Baudžiamoji byla Nr. 1A-263-988/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00122-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.28.2.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

sekretoriaujant Aistei Bareikei, 

vertėjaujant Zakaria El Osta (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

dalyvaujant prokurorei Irenai Sakson (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu),

nuteistiesiems J. B., B. H. (nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu) ir jų gynėjui advokatui Dariui Raulušaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. B., B. H. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo

 J. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalį 174 MGL (8 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į J. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 21 d., iki 2021 m. spalio 22 d. bei laikas, išbūtas suėmime, nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d., iš viso 58 paros (viena para prilyginama 2 MGL baudos). Neatlikta bausmės dalimi laikytina 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.

J. B. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus užstatas – 1 500 Eur grąžintinas užstato davėjui.

B. H., pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 292 straipsnio 1 dalį 174 MGL (8 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į B. H. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. spalio 21 d., iki 2021 m. spalio 22 d. bei laikas, išbūtas suėmime, nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d., iš viso 58 paros (viena para prilyginama 2 MGL baudos). Neatlikta bausmės dalimi laikytina 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.

B. H. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus užstatas – 1 500 Eur grąžintinas užstato davėjui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1.       J. B. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs bei veikdamas bendrai su B. H. ir nuteistaisiais W. I., N. A. S. (jų atžvilgiu įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: jis, 2021 m. spalio 21 d., apie 9.00 val., iš Molėtų miesto prieigų, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, vykdamas kaip keleivis, automobiliu „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo W. I., kartu automobilyje važiuojant B. H., važiuodamas priekyje lydėjo automobilį „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o būtent jis žvalgė vietovę, ar nėra teisėsaugos pareigūnų, taip sudarydamas sąlygas iš paskos važiuojančiam automobiliui „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. A. S., netrukdomai neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: M. B., B. A., S. A., H. A., tokiu būdu neteisėtai gabeno minėtus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2021 m. spalio 21 d., 10.00 val., kol (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. J. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje.

2.       B. H. nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs bei veikdamas bendrai su J. B. ir nuteistaisiais W. I., N.  A.  S. (jų atžvilgiu įsiteisėjo 2022 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: jis 2021 m. spalio 21 d., apie 9.00 val. iš Molėtų miesto prieigų, tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos, vykdamas kaip keleivis automobiliu „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo W. I., kartu automobilyje važiuojant J. B., važiuodami priekyje lydėjo automobilį ,,Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o būtent jis žvalgė vietovę ar nėra teisėsaugos pareigūnų, taip sudarydamas sąlygas iš paskos važiuojančiam automobiliui „Volvo V40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. A. S., netrukdomai neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius: M. B., B. A., S. A., H. A., tokiu būdu neteisėtai gabeno minėtus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2021 m. spalio 21 d. 10.00 val., kol (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. B. H. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje.

 

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

 

3.       Apeliaciniu skundu nuteistųjų J. B. ir B. H. gynėjas advokatas Darius Raulušaitis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – J. B. ir B. H. išteisinti, esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, kadangi nuosprendį grindė bylos nagrinėjimo teisme metu neapklausto G. A. nepatikimais parodymais (BPK 329 straipsnio 4 punktas). G. A. parodymai yra vienintelis duomenų šaltinis, susiejantis J. B. su nelegaliai valstybės sieną perėjusių asmenų gabenimu, tačiau šie parodymai buvo duoti atliekant kitus ikiteisminius tyrimus (ne teisme), todėl J. B. ir jo gynėja advokatė neturėjo galimybės užduoti G. A. klausimų. Tokiu būdu buvo pažeista J. B. teisė į gynybą.

3.2.       Gynėjas advokatas skunde teigia, kad vertinant G. A. kituose ikiteisminiuose tyrimuose duotų parodymų patikimumą, atkreiptinas dėmesys, kad šių ikiteisminių tyrimų ir vėliau teismuose nagrinėtų bylų aplinkybės yra visiškai nesusijusios su šios bylos aplinkybėmis. Kitose bylose G. A. nuteistas dėl kitų asmenų, kilusių iš kitų valstybių (Libano), valstybės sieną perėjusių kitose vietose, neteisėto gabenimo. Šiose bylose, išskyrus G. A., nei vienas apklaustas asmuo nepaminėjo, jog pažįsta J. B. ar bent žino apie tokio asmens egzistavimą. Priešingai, tose bylose apklausti asmenys, nurodo, kad nelegalų sienos kirtimą organizavo asmuo vardu R.. 

3.3.       Skunde teigiama, kad kitose bylose G. A. savo kaltę pripažino ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, todėl ir šioje byloje pastarasis galėjo neteisėtai padėti įrodinėjant nuteistųjų kaltę. G. A. parodymai, kiek tai susiję su J. B., yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Vienoje baudžiamojoje byloje G. A. teigė, kad niekada nebuvo susitikęs su J. B., nors ir teigia, kad pastarajam pinigus perdavė, bendravo per „WhatsApp“ programėlę (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. baudžiamasis įsakymas), o kitoje byloje G. A. teigia, kad J. B. pinigus sumokėjo Vokietijoje, o vėliau J. B. dingo, G. A. ketino pareikšti ieškinį dėl šių pinigų (Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų posėdžio protokolas). G. A. nurodomos aplinkybės, kad J. B. po pinigų jam perdavimo dingo, o sužinojęs apie G. A. sutuoktinės atvykimą į Lietuvą nustebo, nedera su jo parodymais,

3.4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis 2021 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti protokolu neįvertino, kad pirmosios apklausos metu G. A. nurodė visai kitokius J. B. išorės požymius – teigė, kad J. B. be barzdos, nors šis visuomet nešiojo barzdą, nurodė, kad J. B. važinėja juodos spalvos „Audi“ visureigiu, tačiau J. B. niekuomet tokio automobilio neturėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iki atpažinimo J. B. ir G. A. buvo laikomi tame pačiame kalėjime, ten buvo ne kartą susitikę. Taigi, labai tikėtina, kad G. A. atpažino J. B. pagal jo išorės požymius, kuriuos pamatė tik būdamas tame pačiame kalėjime, o ne bendraudamas su juo dėl savo žmonos gabenimo per sieną. Teismas neįvertino ir to, kad G. A. apklausos metu teigė, jog visa jo ir J. B. komunikacija yra jo telefone, tačiau prie bylos taip ir nebuvo prijungti jokie duomenys, pagrindžiantys bent vieną ankstesnį J. B. ir G. A. kontaktą.

3.5.       Gynėjas advokatas pabrėžia, jog skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados, kad nuteistieji žvalgė vietovę ar nėra teisėsaugos pareigūnų, neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistųjų ir kartu su jais vykusių N. A. S. ir W. I. teisme duoti parodymai yra teisingi, bent jau kiek tai susiję su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie vietovės žvalgymą ir padėjimą gabenti nelegaliai sieną perėjusius asmenis, labai tikėtina, buvo nulemti siekio greičiau būti paleistiems iš suėmimo ir tuo metu buvusio sumanymo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Tokios išvados grindžiamos šiais duomenimis: nuteistieji ir kartu su jais automobiliu vykę W. I. ir N. A. S. (nuteisti kitoje byloje) pakeitė savo ankstesnius parodymus po to kai pusantro mėnesio praleido suėmime; Nuteistieji, W. I. ir N. A. S. pakeitė parodymus, pripažino kaltę tuo pat metu: Nuteistieji – 2021 m. gruodžio 8 d., W. I. ir N. A. S. – 2021 m. gruodžio 9 d.; Nuteistųjų, W. I. ir N. A. S. papildomos apklausos buvo atliekamos tomis pat dienomis – 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. ir būtent šių apklausų metu visi parodė, kad „žvalgėsi ar nėra kelyje teisėsaugos pareigūnų, stebėjo kelią, taip norėdami palengvinti N. A. S. žmonių gabenime kad vykdami automobiliu“. Visų apklausų protokoluose surašytas vienodas tekstas; visose apklausose, kai nuteistieji J. B. ir B. H., W. I. ir N. A. S. pripažino kaltę bei davė parodymus apie „vietovės žvalgymą“, dalyvavo tas pats gynėjas (W. I. ir N. A. S. 2021 m. gruodžio 9 d. apklausos metu kita tos pačios advokatų kontoros advokatė). Nuteistieji J. B. ir B. H., W. I. ir N. A. S. iš suėmimo buvo paleisti tą pačią dieną (2021 m. gruodžio 17 d.), kai davė parodymus, jog vykdami automobiliu „žvalgė vietovę“ ir tą pačią dieną visiems buvo įteikti pranešimai apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, nuteistųjų J. B. ir B. H., taip pat W. I. ir N. A. S. 2021 m. gruodžio 8 d., 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. gegužės 20 d. duoti parodymai laikytini nepatikimais ir neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl šiais jų parodymais negali būti grindžiamas skundžiamas nuosprendis. Byloje nėra jokių kitų duomenų pagrindžiančių, kad nuteistieji J. B. ir B. H. žvalgė vietovę ir taip padėjo gabenti per valstybės sieną neteisėtai perėjusius užsieniečius, tuo labiau, kad tokio pobūdžio žvalgymas, kai automobiliai važiuoja vienas paskui kitą yra visiškai neefektyvus. Teismo išvada, jog nuteistieji, vykę automobiliu „Audi Q7“ žvalgė teritoriją, ar nėra teisėsaugos pareigūnų, yra tik prielaida, kurios nepagrindžia jokie byloje esantys duomenys.

