje, „(duomenys neskelbtini)“ 22-ojo namo „H“ korpuso rūsyje aptiko, jog yra išlaužta jai priklausančio sandėliuko Nr. 1203 įleidžiama durų spyna, kurios vertė su pakeitimu 13 Lt, buvo patekta į sandėliuko patalpas ir iš sandėliuko pagrobti jų šeimai priklausantys daiktai...Savo dviratį pasiėmė, todėl dėl dviračio materialinė žala nepadaryta. Paskutinį kartą prieš vagystę sandėliuke buvo 2011-06-08 apie 18.00 val., grįžusi tuo metu iš pliažo dviratį pasidėjo sandėliuke, visi sandėliuke esantys daiktai buvo sudėti tvarkingai savo vietose, išeidama iš sandėliuko duris užrakino viena įleidžiama spyna. Viso jai padaryta 453 Lt materialinė žala (b. l. 75, t. 1).
Byloje esantis 2011-06-09 Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, rūsyje esantys sandėliukai Nr. 1204 ir Nr. 1203 (b. l. 17-18, t. 1). Protokole pažymėta, kad apžiūrint sandėliuką Nr. 1203 matoma, kad yra atlenkta durų spynos apdaila.
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji A. G. parodė, kad jai priklausančiame sandėliuke ji buvo įvykio išvakarėse, jame paliko jai priklausantį dviratį bei kitus savo šeimai priklausančius daiktus. Sandėliuką ji paliko užrakintą. Po to savo dviratį matė toliau jau kitame sandėliuke (b. l. 47-48, t. 3).
Nukentėjusysis L. R. apylinkės teisme parodė, kad gavęs pranešimą, jog jo sandėliuke suveikė signalizacija ir po 5 min. nusileidęs į rūsį, pamatė, kad jo sandėliuko Nr. 1204 durys atidarytos, o abu kaltinamieji tuo metu išlindo iš gretimo sandėliuko, t. y. 1203, kuris priklauso nukentėjusiajai A. G. A. M. išlindo ir liepė jam nešaukti pamačius peilį (b. l. 97, t. 3). Todėl apelianto argumentai, kad nėra liudytojų, kurie būtų matę kaip jis ėjo į sandėliukus bei, kad nešė kažkokius daiktus, yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad byloje nėra nustatyta konkrečių liudytojų, kurie būtų matę kaip nuteistasis su bendrininku nešė daiktus, nepaneigia to, jog nuteistasis padarė šią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija neabejoja, kad apeliantas su kitu nuteistuoju nukentėjusiajai A. G. priklausančius daiktus jau buvo išnešę. Nuteistasis buvo užkluptas nusikaltimo vietoje, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad niekas kitas negalėjo įvykdyti šio nusikaltimo.
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimais. Nuteistieji J. M. ir A. M. buvo užklupti įvykio vietoje, t. y. nukentėjusiajai A. G. priklausančiame sandėliuke. Šio sandėliuko durys buvo išlaužtos. Jokių kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo.
Juoba, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas neginčija nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš nukentėjusiojo L. R., t. y. kad jis 2011-06-09, apie 03.14 val., veikdamas bendrininkų grupe su J. M., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužęs durų spynos užraktą ir rankeną bendros 100 Lt vertės, įsibrovė į sandėliuką Nr. 1204, esantį „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir pasikėsino iš sandėliuko pagrobti L. R. priklausančius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi į sandėliuką atėjo nukentėjusysis L. R.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Teisėjų kolegija įvertinusi visus byloje surinktus duomenis bei jau aptartus įrodymus neabejoja, kad apeliantas kartu su kitu nuteistuoju J. M. įvykdė nukentėjusiosios A. G. turto vagystę. Todėl konstatuotina, kad į nukentėjusiajai A. G. priklausantį sandėliuką įsilaužė ir iš jo kaltinime nurodytus daiktus pagrobė būtent nuteistieji, t. y. A. M. ir J. M. Atsižvelgiant į tai, apelianto veika dėl nukentėjusiosios A. G. turto vagystės teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką.
