Nr.1A – 404 - 383/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.14.;2.4.1.
|
|
Pranešėjas V. Vitunskas
Teisėja A. Žemantauskienė
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. liepos 04 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės,
sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei,
gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, dalyvaujant M. S. įstatyminiam
atstovui V. S. teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo įstatyminio atstovo V. S. apeliacinį skundą
dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarties, ir
n u s t a t ė :
M. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-02-13 apie 14.20
val. prie Vytauto g. 103, Vilkaviškio m. esančio autobusų stoties pastato, ir
pašalinių žmonių akivaizdoje, viešoje vietoje, be priežasties, iš chuliganiškų
paskatų, elgdamasis įžūliai bei rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai,
du kartus smogė kumščiu į veidą, o nuteistasis G. K. – du
kartus kumščiu į galvą, nukentėjusiajam E. M., bendru
mušimu nežymiai sutrikdė E. M. sveikatą bei visuomenės
rimtį ir tvarką.
Vilkaviškio
rajono apylinkės teismas 2008-04-29 nutartimi M. S. už
veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymą pritaikė priverčiamąją
medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis
sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.
M.
S. atstovas pagal įstatymą V. S. apeliaciniame skunde
prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-29 nutartį,
priverčiamąją medicininę priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo
sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje
pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros
sąlygomis. Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo eigoje buvo
nustatyta, jog M. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas
nepakaltinamas, dėl ko Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2007-12-14
nuosprendžiu tai pripažino ir paskyrė M. S. priverčiamąją
medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis
specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Kauno apygardos
teismo 2008-03-19 nutartimi, tenkinant V. S. skundą, buvo
panaikinta ta nuosprendžio dalis, kuria M. S. taikyta
priverčiamoji medicinos priemonė, ir šioje dalyje byla perduota iš naujo
nagrinėti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Vilkaviškio rajono apylinkės
teismas 2008-04-29 nustatė, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo
metu serga psichine liga: psichikos sutrikimu - šizoafektiniu sutrikimu
mišraus tipo, ir jam reikia taikyti medicininio pobūdžio priemonę - gydymą
specializuotoje psichiatrijos įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje
bendro stebėjimo sąlygomis. Apelianto nuomone, M. S. gydymas
specializuotoje psichiatrijos įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje
bendro stebėjimo sąlygomis nereikalingas. M. S. nuo
2006-04-16 gydomas Kauno II teismo psichiatrijos ligoninėje Žiegždriuose.
Gydytojų nuomone, jo sveikata pagerėjo. Apeliantas prašo išreikalauti duomenis
apie ligonį iš gydymo įstaigos.
Teismo
posėdyje įstatyminis atstovas ir gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras
prašė skundą atmesti.
M.
S. atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas atmestinas, kaip
nepagrįstas.
Pirmos
instancijos teismas, spręsdamas priverčiamosios priemonės taikymo klausimą
įtariamajam, pagal tuo metu nustatytus įrodymus, išvadas bei aplinkybes
teisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 98 str. Asmenims, teismo
pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims,
kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika
ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali
taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą
pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą
bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3)
stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose
psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto
stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
Priverčiamosios
medicinos priemonės yra panašios į bausmes, jomis siekiama iš dalies analogiškų
tikslų, tačiau jos savo forma ir esme yra skirtingos. Tai ir gydomojo, ir
valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Nors
priverčiamosios medicinos priemonės nėra bausmės, jos neužtraukia teistumo,
tačiau kai kurios jų pagal sukeliamus suvaržymus, apribojimus prilyginamos
suėmimui, laisvės atėmimui (BK 76 straipsnio 3 dalis,
BPK 406 straipsnio 2 dalis). Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti
pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus
gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti
visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Jomis
nesiekiama nubausti asmenį už padarytą pavojingą veiką. Priverčiamosiomis
medicinos priemonėmis (kaip ir bausmėmis) siekiama neleisti asmeniui padaryti
pavojingą veiką. Įstatyme įtvirtintas imperatyvas, kad visais atvejais, kai yra
pagrindai taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, bendra tvarka pradėtas
procesas tampa priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu (pvz., BPK
393, 394 straipsniai) ir turi būti vadovaujamasi BPK XXIX skyriaus
nuostatomis.
Baudžiamasis
procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra įmanoma,
kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta
baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str.
asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos
sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo,
teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK
numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Kolegijos
nuomone teismas tinkamai atsižvelgė į M. S. padarytos
veikos pavojingumo visuomenei laipsnį bei jo psichikos sutrikimo laipsnį,
apsvarstė jo elgesį tiek iki, tiek ir po veikos padarymo, paskyrė stacionarinę
teismo psichiatrinę ekspertizę ir tik tada sprendė priverčiamosios medicinos
priemonės taikymo klausimą.
Pirmos
instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atliko ir teisiamajame
posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine 2007-07-20 ekspertize nustatė, jog
tiek iki veikos padarymo, tiek jos metu -2007-02-13, tiek ir šiuo metu M. S. sirgo ir serga psichinėms ligoms priskiriamu psichikos
sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, mišraus tipo, dėl kurio negalėjo ir
negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su juo negalima atlikti
baudžiamojo proceso veiksmų. Jam priverstinai reikia taikyti medicininio
pobūdžio priemonę – gydymą specializuotoje psichiatrijos įstaigoje – Rokiškio
psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kolegija sprendžia, kad M. S. paskirta priverstinio medicininio poveikio priemonė
atitinka jo padarytos veikos pavojingumą. M. S. psichikos
sveikatos būsena įvertinta ekspertų psichiatrų komisijos ir rekomenduota jam
taikyti priverstinio pobūdžio medicinines priemones specializuotoje psichiatrijos
įstaigoje (t.1., b.l. 149). Ši rekomendacija patvirtinta ir teisiamojo posėdžio
metu apklausus ekspertę S. Š. (t.1., b. l. 201).
Kadangi tiek
teismo psichiatrijos ekspertų komisija, tiek teismo posėdyje išvadą davusi
teismo psichiatrė - ekspertė S. Š. pripažįsta reikalingu M. S. stacionariai gydyti ir stebėti bendro stebėjimo
sąlygomis, nes ambulatorinis jo gydymas ir stebėjimas gyvenamosios vietos
psichiatro yra nepakankamas; be to, įrašai asmens sveikatos istorijoje rodo,
kad M. S. pastoviai nevartoja vaistų, jo liga ir jo
veiksmai nėra prognozuojami, jis negali įvertinti savo veiksmų pasekmių; be to,
M. S. yra pareikštas įtarimas dėl naujo 2008-02-06
padaryto nusikaltimo, - darytina išvada, kad baudžiamuoju įstatymu uždraustą
tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką padariusiam M. S. taikytina
priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo
sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje
ligoninėje (Lietuvos Respublikos BK 17 str. 2 d., 98 str. 1 d. 2 p., BPK 403
str. 1 d. 1 p.). Kolegija daro išvadą, kad šioje byloje M. S. priverčiamoji
medicinos priemonė paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, priverčiamosios
medicinos priemonės taikymo motyvai yra pagrįsti, paremti įrodymais. M. S. atliktos ekspertizės akto išvados kolegijai abejonių
nekelia. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 404 str., 326 str. 5 d. 1 p.,
n u t a r i a :
M. S. atstovo pagal įstatymą V. S. apeliacinį
skundą atmesti.
Palikti
galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-04-29 nutartį.
Kolegijos
pirmininkas V.
Vitunskas
Teisėjai
G. Večerskas
D. Šiugždinytė