Pirmosios instancijos teismo
teisėja Vijolė Vitienė Civilinė byla Nr. 2A-373-280/2008
Procesinio sprendimo kategorija 121.15; 78.2.1
(S)
Nuorašas

PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. rugsėjo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės
Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Rimanto Savicko,
sekretoriaujant Angelei
Andrikonienei,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
V. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės
teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-488-356/2008
pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V.
S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, tretysis asmuo Utenos
rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė prašė pakeisti
iš atsakovo priteistą Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nepilnametėms dukroms E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M.
S., gim. (duomenys neskelbtini),
kiekvienai išlaikymą po 150,00 Lt kas mėnesį ir priteisti dukroms E. S., gim. (duomenys
neskelbtini), d, ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai kas mėnesį po
400,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-02-01, priteistas sumas
indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nurodė, kad šiuo
metu jos turtinė padėtis yra sunki, nes ji mokosi Vilniaus pedagoginiame
universitete neakivaizdiniu būdu ir už mokymąsi jai reikia mokėti. Dukroms,
kurios mokosi ir dar papildomai mokosi Utenos muzikos mokykloje bei lanko žirginio
sporto būrelį, už kuriuos irgi reikia mokėti, ji jų poreikių normaliam
tenkinimui bei dvasiniam ir moraliniam ugdymui kas mėnesį turi apie 700 Lt
išlaidų (reikia pirkti drabužius, avalynę, higienos priemones, vaistus,
vitaminus, mokėti už stomatologo paslaugas ir daryti kitas išlaidas, reikalingas
mokykloms renginiams, ekskursijoms), o maistui vienam vaikui kas mėnesį
išleidžia ne mažiau kaip po 300 Lt. Šiuo metu dėl nurodytų aplinkybių jos
materialinė padėtis pablogėjo, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Kiek jai
žinoma, jis įsigijo nekilnojamojo turto, turi darbinių pajamų. Duomenų apie jo
turtinę padėtį ji negali gauti. Todėl prašė kiekvienos dukros išlaikymui
priteisti kas mėnesį po 400,00 Lt iki jų pilnametystės.
Utenos
rajono apylinkės teismas 2008-06-20 spendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė
Utenos rajono apylinkės teismo 2004-08-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2/2-1375-05/04
dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. S. nepilnametei
dukrai E. S., gim. (duomenys
neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo priteistas kiekvienai
po 150,00 Lt dydžio periodinėmis
išmokomis išlaikymas ir priteisė iš atsakovo nuo 2008-06-01 dukroms E., gim. (duomenys neskelbtini), ir Martynai, gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai išlaikymą kas
mėnesį 350,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo
sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo E. ir M. kiekvienai po 800,00
Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-02-01 iki 2008-05-31. Nurodė
sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai. Kitoje
dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas
144,00 Lt žyminio mokesčio, 9,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu. Priteisė iš atsakovo ieškovei R. S. 400,00 Lt advokato
pagalbai apmokėti.
Sprendime nurodė,
kad Konstitucija (38 str. 6 d.) ir CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, tėvų
pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas
CK 3.155 straipsnyje, kurio, 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas,
numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo
vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę
būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad
vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvoje
ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse
numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo
sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam
vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui
vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192
str. nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o
išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201
straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl
išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį,
jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis,
atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Pasikeitus
bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jiems
nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas
suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kas
yra šioje byloje nustatyta. Teismas nurodė, kad nutraukiant šalių santuoką,
Utenos rajono apylinkės teismo 2004-08-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/2-1375-05/04,
buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių,
kuria atsakovas įsipareigojo abiems dukroms teikti išlaikymą periodinėmis po 150,00
Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis iki jų pilnametystės (10 b. l.). Tada
šalims pasidalijus turtą atsakovui teko turto už 126 764,00 Lt, o ieškovei – už
32 900,00 Lt (pagal pateiktus įrodymus, tuo metu buto, kurį ieškovei nupirko
atsakovas, vidutinė rinkos vertė buvo 31 400,00 Lt (16 b. l., civilinė byla Nr.