Apeliantas teisėjų kolegijai taip pat nurodė, kad neprisipažįsta dėl 3-io epizodo, t. y. dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausantį turtą bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo „(duomenys neskelbtini)“, nes iš tikrųjų jis nuėjo į tą namą permiegoti. Gal ir sukėlė triukšmo kiek tamsoje, kol rado kaip geriau įsitaisyti, tai gyventojai ir iškvietė policiją. Jį ten sulaikė, ten buvo daugiau sandėliukų pradarytų, bet jis jų nelaužė. Tam ir įrankių juk reikia, plikomis rankomis to nepadarysi. Ir žmonės kiti jokių pareiškimų nerašė. Nei jo pirštų atspaudų, nei jo batų pėdsakų tuose sandėliukuose nerasta. Prašo išteisinti šiame epizode.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantą išteisinti dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausantį turtą bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo nėra pagrindo. Jo kaltė padarius šias nusikalstamas veikas yra įrodyta visiškai.
Padarytos nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui šiuo atveju svarbu tai, kad pats apeliantas neneigia, kad 2011-06-13, apie 03.30 val., t. y. nakties metu nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ namo rūsius. Visi kiti apelianto išdėstyti argumentai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Aplinkybė, kad byloje nepavyko surinkti įrodymų, kurie patvirtintų, kad „(duomenys neskelbtini)“ namo sandėliukuose buvo rasta apelianto pirštų atspaudų (b. l. 43-44, t. 1), nesudaro pagrindo jį išteisinti dėl šio epizodo. Kadangi byloje yra surinkta pakankamai kitų įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausantį turtą bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-06-13 buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Iš Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint sandėliuko Nr. 22 matyti, jog yra sulaužytas įleidžiamos spynos užrakto liežuvėlis, pagal durų apačią yra išdaužtas cementinis grindinys. Apžiūrint sandėliuką Nr. 23 matosi, kad yra sulaužytas durų užraktas, yra nulenktas skersinis metalinis strypas (b. l. 34-35, t. 1).
Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis V. J. parodė, kad tikslios datos neprisimena, kai naktį, apie 3.00 val., į duris paskambino kaimynas ir pranešė, kad kažkoks vyras rūsyje laužo sandėliukus. Jam nusileidus į apačią, jau buvo atvykusi policija. Rūsyje buvo sulaikytas nuteistasis A. M.. Jam priklausančio sandėliuko Nr. 23, esančio „(duomenys neskelbtini)“, durų spyna buvo sugadinta, durų stakta – išsukta. Jis sandėliuke laikė dviratį, pompą, 50 l dyzelinio kuro, tačiau iš sandėliuko niekas nepavogta, kadangi vagis to padaryti nespėjo. Jam padaryta 50 Lt turtinė žala, susijusi su durų tvarkymu, tačiau civilinio ieškinio atsisako. Paskutinį kartą sandėliuke lankėsi įvykio išvakarėse, apie 21.00 val. – 22.00 val. Sandėliuką paliko užrakintą (b. l. 99, t. 3).
Nukentėjusysis A. N. ikiteisminio tyrimo metu 2011-06-14 parodė, kad 2011-06-13 apie 3.30 val. adresu „(duomenys neskelbtini)“ kaimynas jam pranešė, kad nepažįstamas asmuo namo rūsyje kažką laužė. Nuėjus į namo rūsį pastebėjo, kad jo sandėliuko, kurio Nr. 22 įleidžiama spyna yra sulaužyta bei sandėliuko durys yra praviros. Durys taip pat apgadintos, dėl to jam padaryta materialinė 200 Lt žala. Iš sandėliuko pavogta niekas nebuvo. Kai jis nusileido į rūsį jame jau buvo policijos pareigūnai, kurie buvo sulaikę vagį...sandėliuką tvarkingą paskutinį kartą matė 2011-06-13 apie 17.00 val. Pagrindinės rūsio durys yra rakinamos, jos visada būna užrakintos (b. l. 83-85, t. 1).
