Civilinė byla Nr. 2-174-867/2020
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00535-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.1.3.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.2.6.5.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 15 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,
sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Inter Credit“ (toliau – UAB “Inter Credit“) atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Kveragai,
trečiajam asmeniui A. J., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Lukauskienei,
trečiojo asmens L. V. atstovui advokatui Petrui Maceniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Inter Credit“ ieškinį atsakovams K. R. ir L. G. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Movidus transportas“ (toliau - UAB „Movidus transportas“), A. J., L. V., Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Šiaulių AVPK) ir S. G..
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė 2019-04-30 teisme priimtu pradiniu ieškiniu po skolininko prieštaravimų buvo pareiškusi reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų K. R. ir A. J. jos naudai 4 000,00 Eur už priverstinį transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonės saugojimo aikštelėje; priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009-02-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2019-09-05 patikslintu ieškiniu prašomas priteisti įsiskolinimas buvo pareikštas atsakovams K. R. ir L. V.. 2020-01-09 teisme priimtu patikslintu ieškiniu prašomas priteisti įsiskolinimas pareikštas atsakovams K. R. ir L. G..
2020-01-30 ieškovė pateikė teismui tvirtinti tarp jos ir atsakovo L. G. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 500,00 Eur per 50 mėnesių laikotarpį, todėl ieškovė atsisako kitų ieškinio reikalavimų atsakovo L. G. atžvilgiu ir prašo civilinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Ieškovė 2020-03-04 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: iš atsakovo K. R. ieškovės naudai priteisti 2 500,00 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonių saugojimo aikštelėje; priteisti iš atsakovo K. R. ieškovės naudai 1 250,00 Eur dydžio palūkanas nuo 2009-02-22 iki bylos iškėlimo teisme dienos ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo K. R. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 13-17). Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog pagal 2009-01-14 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą tarp UAB „Movidus transportas“ (buvusi Ž. Š. individuali įmonė) ir Šiaulių AVPK, įsipareigojo numatyta tvarka, policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, savo vilkiku nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti tas transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimą bei saugojimą. Nurodo, kad 2009-02-22 L. G. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po pažeidimo, pagal 2009-02-22 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Movidus transportas“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. 2012-12-27 Šiaulių AVPK pranešime Nr. 40-15-S-l0120 nurodyta, kad 2009-02-22 transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo atsakovas K. R..
Atsakovas K. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pradinis ieškinys atsakovui įteiktas 2019-05-08 pasirašė sesuo, vėlesni patikslinti ieškiniai bei teismo šaukimai į posėdžius buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (1 t. b.l. 40).
Teisme 2019-05-21 gautas atsakovo A. J. atsiliepimas į pirminį ieškovo ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis dar 2009 m. sausio mėnesį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė L. V. ir jo broliui A. V. už 500,00 Lt, o pirkimo - pardavimo sutartį sudarė su L. V.. Nurodo, kad automobilis buvo su defektais, tačiau L. V. tiko ir jis jį nusipirko. Automobilio neišregistravo Regitroje (1 t. b.l. 41).
2019-07-02 teisme gautas atsakovo A. J. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis automobilį pardavė A. V. (duomenų apie jį neturiu) ir buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kurios jis nėra išsaugojęs, nes nuo pardavimo yra praėję daug metų. Nurodo, kad jis tik neišregistravo automobilio, tačiau automobilio įregistravimas jo vardu registre savaime nereiškia, jog jis yra automobilio savininkas. Prašė trečiuoju asmeniu į bylą įtrakti A. V. (1 t. b.l. 60-61).
2019-08-21 teisme gautas atsakovo A. J. prašymą pakeisti netinkamą šalį, tai yra jį pakeisti atsakovu L. V.. Prašymo pagrindu nurodė, aplinkybes, kad 2009-02-22, 10,00 val. kai transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairavo K. R., jis jau nebebuvo šios transporto priemonės savininkas. Nurodo, kad jis dar 2009-01-10 automobilį pardavė L. V., kuris ir turi būti atsakovu šioje byloje. Nurodo, kad L. V. yra jos sesers S. J. klasiokas ir automobilis buvo parduotas pažįstamam asmeniui, o ne pagal skelbimą. Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pateikti negali, nes nėra išsaugojęs. Mano, kad L. V. automobilį galimai pardavė K. R.. Nurodo, kad jis nuo 2013 metų kai gavo pranešimą iš ieškovės pranešė ieškovei, kad jis automobilį yra pardavęs (1 t. b.l. 71-72).