3.6.       Apeliaciniame skunde gynėjas advokatas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nėra individualizuojami J. B. ir B. H. atlikti veiksmai ir jų psichinis santykis su atliktais veiksmais. Abiejų nuteistųjų veiksmai ir kaltė aprašomi kartu, nors byloje esantys duomenys rodo, jog B. H. veiksmai apsiribojo tik važiavimu automobilyje, o pastarasis supyko, kai sužinojo, jog N. A. S. nori paimti seserį, nelegaliai perėjusią valstybės sieną. Nors teismui ir kilo abejonių dėl nuteistųjų atvykimo į Lietuvą ieškoti darbuotojų, su kuo yra sutiktina, tačiau liko nepaneigtos versijos, jog nuteistieji teikė vertimo paslaugas savo tautiečiams bei siūlė neteisėtai sieną perėjusiems asmenims kreiptis į teisėsaugos pareigūnus ir prašyti prieglobsčio.

3.7.       Nuteistųjų gynėjo advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokurorės nutarimu, kurį patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas, yra konstatuota, kad visi valstybės sieną perėję asmenys, dėl kurių gabenimo yra nuteisti J. B. ir B. H., laikytini prieglobsčio prašytojais ir pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (Konvencija) ir BK 292 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti baudžiami. Todėl darytina išvada, kad negali būti baudžiami ir asmenys, kurie prieglobsčio prašytojams, jau būnant Lietuvos teritorijoje teikia pagalbą. Kitu atveju būtų sukurta teisiškai ydinga situacija, kai valstybės institucijos ir pareigūnai, tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais yra įpareigojami tokiems asmenims teikti pagalbą, o fiziniai asmenys už tokios pagalbos teikimą traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tam tikras delsimas kreipiantis į Migracijos departamentą yra pateisinamas, todėl kad užsieniečiams sudėtinga suvokti, kada ir kaip kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo.

3.8.       Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad J. B. ir B. H. pagal BK 292 straipsnio 1 dalį yra nuteisti kaip vykdytojai, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad jie neatliko nei vieno BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto alternatyvaus veiksmo, užtraukiančio atsakomybę pagal šį straipsnį, nuteistiesiems nei vienas straipsnyje nurodomas požymis net nebuvo inkriminuojamas. Kaltinime nurodomos tik bendro pobūdžio frazės, kurios nepagrindžia nei vieno BK 292 straipsnio 1 dalyje nurodyto veiksmo. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, net ir pripažinus, jog pastarieji automobiliu „Audi Q7“ žvalgė teritoriją, taip siekdami sudaryti sąlygas netrukdomai gabenti užsieniečius, tokie nuteistųjų veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip padėjimas (BK 24 straipsnio 6 dalis) padaryti BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (esant kitiems nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 1 dalyje, požymiams). Taip pat, BK 292 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymių neatitinka ir skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, kad nuteistieji kartu su N. A. S.ir W. I. kartu vyko pasiimti imigrantų. Vien tai, kad nuteistieji vyko pasiimti neteisėtai sieną perėjusių asmenų, tačiau jų nepaėmė ir fiziškai negabeno, negali užtraukti atsakomybės pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.

3.9.       Gynėjas advokatas apeliaciniame skunde teigia, kad nuteisti asmenį pagal BK 292 straipsnio 1 dalį galima tik tada, jeigu yra nustatoma, kad asmuo suvokė, jog neteisėtai Lietuvos teritorijoje gabena nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį užsienietį, ir siekia tai daryti. Tačiau nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistieji žinojo apie nelegalų asmenų atvykimą ir važiavo su tikslu juos nugabenti į Vokietijos Federaciją.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5.       Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistųjų gynėjas advokatas – tenkinti. 

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Nuteistųjų J. B. ir B. H. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio skundas atmetamas

6.       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistųjų gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir J. B. bei B. H. nuteisimu dėl BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023  m. vasario 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

7.       Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

8.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų nusikalstamos veikos požymių, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 292 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

9.       Pagal BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10.       BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma alternatyviais veiksmais: neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, šio nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Pabrėžtina, kad nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimu Lietuvos Respublikoje laikomi bet kokie veiksmai, kuriais neteisėtai valstybės sieną perėjęs užsienietis perkeliamas iš vienos vietos į kitą Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienų. Šios veikos objektyvioji pusė pasireiškia tiek vedant, vežant, plukdant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintį užsienietį, pavyzdžiui, iš vienos slaptavietės į kitą.

11.       BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo nuteistųjų J. B. bei B. H. veikoje, turi būti nustatytas toks tyčinės kaltės turinys: kad nuteistieji suprato, jog gabena neteisėtai valstybės sieną perėjusius, nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius Lietuvos Respublikoje asmenis ir norėjo taip veikti.

12.       Nuteistųjų gynėjas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis G. A. parodymais, kurie buvo duoti kitoje baudžiamojoje byloje, kadangi nuteistieji ir jų gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų šiam asmeniui, tokiu būdu buvo pažeista jų teisė į gynyba. Gynėjas taip pat pažymi, jog minėtas G. A. kitose baudžiamosiose bylose savo kaltę pripažino ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, todėl ir šiuo atveju galėjo pareigūnams neteisėtai padėti įrodinėti nuteistųjų kaltę nagrinėjamoje byloje. Be to, kitose bylose G. A. parodymai apie J. B. yra prieštaringi. Apylinkės teismas remiasi ir kitoje byloje esančiu asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame G. A. taip pat pateikė prieštaringą J. B. apibūdinimą.

12.1.       Teisėjų kolegija su tokiais gynėjo argumentais sutinka. Pažymima, kad BPK

 nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015 ir kt.). Toks patikrinimas daromas BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant proceso veiksmus ir tik tokiu būdu teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Iš BPK 242 straipsnio nuostatų, numatančių bylos žodinį ir tiesioginį nagrinėjimą teisme, taip pat išplaukia, kad nuosprendis turi būti grindžiamas tiesiogiai teismo ištirtais bylos duomenimis. Jeigu pirmosios instancijos teisme išnagrinėjami ne visi bylai reikšmingi įrodymai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio nuostatomis, pats atlieka įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje pažymima, kad tiesioginis įrodymų ištyrimas teisiamajame posėdyje ir ypač liudytojo apklausa neatsiejamai susiję su BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse įtvirtinta asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte taip pat įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti pateikti jam dalyvaujant viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo rungtyniškumą. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra galimos išimtys, tačiau jos šioje byloje nenustatytos (pavyzdžiui, LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-719/2022).

12.2.       Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negalėjo vadovautis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. baudžiamajame įsakyme užfiksuotais duomenimis: liudytojo G. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 86-90), 2021 m. gruodžio 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (t. 7, b. l. 82-85), taip pat Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendyje užfiksuotais G. A. parodymais. G. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklaustas, todėl tiesiogiai neištyrus (nepatikrinus) jo parodymų teisiamajame posėdyje, šiais parodymais grįsti nuteistųjų kaltės nėra galimybės.

12.3.       Kartu šiame kontekste pažymima, kad, viena vertus, šie G. A. parodymai nepatvirtina nuteistiesiems inkriminuoto neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tik galimai atskleidžia nuteistųjų sąsajas su neteisėtai Lietuvos valstybės sieną perėjusių asmenų patekimo į Vokietiją organizavimu.

12.4.       Kita vertus, nuteistųjų J. B. ir B. H. kaltė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įrodinėjama ne tik G. A. parodymais, atpažinimo protokolu pagal nuotrauką kitoje baudžiamojoje byloje, tačiau ir kitais įrodymais: liudytojų – valstybės sienos apsaugos pareigūnų E. V., N. G., M. B., G. K.-Š., N. P., M. A. parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kitais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių įrodymų visumos visiškai pakanka konstatuoti, jog nuteistieji buvo pagrįstai nuteisti pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.

13.       Atsakydamas į apelianto argumentus dėl nuteistųjų parodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas pateikia nuteistųjų J. B. ir B. H. (taip ir kitų dviejų nuteistųjų teismo baudžiamuoju įsakymu, kurie šioje byloje laikomi liudytojais – N. A. S. ir W. I.) parodymų vertinimą jų pačių anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir kitų bylos įrodymų kontekste. Kaip matyti iš byloje medžiagos, nuteistieji J. B. ir B. H. savo parodymus keitė net kelis kartus. Pirminiuose parodymuose savo kaltę pastarieji neigė, vėliau apklausiami net tris kartus savo kaltę pripažino visiškai, sutiko su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą, J. B. ir B. H. pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, kur savo kaltės vėl nepripažino. Toliau pateikiamas detalesnis jų parodymų turinys.

13.1.       2021 m. spalio 21 d. J. B. apklausiamas įtariamuoju kaltės nepripažino ir

 parodė, kad kartu su B. H. ir W. I. automobiliu „Audi Q7“ iš Vokietijos atvyko į Lietuvą ieškoti darbuotojų savo bendrovėms Vokietijoje. Dar būnant Vokietijoje į jį kreipėsi N. A. S. prašydamas padėti susikalbėti su Baltarusijos pareigūnais dėl jo sesers, kuri mėgino nelegaliai kirsti Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės. J. B. skambino Baltarusijos pasieniečiams ir prašė leisti N. A. S. seseriai grįžti atgal į Minską. J. B., B. H. ir W. I. atvykus į Lietuvą, prie jų prisijungė N. A. S., kuris vėliau pasakė, kad jo sesuo jau Lietuvoje. J. B. ir kiti buvę kartu sakė, kad taip negalima, kad N. A. S. sesuo tegul važiuoja kur nori. Tačiau vis tiek visi kartu nuvažiavo paimti N. A. S. sesers prie parduotuvės už miesto. N. A. S. persėdo į jo sesers vairuotą automobilį „Volvo“ ir iš paskos jų „Audi Q7“ atvažiavo į viešbutį, kur juos visus sulaikė (t. 3, b. l. 108).

