Civilinė byla Nr. 2A-669-580/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05189-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.5.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.3.2.; 3.2.4.11.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. S. priešieškinį ieškovui V. G. dėl sandorių pripažinimo nesudarytais.

Kolegijos teisėjai, išnagrinėję apeliacinį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. G. prašė iš atsakovo V. S. priteisti 3 500 Eur skolos pagal vekselius, 242 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2016-09-20 išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo ieškovui 2016-10-16 sumokėti 1 500 Eur, 2016-09-21 atsakovas išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo ieškovui 2016-10-17 sumokėti 2 000 Eur. Nesulaukęs mokėjimų ieškovas kreipėsi į antstolį ir sudarė sutartį dėl ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugų. Ieškovas patyrė 242 Eur išlaidų. Sutinka, kad pasitikėdamas atsakovu, neįvykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Vekselių įstatymas) sąlygų dėl vekselio pateikimo apmokėjimui. Atsakovas 2016-10-21 susitarimu patvirtino, kada bus grąžinta paskola pagal vekselį. Kadangi ieškovas buvo suinteresuotas greitu paskolos grąžinimu, įsipareigojo padėti atsakovui gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įsipareigojo ne parengti projektą (projektas buvo parengtas), o išspręsti organizacinius klausimus statybos leidžiančio dokumento gavimui. Statybą leidžiantis dokumentas buvo gautas 2016-11-18. Skolos dokumento buvimas pas ieškovą įrodo, kad prievolė neįvykdyta.

2. Atsakovas V. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016-09-20 ir 2016-09-21 vekselių nepakanka konstatuoti paskolos teisinius santykius. Vekseliai neįrodo pinigų perdavimo. Atsakovas niekada iš ieškovo negavo 3 500 Eur. 2016 m. rugsėjo mėnesį atsakovui reikėjo pinigų, su ieškovu susipažino per pažįstamus, aptarė skolos sumą, terminus bei susitarė susitikti tos pačios dienos vakare (2016-09-20). Tarėsi, kad ieškovas dviem mokėjimais paskolins 3 500 Eur. Šalys 2016-09-20 vakare susitiko prie (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo parengęs abu vekselius, ant kurių atsakovui reikėjo pasirašyti. Pasirašymo metu ieškovas pinigų neperdavė, o pažadėjo kitą dieną apie pietus  perduoti 3 500 Eur. Atsakovas pasitikėjo ieškovu, nes susipažino per bendrus pažįstamus, tačiau ieškovas neperdavė pinigų.

3. Atsakovas V. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti nesudarytas 2016-09-20 ir 2016-09-21 paskolos sutartis, įformintas vekseliais, ir  priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui, tačiau ieškovas įrodymų nepateikė, pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, skolos dokumentas nepilnai atitinka CK 8.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Pripažino, kad 2016-09-20 ir 2016-09-21 vekseliai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų surašymo dienos. Panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-22 teismo įsakymą dėl 3 500 Eur skolos pagal 2016-09-20 ir 2016-09-21 vekselius, 30,89 Eur palūkanų, 242 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, 28 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad 2016-09-20 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu V. S. įsipareigojo 2016-10-16 be sąlygų sumokėti ieškovui 1 500 Eur, o 2016-09-21 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas įsipareigojo 2016-10-17 be sąlygų sumokėti 2 000 Eur. Vekselius parengė ieškovas. Teismo posėdžiuose atsakovas aiškino, kad ieškovui pažadėjo sumokėti 3 500 Eur, jei padės savivaldybėje gauti statybos leidimą atsakovo objektams. Ieškovas teigė, kad atsakovui pinigai buvo reikalingi gauti statybos leidimą ir jis per liudytoją paskolino 3 000 Eur savo ir 500 Eur liudytojo pinigų, projektu nesidomėjo. Šalys sudarė susitarimą, kuriuo V. S. įsipareigojo, kad bus gautas statybą leidžiantis dokumentas pagal projektą „Nuotekos, vandentiekis (duomenys neskelbtni)“. V. G. įsipareigojo atsiskaityti, gavus Vilniaus miesto plėtros departamento specialistų pritarimus.

