Civilinė byla Nr. e2S-103-861/2025

                                             Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02466-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.2.7.1; 3.2.7.2.; 3.1.18.2.11

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 16 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės V. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. Z. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atsakovės V. Z. priešieškinį atsakovui A. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Atsakovė V. Z. savo priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo A. A. mažamečio vaiko A. A. laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, iki bus išspręsta byla teisme, laikinų lėšų administratore paskiriant atsakovę V. Z., bei bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti mažamečio vaiko A. A. gyvenamąją vietą su vaiko motina V. Z..

2.       Nurodė, kad sūnus nuo gimimo yra jos prižiūrimas ir ugdomas, gyveno su atsakove, šalys kartu negyvena. Atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2024 m. spalio mėnesio.

3.       Ieškovas A. A. gimus vaikui 2022 m. rugpjūčio mėnesį pervedė 100 Eur, rugsėjo mėnesį - 500 Eur, spalio mėnesį - 200 Eur, lapkričio mėn. -200 Eur, gruodžio mėnesį - 200 Eur, 2023 metų balandžio mėnesį – 200 Eur, gegužės mėnesį – 200 Eur, birželio mėnesį -200 Eur, liepos mėnesį – 50 Eur, rugpjūčio mėnesį - 12 Eur. 2024 m. rugsėjo mėnesį, kai vyko mediacija vaiko išlaikymui pervedė 200 Eur. Daugiau visiškai neteikė mažamečiui vaikui išlaikymo, dėl ko yra tikslinga iš vaiko tėvo priteisti laikiną išlaikymą.

4.       Atsakovė patvirtino, jog sūnui su ja gyventi saugu, vaikui yra užtikrintos gyvenimo, ugdymo, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos. Todėl atsakovės nepilnamečio sūnaus interesai labiausiai bus užtikrinti laikiną jo gyvenamosios vietos nustatant kartu su ja, atsakove, iki bus priimtas teismo sprendimas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Tauragės apylinkės teismas prašymą tenkino, priteisė iš ieškovo A. A. laikiną išlaikymą mažamečiam vaikui A. A. po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 1 d., iki bus išspręstas šalių ginčas teisme. Vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teisės pagrindu paskyrė atsakovę V. Z..

6.       Teismas nurodė, kad iš SODROS duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovas dirba, gauna pastovias pakankamas pajamas, turi nekilnojamojo turto. Pažymėjo, kad visos aplinkybės apie ieškovo iki šiol teiktą ar teikiamą išlaikymą vaikui bus vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės ir galutinė išlaikymo suma bus nustatyta teismo sprendimu.

7.       Teismas akcentavo, kad iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga nekeisti vaiko gyvenamosios vietos ir iki sprendimo priėmimo civilinėje taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant nepilnamečio vaiko A. gyvenamąją vietą kartu su atsakove V. Z. pagal jos gyvenamąją vietą iki bus išspręstas šalių ginčas. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Ieškovas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo visiškai nepagrįstas ir net melagingas, teismui teikiant neteisingą informaciją apie tariamą vaiko neišlaikymą, todėl tokio pobūdžio prašymas negalėjo būti tenkinamas.

8.2        nėra nurodomas nei vienas motyvas, kurio pagrindu remiantis būtų būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8.3            2024 m. rugsėjo 4 d. išlaikymui buvo pervesti 200 Eur, 2024 m. spalio 7 d. buvo pervesta 200 Eur suma, 2024 m. spalio 16 d. papildomai pervesta 100 Eur suma. Taigi akivaizdu, kad ieškovas teikia išlaikymą savo vaikui.

8.4       kadangi abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, abiem tėvams skiriant po 200 Eur, ir prie vaiko išlaikymo priskaičiuojant atsakovės gaunamą valstybės paramą 150 Eur, laikytina, kad 550 Eur suma 2 metų vaikui yra pakankama. 

8.5       jei remtis kasacinio teismo praktika ir išlaikymo dydį grįsti minimaliu darbo užmokesčiu, tokiu atveju išlaikymo suma turėtų siekti ne daugiau kaip 279 Eur (708,4-150=558,40/2=279 Eur).

8.6       atsakovė neįrodinėjo jokių aplinkybių dėl būtinumo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ar priteisti laikiną išlaikymą, tad pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nebuvo, nes vaiko interesai yra užtikrinami ir be laikinųjų apsaugos priemonių.

8.7       vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų gali būti taikoma tik nustačius, kad nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skyrium ir vaikų gyvenimas su vienu iš tėvų dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaikų interesų.

8.8       ieškovas yra teismui pateikęs bankinius pavedimus, iš kurių matyti, kad išlaikymas tiek 2024 m. rugsėjį, tiek 2024 m. spalį buvo mokamas, taip pat teismui buvo pateikti rūbų pirkimo kvitai 2024 m. rugpjūtį, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka savo paskirties ir laikytinos pertekliniu ieškovo teisių ribojimu.

9.        Atsakovė V. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, jog su atskiruoju skundu nesutinka dėl sekančių priežasčių:

9.1 teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Atkreipė teismo dėmesį jog ieškinyje vienas iš reikalavimų yra priteisti iš ieškovo A. A. išlaikymo mažamečiam sūnui įsiskolinimą 5098,20 Eur sumoje, iš ko akivaizdu, kad išlaikymas nebuvo teikiamas dar iki priešieškinio pateikimo.

9.2    laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo, kas tik parodo, jog nutartis yra pagrįsta.

9.3      nors pats ieškovas nurodo, jog išlaikymą teikė rugsėjo bei spalio mėnesiais, iki bylos teisme atsiradimo jis išlaikymo neteikė, išskyrus nežymius momentinius pervedimus, o mokėti išlaikymą ėmė tik prasidėjus teisminiam procesui.

9.4       laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

10.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinos gyvenamosios vietos su ja nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.

Dėl atskirojo skundo

12.       CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas; CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

13.       CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

14.       Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

15.       Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

16.       Nagrinėjamu atveju, ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo nutartį ir atsakovės prašymą atmesti, taigi vaikui nepaskirti jokio laikino išlaikymo, motyvuojant tuo, kad išlaikymas yra teikiamas. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, kad skundžiama nutartimi teismo priteista laikino materialinio išlaikymo suma yra nereikalinga, nes jis išlaikymą teikia.

17.       Pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis, kadangi pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Akcentuotina, kad vaiko tėvas yra sveikas darbingo amžiaus žmogus, privalantis dėti visas pastangas gauti tokias pajamas, kurios leistų jam išlaikyti jo nepilnametį vaiką, todėl jis savo pareigą išlaikyti vaiką privalo vykdyti pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog byloje yra duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas nereguliariai ir nepilnai, nes ieškovas į bylą teikė selektyvius mokėjimo duomenis. Be to, pastebėtina, kad atsakovei, su kuria nuolat gyvena nepilnametis šalių sūnus, tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaiką, todėl jos indėlis į vaiko išlaikymą jau natūraliai yra didesnis tiek finansine, tiek emocine, tiek laiko prasme, kas iš esmės neleidžia mažinti išlaikymo sūnui.

18.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovo pateiktų į bylą įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog jis teikia sūnui išlaikymą geranoriškai, tą daro nuolat periodiškai ir teikia išlaikymą pakankama pinigų suma kiekvieną mėnesį.

19.       Spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

20.       Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris kinta. Visgi kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus yra tik orientacinis, todėl taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis, objektyvus galėjimas teikti atitinkamo dydžio išlaikymą kiekvienu atveju taip pat turi būti vertinamas ir į jį atsižvelgiama.

21.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus sprendė, kad tėvas savo pareigą išlaikyti vaiką privalo vykdyti pilnai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 300 Eur yra pagrįstas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pritaria teismo argumentams, pripažįsta, kad priteistas išlaikymas yra proporcingas, užtikrinantis tiek nepilnamečio vaiko interesus, tiek tėvo teises. 

22.       Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1943-601/2024 išsprendė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną A. A. gyvenamąją vietą su ieškovu A. A. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nutartį, kuria teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas be mamos neatitinka geriausių vaiko interesų. Teismas įvertinęs šalių vaiko amžių (teismo vertinimu, 2 metų amžiaus vaikui reikalingas pastovumas) bei tai, kad šalys kartu negyvena, o vaikas visada gyveno su motina (atsakove). Taigi teismas jau yra konstatavęs, kad nepilnamečio vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu ir įprastinės gyvenamosios vietos pakeitimas be mamos neatitiktų geriausių vaiko interesų.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti; kiti išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma. Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        ieškovo A. A. atskirąjį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Donata Kravčenkienė