13.2.       2021 m. gruodžio 8 d. J. B. apklausiamas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad N. A.  S. prašymu kalbėjosi su Baltarusijos pareigūnais dėl jo sesers mėginančios kirsti Lietuvos Baltarusijos sieną. Jis žinojo, kad su N. A. S. seserimi keliauja ir daugiau žmonių. Kartu su N. A. S., B. H. ir W. I. automobiliu „Audi Q7“ atvyko į Lietuvą. Važiuojant į Lietuvą ir jau esant Lietuvoje J. B. skambino Baltarusijos pasieniečiams ir taksi, tarėsi, kad N. A. S. seseriai būtų leista grįžti į Minską. Vėliau susižinojo, kad N. A. S. sesuo jau atvyko į Lietuvą ir kažkokiu automobiliu kartu su kitais asmenimis atvyko prie parduotuvės šalia Vilniaus. Jie nuvyko prie tos parduotuvės ir visi kartu dviem automobiliais vyko į Vilnių norėdami kreiptis į Migracijos pareigūnus dėl prieglobsčio (t. 3, b. l. 117-119).

13.3.       2021 m. gruodžio 17 d. J. B. apklausiamas įtariamuoju  davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir 2021 m. gruodžio 8 d. apklausos metu, tik parodė, jog nelegaliai sieną perėjusius asmenis ketino gabenti į Vokietiją, o ne perduoti migracijos tarnybai (t. 3, b. l. 128-131)

13.4.       2022 m. gegužės 20 d. J. B. apklaustas įtariamuoju patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildomai parodė, kad kartu su B. H. ir W. I. automobiliu ,,Audi Q7“ važiuodami priekyje automobilio ,,Volvo“, kuriuo važiavo neteisėtai valstybės sieną kirtę asmenys, žvalgė ar kelyje nėra teisėsaugos pareigūnų, taip norėdami palengvinti žmonių gabenimą (t. 6, b. l. 46-49).

13.5.       2021 m. spalio 21 d. B. H. apklausiamas įtariamuoju kaltės nepripažino. Parodė, kad kartu su N. A. S., J. B. ir W. I. automobiliu „Audi Q7“ vyko į Lietuvą ieškoti darbuotojų jų bendrovei. Apie nelegaliai sieną perėjusius asmenis nieko nežino.

13.6.       2021 m. gruodžio 8 d. B. H. dar kartą apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad J. B. jo, kaip mokančio rusų kalbą, paprašė kartu vykti į Lietuvą ir padėti susikalbėti jų tautiečiams, kurie yra įstrigę Baltarusijos – Lietuvos pasienyje. Be to, jam buvo įdomu pamatyti Lietuvą ir norėjo paieškoti darbuotojų savo bendrovei. Nemanė, kad tokia kelionė gali būti įvertinta kaip nusikaltimas. Jei būtų žinojęs, būtų nevažiavęs nes Vokietijoje turi didelę bendrovę su daug darbuotojų. Vykstant į Lietuvą sužinojo, kad Baltarusijos pusėje yra įstrigusi N. A. S. sesuo ir kiti jų tautiečiai. J. B. telefonu jiems mėgino iškviesti taksi. J. B. telefonu rusiškai kalbėjo su baltarusių pasieniečiais prašė, kad jie leistų N. A. S. seseriai grįžti atgal į Minską. Vėliau sužinojo, kad visi nelegalūs migrantai jau perėjo valstybės sieną ir yra prie parduotuvės miesto pakraštyje. B. H., N. A. S., J. B. ir W. I. automobiliu „Audi Q7“ nuvyko į tą vietą, N. A. S. persėdo į migrantų turimą automobilį ,,Volvo“ ir visi atvažiavo iki viešbučio, kur juos sulaikė (t. 4, b. l. 38-41).

13.7.       2021 m. gruodžio 17 d. B. H. apklaustas įtariamuoju davė analogiškus parodymus, kaip ir 2021 m. gruodžio 8 d. apklausos metu tik teigė, kad nelegaliai sieną perėjusius asmenis ketino gabenti į Vokietiją, o ne priduoti juos migracijos tarnybai (t. 4, b. l. 47-50).

13.8.       2022 m. gegužės 20 d. B. H. apklaustas įtariamuoju patvirtino savo ankstesnius parodymus ir papildomai parodė, kad kartu su J. B. ir W. I. automobiliu ,,Audi Q7“ važiuodami priekyje automobilio ,,Volvo“, kuriuo važiavo neteisėtai valstybės sieną kirtę asmenys, žvalgė ar kelyje nėra teisėsaugos pareigūnų, taip norėdami palengvinti žmonių gabenimą (t. 6, b. l. 76-79).

13.9.       J. B. ir B. H. apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai pripažino savo kaltę ir teigė, jog ketino nelegaliai sieną perėjusius asmenis nelegaliai gabenti į Vokietiją, davė dėl to, kad jau ilgą laiką buvo suimti, o tuometis jų gynėjas sakė, kad jie bus paleisti iš suėmimo tik tuo atveju jei pripažins kaltę ir sakys, kad padėjo gabenti nelegaliai valstybės sieną perėjusius asmenis.

13.10.       J. B. apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad G. A. nepažįsta, apie jį išgirdo tik kalėjime, po to kai buvo sulaikytas. Paaiškino, kad jis turi įmonę ir jam trūksta darbuotojų. Tarp lapkričio ir gruodžio mėn., labiausiai jų trūko. Jis atvažiavo su kitu žmogumi, kuris taip pat turėjo įmonę Vokietijoje. Iš pradžių važiavo į Varšuvą, porą dienų pabuvo, susitiko su įdarbinimo agentūromis. Paskui buvo planas vykti į Lietuvą. Atvažiavo į Lietuvą, susitiko su įdarbinimo agentūromis. O po to jau buvo planas važiuoti į Latviją. Tikslas buvo - darbuotojų paieška. Taip pat nurodė, kad jis nevažiavo du kartus, jis važiavo tik vieną kartą po pietų. Tikslas buvo važiuoti, nes draugo sesė dingo trims dienoms ir nebuvo jokio ryšio su ja, tai važiavo ieškoti kur ji ir ar kirto sieną, ar ne. Sąlygos buvo tokios, kad jeigu ras savo sesę, tai tada tikrai pristatys į policiją ir jis buvo tik kaip vertėjas. Atvažiavo automobiliu „Porche Cayene“ su B. H.. Neprisimena, ką anksčiau sakė, bet atvažiavo su B. H.. Kitus draugus sutiko Lietuvoje, kurie buvo iš anksčiau atvykę. N. A. S. jam pasakė, kad jo sesuo galimai nelegaliai kirto sieną ir jis važiavo su tikslu ne ieškoti, o tik kaip vertėjas. Važiavo trise „Audi“ automobiliu, buvo: jis pats, W. I. ir N. A. S.. B. H. miegojo automobilyje. Važiavo maždaug po pietų, o kai policija sulaikė buvo kita diena. Tą dieną, kai buvo sulaikyti ryte, jis su B. H. pusryčiavo 100 m. nuo viešbučio kavinėje. Tada gavo žinutę iš N. A. S., kad jis rado sesę. Jis jam patarė pristatyti į policijos punktą. Tuomet jis atvažiavo pas juos su „Audi“ mašina. Visi išvažiavo ir tada sulaikė policija. N. A. S. buvo su kita mašina. Jis tuo metu nedalyvavo, buvo tik N. A. S. ir W. I., kurie važiavo pasitikti savų giminaičių.

13.11.       B. H. apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad su J. B. dirba toje pačioje srityje apie 20 metų, pažįsta vienas kitą, yra draugai. Pabėgėlių nepažįsta ir nei vieno nematė. Kaip ir jo draugas J. B. paminėjo, paskambino N. A. S., kurį pažįsta ne pirmą dieną, jis taip pat dirba toje pačioje srityje. Girdėjo kaip N. A. S. vis skambinėdavo J. B. ir jis padėdavo su vertėjavimu. Kai jį sulaikė Vilniuje, jis buvo „Audi“ automobilyje. Pats nustebo, kai jie atsidūrė Ignalinoje. Tą dieną buvo pavargęs ir kai mašina pradėjo važinėti, jis užmigo. Prabudo, kai policija sustabdė ir paprašė dokumento. Grįžtant į Vilnių, girdėjo J. B. vertimą, jis kalbėjo telefonu ir suprato kokiu jie tikslu važiavo. Tuomet jis labai supyko. Tą dieną susipyko, bet visi važiavo iš nevilties. N. A. S. prarado ryšį su savo sese. Ir jie važiavo su ta mintimi, ras ar neras. Jis pats pabėgėlių nematė, faktiškai jo nebuvo ir todėl policijai nepranešė. Jei būtų pamatę tikrus pabėgėlius, būtų pranešę policijai. Papildomai nurodė, kad spalio 21 d. ryte, netoli viešbučio, nuėjo į armėnišką virtuvę pusryčiauti. Pusryčių metu J. B. skambino W. I.. Tai buvo apie 8 val. gal šiek tiek vėliau. Jis prašė pasakyti kur jie dabar randasi. Vėliau jie atvažiavo pas juos „Audi“ automobiliu. Pasakė, lipti į mašiną, nes turi gerų naujienų ir reikia važiuoti. Važiuojant link viešbučio W. I. pasakė, kad N. sesė ir kitas giminaitis jau yra Lietuvoje. Jis supyko, prašė jį išleisti, nes nesutiko dalyvauti, tačiau nespėjo, nes policijos pareigūnai sulaikė ir areštavo. N. tikrai nepasakė ir nepripažino, kad su W. I. važiavo pasitikti pabėgėlių už Vilniaus ribų.

14.       Šie nuteistųjų J. B. ir B. H. parodymai turi būti analizuojami kartu su liudytojų W. I. ir N. A. S., kurių atžvilgiu įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. baudžiamasis įsakymas, parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu bei keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu.

