Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-121-2013].doc
Bylos nr.: 2-121/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
DnB bankas 112029270 Ieškovas
Kooperatinė bendrovė "Baltijos agrogrupė" 300610120 trečiasis asmuo
"Pajūrio administratorių agentūra" 142037159 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-121/2013

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00361-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1407-163/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovams B. V., V. V., A. M., S. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti kooperatinė bendrovė „Baltijos agrogrupė“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams B.V., V. V., A. M., S. V., kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt) sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu). Nurodo, kad ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo atveju, yra grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo, nes ieškinio suma yra didelė. Be to, atsakovai jau ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu, nereagavo į ieškovo raštą, raginantį padengti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovo nuomone, kyla pagrįstų įtarimų, kad atsakovai gali bandyti perleisti ar paslėpti turtą, siekdami išvengti prievolių ieškovui įvykdymo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino:

- areštavo atsakovui B. V. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose, bei turtines teises, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (leidžiant piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu).

- areštavo atsakovei V. V. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose, bei turtines teises, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (leidžiant piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu).

- areštavo atsakovui S. V. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose, bei turtines teises, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (leidžiant piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu).

- areštavo atsakovui A. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose, bei turtines teises, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt.), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą (leidžiant piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu).

Teismas nustatė, kad tarp šalių kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma yra didelė, atsakovai ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu, nors ieškovo 2010 m. birželio 8 d. raštu buvo paraginti padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsakovai gali perleisti ar kitaip apsunkinti turtą, dėl ko galimai pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas būsimo teismo procesinio sprendimo vykdymas. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose, bei turtines teises (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 2 d.).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovas A. M. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl atsakovo A. M. (b.l. 61-63). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė iš esmės atsižvelgdamas tik į reikalavimo dydį, kas nėra pagrįsta ir teisėta. Apelianto teigimu, reikalavimo sumos nurodymas yra išimtinai ieškovo prerogatyva, todėl nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių (ieškinio tikėtinumo, atsakovo turtinės padėties, įrodymų apie ketinimą perleisti turtą tretiesiems asmenims ir pan.) apelianto teisės gali būti nepagrįstai apribotos vien tik kreditoriaus vienašališkai pareikšto turtinio reikalavimo pagrindu, kas būtų ne tik neteisėta, bet ir neprotinga.
  2. Ieškovo argumentai, kad apeliantas vengs vykdyti teismo sprendimą, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, o paremti vien tik ieškovo deklaratyviais teiginiais. Apeliantas pažymi, kad jis „vengia“ vykdyti prievolę todėl, kad dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo yra kilęs ginčas.

 

Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškovas ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, bei pateikė išsamius rašytinius įrodymus, dėl to preliminariai vertinant ieškovas pateikė teisiškai pagrįstą ir tinkamai motyvuotą ieškinį, taigi, egzistuoja tikimybė dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo. Teismas, tik prima facie įsitikinęs ieškinio pagrįstumu, vertino faktinius duomenis (aplinkybes), leidžiančius manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti ar išvis pasidarytų neįmanomas.
  2. Byloje nėra ginčo, jog rizika dėl teismo sprendimo įvykdymo kyla dėl to, jog ieškinio suma yra didelė. Be to, apeliantas, o ne ieškovas turi teisę patiekti įrodymus ir paneigti, jog reikalavimo suma jo atžvilgiu pagal turimo turto vertę, pajamas ar turimus įsipareigojimus, nėra didelė. Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog įvertinus jo finansines galimybes, ieškinio suma jo atžvilgiu būtų nedidelė.
  3. Aplinkybės, jog byloje nėra įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad apeliantas perleidžia ar ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovas neturi įrodyti, jog apeliantas neabejotinai perleidžia ar ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apelianto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kita vertus, prezumpcija, kad ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atsakovas gali paneigti šią prezumpciją (taip pat ir paduodamas atskirąjį skundą), pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas AB DNB bankas pareiškė ieškinį atsakovams, tarp jų ir apeliantui, dėl skolos priteisimo, prašydamas priteisti 93 064,81 EUR (ekvivalentas 321 334,17 Lt) sumą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę (ypač pareikšta fiziniams asmenims) paprastai laikytina didele, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog ji gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip jau yra minėta bei pagrįstai atskirajame skunde nurodo apeliantas, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar apelianto turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu ne tik nepateikė teismui duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kitą turtą, gaunamas pajamas ar turimas pinigines lėšas, bet šiuo aspektu nieko ir nenurodė. Todėl neturint duomenų apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį turtą, nėra pagrindo spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra stabili ir gera, o pareikšto ieškinio suma jam nėra didelė.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovas nepateikė, o teismas nevertino kitų reikšmingų aplinkybių (ieškinio tikėtinumo, atsakovo turtinės padėties, įrodymų apie ketinimą perleisti turtą tretiesiems asmenims ir pan.). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, minimaliomis sąnaudomis (CPK 3 str. 1 d.). Todėl apeliantų turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui, nes būtent apeliantai, siekdami įrodyti savo mokumą, taigi, išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010). Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teismų praktiką bei į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą. Ieškovas nurodė ieškinyje savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Todėl šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, tai atliekama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad apeliantas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje nėra faktinių duomenų apie apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, bet būtinybę areštuoti apelianto turtą pagrindžia tai, kad jam yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantui nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jis nuspręstų taip pasielgti. Tokiu atveju, jei apelianto disponavimo turtu teisė nebus apribota, išliks teorinė galimybė ateityje apsunkinti ar padaryti neįmanomą įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1327/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                        Audronė Jarackaitė

 

                                                                      Nijolė Piškinaitė

 

                                                                      Alvydas Poškus


Paminėta tekste:
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • 2-447/2009
  • 2-905/2009
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • 2-25/2010
  • 2-652/2010
  • 2-535/2010
  • 2-1327/2010