Trečiasis asmuo Šiaulių apskrities VPK pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2009-01-14 Šiaulių apskrities VPK su individualia Ž. Š. įmone, šiuo metu UAB „Movidus transportas“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo“ (toliau - Sutartis). Pagal sutarties 4.2-4.3 punktu Sutarties vykdytojas turi teisę nuvežtą transporto priemonę saugoti ilgiau kaip 6 mėnesius, reikalauti iš policijos įstaigos informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti, o negavęs tokios informacijos, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti neatsiimtų transporto priemonių klausimą su jų savininkais ar kitais asmenimis. Pagal Sutarties 5.4 punktą Šiaulių apskrities VPK įsipareigoja Sutarties vykdytojui reikalaujant, pranešti apie būtinybę toliau saugoti priverstinai nuvežtą transporto priemonę arba galimybę ją grąžinti savininkui ar kitam asmeniui. Nurodo, kad prie ieškinio nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad UAB „Movidus transportas“ laikotarpiu nuo 2009-02-22 iki 2012-10-24, kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove reikalavo iš Šiaulių apskrities VPK informacijos apie būtinybę saugoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apskrities VPK taip pat tokios informacijos neturi, nes visas susirašinėjimas bei 2009 metų administracinio teisės pažeidimo bylos ir priverstinai nuvežtų transporto priemonių registracijos žurnalas, kuriuose tokia informacija galėjo būti šiuo metu yra sunaikinti ir nėra galimybės pranešti ar Šiaulių apskrities VPK siuntė pranešimą transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui apie šios transporto priemonės priverstinį nuvežimą. Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pirmieji pranešimai atsakovams buvo siųsti 2013-02-18 ir 2013-03-06, todėl mano, kad galima atsakovai buvo informuoti apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, tačiau atsakovai nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo. Mano, kad ieškovės ieškinys pagrįstas. Ieškovas ieškinyje teigia, kad nuolat buvo siunčiami pranešimai atsakovas, tačiau iš prie ieškinio pateiktų pranešimų matyti, kad atsakovai pakartotinai buvo informuoti tik 2017. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (1t. b.l. 51-52).
2019-09-20 priimtas atsakovo L. V. atsiliepimas, kuriuo atsakovas nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, nes ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti jo sąskaita. Nurodo, kad ieškovė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi 2012-10-24 įgijo teisę reikalauti skolos už automobilio (duomenys neskelbtini) saugojimą, tačiau į jį ieškovė kreipėsi tik 2019-03-20. Gavęs pranešimą iš ieškovės dėl skolos jis bandė susisiekti su ieškove, tačiau buvo ignoruojamas. Mano, kad ieškovė piktnaudžiaudama savo teisėmis bando praturtėti, nes ieškinį reiškia tik 2019 m. Nesupranta, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu reiškiamas jam ieškinys, nes jis niekada nebuvo automobilio savininku ar valdytoju, nes pagal VĮ „Regitros“ duomenis automobilio savininkas yra A. J., o automobilio valdytojas vairuotojas K. R., todėl mano, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir prašo jį pakeisti tinkamu atsakovu, tai yra A. J.. Nurodo, kad jis su broliu A. V. prieš daug buvo nuvykę pas A. J. apžiūrėti jo parduodamo automobilio, tačiau automobilio nepirko, nes jis turėjo daugybę defektų. Mano, kad S. J. ir A. J. teiginiai yra absoliučiai melagingi ir turėtų būti vertintini kaip siekis išvengti civilinės atsakomybės. Mano, kad A. J. privalėjo automobilį išregistruoti jei jis jį pardavė, o kadangi to nepadarė prisiėmė riziką. Prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo (1 t. b.l. 97-100). Vėlesniu atsiliepimu trečiasis asmuo L. V. nurodė, kad dėl pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad ieškovė, vadovaudamasi melagingais A. J. ir jo sesers S. J. parodymais, nesulaukęs kito atsakovo atsiliepimo, visiškai nepagrįstai įtraukė atsakovu L. V., tikėdamasis didesnių galimybių solidariai prisiteisti skolą iš daugiau nei vieno atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, manytina, jog jai turėjo būti žinoma tokio elgesio rizika, kuomet remiantis nepatikimais duomenimis, įtraukiant į teisminį procesą atsakovu asmenį ir jam sukuriant atitinkamas teises ir pareigas, kad atsisakius ieškinio reikalavimo L. V., jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisiant jas iš ieškovės, juolab, kad L. V. nebuvo nei automobilio savininkas, nei valdytojas (1 t. b.l. 181-187, 2 t. b.l. 24-25).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus dėl skolos iš atsakovo K. R. priteisimo palaikė ieškinyje išdėstytais motyvais, todėl prašė ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė patvirtinti tarp ieškovės ir atsakovo L. G. sudarytą taikos sutartį dėl 1 500,00 Eur skolos ir toje dalyje bylą nutraukti.