14.1.       2021 m. spalio 21 d. W. I. apklausiamas įtariamuoju nepripažino, jog padarė nusikaltimą ir parodė, kad B. ir J. pažįsta, nes yra dirbęs vairuotoju B. įmonėje. Jie visi kartu (B., J. ir N.) atvyko į Lietuvą dėl B. ir J. verslo reikalų, taip pat aplankyti Vilnių. Apie automobilį „Volvo V40“ nieko nežino, automobiliu „Audi Q7“ „Volvo V40“ nelydėjo. Apie įvykio aplinkybes pakomentuoti nieko negali, 2021 m. spalio 21 d. ryte keturiese – jis, B., J. ir N. buvo išėję pasivaikščioti po Vilniaus miestą, po to buvo sulaikyti netoli viešbučio, kuriame buvo apsistoję (t. 4, b. l. 92-95).

14.2.       2021 m. gruodžio 9 d. W. I. apklausiamas įtariamuoju kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis, B., N. ir B. nuvyko prie parduotuvės netoli Molėtų, apie 8:00 val. ryto. Tuo metu prie jų atvažiavo neteisėtai valstybės sieną perėję migrantai. Su N. pasitarė ir nusprendė, jog reikia migrantus nuvežti iki Vilniaus, Migracijos tarnybos. Kai iš parduotuvės grįžo B. ir B., jo vairuojamu automobiliu „Audi Q7“ išvažiavo į Vilnių, „Volvo“ važiavo paskui. Važiuojant kelyje pastebėjo, kad N. sesers vairuojamas automobilis „Volvo“ mėtosi po kelią, todėl sustojo ir automobilio „Volvo“ vairavimą perėmė N.. Jis su „Audi Q7“ važiavo priekyje, o N. su „Volvo“ važiavo paskui (t. 4, b. l. 101-105).

14.3.       2021 m. gruodžio 17 d. W. A. apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai. Į Lietuvą 2021 m. spalio 19 d. su kitais įtarime išvardintais asmenims jis atvyko paimti neteisėtai per valstybės sieną perėjusią N. A. S. seserį ir kitus tautiečius, kurių jis nepažįsta. Juos turėjo nuvežti į Vokietiją, o ne priduoti policijai Vilniuje. Jis su įtarime nurodytais asmenimis žinojo ko vyksta į Vilnių. 2021 m. spalio 20 d., apie 17.00 val., automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie valstybės sienos, esančios Ignalinos r., kadangi iš ten norėjo paimti  per valstybės sieną neteisėtai perėjusius asmenis, tačiau to nepadarė, nes tautiečius apgriežė pareigūnai. Išvažiavę iš tos vietos, jie laukė, kol jų tėvynainiams  pavyks pereiti valstybės  sieną. N. sesė nuolat pranešinėjo  kur yra  ir siuntė koordinates. 2021 m. spalio 21 d., tikslaus laiko nepamena, N. gavo SMS iš sesers, kad ji jau važiuoja. Pastaroji nurodė, kad jo lauks prie parduotuvės. Nuvykę į N. sesers nurodytą vietą, N. persėdo už automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, nes jo sesuo negalėjo vairuoti, ir jie nuvažiavo į Vilnių, kadangi viešbutyje liko jų daiktai. Paėmę daiktus, jie būtų važiavę į Vokietiją. Jis su B. H., J. B. automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo priekyje, žvalgė, ar nėra teisėsaugos pareigūnų, N. su kitais važiavo automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos (t. 4, b. l. 113-116).

14.4.       2022 m. gegužės 20 d. W. A. apklaustas įtariamuoju parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta pilnai. Lieka prie parodymų, duotų 2021 m. gruodžio 17 d. apklausos metu, jie yra teisingi. Dėl  patikslintame įtarime nurodytos vietos ir laiko sutinka. Pripažįsta, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 09.00 val. ryte jis vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu  automobilyje važiavo su B. H. bei J. B.. Jie važiavo į Vilnių. Jie važiavo pirmi, už jų važiavo automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. A. S., jis vežė neteisėtai per valstybės sieną perėjusius asmenis. Jie važiavo pirmi, nes stebėjo kelią, o būtent žiūrėjo ar nėra kelyje teisėsaugos pareigūnų. Taip norėjo palengvinti N. A. S.  žmonių gabenimą (t. 4 b. l. 66-69).

14.5.       2021 m. spalio 21 d. N. A. S. apklausiamas įtariamuoju kaltės nepripažino ir parodė, kad prieš 2 dienas automobiliu „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko su trimis asmenimis, su kuriais buvo sulaikytas. Atvyko norėdamas suirasti darbuotoją savo įmonei. 2021 m. spalio 20 d. paskambino jam sesuo ir pasakė, kad yra Baltarusijoje, prie miško, pasieniečiai verčia ją pereiti valstybės sieną. 2021 m. spalio 21 d. sesuo atsiuntė koordinates, kurioje vietoje yra, ir jis su trimis draugais nuvyko pasitikti sesers. Sesuo buvo pavargusi, todėl jis sėdo vairuoti automobilį „Volvo“ (t. 4, b. l. 180-183).

14.6.       2021 m. gruodžio 9 d. N. A. S. apklausiamas įtariamuoju prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad pirmos apklausos metus davė neteisingus parodymus, nes buvo išsigandęs. Jį sesuo apie kelionės eigą informuodavo telefonu, siųsdavo būvimo vietos koordinates. Kadangi pereiti Lietuvos-Baltarusijos sieną buvo sudėtinga, jis dėl sesers buvo persigandęs, sakė jai, kad nebebandytų eiti į Lietuvą ir grįžtų į Minską. Vokietijoje turi draugą J. B., kuris padėjo jam kalbėtis telefonu su Baltarusijos pasieniečiais, jog seseriai leistų grįžti į Minską. Vėliau su juo sukontaktavo I. W., kurio sesers vyras keliauja kartu su jo seserimi. Nusprendė važiuoti į Lietuvą ir padėti seseriai, kartu prisijungė ir I. W., kadangi norėjo padėti sesers vyrui, J. B. vyko kartu, nes mokėjo rusų kalbą. J. B. pasakė, kad kartu važiuos ir pastarojo draugas B., kadangi pastarasis irgi moka rusiškai. Automobiliu Lietuvos teritorijoje nuvažiavo iki tos vietos, kur turėjo kirsti sieną jo sesuo. Tikėjosi suteikti seseriai pagalbą. Miestelyje juos buvo sustabdžiusi policija patikrinti dokumentų, po to grįžo atgal į Vilnių. Iš sesers pasakojimų žinojo, kad kelionės organizatoriai Lietuvos teritorijoje buvo palikę automobilį, su kuriuo perėję valstybės sieną migrantai tęstų kelionę savarankiškai automobiliu į Vokietiją. Jis seseriai nusiuntė parduotuvės, esančios prie Molėtų, koordinates ir čia jie turėjo susitikti. Tiksliai neįvardytu metu su juo susiekė asmuo, kuris teigė, jog gavo jo kontaktą per bendruomenės narius, A. G.. Pastarojo žmona keliavo kartu su neteisėtais migrantais ir N. seserimi. N. A. G. pasakė, kad su migrantais, tarp kurių buvo pastarojo žmona, susitiks prie parduotuvės. A. G. atvažiavo, pasiėmė žmoną ir išvažiavo. Prie parduotuvės jie atvyko sulaikymo dieną, apie 8:00 val. B. ir B. nuėjo į parduotuvę, tuo metu atvažiavo migrantai su „Volvo“. Pasakė, kad sesuo važiuotų paskui juos iki Vilniaus, iki viešbučio, kurie jie buvo apsistoję ir ten iškvies migracijos pareigūnus. Tačiau matė, jog sesuo yra išsekusi, iki Vokietijos nenuvairuos. Sėdo į automobilius, sesuo, kuri vienintelė mokėjo vairuoti automobilį, katu su kitais migrantais vyko automobiliu „Volvo“, priekyje šio automobilio važiavo „Audi Q7“. Pamatė, kad sesei sunkiai sekasi vairuoti, todėl jis paprašė I. W., kuris vairavo „Audi Q7“, sustoti ir persėdo už „Volvo“ automobilio vairo. Privažiavus prie viešbučio, buvo sulaikyti pareigūnų. Šią veiką padarė, siekdamas padėti šeimos nariui (t. 4, b. l. 191-195).

14.7.       2021 m. gruodžio 17 d. N. A. S. apklausiamas įtariamuoju kaltę dėl padarytos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. spalio 19 d. atvyko į Lietuvą su  įtarime nurodytais asmenims. Į Lietuvą atvažiavo tam, kad paimti sesę bei kitus asmenis, kurie neteisėtai perėjo valstybės sieną. Visus tuos asmenis turėjo nuvežti į Vokietiją. Vilniuje į policiją jie neplanavo kreiptis. Jis su įtarime nurodytais asmenimis žinojo, kokiu tikslu vyksta į Lietuvą. 2021 m. spalio 20 d. apie 17.00 val. automobiliu „Audi Q7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo prie valstybės sienos, esančios Ignalinos r., pasitikti sesers ir kitų asmenų, tačiau tą kartą jo sesei ir tėvynainiams nepavyko pereiti valstybės sienos, nes jie buvo pareigūnų apgręžti. Jie išvažiavo. Jie laukė, kol jų tėvynainiai  pereis  valstybės  sieną. Sesė B. A. nuolat pranešinėjo, rašydama jam į jo telefoną apie situaciją, ir siuntė jų buvimo koordinates. 2021-10-21, tikslaus laiko nurodyti negali, nes nepamena, gavo SMS iš sesers. Žinutėje pastaroji nurodė, kad ji jau važiuoja. Pastaroji paaiškino, kad sustos prie parduotuvės, kur lauks, kol jis atvažiuos. Sesuo jam atsiuntė vietos koordinates. Nuvykęs į tą vietą, jis persėdo už ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, kadangi sesuo negalėjo vairuoti. Po to jie išvažiavo į Vilnių. Jie turėjo užsukti į viešbutį pasiimti daiktų, po ko turėjo vykti į Vokietiją. Priekyje automobiliu AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo W. I., J. B. ir B. H., kurie žvalgėsi, ar nėra teisėsaugos pareigūnų, o jis automobiliu ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo jiems  iš paskos. Jis automobiliu ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė savo sesę ir kitus tėvynainius (t. 5, b. l. 4-7).