2/2-1375-05/2004). Atsakovas sprendimo priėmimo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Jo mėnesinis uždarbis siekė
1032 Lt, o ieškovės teigimu, tuo metu jos darbo užmokestis buvo didesnis nei
atsakovo. Šalių dukrai E. šiemet sukako 13 metų, o M. – 10 metų, todėl tikėtina
ieškovės aiškinimu, kad jau vien dėl vaikų amžiaus jų poreikiai išaugo. Šalių dukros
lanko mokyklą, žirginio sporto būrelį, muzikos mokyklą, joms teikiamos stomatologo,
o šalių dukrai M. – ir okulisto paslaugos. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės
pateikti rašytiniai įrodymai – vaikų gimimo liudijimų nuorašai (8–9 b. l.),
akinių įsigijimo dokumentas (73 b. l.), pažymos apie vaikų lavinimą Utenos
muzikos mokykloje, žirginio sporto būrelyje (19–20 b. l.) ir kad šios paslaugos
yra mokamos. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino
išlaikymo dydį, gali būti, taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad
vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio
algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt, o ieškovė nurodo, kad vieno vaiko
poreikiams patenkinti kas mėnesį ir būtina 800 Lt suma. Atsakovas, prašydamas
ieškinį atmesti, savo paskaičiavimų dėl to, kokie jo yra jų dukrų poreikiai, nepateikė
kitų įrodymų. Jis tik nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis (130 ir 150
litų kas mėnesį) už paslaugas stomatologui, nes ieškovė nepateikė jokių šias
išlaidas galinčių patvirtinti įrodymų. Atsakovui iš esmės neginčijant, kad
vaikų poreikiams: vaikų maitinimui, aprangai, transportui, mokymosi priemonėms,
užklasiniam lavinimui, sveikatai, higienai, poilsiui ir laisvalaikiui ir kt.
poreikiams patenkinti būtina ieškovės nurodyta suma, teismas pripažino, kad
ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams tenkinti yra pagrįstos ir
racionalios, atitinka protingumo kriterijus ir sudaro kas mėnesį dukros E.
išlaikymui – 731 Lt, o M. – 721 Lt. Šias aplinkybes teismas pripažino
nustatytomis ir nustatė, kad ryšium su vaikų amžiumi jų poreikiai ženkliai
padidėjo, todėl atsakovui teikiant tik po 150,00 Lt kiekvienam vaikui, ieškovė šiuo
metu privalo vaikų išlaikymui skirti išlaikymą neproporcingai savo turtinei
padėčiai, t. y. daugiau nei buvo susitarę. Nustatė, jog byloje yra duomenys,
kad ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti savo dukrų turtines teises ir
interesus. Betarpiškai jai vienai tenka visa vaikų priežiūra, nes nepilnametės
šalių dukros gyvena kartu su ieškove. Ji jas išlaiko, suteikia gyvenamąjį
būstą, rūpinasi, kad atitinkamai pagal jų gebėjimus dukros būtų lavinamos, kad
pagal jų sveikatos būklę joms būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jų
poilsiu ir laisvalaikiu atostogų metu, pati dirba ir neakivaizdiniu būdu mokosi
(persikvalifikuoja). Jos darbo užmokestis yra 1581,00 Lt per mėnesį. Ji kito
turto, išskyrus butą ir du 1985 ir 1997 metų gamybos automobilius, t. y. turto,
naudojamo šeimos poreikiams tenkinti, neturi. Po teismo sprendimo priėmimo
ieškovė įsigijo tik 1997 m. gamybos automobilį Rover, 420. Pripažino, kad pateikti
įrodymai patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo
iš esmės nepasikeitė, kad būtų įstatyminis pagrindas ją įpareigoti ženkliai didesne
dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Teismas
nustatė, kad po išlaikymo iš jo priteisimo atsakovas įkūrė V.
S. individualią įmonę, o 2005 metais už banko suteiktą kreditą (45–56 b. l.)
įsigijo 150 000 Lt vertės 3 kambarių butą Vilniaus mieste (37–38 b. l.).