2019-12-27 teismo posėdžio metu atsakovas L. G. paaiškino, kad jam automobilį įsiūlė S. G., tačiau nepažįsta asmenų iš kurių pastarasis įsigijo automobilį, nežino kaip tie asmenys jį susirado. Savo vardu transporto priemonės jis nebuvo įsiregistravęs, nes jos savininku buvo tik vieną dieną. Nurodo, kad jis automobilį pardavė K. R. už 5 dėžes vyno, kuris ir padarė autoįvykį. Paaiškino, kad jis automobilį iš S. G. įsigijo už 200,00 Lt, tačiau transporto priemonės jam nereikėjo, todėl ir pasiūlė K. R.. Nurodo, kad transporto priemonę pirko ne iš to asmens, kurio vardu ji buvo įregistruota.
2019-12-27 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis su savo broliu niekada nebuvo transporto priemonės savininkais. Paaiškino, kad jo brolis važiavo apžiūrėti transporto priemonės, o jis buvo kartu, tačiau brolis transporto priemonės nepirko, nes ji turėjo daug defektų. 2019 m. kovo mėnesį gavo laišką iš ieškovės, bandė su ja susisiekti, brolis taip pat rašė ieškovei, tačiau ieškovė nereagavo.
2020-03-04 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo S. G. paaiškino, kad jis nusipirko transporto priemonę prieš 11 metų Gargždų mieste, nepamena asmens iš kurio ją pirko ir negalėtų jo atpažinti. Paaiškino, kad automobilis stovėjo aikštelėje prie daugiabučio namo, pirkimo – pardavimo sutarties dėl automobilio nesudarė. Transporto priemonę nusipirko žiemos metu už 400,00 Lt, o vėliau ją parsivarė į Radviliškio rajoną ir pardavė L. G., už 200,00 Lt - 250,00 Lt, o kas vyko po to jis nežino, parduodamas L. G. jokios sutarties taip pat nesudarė. Transporto priemonės savininku buvo apie mėnesį. Nurodė, kad jis buvo atvažiavęs dirbti savaitei laiko į Klaipėdos rajoną, o transporto priemonę jam pasiūlė pirkti bendradarbis. Pirko transporto priemonę, nes norėjo parduoti brangiau, tačiau pardavė už 200,00 Lt.
2020-06-03 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. J. paaiškino kad, automobilis buvo jo, ir kai gavo laišką iš ieškovės, išsiuntė, kad jis automobilį yra pardavęs L. V. už 500,00 Lt. Nurodė, kad L. V. su broliu buvo atvažiavę apsižiūrėti automobilio, buvo gedimų, bet jam viskas tiko, buvo 2009 m. žiema, automobilio nėjo užvesti, sakė viską susitvarkys, užpildė sutartį ir ją išsivežė, automobilio neišregistravo, pinigus gavo grynais. Po laiško gavimo, A. V. jam paskambino per „messsenger“, paklausė, tai kaip buvo su tuo automobiliu, ar jie kartais jam jo atgal nepardavė, po to jam paskambino ir pats L. V., pasakė, gal dalinamės taikiai išlaidas už tą aikštelę. Ir po to jie dingo. Nurodo, kad jis važiavo darbo reikalais į objektą esantį Šiauliuose, ieškinyje buvo nurodytas K. R. adresas, todėl nuvažiavo pas jį, norėdamas viską greičiau išspręsti. Išsiaiškino, kad K. R. automobilį pirko iš G.. Nuvažiavo pas jį, ir sužinojo, kad jis automobilį K. R. pardavė už butelius.