14.8.       2022 m. gegužės 20 d. N. A. S. apklausiamas įtariamuoju kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad lieka prie parodymų duotų 2021 m. gruodžio 17 d. apklausos metu, jie yra teisingi. Dėl patikslintame įtarime nurodytos vietos ir laiko sutinka. Pripažįsta, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 09.00 val. ryte jis vairavo automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo į Vilnių. Kartu automobilyje važiavo  neteisėtai valstybės sieną perėję asmenys, o būtent: M. B., B. A. (jo sesuo), S. A. bei H. A.. Prieš jo vairuojamą automobilį važiavo automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo W. I., su juo vyko B. H. ir  J. B.. Jie važiavo priekyje, jis važiavo už jų. priekyje važiavę asmenys važiuodami dairėsi ar kelyje nėra teisėsaugos pareigūnų bei taip jie jam padėjo neteisėtai gabenti Lietuvoje per valstybės sieną perėjusius asmenis (t. 6, b. l. 56-59).

14.9.       Apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu W. I. parodė, kad buvo gavęs skambutį, kad jo svainis kažkur miške įstrigęs ir yra sunkios būklės. Pagal jų arabų papročius, jie negali nieko nedaryti, jei šeimai reikia pagalbos. Todėl norėjo bet kokia kaina tik nuvažiuoti ir padėti. Jis su N. A. S. kartu atvyko į Lietuvą, bet apie šią šalį nieko nežinojo. Paskambino J. B., jis tuo metu su B. H. pusryčiavo ir paprašė jo pagalbos, kad nuvažiuoti ten ir pargabenti sesę su svainiu. Pažymėjo, kad jis su svainiu nebendravo. Jo sesė tuo momentu verkė, ir sake, kad kažkur jos vyras įstrigęs. Atvykus, mašinoje buvo jo svainis ir dar trys asmenys. Tiksliai nebepamena, bet gal du vyrai, dvi moterys, tačiau ne daugiau nei keturi asmenys. Jie nespėjo net pakalbėti, norėjo greičiau nuvežti į policijos nuovadą. Atvažiavo prie viešbučio ir buvo laimingi, nes atvyko ir policija. Suprato, kad asmenys kirto sieną nelegaliai. Jis su savo mašina „Audi Q7“ buvo priekyje. Vairavo ramiai, vienas paskui kitą. Jis vairavo link viešbučio pagal GPS, ,,Volvo“ taip pat važiavo pagal GPS. Su J. B. ir B. H. gyveno nedideliame miestelyje ir dirbo kartu. Kai atvyko į Vokietiją, dirbo pas B. H. vairuotoju. Į Lietuvą vyko su N. A. S.. Pirma apklausa buvo chaotiška, kalbėjo bet ką. Sakė, kad visi pažįstami. Tuo metu jų būsena buvo beprotiška. Viskas vyko labai greitai, jis buvo su savo mašina ir važiavo su jo mašina, jis net neturėjo kitų rūbų. Spontaniškai sėdo ir nuvyko. Buvo blogas GPS ryšys. Juos sustabdė policija du kartus. Galėjo visą Lietuvą apvažiuoti, kad padėti. N. sesuo parašė žinutę, kad yra netoli Vilniaus. Kiek atsimena, buvo 10 min. iki Vilniaus. Sesė išsiuntė koordinates ir jie išvažiavo. J. B. ir B. H. pusryčiavo ir jie paprašė, kad galėtų su jais nuvažiuoti ir padėtų juos nuvežti į policiją. J. B. ir B. H. sutiko. Pirmą kartą B. H. pasakė, kad važiuojama pasivažinėti, bet po to jis užmigo. Antrą dieną B. H. neprieštaravo važiuoti.

14.10.       Apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu N. A. S. parodė, kad į Lietuvą jis atvyko kartu su W.  I., tik dviese. Apsistojo viešbutyje, prie kurio buvo sulaikytas. Paskambino J. B., kad reikia pagalbos. B. H. buvo kartu su J. B.. Susitiko prie viešbučio, kur vėliau buvo sulaikyti. J. B. buvo apsitojęs tame viešbutyje, todėl ir jis kartu su W. I. registravosi tame pačiame viešbutyje. Vakare visi kartu išvyko į Ignalinos rajoną, juos ten sustabdė policija, patikrino dokumentus. Nurodė, kad B. H. automobilyje miegojo, o privažiavus prie sienos pabudo, paklausė, kur esame ir nesutiko bei nenorėjo dalyvauti paimant migrantus. Nežino, kodėl B. H. buvo kartu mašinoje ir miegojo. dieną jis vairavo automobilį ,,Volvo“ apie 10 min., „Audi“ automobilis juos kaip ir lydėjo. Išvažiavo su „Audi“, pasitiko „Volvo“. Po to juos lydėjo Audi, kad pristatyti asmenys į policijos nuovadą. Patvirtina, kad sesuo kirto sieną nelegaliai, ji turėjo Sirijos pasą. Jo tikslas buvo gelbėti sesę, žino, kad kirto sieną nelegaliai ir kad ji neįklimptų į didesnes bėdas, iškart norėjo pristatyti į policijos nuovadą, kad žinoti ką daryti.

15.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek nuteistųjų J. B. ir B. H., tiek liudytojų W. I. ir N. A. S. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje apylinkės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, minėtų asmenų parodymus, duotus teisiamajame posėdyje apylinkes teisme, vertina kritiškai, nes teisiamojo posėdžio metu šie asmenys sutartinai nurodė tam tikras aplinkybes skirtingai nei buvo nurodę ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė naujas aplinkybes, kurių ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo nurodę. Šie neatitikimai aptariami toliau.

15.1.       Sugretinus apelianto J. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, matyti, kad apklaustas teisiamajame posėdyje apylinkės teisme jis parodė, jog iš pradžių važiavo į Varšuvą, kur buvo porą dienų, susitiko su įdarbinimo agentūromis, vėliau atvyko į Lietuvą, kur taip pat susitiko su įdarbinimo agentūromis. Vis dėlto, 2021 m. spalio 21 d., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad gyvai nuvažiavęs į įdarbinimo įmones Lietuvoje nebuvo, skambino joms telefonu. O vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu minėtą aplinkybę paneigė ir pripažino, kad pagrindinis tikslas, dėl kurio atvyko į Vilnių, buvo paimti neteisėtai per valstybės sieną perėjusią jo draugo N. A. S. seserį ir kitus jam nepažįstamus asmenis. Be to, apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad jis kartu su B. H. į Lietuvą atvyko automobiliu „Porche Cayene“, kai viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į Lietuvą automobiliu ,,Audi Q7“ atvyko kartu su B. H., W. I. ir N. A. S.. Be to, pirmosios instancijos teisme J. B. parodė aplinkybę, kad tą dieną, kai buvo sulaikyti, jis ir B. H. ryte pusryčiavo kavinėje, esančioje 100 m nuo viešbučio, kai gavo žinutę iš N. A. S., kad jis rado sesę. N. A. S. atvažiavo automobiliu ,,Audi Q7“ paėmė juos ir važiavo, po to buvo sulaikyti. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gruodžio 8 d. ir gruodžio 17 d. įtariamojo apklausų metu) pripažino, kad gavus informaciją, jog N. A. S. sesei ir kitiems pavyko patekti į Lietuvą ir surasti jiems organizatorių paliktą automobilį, susitarė, kad jie atvažiuos prie parduotuvės, esančios šalia Molėtų, kur jie susitiks. 2021 m. spalio 21 d. anksti ryte nuvyko prie minėtos parduotuvės.  

15.2.       B. H., analogiškai kaip ir J. B., teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad į Lietuvą atvyko tik su J. B. automobiliu „Porche Cayene“, kai viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į Lietuvą automobiliu ,,Audi Q7“ atvyko kartu su B. H., W. I. ir N. A. S.. Taip pat jis teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad 2021 m. spalio 21 d. ryte, netoli viešbučio, nuėjo į armėnišką kavinę pusryčiauti, kai apie 8 val. J. B. skambino W. I., klausė, kur jie yra. Vėliau jie automobiliu ,,Audi“ atvažiavo pas juos ir pasakė, kad N. sesė ir kitas giminaitis jau yra Lietuvoje. Jis supyko, prašė jį išleisti, nes nesutiko dalyvauti, tačiau nespėjo, nes policijos pareigūnai sulaikė. N. ir W. I. nepasakė, kad važiavo pasitikti pabėgėlių už Vilniaus ribų. Vis dėlto, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu B. H. parodė, kad į Lietuvą atvyko paimti neteisėtai per valstybės sieną perėjusią N. A. S. seserį ir kitus jam nepažįstamus asmenis ir nugabenti juos į Vokietiją, 2021 m. spalio 21 d. ryte važiavo prie parduotuvės, esančios šalia Molėtų, jų pasitikti, o apie pusryčius prie viešbučio nieko neparodė.  

15.3.       Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas W. I. parodė, kad į Lietuvą atvyko kartu su N. A. S. automobiliu ,,Audi Q7“. Tačiau viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į Lietuvą atvyko kartu su B. H., N. A. S. ir J. B.. Be to, jis teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad N. sesuo parašė žinutę, kad yra netoli Vilniaus, apie 10 min. iki Vilniaus, atsiuntė koordinates ir jie išvažiavo. Paskambino J. B., kuris tuo metu su B. H. pusryčiavo, ir paprašė jo pagalbos, kad nuvažiuoti ten ir nugabenti N. sesę ir jo svainį į policiją. J. B. ir B. H. sutiko. Vis dėlto, ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gruodžio 9 d. ir gruodžio 17 d. apklaustas įtariamuoju) nurodė, kad į Lietuvą atvyko, kad paimti neteisėtai valstybės sieną perėjusius asmenis ir juos nugabenti į Vokietiją. N. A. S. sesei ir kitiems asmenims patekus į Lietuvą, radus kelionės organizatorių paliktą automobilį, kuriuo turėjo vykti į Vokietiją, B. A. S. sesei nusiuntė parduotuvės, esančios šalia Molėtų, koordinates, kur 2021 m. spalio 21 d. apie 8 val. jie turėjo susitikti.