6. Statybos leidimas buvo išduotas 2016-11-18 be ieškovo pagalbos. Teismas pažymėjo, kad statybos leidimas nekainuoja 3 500 Eur. Laikė, kad raštelis turi garantijos požymius (CK 6.90 straipsnis), bet nėra garantas, kad ieškovas atliks veiksmus atsakovo naudai, o jų neatlikus, atsakovas turės reikalavimo teisę. Raštelis atskleidžia tikruosius šalių ketinimus ir santykius dėl vekselių surašymo. Nelogiškas paaiškinimas dėl 500 Eur skolinimo, nes ieškovas žinojo apie pinigų sumą, įrašė į vekselius, bet pinigų 2016-09-21 neturėjo. Pinigus atsitiktinai turėjo liudytojas, kuris paskolino, kad perskolintų atsakovui, ir surašė įsipareigojimą ieškovui, kuris tampa suinteresuotu dėl skolos gražinimo, kad padarytų gerą kažkokiems statybininkams, nors darbą turės duoti atsakovas, kuris pats organizuoja sau statybas ir be ieškovo pagalbos.

7. Tai, kad į antstolį ieškovas kreipėsi po daugiau kaip mėnesio nuo skolos įsipareigojimo dienos, reiškia, kad antstolis negalėjo padėti grąžinti įsiskolinimo ne teismine tvarka. Kreipimasis į antstolį yra beprasmiškas, bet labai naudingas antstoliui, jeigu ieškovas realiai sumokėjo pinigus pagal sąskaitą faktūrą. Ieškovo veiksmai buvo nukreipti ne į greitesnį skolos išieškojimą, o į išieškojimą teisminiu keliu, jeigu atsakovas nesumokėtų pinigų pagal pareikalavimą. Teismas sprendė, kad susidarė ne paskolos, o interesų santykiai. Atsakovui nebuvo reikalingi pinigai, kad gautų statybos leidimą, nes kliūčių pasiskolinti ne iš ieškovo atsakovui nebuvo. Jam buvo reikalinga kuo greičiau užbaigti statybos leidimo gavimo savivaldybėje procesą, kurio pagreitinimą už atlygį įsipareigojo padaryti ieškovas. Pinigų perdavimas bandant pridengti pastangas pagreitinti statybos leidimo gavimą už piniginį atlygį prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, gerajai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.5 straipsnis, 1.80 straipsnis, 1.181straipsnis). Vekseliai yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų surašymo dienos.

8. Antstolio 2016-12-19 ir 2016-12-20 Tarpininkavimo paslaugų dėl turtinės prievolės įvykdymo negalimumo pažymose nurodyta, kad antstolio suteiktas paslaugas iš esmės sudarė du atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųsti siūlymai įvykdyti turtinę prievolę arba susisiekti su antstoliu ir suderinti skolos grąžinimo terminus. Reikalavimas sumokėti 242,00 Eur už raginimų siuntimą pažeidžia protingumo ir proporcingumo principus. Pats ieškovas be jokių trukdžių galėjo išsiųsti registruotu paštu reikalavimą atsakovui padengti įsiskolinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas V. G. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas atsiliepime ir priešieškinyje neginčijo vekselio išrašymo fakto, tačiau nurodė, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Atsakovas nurodė, kad ieškovas turėjo atlikti tam tikrus veiksmus – gauti statybos leidžiantį dokumentą pagal suderintą projektą. Toks atsikirtimas vertinamas kritiškai. Jeigu atsakovas pavestų atstovauti jį gaunant statybą leidžiantį dokumentą, turėtų būti sudaryta atstovavimo ar pavedimo sutartis, arba išduotas įgaliojimas. 2016-05-31 įgaliojime nurodoma, kad I. M. suteikta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įgaliojimas buvo išduotas anksčiau, nei buvo išrašyti vekseliai. Teismas pripažino, jog ieškovas nepadėjo gauti statybos leidimo. 2016-10-21 susitarime atsakovas patvirtina atsiskaitymo momentą, kad vekseliais suteikta paskola bus grąžinta, gavus Vilniaus miesto plėtros specialistų pritarimus. Tuo atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti.