Atsakovas K. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas visiškai, byla dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovo L. G. nutrauktina patvirtinus taikos sutartį.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad 2009-02-22 automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į - UAB „Movidus transportas“ aikštelę (1 t., b. l. 6).
Iš 2018-01-15 VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinis registruotas savininkas (valdytojas) yra A. J.; transporto priemonės būsena – išregistruota (1 t., b. l. 7).
Iš 2009-01-14 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo nustatyta, kad Šiaulių AVPK ir UAB „Movidus transportas“ sudarė sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje (1 t., b. l. 8 - 11).
Iš 2012-10-24 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 24/10/12-05 ir sutarties priedo Nr. 1 nustatyta, kad 2012-10-24 UAB „Movidus transportas“ perleido UAB “Inter Credit“ reikalavimo teisę ir su ja susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.) dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–18).
Iš 2012-12-27 Šiaulių AVPK pranešimo Nr. 40-15-S-10120 nustatyta, kad pagal UAB “Inter Credit“ pateiktą transporto priemonių sąrašą, Šiaulių AVPK pateikė duomenis apie asmenis, vairavusius nurodytus automobilius. Nustatyta, kad 2009-02-22 automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo K. R., gimęs (duomenys neskelbtini)(1 t. b. l. 19-22).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2009-03-04 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarimu K. R. administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6-325-132/2009 yra baustas už vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, tačiau nesant prikabintam nutarimui nėra galimybės nustatyti kokį automobilį jis tuo metu vairavo. Teismui užklausus Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų apie administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. a2.6-325-132/2009 buvo gautas atsakymas, kad administracinio teisės pažeidimo byla yra sunaikinta (1 t. b.l. 152).
Iš UAB “Inter Credit“ pateiktos pažymos dėl skolos už automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą ir apskaičiavimą, nustatyta, kad automobilio transportavimo išlaidos sudaro 28,96 Eur (100,00 Lt), išlaidos už automobilio saugojimą laikotarpiu 2009-02-22/2017-01-16 sudaro 16 704,15 Eur (57 700,00 Lt) (1 t., b. l. 23).
Iš pranešimų nustatyta, kad ieškovė 2013-02-18 pranešimais K. R., o 2013-03-06 A. J. informavo apie reikalavimo teisių perleidimą bei esamo įsiskolinimo padengimą (1 t., b. l. 24-26). 2017-01-06, 2018-01-15, 2018-11-12, 2019-03-26 pakartotiniais pranešimais informavo K. R. ir A. J. dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsisėmimo bei susidariusio įsiskolinimo padengimo iki pranešimuose nurodytų terminų. K. R. pranešimai išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei kitu adresu (duomenys neskelbtini), o A. J. jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duomenų apie pranešimų įteikimą byloje nėra (1 t., b. l. 27-33).
Iš 2019-06-12 trečiojo asmens Šiaulių AVPK atsiliepimo ir prie jo pateikto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad nėra duomenų, kad nuo 2009-02-22 iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties, UAB „Movidus transportas“ reikalavo iš Šiaulių AVPK informacijos apie būtinybę saugoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2009-2012 metų susirašinėjimo su fiziniais ir juridiniais asmenimis dokumentai, 2009 metų administracinės teisės pažeidimų bylos ir priverstinai nuvežtų transporto priemonių registracijos žurnalas, kuriuose tokia informacija galėjo būti, yra sunaikinti (1 t., b. l. 51-52).
Iš į bylą pateikto 2019-10-07 „Messenger“ programos susirašinėjimo nustatyta, kad K. R. nurodo, jog jis nėra pirkęs jokio automobilio iš A. J. (1 t., b. l. 109).
Iš į bylą pateiktų 2019-03-23, 2019-03-25, 2019-03-26, 2019-03-29 elektroninių laiškų nustatyta, kad trečiasis asmuo A. V. ir L. V. ne kartą kreipėsi į ieškovę prašydami ieškovės pateikti paaiškinimus dėl reikalaujamo padengti įsiskolinimo už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą (1 t., b. l. 125-129).