15.4.       Liudytoju apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas N. A. S. parodė, kad į Lietuvą jis atvyko kartu su W. I., nors ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į Lietuvą automobiliu ,,Audi Q7“ atvyko kartu su B. H., J. B. ir W. I.. Be to, apklausimas teisme parodė, kad paskambino J. B., jog reikia pagalbos. B. H. buvo kartu su J. B.. Automobiliu „Audi“ išvažiavo pasitikti automobilio „Volvo“. Po to juos automobilis ,,Audi“ lydėjo, kad pristatyti neteisėtai sieną kirtusius asmenys į policijos nuovadą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių teigęs, kad norėjo seserį ir kitus neteisėtai valstybės sieną kirtusius asmenis pristatyti į policiją, vėliau pripažino, kad jo tikslas buvo tuos asmenis nugabenti į Vokietiją.

16.       Esant aptartiems duomenims, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas J. B. ir B. H. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, pagrįstai vertino kaip apeliantų gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant asmenų parodymų patikimumo klausimą, vertinamos ne tik jų parodymuose užfiksuotos aplinkybės, tačiau ir jų atitikimas kitiems byloje esantys įrodymas. Aplinkybė, kad apeliantai ir minėti liudytojai pirmosios instancijos teisme pakeitė savo poziciją savaime neleidžia spręsti dėl kurių nors vienų parodymų patikimumo, tačiau reiškia, jog tokie jų parodymai turi būti vertinami visų byloje esančių įrodymų visumos kontekste, be kita ko, ir jų ankstesnių parodymų kontekste. Pažymima, kad apeliantų ir minėtų liudytojų parodymų pirmosios instancijos teisme nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, naujai jų nurodytas aplinkybes paneigia jų pačių parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei kiti bylos duomenys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, turi būti vadovaujamasi minėtų asmenų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tik ta apimtimi, kuria juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

17.       Nuteistųjų, W. I. bei N. A. S. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kritiškai ir dėl to, kad jų nepatvirtina byloje liudytojais apklaustų liudytojų parodymai ir kita byloje esanti medžiaga, priešingai – šie įrodymai tokius nuteistųjų parodymus paneigia.   

17.1.       2021 m. spalio 22 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos jaun. specialisto E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. spalio 20 d., vykdant tarnybą Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Ignalinos r., Dūkšto sen., Bikėnų kaimo prieigose, 18.30 val. sankryžoje ties Bikėnų kaimo kapinėmis, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. A. S., kaip keleiviai vyko W. I., J. B. ir B. H.. Visi automobilyje buvę asmenys pateikė Vokietijos kelionės dokumentus. Tikrinamas automobilis vyko nuo Rimšės link Dūkštų miestelio. Apie 18.50 val. automobilis buvo vėl pastebėtas stovintis Ignalinos r., Dūkštų mst., prie geležinkelio stoties. 19.10 val. transporto priemonei pradėjus važiuoti, ji buvo dar kartą patikrinta, automobiliu vyko tie patys asmenys, kurie buvo nustatyti pirmo patikrinimo metu (t. 1, b. l. 12-13).

17.2.       Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, jog keturių asmenų kompanija 2021 m. spalio 20 d., buvo sustabdyta Dūkšto miestelyje. Patikrino jų dokumentus. Jie turėjo leidimus gyventi Vokietijoje. Du kartus buvo sustabdytas automobilis vokiškais numeriais „Audi Q7“ – pirmą kartą atsitiktinai. Asmenys negalėjo tiksliai nurodyti kur važiuoja, minėjo, jog suklaidino navigacija ir jie ieško nakvynės vietos, važiuoja į Rygą. Kiek vėliau jie sustabdė tą patį automobilį, kuris buvo pasislėpęs už pastato tame pačiame Dūkšto miestelyje. Automobilį vairavo J. B., su kuriuo bendravo rusų kalba.  

17.3.       Aplinkybę, kad minėti asmenys dieną prieš juos sulaikant buvo sustabdyti patikrinimui patvirtino ir patys nuteistieji bei šioje byloje liudytojais apklausti W. I. ir N. A. S.. Pažymima, kad nuteistasis J. B., kuris tuo metu vairavo automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su kuriuo rusų kalba bendravo liudytojas E. V., nuo pareigūnų slėpė jų buvimo minėtose apylinkėse tikslą – teigė, kad važiuoja į Rygą ar kad pasiklydo, nors iš tikrųjų, pagal bylos duomenis, jau tuo metu ieškojo neteisėtai sieną perėjusių asmenų, norėdami juos paimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu nuteistieji būtų norėję neteisėtai sieną perėjusius asmenis pristatyti pareigūnams (kaip jie teigė apylinkės teisme apklausos metu), apie tokius ketinimus būtų papasakoję juos sustabdžiusiems pareigūnams, nes juk neva pareigūnų pagalbos jiems ir reikėjo.

17.4.       Be to, nuteistasis B. H. net ir apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau tą dieną, kai buvo sustabdyti patikrinimui, suprato, jog jie ruošiasi vežti pabėgėlius. Dėl to labai supyko ir teigė, kad tame nedalyvaus, nes žino, kas už tai gresia. Tačiau nepaisant supratimo kur važiuos, sekančią dieną B. H., kartu su J. B. ir kitoje byloje nuteistais asmenimis, vis tiek vyko gabenti valstybės sieną perėjusių asmenų ir buvo sulaikyti gabendami migrantus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad abu nuteistieji suprato, jog kartu su W. I. ir N. A. S. važiuoja paimti ir gabenti neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų, šias aplinkybes sąmoningai slėpė nuo juos sustabdžiusių pareigūnų, dar dieną prieš įvykį tuo tikslu kurį laiką važinėjo po Dūkštų sen., Ignalinos raj. (ir buvo du kartus sustabdyti pareigūnų), o sekančią dieną (2021 m. spalio 21 d.), gavę informaciją apie neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų buvimo vietą, vėl važiavo juos pasitikti, paimti ir gabenti (lydėti) toliau. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, tokios aplinkybės rodo, kad nuteistieji suvokė savo veiksmų turinį, turėjo tikslą gabenti migrantus taip elgtis norėjo – tokie jų veiksmai atitinka tiesioginės tyčios turinį, kuris yra būtinas BK 292 straipsnio 1 dalies subjektyvusis požymis. Tokias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu net tris kartus duoti nuteistųjų parodymai, kai jie pripažino savo kaltę ir papasakojo apie savo nusikalstamus veiksmus.     

18.       Kiti byloje esantys duomenys, juos vertinant kartu su paminėtais nuteistųjų ir W. I. bei N. A. S. parodymais, kai jie pripažino savo kaltę, leidžia spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių buvimą nuteistųjų veiksmuose, bei taip pat kritiškai vertinti nuteistųjų parodymus, duotus apylinkės teismo posėdžio metu.

18.1.       2021 m. spalio 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyr. tyrėjos N. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021m. spalio 21 d. tikrinant Kriminalinės žvalgybos informaciją dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, kelyje Vilnius-Molėtai buvo stebimas Vilniaus miesto kryptimi judantis automobilis ,,Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėta, kad už minėto automobilio nesitraukdama iš paskos važiuoja transporto priemonė ,,Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Stebėti automobiliai apie 10.00 val. atvyko į Raugyklos gatvę. Iš automobilio ,,Audi Q7“ asmuo iškišęs ranką automobilio ,,Volvo V40“ vairuotojui parodė kur prisiparkuoti, o pats nuvažiavo šiek tiek toliau (t. 1, b. l. 8).

18.2.       Liudytoja N. G. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, kad gavusi kolegų prašymą padėti persekioti ir patikrinti automobilį „Audi Q7”, sėdo į automobilį ir išvažiavo link Utenos. Važiuojant Molėtų kryptimi, išvažiuojant iš Vilniaus, yra „Iki“ parduotuvė. Prie „Iki“ parduotuvės pastebėjo šį automobilį. Apsisuko ir toliau judėjo paskui šį automobilį, iš karto pastebėjo „Volvo“ automobilį, kuris važiavo paskui automobilį „Audi“, jo manevrai buvo tokie patys kaip „Audi“, jeigu „Audi“ lenkė, tai ir „Volvo“ lenkė. Jeigu „Audi“ automobilis pasirinko mažesnį greitį, kur buvo galima greičiau, tai „Volvo“ niekada neaplenkdavo. „Volvo“ automobilis visą laiką važiavo kartu ir labai ilgą atstumą, per visą Vilniaus miestą, visomis gatvėmis, visomis sankryžomis, jis judėjo vienas prie vieno kartu. Važiuojant Geležinio Vilko g. ir sukant į Jasinskio g., automobilis „Audi Q7“ pagreitino greitį ir suko į dešinę, „Volvo“ automobilis buvo atsilikęs. Po to automobilis „Audi Q7“ pristabdė. Aiškiai matėsi, kad jis pristabdė, kad sulauktų kol privažiuos kitas automobilis. Kai pastarasis prisiartino, jie pasuko kartu. Buvo priimtas sprendimas, jog kai du automobiliai sustos, tada atliks patikrinimą. Šiems automobiliams įvažiavus į Raugyklos gatvę, jie pradėjo parkuotis kairėje pusėje. Pirmas važiavęs „Audi Q7“ parkavosi į kairę. Vairuotojas parodė „Volvo“ ranka. Tą gestą suprato kaip „stok“. Tada „Volvo“ pristabdė, „Audi“ pravažiavo, parodė ranka į vietą, bet neprisiparkavo, o užleido. Ir „Volvo“ prisiparkavo būtent toje vietoje, kur parodė „Audi“ vairuotojas.