10. Kai pinigai pagal vekselius neperduoti, apdairus ir rūpestingas asmuo, turi nedelsdamas kreiptis į teismą arba kitas institucijas dėl vekselių pripažinimo negaliojančias. Atsakovas to nepadarė. Teismas neatsižvelgė į liudytojo R. S. parodymus, kuris patvirtino pinigų perdavimą. Teismas neatskleidė bylos esmės bei netinkami įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pinigų perdavimo faktą. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovas neturi įrodinėti, kad pinigus perdavė, tai yra atsakovo pareiga.

11. Negalima besąlygiškai taikyti paskolos sutartis reglamentuojančias teisės normas, nes šalių santykiai susidarė iš vekselių. Vekselio išrašymo faktas patvirtina, kad skolininkas įsipareigoja sumokėti atitinkamą sumą. Vekselių įstatymas imperatyviai nenustato, kad pinigų perdavimo faktas turi būti fiksuojamas vekselyje.

12. Sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip sąžiningumo principo pažeidimo pasekmė, gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus civilinės teisės požiūriu. Teismas nenurodė motyvų ir įrodymų, kad ieškovas ir atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo tikslą, priešingą gerai moralei ir viešajai tvarkai.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašė jį atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas 2016-09-21 įsipareigojo dėti pastangas statybos leidimui gauti ir pats turėjo žinoti, kokiu būdu jis ketina gauti statybos leidimą. Statybos leidimą 2017-11-18 gavo kaimynų įgaliota I. M., o ieškovo veiksmai, gaunant statybos leidimą, nenustatyti.

14. Kadangi ieškovas dėl vekselių apmokėjimo nesikreipė pagal Vekselių įstatymą, tai bylos nagrinėjimo dalyku tapo paskolos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo. Paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi įrodyti, kad suteikė paskolą, o skolininkas – kad skolą grąžino. Atsakovas nuosekliai teigė, jog pinigai pagal vekselius neperduoti. 2016-09-21 susitarime vekseliai įvardinami kaip susitarimo priedas, garantuojantis ieškovo įsipareigojimus dėl statybos leidimo gavimo.

15. Laikė, kad sandoriai, išplaukiantys iš vekselių, nuo jų sudarymo dienos buvo niekiniai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, abi šalys jų nevykdė. Kadangi teismas nustatė, jog sandoriai nebuvo įvykdyti, tai restitucija negalima.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė.

18. Apeliacinis procesas vyksta dėl teisinio šalių santykių kvalifikavimo, kai vienos šalies prievolės užtikrinimas grindžiamas išrašytais vekseliais.

19. Ieškovas reikalavimo teisę kildina iš 2016-09-20 ir 2016-09-21 paprastųjų vekselių, kuriais atsakovas V. S. įsipareigoja be sąlygų 2019-10-16 ir 2016-10-17 sumokėti iš viso 3 500 Eur ieškovui V. G.. Vekselio davėjas dokumentu atleidžia vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neapmokėjimo. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.