Atsakovas po teismo sprendimo priėmimo įsidarbino J. B. individualioje
įmonėje, kur darbo užmokestis viršydavo 3000 litų, bet nuo 2008-01-24 šioje
įmonėje jis nebedirba (ieškovės teigimu, darbo sutartį nutraukė po to, kai ji
jam pranešė, kad kreipsis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo). Nurodė, kad
nors atsakovas šiuo metu deklaruoja, kad jo individuali įmonė verslo nevykdo ir
jis neturi uždarbio (b. l. 23, 43), tačiau atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi
kito vertingo nekilnojamojo turto. Turi prie vandens telkinių esančius du 9,6000 ha ir 1,4000 ha žemės sklypus, gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, kurių nenaudoja vaikų
poreikiams tenkinti, iš turto gali gauti papildomų pajamų. Nustatė, kad
atsakovui 2008-05-24 gimė sūnus A. S. (91 b. l.), kurį
pagal įstatymą atsakovas turi pareigą materialiai išlaikyti. Nurodė, kad
paminėti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog
atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo pagerėjo. V.
S. turi vertingo nekilnojamojo turto, yra darbingas, iki ieškinio
pareiškimo jam buvo mokamas dvigubai didesnio dydžio atlyginimas nei ieškovei. Tačiau
vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos,
nedirba ir neieško kito darbo, jei jo įmonė veiklos dar nevykdo, pati savaime
negali būti vertinama teisiniu pagrindu nedidinti išlaikymo dydžio
nepilnamečiams vaikams, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo
teisinių santykių neturėjimo. Pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis, net ir
atsižvelgiant į tai, kad atsakovui atsirado pareiga išlaikyti 2008 m. gimusį sūnų (CK 3.198 str.), yra iš esmės pagerėjusi, palyginti su ta, kuri buvo 2004 metais
teismui priimant sprendimą dėl dukrų išlaikymo. Atsakovo turtinė padėtis yra
tokia, kad jis objektyviai yra pajėgus teikti didesnį nei 150,00 Lt dydžio
išlaikymą dukroms ir gali pilnai tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo
vaikų poreikius nepažeidžiant proporcingumo principo.
Teismas
nurodė, kad atsakovas neįrodė aplinkybių (CPK 178 str.), kad jis, dukrų
išlaikymui kas mėnesį mokėdamas 150,00 Lt dydžio išmokas, sąžiningai siekia
užtikrinti jų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių,
atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę ir turtinę padėtį, to padaryti neturi
galimybės. Yra CK 3.201 straipsnyje nurodyti pagrindai, t. y. padidėjus šalių
nepilnamečių dukrų poreikiams, ieškovės turtinei padėčiai nepakitus, o atsakovo
turtinei padėčiai esmingai pagerėjus ir jai esant geresnei nei ieškovės, pripažinti
atsakovą esant pajėgiu mokėti po 350,00 Lt. Tokio dydžio išlaikymą atsakovas
privalo mokėti nuo 2008-02-01 iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet
indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į
infliaciją. Nustatė, kad atsakovas turi išlaikymo skolą už laikotarpį nuo
2008-02-01 iki 2008-05-3, kuri yra po 800,00 Lt kiekvienam vaikui (CK 3.208
str.), ir todėl ji priteistina.
Teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims
atsižvelgdamas, kad ieškinys buvo patenkintas 80 procentų, o atmestas 20
procentų. Ieškovė turėjo 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (71 b. l.),
todėl vadovaujantis CPK 93 str., 98 str., ieškovei šių išlaidų priteistina
400,00 Lt (500,00 Lt x 80 proc). Nustatė, kad iš atsakovo į valstybės biudžetą
priteistinas žyminis mokestis – 144,00 Lt (350,00 Lt – 150,00 Lt = 200,00 Lt x
2 x 12 mėn. = 4800,00 Lt x 3 proc. = 144,00 Lt) (CPK 80 str. l d. l p., 85
str. l d. 6 p., 96 str.) bei į valstybės biudžetą priteistina 9,62 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. l d. 3 p., 96 str.). Nurodė,
kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreiptinas
vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą iš dalies ir
priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies. Nustatyti, kad jis, V. S., nepilnamečių dukrų E. S.,
gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusios (duomenys
neskelbtini), išlaikymui nuo 2008-06-01 privalo kas mėnesį mokėti
periodines 200,00 Lt dydžio išmokas kiekvienai dukrai iki dukrų pilnametystės,
išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į
infliaciją.