Nukentėjusysis A. N. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad patvirtina ką yra jau anksčiau pasakęs (b. l. 101, t. 3).
Liudytojas J. S. P. apylinkės teisme paaiškino, kad gyvena „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Tikslios datos neprisimena, kai atsibudęs apie 02.30 val. nakties išgirdo, kaip kažkas plėšia, suka geležį. Išėjęs į balkoną išgirdo, kad tai vyksta rūsyje. Išėjęs pažiūrėti, pamatė, kad rūsyje degė šviesa. Kai jis šviesą išjungė, viskas nutilo. Jam belaukiant prie laukinių durų, pasirodė nedidelio ūgio žmogus, tačiau jį pamatęs, nubėgo atgal į rūsį. Po to atėjo pirmininkė ir iškvietė policiją. Atvykus policijai, kartu užėjo į rūsį, tačiau vyriškis buvo užsidaręs viename sandėliuke, tad teko laužti duris. Nuteistasis A. M. buvo vienas. Išlaužtų sandėliukų buvo ne vienas (b. l. 99-100, t. 3).
Apelianto teiginiai apie tai, kad jis gal ir sukėlė triukšmą tamsoje, kol rado kaip geriau įsitaisyti, vertintini kritiškai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad tokia kaltinamojo pozicija paneigta liudytojo J. S. P. parodymais, kuris girdėjo, kaip plėšiamas ir sukamas geležis rūsyje, o jam nuėjus iki rūsio bei išjungus šviesą ir belaukiant prie laukinių durų, pasirodė nedidelio ūgio žmogus, kuris, jį pamatęs, nubėgo atgal į rūsį. Tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas J. S. Petrošiaus parodė, jog įvykio vietoje sulaikytas buvo būtent nuteistasis A. M..
Versiją, kad apeliantas nuėjo į to namo rūsį permiegoti taip pat paneigia tyrimo metu apklausto pareigūno R. S. parodymai. Jis nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, namo sandėliuke yra vagis. Nuvykus nurodytu adresu bei apžiūrėjus namo rūsyje esančius sandėliukus pastebėjo, kad apie 8 sandėliukai yra išlaužti. Namo rūsyje buvo vienos durys užrakintos iš vidaus. Gyventojas iš 1 buto paaiškino, kad tos durys nėra rakinamos, jos visada būna atidarytos ir jas užrakinti galima tik iš vidaus. Tuomet suprato, kad tame koridoriuje kažkas yra, buvo paprašyta, kad atidarytų duris. Tačiau niekas neatsiliepė. Pradėjus laužti minėtas duris, vyriškis pasakė, kad nelaužtų durų, nes jis pats atidarys. Atidarius duris koridoriuje buvo vyriškis, kuris paaiškino, kad atėjo čia pamiegoti. Vyriškis buvo pristatytas į Klaipėdos miesto I policijos komisariatą, kur buvo nustatyta, kad tai A. M. (b. l. 113-115, t. 1). Taigi, šios nurodytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad supratęs, jog susirinko namo gyventojai, apeliantas stengėsi pasislėpti už rūsyje esančių tik iš vidaus rakinamų durų.
Apeliantas neigdamas savo kaltę taip pat nurodė, kad ten buvo daugiau sandėliukų pradarytų, bet jis jų nelaužė. Tam ir įrankių juk reikia, plikomis rankomis to nepadarysi. Tačiau tokie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad jeigu nuteistasis būtų turėjęs specialius įrankius (priemones) sandėliukams plėšti, liudytojai ir nebūtų girdėję kaip kažkas plėšia, suka geležį rūsyje. Neabejotina, kad turėdamas specialius įrankius apeliantas nebūtų sukėlęs tiek triukšmo.