20. Teikdamas ieškinį ieškovas nurodo, jog jis neįvykdė Vekselių įstatyme numatytų sąlygų dėl vekselių pateikimo apmokėjimui ir yra praradęs Vekselių įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo gavimo bei prašo laikyti vekselius skolos rašteliais. Vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nurodo, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia terminas pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015 (Teismų praktika. 2015, 44, p. 9-18) išaiškinta, jog Vekselių įstatymo 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Ieškovui nepateikus vekselių apmokėjimui Vekselių įstatymo nustatyta tvarka, šie dokumentai vertinami kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys teisinių santykių buvimą.
21. Vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, todėl vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tuo atveju, kai vekselis nustoja būti vertinamas pagal Vekselių įstatymą, nagrinėtinas paties įsipareigojimo pagal vekselį turinys, aiškinamasi, kokiu pagrindu buvo išduotas vekselis. Vekselio davėjas ir turėtojas visada yra ir tam tikro teisinio santykio šalys, o įsipareigojimai pagal šį teisinį santykį užtikrinami sukuriant papildomą prievolę – išrašant vekselį.

22. Iš ieškinyje bei priešieškinyje išdėstytos šalių pozicijos matyti, jog ieškovas ir atsakovas skirtingai aiškina vekseliais išreikšto įsipareigojimo atsiradimo pagrindą. Ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, jog jis skolino pinigus tam, kad atsakovas galėtų atsiskaityti su architektu už rengiamą projektą, nes tikėjosi, jog atsakovo statybų objekte galės dirbti jo pažįstami statybininkai. Teigė, kad atsiskaitymo pagal vekselius diena buvo nustatyta 2012-10-16, tačiau architektas tik 2016-10-13 įkėlė projektą į Infostatybos puslapį. Dėl to ieškovas nesuspėjo kreiptis į notarą dėl vekselių apmokėjimo. Atsakovas teismo posėdžio metu aiškino, jog ieškovas žadėjo pagreitinti jam skubiai reikalingo statybos leidimo gavimą, tačiau tiksliai, kokie darbai turėjo būti atlikti ir kokios tarnybos pritarimai statybos leidimui nebuvo gauti negalėjo nurodyti, galėjo būti, jog trūko Vilniaus miesto plėtros skyriaus specialisto pritarimo.

23. Įvertinus šalių paaiškinimų prieštaringumą, aiškinantis, koks sandoris tarp šalių buvo sudarytas, vadovautinasi rašytiniu įrodymu – 2016-09-21 sudarytu susitarimu. Šiuo susitarimu viena sandorio šalis ieškovas V. G. įsipareigojo atlikti veiksmus, susijusius su statybą leidžiančio dokumento gavimu projektui „Nuotekos, vandentiekis (duomenys neskelbtini)“, o atsakovas V. S. įsipareigojo įvykdyti atsiskaitymus, gavus Vilniaus miesto plėtros departamento specialistų pritarimus. Tokia įsipareigojimų apimtis atitinka CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatytą atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sampratą. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Liudytojo R. S. paaiškinimai yra itin prieštaringi, viena vertus, jis teigė matęs pinigų perdavimo faktą (tai reiškia paliudijo paskolinių santykių buvimą), kita vertus, pats surašė 2016-09-21 susitarimą (tai reiškia patvirtino paslaugų sutarties buvimą). Teismo posėdyje liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl jis 2016-09-21 susitarime įrašė ieškovo įsipareigojimą suteikti paslaugas, nors šis jau turėjo atsakovo išrašytus vekselius, kurių pateikimas apmokėjimui galima neįvykdžius kitų papildomų įsipareigojimų.

