Administracinė byla Nr. I-1142-162/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00751-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1;6.8; 63.2; 73
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugpjūčio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo V. V. skundu atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir, rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas Viktoras Viliušis kreipėsi skundu į teismą prašydamas:
1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skriaus 2013 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. (81)S-13486;
2. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4923;
3. Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skriaus pareiškėjui 6 530,62 Lt pensijos nepriemoką.
4. Pripažinti, kad pareiškėjo sužinojimo momentas dėl teisės į senatvės pensiją buvo pažeistos, yra po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, t.y. 2012 m. vasario 6 d. To nepripažinus, atnaujinti praleistą senaties terminą dėl dėstomojoje skundo dalyje išdėstytų priežasčių – sudėtingo teisinio reguliavimo.
Pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. KPS-4912 jam buvo paskirta 934,15 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija), kuri vėlesniais sprendimais buvo perskaičiuojama. 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. KPS-5885 ji buvo padidinta iki 967,45 Lt. Pagal šiuos sprendimus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam turėjo išmokėti 22 672,80 Lt. Tačiau atsakovas, vadovaudamasis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (24 mėnesius) išmokėjo tik 16 142.18 Lt perskaičiuotos senatvės pensijos. Dėl šio perskaičiavimo pareiškėjui buvo neišmokėta 6 530,62 Lt senatvės pensijos, tame tarpe 5 501,70 Lt dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pensijos perskaičiavimas dėl turėtų draudžiamųjų pajamų buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Argumentuoja, jog tai, kad tuo metu, kai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos dalies atgavimą.
Dėl taikyto pensijos perskaičiavimo ir neišmokėtos pensijos dalies 2013 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrių, kuris 2013 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (8.1)S-13486 prašymo netenkino. Šį atsakymą 2013 m. liepos 7 d. apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2013 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4923 prašymą atsisakė nagrinėti motyvuodama tuo, kad yra praleistas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus sprendimo apskundimo terminas.
Su paminėtais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimais pareiškėjas nesutinka ir prašo juos panaikinti.
Konstatuojama
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis numato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Fondo valdyba) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Iš cituotų įstatymų nuostatų akivaizdu, kad šio ginčo nagrinėjimui yra numatyta neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka pareiškėjas pasinaudojo.
Kaip matyti iš 2013 m. birželio 11 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF) Šilalės skyriaus sprendimo Nr. (8.1)S-13486 turinio, šiuo sprendimu išnagrinėtas pareiškėjo 2013 m. gegužės 28 d. prašymas dėl Laikinuoju įstatymu perskaičiuotos ir neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Ginčijamu sprendimu VSDF valdybos Šilalės skyrius nurodė teisinius pagrindus, kuriais vadovaujantis buvo perskaičiuota pensija įvardijamu laikotarpiu bei informavo pareiškėją apie rengiamą 2010-2011 metais sumažintų pensijų kompensavimo tvarką. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka Fondo valdybai, kuri 2013 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4923 konstatavo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi apie tai, kad pareiškėjui mokama ne viso dydžio senatvės pensija, jis sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Todėl padaryta išvada, kad kreipiantis į Fondo valdybą su 2013 m. liepos 7 d. prašymu įpareigoti VSDF valdybos Šilutės skyrių išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, praleistas iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje numatytas 3 metų terminas. Fondo valdyba, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-131, 31 punktu, pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad jeigu iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (Taisyklių 20 punktas).
Fondo valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl teritorinio Fondo valdybos skyriaus priimto sprendimo, nusprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą kreipimuisi dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo bei pasiūlė teikti įrodymus, sudarančius pagrindą šio termino atnaujinimui. Tokiu būdu, būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė sprendimą, kuris pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nes pasisakyta dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo dėl kurio teritorinis skyrius savo sprendime nepasisakė ir atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, konstatavus, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas dėl praleisto kreipimosi termino. Taigi, šiuo sprendimu konstatuota, kad teritorinis skyrius iš vis neturėjo nagrinėti pareiškėjo prašymo dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. Be to pareiškėjui pasiūlyta iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. Fondo valdybai pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes. 2003 m. vasario 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konsultacija Nr. 02-04-07 (Biuletenis Nr. 4, p. 434) “Dėl bylų dėl teritorinių registratorių ir centrinio registratoriaus priimtų sprendimų priskyrimo atitinkamiems administraciniams teismams“, kuri aktuali ir šios kategorijos bylose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 469-471 psl.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2012 m. rugsėjo 19 d. pasitarime aprobuotame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinime (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 23,643-643) yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai Centrinis subjektas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritoriniai skyriai ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstytą teismams. Atvejais, kai tiesiogines teisines pasekmes sukelia ir skundžiami teismui tiek teritorinio, tiek Centrinio administravimo subjektų sprendimai, taikytina taisyklė, nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje – byloje esant keliems tarpusavyje susijusiems reikalavimams, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Kaip jau paminėta šioje nutartyje, iš ginčijamų sprendimų turinio akivaizdu, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukėlė būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. (6.5) I-4923, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas. Kad teisines pasekmes sukėlė būtent šis, o ne teritorinio skyriaus sprendimas, patvirtina ir jį priėmusio administravimo subjekto nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant, kad skundas teiktinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas skundo prašomosios dalies 4 punkte nurodo, jei byla nenagrinėtina Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašo ją perduoti šiam teismui.
Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnis, reglamentuojantis skundo (prašymo) priėmimą, imperatyviai numato, kad skundą atsisakoma priimti, jei byla nepriskirtina tam teismui (37 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnis numato bylos, o ne skundo perdavimo nagrinėti kitam teismui, kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamam teismui taisykles. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo prašymas skundą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui netenkintinas.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų pareiškėjo skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir nurodytina, kad pareiškėjas skundu, ginčydama įvardijamas administracinius aktus, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais, teismas
n u t a r ė :
pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėja Dalia Gumuliauskienė