Nurodo, kad mano, jog pirmosios instancijos teismas
netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, CK 3.192 str. 2 ir 3 dalis bei
3.201 str. 1 d., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės
taikymo ir aiškinimo praktikos tokiose bylose ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą
sprendimą, pakeisdamas Utenos rajono apylinkės teismo 2004-08-24 sprendimu
nustatytą išlaikymo dydį, priteistą nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos
teismas netinkamai išaiškino ir tuo pačiu pritaikė CK 3.201 str. 1 d. nuostatas
bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose.
Remiantis CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto
išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas,
priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi konstatuoti
šalių turtinės padėties pasikeitimą po teismo sprendimo priėmimo ir aplinkybę,
jog šis pasikeitimas yra esminis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai
konstatavo esminį jo turtinės padėties pagerėjimą lyginant su jo turtine
padėtimi nustatant išlaikymą vaikams 2004 metais. Teismas sprendime remiasi
prielaidomis ir jo gautu darbo užmokesčiu dar iki ieškinio pateikimo. Byloje
esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jo turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi.
2004-08-24 Utenos rajono apylinkės teismui priteisus išlaikymą vaikams jo turtinė
padėtis buvo: nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis
(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos
vertė 6056 Lt; 9,600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 4608 Lt; 1,400 ha žemės
sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),
kurio vidutinė rinkos vertė 915 Lt; pastatas (administracinės paskirties) su
kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini),
kurio rinkos vertė 95 351 Lt; garažas su rūsiu, esantis garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 9834
Lt. Kilnojamas turtas: automobilis „Opel Omega“, pagamintas 1994 m., kurio rinkos vertė 10 000 Lt. Tuo metu jis dirbo (duomenys
neskelbtini), o darbo užmokestis buvo 1032 Lt per mėnesį. Turtinė
padėtis ieškovei pateikiant 2008 m. vasario 21 d. ieškinį dėl išlaikymo dydžio
pakeitimo buvo: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė
6056 Lt; 9,600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4608 Lt; 1,400 ha žemės
sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),
vidutinė rinkos vertė – 915 Lt. 2005-04-29 kredito sutarties pagrindu įgytas (duomenys neskelbtini) butas. Kilnojamojo turto jis
neturi. Kilnojamas turtas ir dalis nekilnojamojo turto yra jau gana seniai parduoti.
Mano, kad buto įsigijimas banko teikiama kredito pagalba (kreditą mokės 38
metus) tikrai negali būti pripažįstamas kaip esminis turtinės padėties
pagerėjimas. Nuo 2008 m. sausio 23 d. jis išėjo iš darbo, o šiuo metu jo
vykdoma komercinė veikla yra nuostolinga. 2008 m. gegužės 24 d. gimė sūnus gyvenant su kita moterimi, kurį jis turi išlaikyti. Mano, kad jo
turtinės padėties palyginimas pilnai leidžia teigti, kad turtinė padėtis yra iš
esmės pablogėjusi. Nesutinka su teismo išvada, kad jo gautas darbo užmokestis anksčiau
buvo didelis, todėl yra pagrindas teigti, jog turtinė padėtis pagerėjo. Iš
darbo jis išėjo 2008 m. sausio 23 d., tikrai dar nieko net nežinodamas apie ieškovės
žadamą pateikti ieškinį. Jo darbo keitimas nėra, kaip teigė ieškovė, nuslėpti
faktą apie pajamas. Tokie jos teiginiai prieštarauja byloje esantiems
rašytiniams įrodymams, nes ieškinys yra datuojamas 2008 m. vasario 21 diena. Iš tikro, nagrinėjant šią civilinę bylą turi būti tiriami, analizuojami
faktai, esantis ieškinio padavimo ir civilinės bylos nagrinėjimo dieną.
Pagal CK 3.198 str. 2 d., išlaikymo suma vaikams turi
būti panaudota lygiomis dalimis. Utenos rajono apylinkės teismas konstatuoja,
kad jis gali skirti po 350 Lt savo vaikams, tačiau tai neatitinka tikrovės,
prieštarauja teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 29 d. nutartyje Civilinėje byloje Nr.
3K-3-1017/2003 m. pasisakė, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui
daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis. Mano, kad šios
aplinkybės leidžia konstatuoti, kad jo turtinė padėtis tikrai nepagerėjo. Naujo
buto įsigijimas negali būti pripažįstamas esminiu jo turtinės padėties pagerėjimu,
kad tai būtų pagrindas didinti vaikams priteisto išlaikymo dydį. Nurodo, kad
ieškovės turtinė padėtis ženkliai pagerėjo. Jos darbo užmokestis padidėjo, ji įgijo
naujas autotransporto priemones. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes
faktinio pagrindo tenkinti ieškinį nebuvo. Nesant faktinių aplinkybių dėl jo
turtinės padėties esminio pagerėjimo, nėra pagrindo ir analizuoti, vertinti
vaikų poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs
(civilinė byla Nr. 3K-3-77/2008; Nr. 3K-3-628/2006; Nr. 3-3-341/2006), kad
pagrindas tenkinti ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra tada, kai
konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pagerėjimas,
jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė ar pasikeitė nežymiai, keisti priteistą
išlaikymą nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu
yra visiškai susiformavusi, vieninga ir aiški. Todėl šalinant teismo sprendime
esantį prieštaravimą faktinėms aplinkybėms bei rašytiniams įrodymams dėl neva jo
turtinės padėties pagerėjimo, kitos aplinkybės ir faktai dėl išlaikymo dydžio
byloje nėra reikšmingi ir ieškinys yra atmestinas, o pirmosios instancijos
teismo sprendimas keistinas. Nežiūrint teisinių motyvų ir faktinių aplinkybių, jis
pirmosios instancijos teismui nurodė, kad galėtų kiekvienai dukrai skirti po
200 Lt išlaikymo kas mėnesį, atsižvelgiant į pačių dukrų poreikius bei mano
dabartinę turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas tik tirdamas ir
analizuodamas vaikų poreikius bei konstatuodamas jų dydį, pažeidė Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11 punkto išaiškinimą
bei CK 3.192 str. 2 ir 3 dalis, numatančias, kad nustatant proporcingumą tarp
vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad
vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę
padėtį, nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta
kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis.
Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisako, kokia pačios
ieškovės dalis yra išlaikymo prievolėje ir kodėl jam tenkanti prievolės dalis
yra 350 Lt.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės atstovė prašo atsakovo
apeliacinį skundą
atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą bei priteisti iš apelianto išlaidas ieškovei už advokato pagalbą.
Atsiliepime nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra
nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas dėl apeliaciniame skunde nurodytų
argumentu.
Savo pareigą išlaikyti dukras ieškovė vykdo, o atsakovas
dukromis nesirūpina, išskyrus
mokamus minimalius alimentus. Nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad
pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CK 3.201 str. 1 d.
nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo
praktiką analogiško pobūdžio bylose.CK 3.201 str. 2 dalyje yra numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas
atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė
priežiūra), ne tik pagerėjus vieno iš tėvų (kuris moka priteistą išlaikymą)
turtinei padėčiai. Lietuvoje
ratifikuotos Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse
numatyta visuotinai pripažinta
kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam
vystimuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus
ir finansines galimybes. Nors
apeliantas nurodo apeliaciniame skunde, kad jo turtinė padėtis pasikeitė, t. y. pablogėjo, bet ji su tokiu atsakovo teiginiu
nesutinka, nemano, kad atsakovas
ėmėsi tokio verslo, kuris jam neša vien tik nuostolius arba būtų atsisakęs
gerai apmokamo darbo ir įkūręs savo
vardu įmonę, kuri, pasak atsakovo, dirba nuostolingai. Be to, apeliantas savo vardu turi vertingo
nekilnojamojo turto - tai žemės sklypai prie vandens telkinių,
gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriuos galėtų išnuomoti arba realizuoti ir gauti dideles pajamas ir teikti didesnį
išlaikymą vaikams. Todėl dėl pasikeitusios tėvų turtinės padėties, išlaikomų vaikų poreikių atsirado ieškovei pagrindas kreiptis į
teismą dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo, nes iš esmės nustatytas
ankstesniu teismo sprendimu išlaikymas
nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų.
Apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326
str. 1 d. 1 p.)
Byloje
nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės
teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu iš
atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms Elvyrai ir M. S. periodinėmis išmokomis po 150
Lt kas mėnesį. Tokio dydžio
išlaikymo teikimas netenkina dukrų net
minimalių poreikių. Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas, teismas gali
pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas
išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Abu
vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų
tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1,2 dalis). Proporcingumo
principas tarp vaiko poreikių ir tėvų
turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo
jo tėvų turtinės padėties. Todėl
būtina nustatyti, kad po sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas,
iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o
taip pat atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos, bei turi būti atsižvelgiama
į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir
vaikų teises ir pareigas. Šias aplinkybes
teismas kruopščiai ištyrė. Nustatė, kad ieškovė, su kuria gyvena dukros, dirba ir mokosi. Jos gaunamas
mėnesinis darbo užmokestis yra 1581 Lt . Iš byloje esančių duomenų
matyti, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, dukras Elvyrą ir Martyną
ir šiais metais gimusį sūnų Adomą. Teismas pripažino, kad ieškovės dukroms augant
didėja jų poreikiai ir nustatė, kad bylos
nagrinėjimo metu jų išlaikymui reikalinga apie 1400 litų per mėnesį. Tokios išlaidos patenkina nepilnamečių dukterų
būtinus poreikius, užtikrina tinkamas gyvenimo
ir mokymosi sąlygas. Didžiąją dalį dukterų išlaikymo išlaidų patiria ieškovė,
nes atsakovas moka tik po 150 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai, kas akivaizdžiai
negali tenkinti jų net minimalių poreikių.
Įvertinant atsakovo
gaunamas pajamas, taip pat tai, kad jis turi teikti išlaikymą trims
nepilnamečiams vaikams, pagal atsakovo nurodytą ir teismo
įvertintą atsakovo turtinę padėtį, pagrįsta ir teisėta išvada, kad atsakovas
gali teikti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą dukroms Elvyrai ir Martynai.
Atsakovo amžius, darbingumas bei gautos iki 2008 m. sausio mėn. pajamos tai patvirtina. Nors atsakovas nurodo, kad įkūrė individualią įmonę ir
dėl to neteko pajamų, tačiau šis faktas nepaneigia jo pareigos ir galimybės
teikti būtiną išlaikymą pagal būtinus jų poreikius savo dukroms, nes
atsakovas turi sąlygas ir galimybę gauti kas mėnesį pajamas, siekiančias 3000
Lt, jo gyvenimo faktinės aplinkybės bei savo poreikių tenkinimas (privataus
buto įgijimas, buto buvusiai sutuoktinei nupirkimas, iš esmės nemažinant turimo
nekilnojamojo turto) liudija galimybę teikti proporcingą savo turtinei padėčiai
išlaikymą vaikams. Negalima daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis
pablogėjo, nes atsakovo pateikti įrodymai apie jo paties turtinę padėtį to
nepatvirtina. Nėra konkrečių duomenų su kokiom problemom atsakovas susiduria organizuodamas
S. IĮ veiklą, dėl ko
negauna pajamų, jeigu taip yra. Tai tik jo paties tvirtinimas. Jeigu ir pajamų
šiai dienai nėra, tai nereiškia, kad jų ir nebus, nes kitu atveju nėra prasmės
kurti įmonę nutraukus darbo santykius, iš kurių pajamos buvo pakankamos.
Dėl pasakyto apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p.
n u t a r i a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 dienos sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. S.
23 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į
valstybės biudžetą.
Teisėjai Margarita
Dzelzienė
Laimutė
Sankauskaitė
Rimantas
Savickas