24. Pripažinus tarp šalių susiklosčiusius santykius susitarimu dėl atlygintinų paslaugų suteikimo, turi būti vertinama, ar atsakovas yra suteikęs ieškovui paslaugas, susijusias su statybos leidimo gavimu ir ar turi teisę reikalauti apmokėjimo pagal sutartį. Statybos leidimas buvo išduotas 2016-11-18 pagal Blokuotų vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Statybos leidime pažymėta, jog statytoja yra I. M.. 2016-05-31 statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai I. M. išdavė įgaliojimą būti statytoju. Įgaliojime pažymėta, kad įgaliojimas išduotas, nes pirminis statytojas V. S. iki nuosavybės teisių perleidimo tinkamai neužbaigė ir neįvykdė projektavimo ir statybos darbų, siekiant atlikti pirminio statytojo neužbaigtus darbus. Teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, jog I. M. bei kiti bendrasavininkiai buvo iš atsakovo įsigiję butus, kuriuose neįrengta vandens kanalizacija, ir negalėjo įsikelti. Kadangi atsakovas nebuvo savininkas, tai jis negalėjo būti statytoju, todėl įgaliojimas išduotas I. M. vardu. Atsakovas teigė, jog jis pats organizavo statybos liudijimo gavimą, įkėlė į sistemą ir tvarkė dokumentus. Šie duomenys patvirtina atsakovo interesą dėl 2016-11-18 išduoto statybos leidimo gavimo. Jokių duomenų, kad ieškovas būtų atlikęs kokius nors darbus, nepateikta. Atsakovas nedavė ieškovui jokių įgaliojimų, kuriuos pateikdamas, jis būtų galėjęs veikti, teikti atsakovui pagalbą tvarkant statybos leidimo gavimo reikalus. Byloje nėra nustatyta, kokias pastabas specialistai statybos leidimo išdavimo procedūros metu buvo pateikę, kokiu būdu buvo prašoma koreguoti projektą, nėra nustatytinas atliktinų paslaugų tikslus turinys. Dėl šio fakto šalys įrodymų neteikė. Kadangi darbai neatlikti, pareigos atsiskaityti neatsirado ir tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

25. Šioje byloje ieškovas laikėsi pozicijos, jog vekseliais buvo patvirtintas paskolos teisinių santykių buvimas ir įrodymų dėl paslaugų atlikimo neteikė. Ieškovo argumentai, jog šalys buvo sudariusios paskolos sutartį, paneigiami abiejų šalių 2016-09-21 susitarime įrašytais šalių įsipareigojimais. Iš susitarimo teksto matyti, jog susitariama atsiskaityti po paslaugų atlikimo, kai bus gautas susitartas rezultatas. Tai patvirtina, jog vekselių sudarymo metu pinigai nebuvo sumokėti. Nors iš Vilniaus miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo nematyti, kada buvo gautas Vilniaus miesto plėtros departamento pritarimas, projektui, tai galėjo įvykti laikotarpiu po vekselių išdavimo iki statybos leidimo gavimo. Po šio veiksmo atsakovas turėjo vykdyti įsipareigojimą atsiskaityti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigai buvo perduoti bet kurią kitą dieną po vekselių sudarymo dienos. Kadangi pinigai neperduoti nei vekselių sudarymo dieną, nei kitą dieną iki statybos leidimo gavimo, tai sprendžiama, jog tarp šalių paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir dėl paskolos suteikimo nebuvo tartasi. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo įvertinti, jog 2016-09-21 susitarimu atsakovas įsipareigoja grąžinti jam vekseliais paskolintus pinigus, tačiau atsakovo įsipareigojimas negali būti vertinamas atsietai nuo ieškovo įsipareigojimo suteikti paslaugas. Vekseliai tuo metu jau buvo sudaryti, jų apmokėjimo terminas nustatytas, 2016-09-21 susitarimas liko pas atsakovą. Nei vertinant iš ieškovo pozicijos, jam jau turint besąlygišką atsakovo įsipareigojimą pagal vekselius, buvo naudinga įsipareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, nei vertinant iš atsakovo pozicijos, šiam buvo reikalinga dar kartą įsipareigoti atsiskaityti su ieškovu, šiuo atveju už ieškovo paslaugas. Todėl vekseliai vertinami kaip atsakovo įsipareigojimas atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas po šių paslaugų atlikimo.

26. Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti nesudarytomis 2016-09-20 ir 2016-09-21 paskolos sutartis, įformintas vekseliais. Kadangi teismas sutartį kvalifikavo ne kaip paskolos sutartį, o kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, tai priešieškinio reikalavimas CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu negali būti tenkinamas. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymas patvirtintas 2016-09-21 susitarimu, kuris pasirašytas abiejų šalių, nustatyti įsipareigojimai bei apmokėjimas. Nėra pagrindo pripažinti 2016-09-21 susitarimo negaliojančiu.