Dėl atsakovų K. R. ir L. G. atsakomybės
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės atlyginti ieškovei transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
Ieškovė 2019-01-09 teisme priimtu patikslintu ieškiniu prašė susidariusį 4 000,00 Eur įsiskolinimą ir 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas priteisti solidariai iš atsakovo L. G., kaip automobilio savininko, ir K. R., kaip automobilio valdytojo, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ir dėl kurio padaryto pažeidimo, automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojamą aikštelę ir saugomas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) redakcijos, galiojusios transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu, 33 straipsnio 6 dalimi, kurioje buvo numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonės teisinės registracijos duomenų nepakeitimas, t. y. transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu neišviešinimas transporto priemonių registre, yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kai joje nėra sąlygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Tokią kasacinio teismo išvadą suponavo tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė privalomo automobilio pirkimo - pardavimo sutarties registravimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010; 2010-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų (išskyrus, kai formos reikalavimas išplaukia iš kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų, kaip antai CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 punktas), todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti sudaroma žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo - pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nuosavybės teisė į nupirktą daiktą pirkėjui, atsiranda nuo jo įgijimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Kadangi automobilio pirkimo - pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktą įrodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2014). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš 2018-01-15 VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. R. padarė administracinio teisės pažeidimą ir kuris priverstinai buvo nutemptas saugojimui į UAB „Movidus transportas“ aikštelę, paskutinis registruotas savininkas (valdytojas) yra A. J.. Trečiasis asmuo A. J. tiek teismo posėdžio, tiek ir teikdamas atsiliepimus nurodė, kad jis automobilį dar 2009 m. žiemą pardavė trečiajam asmeniui L. V., tačiau pirkimo – pardavimo sutarties nėra išsaugojęs ir automobilio neišregistravo. Trečiasis asmuo L. V. tiek teikdamas atsiliepimą, tiek ir teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad jis kartu su broliu A. V. buvo nuvykę apžiūrėti automobilio, tačiau dėl didelių automobilio trūkumų jo nepirko. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. iš esmės patvirtino trečiojo asmens L. V. duotus parodymus. Vertinant trečiojo asmens A. J. ir liudytojos S. J. duotus parodymus, pažymėtina tai, jog liudytoja yra trečiojo asmens A. J. sesuo, todėl atsižvelgiant į tai, kad L. V. neigia pirkęs automobilį, ir byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų automobilio pardavimo faktą L. V., liudytojos S. J. duoti parodymai vertintini kritiškai dėl jos šališkumo, todėl nėra pakankami įrodyti, kad tarp A. J. ir L. V. įvyko transporto priemonės pirkimo - pardavimo sandoris ir trečiasis asmuo A. J. pardavė trečiajam asmeniui L. V. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas L. G. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam įsiūlė nusipirkti S. G. ir jis nusipirko automobilį iš S. G., tačiau automobilio savininku buvo tik vieną dieną, nes kitą dieną automobilį jis pardavė K. R.. Trečiasis asmuo S. G. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad jis automobilį įsigijo Gargždų mieste, tačiau nepamena iš kokio asmens ir negalėtų jo atpažinti, nes tai buvo 2009 metais ir tą žmogų jis matė tik vieną kartą. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš šalių duotų paaiškinimų nėra galimybės tiksliai nustatyti sekos, kam A. J. pardavė automobilį, nes jis tvirtina, kad pardavė L. V., tačiau jokių rašytinių įrodymų pateikti negali, o remiasi tik savo sesers parodymais, o L. V. tvirtina, kad jis su broliu A. V. tik buvo atvykę apžiūrėti automobilio pas A. J., tačiau jo nepirko. Tačiau iš byloje apklaustų šalių, tai yra atsakovo L. G. bei trečiojo asmens S. G. duotų paaiškinimų nustatyta, kad L. G. automobilį įsigijo iš S. G. 2009 metais, o sekančią dieną pardavė K. R. iš kurio ir buvo paimtas automobilis priverstiniam nuvežimui.
Šių aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad 2009 metais kai K. R. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė administracinį teisės pažeidimą, A. J. jau nebebuvo automobilio savininkas, nors pagal VĮ Regitros duomenis jis buvo įregistruotas kaip automobilio savininkas. Tai, kad A. J. 2009 m. vasario 22 d. nebepriklausė automobilis iš esmės patvirtina ir atsakovo L. G. ir S. G. teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti.
2020-01-30 ieškovė pateikė teismui tvirtinti tarp jos ir atsakovo L. G. pasirašytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 500,00 Eur per 50 mėnesių, mokant lygiomis dalimis, t. y. po 30,00 Eur kiekvieną mėnesį, todėl ieškovė atsisako kitų ieškinio reikalavimų atsakovo L. G. atžvilgiu (2 t., b. l. 4).