18.3.       Liudytoja G. K.-Š. teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu parodė, jog įvykio vietą formino Vilniaus mieste, Stepono gatvėje, o kas buvo Molėtuose, tai nežino. Gavus iš viršininko nurodymą vykti į įvykio vietą, atvyko į Stepono gatvę. Pirmiausia priėjo prie ,,Volvo“ automobilio, kur buvo lietuviški numeriai, ten sėdėjo vairuotojas ir keturi neleistini imigrantai. Pareigūnai, kurie vykdė sulaikymą, buvo netoliese. Šalia stovėjo automobilis „Audi Q7“, kurioje sėdėjo 3 vyrai. Kadangi sulaikymą vykdė pareigūnai, kurie nurodė, kad automobilis susijęs su įvykiu. Formino dokumentus ir Volvo, ir ,,Audi Q7“ automobilių. „Volvo“ automobilyje sėdėjo 4 neteisėti emigrantai. Automobilio bagažinėje buvo šlapi daiktai, purvini batai, tikėtina perėjo per valstybinę sieną neteisėtai su šlapiais drabužiais. Berods jie turėjo suklastotus dokumentus. „Audi Q7“ automobilyje lyg turėjo rezidento statusą.

18.4.       Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su kolege N. G. nuo Molėtų plento stebėjo visas atvažiuojančias mašinas, ieškojo „Audi Q7“. Automobilį pastebėjo sankryžoje į Riešę, iš karto apsisuko ir tada lydėjo paskui „Audi Q7“. Važiuojant buvo daug mašinų. Niekaip negalėjo priartėti prie „Audi“, tai viena mašina, tai kita, bet galų gale nepriartėjo per „Volvo“ automobilį. Jeigu „Audi“ važiavo antra juosta, tai iš paskos ir „Volvo“ važiavo. Stabdyti abu automobilius fiziškai neįmanoma, tai laukė kolegų pastiprinimo. Įsukus į Raugyklos  g., pirmas automobilis rodė aiškų ženklą per langą „Volvo“ automobiliui. Rodė kairiau sustoti. Rankos mostas buvo iš „Audi“ kairės, vairuotojo pusės. „Audi Q7“ sustojo šiek tiek tolėliau. Ir jų kolegos iš galo privažiavo, prieš ,,Audi Q7“ sustojo.

18.5.       Liudytojai M. Š. ir N. P. iš esmės nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir paminėti liudytojai. 

18.6.       Šie liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai persekiojo automobilius „Volvo V40“ ir „Audi Q7“, kurie akivaizdžiai važiavo kartu vienoje kolonoje, o šiems automobiliams atvykus į Raugyklos g., abiejų ekipažų nariai buvo sulaikyti nustačius, kad automobiliu „Volvo V40“ vyko neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys asmenys, o automobiliu „Audi Q7“ vyko trys vyrai, turintys teisę gyventi Europos Sąjungoje. Iš minėtų liudytojų parodymų galima spręsti, kad automobilis „Audi Q7“ ilgą laiką ir atstumą važiavo priekyje automobilio „Volvo V40“ ir tokiu būdu lydėjo minėtą paskui važiuojantį automobilį „Volvo V40“, tuo pačiu žvalgė vietovę, ar nėra teisėsaugos pareigūnų, taip sudarydamas sąlygas iš paskos važiuojančiam automobiliui netrukdomai neteisėtai gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 9 val. automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo neteisėtai gabenami užsieniečiai, vairavo N. A. S., kuris įvykio dienos išvakarėse, t. y. 2021 m. spalio 20 d. apie 18.30 val. buvo fiksuotas kaip automobilio „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, o šiame automobilyje buvo ir nuteistieji B. H. bei J. B. (t. 1, b. l. 12-13). Sekančią diena automobiliu „Volvo V40“ buvo vežami neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys ir valstybės sieną perėję asmenys, o, kaip minėta, kartu ilgą laiką ir atstumą automobilis „Audi Q7“, kurio ekipaže buvo nuteistieji, važiavo priekyje automobilio „Volvo V40“, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistieji tokiu būdu vykdė neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusių asmenų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kad vyko ne tuo pačiu automobiliu. Nors nuteistieji teigė, kad buvo norima gabenamus asmenis pristatyti į policijos įstaigą, tačiau tokia jų versija kelia pagrįstų abejonių visų pirma dėl to, kad visi asmenys iš karto vyko į viešbutį, kai pakeliui nuo migrantų paėmimo vietos iki viešbučio ir visai šalia viešbučio buvo įvairios policijos įstaigos, tačiau ten nebuvo nuvykta. Dar daugiau, juos sustabdžius pareigūnams, niekas net neketino perduoti pareigūnams migrantų, o vienas iš gabentojų (N. A. S.) net bandė bėgti nuo pareigūnų. Tokios aplinkybės patvirtina nuteistųjų, W. I. bei N. A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jie pripažino savo kaltę ir nurodė, jog migrantus ketino išgabenti į Vokietiją.

19.       Nuteistųjų gynėjo manymu, negalima teigti, jog nuteistieji kaip keleiviai važiuodami priekyje automobiliu „Audi Q7“, paskui kurį važiavo automobilis „Volvo V40“, kuriame buvo vežami neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys asmenys, atliko žvalgybą siekiant išvengti teisėsaugos pareigūnų. Be to, jie negali būti laikomi vykdytojais, nes neatliko jokių realių asmenų gabenimo veiksmų.  

19.1.       Apygardos teismas su tokiais gynėjo argumentais nesitinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų važiavimo priekyje kitu automobiliu paskirtis buvo keleriopa, be kita ko, ir žvalgyba, taip pat sudarymas sąlygų iš paskos važiuojančiam automobiliui netrukdomai neteisėtai gabenti migrantus. Nors gynėjas nurodo, jog nuteistųjų vaidmuo veikoje labiau atitinka padėjėją nei vykdytoją, tačiau su tokiu jų veiksmų vertinimu negalima sutikti. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis (BK 24 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, nuteistieji neįgyvendino nei vieno BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyto veiksmo. Teigti, jog važiuodami priekyje automobiliu „Audi Q7“ pastarieji šalino kliūtis, nėra pagrindo, kadangi neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantys asmenys važiavo iškart už jų, vienoje automobilių kolonoje, todėl nuteistieji neatliko jokių veiksmingų kliūčių šalinimo veiksmų. Teismų praktikoje (dažniausiai kontrabandos bylose) laikomasi pozicijos, kad asmuo laikomas bendravykdytoju, jeigu pastarasis veikia pagal bendrai sutartą nusikaltimo padarymo planą, suvokdamas, kad kartu su kitais asmenimis dalyvauja darant kontrabandą, ir siekdamas bendro rezultato – saugaus pergabenimo kontrabandos būdu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respublikos teritoriją, suprato ir žinojo savo vaidmenį, bendrais bruožais suvokė per valstybės sieną gabenamos medžiagos didelį kiekį, o sklandus medžiagos pergabenimas iš vienos valstybės į kitą buvo įmanomas tik su tuo susijusiems asmenims suderinus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022).

19.2.       Vertinant bendravykdytojo kontekstą nagrinėjamoje byloje, minėta teismų praktika taip pat yra aktuali. Šiuo atveju nuteistieji veikė pagal bendrai sutartą ir suderintą nusikaltimo padarymo modelį, vienu automobiliu buvo tiesiogiai vežami neteisėtai Lietuvoje esantys asmenys, kitu – važiuojančiu priekyje, buvo atliekamos kitos užduotys, tiesiogiai susiję su minėtų asmenų gabenimu: kelio krypties rodymas, žvalgyba, tokiu būdu užtikrinant sklandų asmenų gabenimą kitu automobiliu. Visais suderintais veiksmais buvo siekiama bendro rezultato – neteisėtai valstybės sieną perėjusių asmenų gabenimo iš vienos vietos į kitą. Nepaisant aplinkybės, kad nuteistieji nevairavo nei vieno iš automobilių, tačiau savo buvimu viename iš jų patys tiesiogiai dalyvavo valstybės sieną kirtusių asmenų gabenime ir buvo pasirengę esant būtinumui kiekvienam iš pareigūnų atlikti savo vaidmenį. Pavyzdžiui, nuteistojo J. B. pagalba pasireiškė vertimo užtikrinimu ir susikalbėjimu su pareigūnais, kurią jis sėkmingai suteikė dieną prieš sulaikymą, kai buvo sustabdyti patikrinimui. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistieji žinojo savo vaidmenį, suprato, jog už jų važiuoja neteisėtai Lietuvoje esantys asmenys, o savo buvimu viename iš automobilių tiesiogiai dalyvavo šio nusikaltimo vykdyme, todėl jų veiksmai atitinka vykdytojo požymius. Pažymima, kad sklandus minėtų neteisėtai Lietuvoje esančių asmenų gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įmanomas tik nuteistiesiems ir kitiems su šiuo gabenimu susijusiems asmenims suderinus veiksmus ir juos vykdant.

20.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu pripažindami savo kaltę ir duodami parodymus nebuvo nuoširdūs, o tokią poziciją pasirinko siekdami būti paleisti iš suėmimo. Be to, tarpusavyje visų asmenų parodymai ši esmės sutampa, jie buvo apklausti tomis pačiomis dienomis. Tokie skundo argumentai atmetami.