27. Pirmosios instancijos teismas vekselius pripažino negaliojančiais, kaip sandorius, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei ir viešajai tvarkai. Teismas rėmėsi CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindais. Teismas pažymėjo, jog vekseliai buvo surašyti pridengiant pastangas pagreitinti statybos leidimo gavimą už piniginį atlygį. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo išvada dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindais yra nemotyvuota. Galima manyti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje, kad 3 500 Eur buvo skirti neteisėtam atsilyginimui savivaldybės darbuotojams, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Darydamas tokią išvadą teismas remiasi tik samprotavimais. CPK 300 straipsnis nurodo, jog, jeigu civilinėje byloje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pirmosios instancijos teismas nesurinko duomenų apie galimą nusikalstamą veiką ir prokurorui nepranešė. Statybos leidimo gavimo procedūra yra gana sudėtingas ir nemažai laiko reikalaujantis procesas, todėl susitarimas dėl  paslaugų teikimo statybos leidimo gavimo procese yra suprantamas. Teismo posėdžio metu atsakovas yra nurodęs, jog ieškovas žadėjo pagreitinti statybos leidimo gavimą, tačiau nei ieškovas, nei atsakovas nėra nurodę, jog susitarta, kad ieškovas imsis neteisėtų veiksmų, ir, kad vekseliais šalys patvirtino, jog ieškovas atsakovui pinigus perdavė neteisėtam atlygiui specialistui, kuris sprendžia dėl statybos leidimo išdavimo. Situacijos vertinimas kaip nusikalstamo veikimo, nėra logiškas ir dėl to, kad 2016-09-21 susitarime nurodoma, jog atsiskaitymą ieškovas atliks, kai bus gautas specialistų pritarimas projektui, t. y. jau atlikus veiksmus, už kuriuos, kaip galima suprasti iš teismo sprendimo, teismas sprendė, jog turi būti neteisėtai atlyginama. Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo ex officio taikyti CK 1.80 straipsnio ir CK 1.81 straipsnio pagrindų ir laikyti vekselius niekiniais sandoriais.

28. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 242 Eur už antstolio tarpininkavimo paslaugas. Vilniaus rajono teismas šioje dalyje ieškinį atmetė. Kadangi apeliaciniame skunde nesutikimo su šia teismo sprendimo dalimi motyvai nenurodomi, tai apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

29. Apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nei ieškinio, nei priešieškinio. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, keičiant sprendimo motyvus dėl ieškinio bei sprendimo dalį dėl priešieškinio, priimant sprendimą priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo dalis dėl teismo įsakymo panaikinimo paliekama.

30. Keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kadangi šia teismo nutartimi atmetamas ir ieškinys ir priešieškinis (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo  112 Eur žyminį mokestį, turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atmetus abu procesinius dokumentus, sprendžiama, jog bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nekompensuotinos, nes žyminis mokestis yra panašus, o išlaidos advokato pagalbai vertinamos kaip lygios, nes šalių advokatai vykdė tokias pat pareigas. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 65 Eur žyminio mokesčio. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus sprendimo dalį dėl priešieškinio, iš atsakovo priteisiama pusė ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 

n u t a r i a :

ieškovo V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti tokiu būdu: „ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-12-22 įsakymą dėl 3 500,00 Eur skolos pagal 2016-09-20 ir 2016-09-21 vekselius, 30,89 Eur palūkanų, 242,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5,00% dydžio metinių procesinių palūkanų, 28,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. S. kreditoriaus V. G. naudai.“

Priteisti V. G. iš V. S. 32,50 Eur (trisdešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                           Loreta Bujokaitė

Vidas Stankevičius

Jūra Marija Strumskienė