Tiek į bylą pateikta tarp ieškovės ir atsakovo L. G. sudaryta taikos sutartis, tiek byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, t. y. 2012-12-27 Šiaulių AVPK pranešimas bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. G., o K. R. administracinio teisės pažeidimo metu buvo tik šios transporto priemonės valdytojas.
Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Ieškovė UAB “Inter Credit“ ir atsakovas L. G. supranta ir žino, kad pagal CK 6.983 straipsnio ir 6.985 straipsnio nuostatas taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Ieškovei UAB “Inter Credit“ ir atsakovui L. G. CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos. Esant tokioms aplinkybėms taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo L. G. tvirtintina, civilinė byla atsakovo L. G. atžvilgiu nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Ieškovė 2020-03-04 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: iš atsakovo K. R. ieškovės naudai priteisti 2 500,00 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės saugojimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonių saugojimo aikštelėje; priteisti iš atsakovo K. R. ieškovės naudai 1 250,00 Eur dydžio palūkanas nuo 2009-02-22 iki bylos iškėlimo teisme dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo K. R. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas K. R. padarė administracinį teisės pažeidimą dėl ko 2009-02-22 automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nuvežtas į UAB „Movidus transportas“ aikštelę. Įvykio metu galiojusios SEAKĮ redakcijos 33 straipsnio 1 dalis numatė, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Įvykio metu galiojusios SEAKĮ redakcijos 32 straipsnyje buvo nurodyta, kad siekiant užtikrinti eismo keliais saugumą ir apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą ir turtą, asmenims taikoma atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių eismo keliais saugumą, pažeidimus, kas, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013, lemia ir administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pareigą atlyginti pažeidimo padarinių pašalinimo išlaidas. Nurodytoje nutartyje teismas išaiškino, jog priverstinis transporto priemonės paėmimas ir saugojimas kvalifikuotinas kaip pasauga trečiojo asmens naudai, sukurianti pareigas tiek saugotojui, tiek ir transporto priemonės valdytojui ir savininkui. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti su transporto priemonės transportavimu ir saugojimu susijusių išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam protingumo principui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog transporto priemonė pagrįstai buvo transportuota ir saugoma UAB „Movidus transportas“, todėl nors tarp ieškovės ir atsakovo L. G. sudaryta taikos sutartis tvirtintina, tačiau tai neatleidžia atsakovo K. R. nuo pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas.
Pagal 2009-01-14 sutarties Nr. 40-IL-128 dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo 4.1. punktą už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo arba kito asmens UAB „Movidus transportas“ turi teisę reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal nustatytus ir sutartyje numatytus įkainius. Iš 2009-01-06 paslaugų įkainių nustatyta, kad techninės pagalbos iškvietimo ir transporto priemonės pakrovimo įkainis su PVM yra 28,96 Eur (100,00 Lt); automobilio transportavimo įkainis su PVM yra 0,87 Eur/1 km (3Lt/1 km); automobilio stovėjimo aikštelėje įkainis su PVM yra 5,79 Eur (20,00 Lt) parai.
Vadovaujantis CK 6.832 straipsnio 1 dalimi, 6.845 straipsniu, sutarties 3.7. ir 6 punktais, UAB „Movidus transportas“ teko pareiga išsaugoti transporto priemonę bei atsakomybė už turto neišsaugojimą. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog saugotojas neturėjo galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog, tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, išlaidų už saugojimą dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis 3K-7-309/2010).
Iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 24/10/12-05 ir sutarties priedo Nr. 1 nustatyta, UAB „Movidus transportas“ 2012-10-24 perleido UAB “Inter Credit“ reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutempimo ir saugojimo. 2012-12-27 Šiaulių AVPK pateikė ieškovei duomenis apie asmenį, 2009-02-22 vairavusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmi pranešimai apie automobilio saugojimą atsakovui K. R. buvo išsiųsti 2013-02-18, pakartotiniai pranešimai buvo išsiųsti 2017-01-06, 2018-01-15, 2018-11-12, 2019-03-26. Šiaulių AVPK negalėjo pateikti 2009-2012 metų susirašinėjimo su fiziniais ir juridiniais asmenimis duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti ar UAB „Movidus transportas“ reikalavo iš Šiaulių AVPK informacijos apie būtinybę saugoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes minėti duomenys yra sunaikinti. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama apie su saugojimu susijusias išlaidas informuoti administracinį teisės pažeidimą padariusį K. R., todėl darytina išvada, kad didelė suma už transporto priemonės saugojimą susidarė dėl kooperavimosi bei bendradarbiavimo pareigą ignoravusio K. R. bei dėl jo nerūpestingumo nesilaikant pareigos veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, įgyvendinant savo pareigą rūpintis jam priklausančiu ir jo valdomu turtu (CK 1.5 straipsnio 5 dalis).
Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, tai, kad atsakovas K. R., žinodamas, jog transporto priemonė priverstinai nutempta į aikštelę ir yra saugoma, neatliko jokių veiksmų, siekdamas sumokėti saugojimo išlaidas, tai, kad atsakovo K. R. dalyvavimas civilinės bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu, tačiau jis į teismo posėdžius neatvykdavo be svarbių priežasčių, dėl ko 2019-11-13 teismo nutartimi jam buvo paskirta bauda, į tai, kad išlaidos, susijusios su transporto priemonės saugojimu, ieškovės skaičiavimu, sudaro 16 704,15 Eur (57 700,00 Lt), tačiau iš atsakovų priteistina suma pačios ieškovės reikalavimu buvo sumažinta 4 kartus, atsižvelgiant į priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugų specifiką ir bylos šalių elgesį, nagrinėjamu atveju, pripažintina, kad ieškovė pagrindė reikalavimą, todėl iš atsakovo K. R. ieškovės naudai priteistina 2 500,00 Eur už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą (CPK 178 straipsnis, 6.38 straipsnis).
Prievolė mokėti palūkanas yra piniginė prievolė, kuri atsiranda praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už 10 metų yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Priteistinų palūkanų dydis skaičiuotinas už 10 metų iki ieškinio pareiškimo teisme dienos atsižvelgiant į ieškovei iš atsakovo priteistą sumą, atsakovui neapmokėjus skolos už automobilio priverstinį nugabenimą ir saugojimą, ir sudaro 1 250,00 Eur ((2 500,00 Eur x 5 proc.) x 10 m) (CPK CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovei iš atsakovo K. R. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 3 750,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019-03-29 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo data), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl trečiojo asmens L. V. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas
2020-01-17 trečiasis asmuo L. V. teismui pateikė prašymą dėl 1 265,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog procesinė situacija, kuomet netinkamas atsakovas pakeičiamas tinkamu, savo esme reiškia bylos dalies baigtį nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis) bei prilygsta bylos dalies, dėl kurios reikalavimų pradinio atsakovo atžvilgiu atsisakyta, išsprendimui jo naudai. Taigi, sprendžiant dėl pradinio atsakovo iš ieškovo priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2019-04-30 teisme priimtu pradiniu ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą dėl priverstinio transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo į transporto priemonės saugojimo aikštelėje ir jos saugojimo aikštelėje išlaidų priteisimo solidariai iš K. R. ir A. J.. Atsiliepimu A. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad transporto priemonę pardavė L. V.. 2019-09-05 ieškovės patikslintu ieškiniu prašomas priteisti įsiskolinimas buvo pareikštas K. R. ir L. V.. Atsiliepimu L. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jis buvo nuvykęs apžiūrėti transporto priemonę, tačiau dėl didelių trūkumų jos nepirko. 2020-01-09 teisme priimtu ieškovės patikslintu ieškiniu prašomas priteisti įsiskolinimas buvo pareikštas K. R. ir L. G.. 2020-01-30 ieškovė pateikė teismui tvirtinti tarp jos ir atsakovo L. G. pasirašytą taikos sutartį, o 2020-03-04 patikslintu ieškiniu reikalavimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo į transporto priemonės saugojimo aikštelėje ir jos saugojimo aikštelėje išlaidų priteisimo pareiškė K. R..