20.1.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, iš tikrųjų dauguma apklausų buvo atlikta, kai nuteistieji buvo suimti. Tačiau visos apklausos buvo atliktos laikantis BPK reikalavimų, jų metu dalyvavo nuteistųjų pasirinkti ar paskirti gynėjai, buvo užtikrintas tinkamas vertimas. Pastabų dėl apklausų atlikimo taisyklių nesilaikymo nebuvo užfiksuota, byloje nėra duomenų, kad nuteistųjų prisipažinimas buvo sąlygotas jų paleidimo iš suėmimo sprendimo. Priešingai, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad paskutinį kartą nuteistieji (kaip ir W. I. bei N. A. S.) buvo apklausti 2022 m. gegužės 20 d., t. y. po jų paleidimo iš suėmimo praėjus beveik 5 mėnesiams.

20.2.       Sutiktina su apeliantu, jog nuteistųjų bei W. I., N. A. S. apklausos yra panašios, kai kurie sakiniai tarpusavyje sutampa. Teisėjų kolegija neigiamai vertina tokią ikiteisminio tyrimo metu atliekamų apklausų praktiką (kai vienas po kito apklausiami asmenys, o jų parodymai rašomi naudojant anksčiau apklausto asmens protokolą), tačiau tokie baudžiamojo proceso pažeidimai nepripažįstami esminiais. Pažymima, kad po kiekvienu protokolu yra apklausto asmens ir jo gynėjo įrašas, kad su protokolu susipažino ir pastabų neturi, protokolą pasirašė jie, vertėjas ir tyrėja. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausta kaip liudytoja šias apklausas atlikusi tyrėja M. A., kuri patvirtino tuo metu buvusių įtariamųjų duotų parodymų turinį. Taigi nuteistųjų bei W. I., N. A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo priemonėmis ir tvarka. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų (be kita ko, W. I. ir N. A. S.) išsakytu kaltės pripažinimu ir atitinkamai tą poziciją patvirtinančiais jų parodymais.

21.       Įvertinus aptartus duomenis daroma išvada, kad nuteistieji, jau kurį laiką gyvendami Europos Sąjungoje ir turėdami galimybę atskirti teisėtą ir neteisėtą judėjimą tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių, turėjo imtis visų priemonių apie neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius asmenis pranešti pareigūnams (pranešant bendruoju pagalbos telefonu, nedelsiant nuvežant asmenis į artimiausią Valstybės sienos apsaugos tarnybos postą ar kitą įstaigą, arba kitokiu būdu), tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuteistieji tokių veiksmų nesiėmė. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog jie minėtų neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančių asmenų nesiekė nugabenti į atitinkamas valstybės institucijas, o juos sąmoningai neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

22.       Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog pabėgėlius gabenantys asmenys, taip pat kaip ir patys pabėgėliais, kurie prašosi prieglobsčio, negali būti baudžiami pagal baudžiamąjį įstatymą ir turi būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

23.       Ženevos konvencija ir 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolas (toliau – ir Protokolas) yra tarptautinio teisinio pabėgėlių apsaugos režimo kertiniai teisės aktai. Šių teisės aktų pagrindu buvo sutarta įkurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, grindžiamą visišku ir visa apimančiu Ženevos konvencijos ir Protokolo taikymu. Valstybės, Protokolo šalys, įsipareigojo taikyti Ženevos konvencijoje įtvirtintas garantijas trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka pirmiau minėtą pabėgėlio sąvoką ir toks taikymas neturi geografinių apribojimų (Protokolo 1 straipsnio 3 dalis). Iš įvairių Europos Sąjungos teisės aktų turinio matyti, jog taip pat yra siekiama kovoti su nelegalia imigracija, tačiau tai, kad migruoja ir Europos Sąjungos sienas kerta trečiosios šalies piliečiai, neturi būti laikoma grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Priešingai, 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (toliau – Direktyva 2003/86/EB) 8 punkte nurodyta, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pabėgėlių padėčiai, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias jiems ten normaliai gyventi. Taigi Europos Sąjungos valstybių kova su nelegalia migracija negali paneigti ar apriboti Ženevos konvencijoje įtvirtintos pabėgėlių apsaugos. Dar daugiau – tokia apsauga iš esmės nepriklauso nuo to, vidinė ar išorinė Europos Sąjungos siena yra neteisėtai kertama, tačiau didžiausias dėmesys turi būti skirtas išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju yra visos sąlygos taikyti ir ar gali būti taikomas Ženevos konvencijos 31 straipsnis.

24.       Ženevos konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susitariančiosios valstybės neskiria nuobaudų už neteisėtą įvažiavimą ar neteisėtą buvimą jų teritorijoje pabėgėliams, kurie, atvykę iš teritorijos, kur jų gyvybei ar laisvei grėsė 1 straipsnyje numatytas pavojus, įvažiuoja į šių valstybių teritoriją arba yra joje be leidimo, jeigu jie patys nedelsdami prisistato valdžios institucijoms ir išsamiai paaiškina savo neteisėtą įvažiavimą ar buvimą.

25.       Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkte numatyta, kad pabėgėlis yra asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 29 punkte nurodyta, kad viena iš pabėgėlio statuso suteikimo pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A skirsnį sąlygų yra priežastinis ryšys tarp persekiojimo priežasčių, t. y. rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei, ir persekiojimo veiksmų arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas.

26.       Teisė prašyti prieglobsčio, kai esi persekiojamas, yra viena iš svarbiausių teisių, įtvirtintų ir Europos Sąjungos lygmeniu. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Direktyva 2013/32/ES) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės užtikrina, kad tarptautinės apsaugos prašymai nebūtų nei atmetami, nei nenagrinėjami vien dėl to, kad jie nebuvo pateikti nedelsiant. Pagal tarptautinius standartus, kiekviena valstybė privalo suteikti užsieniečiams, prašantiems pabėgėlio statuso, bent minimalią apsaugą, kuri atitiktų žmogaus ekonominius bei socialinius poreikius.

27.       Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Tarptautinių ir Europos standartų apžvalgoje nurodyta, kad yra išaiškinta, jog „sąvoka „neteisėtas įvažiavimas“, inter alia, aprėpia atvykimą ar įvažiavimą naudojantis netikrais ar padirbtais dokumentais, naudojimąsi kitais apgaulės arba neteisėto atvykimo būdais, įskaitant atvykimą į valstybės teritoriją, padedant kontrabandininkams arba nelegaliems prekiautojams. Išaiškinta, jog pagrįsta baimė būti persekiojamam yra savaime laikoma pateisinama neteisėto atvykimo priežastimi. nebaudimo nuostata įtraukta pripažįstant, jog prieglobsčio prašytojų padėtis iš esmės skiriasi nuo eilinių migrantų padėties, nes aplinkybės gali versti pabėgėlį ar prieglobsčio prašytoją paliekant valstybę, kurioje kyla pavojus jo fiziniam saugumui arba laisvei, remtis suklastotais dokumentais.

28.       Taigi kontrabandininkų arba nelegalių prekiautojų pagalbos suteikimas patenkant į kitą valstybę atitinka Ženevos konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje numatytą „neteisėtą įvažiavimą“, kas reiškia, jog tie asmenys, kuriuos gabeno nuteistieji turi teisę gauti prieglobstį bei nebūti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Būtent dėl šių priežasčių minėtų asmenų atžvilgiu ikiteismini tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau pabrėžiama, kad Ženevos konvencijoje ir kituose su pabėgėlių apsauga susijusiuose tarptautiniuose teisės aktuose teisinė apsauga numatyta būtent neteisėtai sieną kertantiems asmenims, t. y. patiems pabėgėliams, o ne juos įvairiais būdais gabenantiems tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad teisinis imunitetas taikomas tikslingai tiems asmenims, kurie turi pagrindą prašytis prieglobsčio ir kuriems reikia pagalbos dėl realios grėsmės jų kilmės valstybėje. Tačiau tai savaime neleidžia spręsti, kad analogiška apsauga turi būti taikoma ir tiems, kurie yra visiškai saugūs, tačiau neretai už savo pagalbą pergabenant migrantus siekia gauti neteisėtų pajamų. Nustačius imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės tokiems asmenims, būtų iškreipta tarptautinių principų bei sutarčių esmė, suteikiant galimybę jiems nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės.  

29.       Pažymima, kad BK 291 ir 292 straipsniuose taip pat nėra numatyta išimčių, susijusių su migrantų gabentojų baudžiamąja atsakomybe. Pagal BK 291 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį atleidžiamas užsienietis, kuris neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. BK 292 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną, tačiau šiame straipsnyje nėra numatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, jeigu šis per valstybės sieną ar valstybės teritorijoje gabeno pabėgėlį ar prieglobsčio prašytoją. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. 

Dėl nuteistiesiems paskirtos bausmės dydžio

30.       Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

31.       Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie padeda paskirti teisingą bausmę, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, numatyti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat remiantis BK 61 straipsnio 1, 2 dalimi teismas įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę sušvelnina ar sugriežtina tokiu atveju, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

32.       J. B. ir B. H. padarė apysunkį nusikaltimą – Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno neteisėtai Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius užsieniečius, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas, materiali žala nepadaryta, tačiau veika yra formali, todėl padariniai kvalifikavimui reikšmės neturi. J. B. ir B. H. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas skirdamas bausmes teisingai atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius J. B. ir B. H. asmenybes – visi yra darbingo amžiaus, Lietuvos Respublikoje neteisti ir nebausti administracine tvarka, dirbantys, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

33.       Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino J. B. ir B. H. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tinkamai argumentavo paskiriamos bausmės rūšį ir dydį. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad įvertinus byloje esančias aplinkybes ir duomenis, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. B. ir B. H. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas 174 MGL ir būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

34.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu nuteistųjų J. B. ir B. H. veiką kvalifikavo tinkamai, veika atitinka BK 292 straipsnio 1 dalies sudėties požymius. Apylinkės teismas parinko teisingą, proporcingą ir tinkamo dydžio baudos bausmę nutiestiems J. B. ir B. H., todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

        atmesti nuteistųjų J. B. ir B. H. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinį skundą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                 Marijus Kursevičius

 

 

Valerij Lauš

 

 

Darius Pranka