Baudžiamosios teisės teorijoje tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, kuri susideda iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis sudaro savarankiškus nusikaltimus. Nustačius vieningą tyčią, jos realizavimo laikas nėra reikšmingas. Baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatytas bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. To paties straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką.
Nėra abejonių, kad A. M. įsibrovimas į sandėliukus Nr. 22 ir Nr. 23, esančius „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, susidėjo iš tapačių veiksmų, nuteistojo veikė esant vieningai tyčiai ir siekdamas vieningo rezultato – pasikėsindamas pagrobti svetimą turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistojo veiksmai laikytini kaip viena tęstinė veika, kadangi įsibrovimai atlikti mažais laiko intervalais, tapačiais, vieningos tyčios apjungtais veiksmais, kurie nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – asmeninę nuosavybę.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti įrodymai yra visiškai pakankami tam, jog apeliantas būtų pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį pasikėsinus pagrobti turtą iš A. N. ir V. J. priklausančių sandėliukų, taip pat pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, už tai, kad sugadino svetimą, t. y. nukentėjusiojo A. N. turtą už 200 Lt sumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad jog iš nukentėjusiajai A. G. buvo pagrobti daiktai: 800 Lt vertės dviratis (vėliau rastas tame pačiame rūsyje), nauja palapinė 200 Lt vertės, jos vyro žvejybos rūbai – kombinezonas 80 Lt vertės, 100 Lt vertės žvejybiniai botai, 20 Lt vertės pilkas megztinis, striukė 40 Lt vertės, žvejybinis peilis ir kt. Įleidžiama durų spyna kainavo 13 Lt. Jai buvo padaryta 453 Lt turtinė žala (b. l. 75-77, t. 1). Todėl teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų J. M. ir A. M. nukentėjusiajai A. G. solidariai priteisė 453 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis A. N. byloje pareiškė 200 Lt dydžio civilinį ieškinį, kadangi apelianto nusikalstamais veiksmais buvo sulaužytas jo sandėliuko Nr. 22 įleidžiamos spynos užrakto liežuvėlis, pagal durų apačią buvo išdaužtas cementinis grindinys (b. l. 34-35, 87, t. 1). Todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį ir iš A. M. nukentėjusiajam A. N. priteisė 200 Lt turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d.).
Paskirdamas bausmes nuteistajam A. M. (dėl nukentėjusiosios A. G. turto vagystės bei dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiesiems A. N. ir V. J. priklausantį turtą bei nukentėjusiojo A. N. turto sugadinimo), pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į šių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. A. M. nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (dviejų apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė.
Apylinkės teismas išsamiai įvertino kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jis nusikalto lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad A. M. tik 2011-06-07 buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų (b. l. 159, t. 1), o jau 2011-06-08, t. y. sekančią dieną pradėjo daryti nusikalstamas veikas. Tai apibūdina jį itin neigiamai. A. M. niekur nedirba, neturi kito legalaus pragyvenimo šaltinio, padarytos žalos nukentėjusiesiems neatlygino ir nesiėmė veiksmų ją sumažinti, savo kaltę pripažino tik iš dalies, kas rodo, jog nei savo elgesio nei nusikalstamo gyvenimo būdo jis nevertina kritiškai (b. l. 23-32, 129-139, t. 3).
Apylinkės teismas nuteistajam už nusikalstamų veikų (apysunkių nusikaltimų), numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., įvertinęs kaltininko asmenybę skyrė mažesnes bausmes už straipsnio sankcijoje numatytus bausmių vidurkius, t. y. 1 metus 6 mėnesius ir 1 metus laisvės atėmimo. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., skyrė 30 parų arešto bausmę. Ši bausmė artima sankcijos vidurkiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. M. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydžiai paskirti teisingai, nėra jokio pagrindo jas vertinti kaip griežtas.
Apeliantą išteisinti aptartuose epizoduose, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Remigijus Preikšaitis
Teisėjai Aurelija Sadauskaitė
Linas Pauliukėnas