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Į bylą pateikti elektroniniai laiškai (2019-03-23, 2019-03-25, 2019-03-26, 2019-03-29) patvirtina, kad L. V. dar iki pirminio ieškinio priėmimo teisme dienos (2019-04-30) aiškiai buvo išreiškęs savo poziciją, kad jis niekada nebuvo įgijęs minėtos transporto priemonės, tačiau ieškovė vis tiek patikslintu ieškiniu patraukė jį atsakovu byloje. Ieškovės reikalavimo L. V. atsisakymą lėmė paaiškėjusi faktinė aplinkybė, kad atsakovas K. R. transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš L. G. (1 t., b. l. 108-109), dėl ko, teisme 2020-01-09 buvo priimtas ieškovės patikslintas ieškinys. Taigi, L. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme lėmė nepagrįsto ieškinio jam pareiškimas ir iškilusi pareiga teikti atsiliepimą bei dalyvauti bylos procese.
Trečiasis asmuo L. V. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 265,01 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 200,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 54,26 Eur už kelionės išlaidos iš Švedijos į Lietuvą dėl dalyvavimo 2019-12-27 teismo posėdyje, 10,75 Eur už Valstybės įmonės „Regitra“ išrašus. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie šias trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, trečiojo asmens (buvusio atsakovo) atstovo atliktus procesinius veiksmus (parengtas atsiliepimas į ieškinį, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atstovavimas teismo posėdžiuose), į tai, kad trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydis yra tris su puse kartų mažesnis nei rekomenduojamas priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalus dydis (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) 8.2., 8.17., 8.19. punktai), į tai, kad 2019-12-27 teismo posėdžio data buvo paskirta, atsižvelgiant į jau suplanuotą trečiojo asmens L. V. buvimo Lietuvoje laiką šventiniu laikotarpiu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies ir trečiajam asmeniui L. V. iš ieškovės priteisti 1 210,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų K. R. ir L. G. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog patyrė 1 425,00 Eur (2 t., b. l. 43-50; 1 t., b. l. 34; civilinės bylos Nr. L2-4726-867/2019 b. l. 15) išlaidų, kurias sudaro: žyminis mokestis 120,00 Eur (19,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 101,00 Eur už ieškinį) ir 1 305,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, kurios iš atsakovų K. R. ir L. G. priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 712,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje teismas patyrė 57,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovų L. G. ir K. R. lygiomis dalimis, tai yra po 28,70 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Patvirtinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, ir atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2020-01-21 sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-174-867/2020 tokiomis sąlygomis:
1. Uždaroji akcinė bendrovė “Inter Credit“ ir L. G. susitaria, kad bendru sutarimu, nuolaidų būdu atsakovo L. G. mokėtina suma už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą ir saugojimą sudaro 1 500,00 Eur.
2. L. G. įsipareigoja sumokėti uždarajai akcinei bendrovei “Inter Credit“ 1 500,00 Eur per 50 mėnesių, mokant lygiomis dalimis, t. y. po 30,00 Eur kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 28 dienos, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip 2020-02-28.
3. L. G. įsipareigoja visas įmokas atlikti į uždarosios akcinės bendrovės „Inter Credit“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
4. L. G. laiku ir tinkamai neįvykdžius šios taikos sutarties 2 punkte numatytų įsipareigojimų, uždaroji akcinė bendrovė “Inter Credit“ turi teisę reikalauti sumokėti visą likusią skolos sumą iš karto. Be to, L. G. laiku ir tinkamai neįvykdžius šios taikos sutarties 2 punkte numatytų įsipareigojimų, L. G. privalo mokėti uždarajai akcinei bendrovei “Inter Credit“ 5,00 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną.
5. Uždarajai akcinei bendrovei “Inter Credit“ ir L. G. tinkamai įvykdžius šios taikos sutarties sąlygas, šalys neturi teisės reikšti viena kitai jokių su tuo susijusių pretenzijų.
6. Uždaroji akcinė bendrovė “Inter Credit“ atsisako kitų ieškinio reikalavimų L. G. atžvilgiu.
Civilinę bylą atsakovo L. G. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 500,00 Eur už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 1 250,00 Eur palūkanų, viso 3 750,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) įsiskolinimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-03-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 712,50 Eur (septynis šimtus dvylika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760.
Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712,50 Eur (septynis šimtus dvylika eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, dalį sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) (mokėjimo užduoties kodas ZI65924, mokėtina suma 101,00 Eur), grąžinimą pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Inter Credit“, juridinio asmens kodas 301687760, 1 210,75 Eur (tūkstantį du šimtus dešimt eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,70 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 70 ct) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,70 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 70 ct) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė