Civilinė byla Nr. e2S-390-856/2016
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01421-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.5; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. Š., K. P., suinteresuoto asmens L. V. atskiruosius skundus bei pareiškėjų E. V. ir E. V. bei suinteresuoto asmens R. V. pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-96-237/2016, kuria pareiškimas netenkintas.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Pareiškėjai E. V., I. Š., K. P., E. V., D. V. pareiškimu ir patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimui E. V., I. Š., K. P., E. V., D. V., pripažinti E. V., I. Š., K. P. ir E. V. pareiškimus dėl atsisakymo priimti palikimą niekiniais sandoriais.
- Pareiškėjai nurodė, kad B. B. V. mirties momentui pareiškėja L. V. buvo nepilnametė (15 m.), o R. V. buvo jau pilnametis (19 m.). Vykdydamas mamos valią visus dokumentus tvarkė ir valdė žemę pareiškėjas R. V.. Tačiau neturėdamas teisinių žinių ir gyvenimiškos patirties, paveldėjimo proceso neužbaigė įregistruodamas paveldėtą turtą savo ir sesers vardu. Kadangi R. V. ir L. V. priėmė palikimą pradėdami faktiškai valdyti ir rūpindamiesi žemės sklypu kaip savu, tai jie kreipėsi į teismą, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. pripažintų, kad palikėjos B. B. V. palikimą priėmė L. V. ir R. V., pradėję faktiškai valdyti ir naudotis juo. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V. ir R. V. po mamos B. B. V. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti. Buvo užvesta paveldėjimo byla pas notarę K. Š., kuri pareikalavo, kad pareiškėjai, kaip paveldėtojai, jei nori, kad palikimas atitektų L. V. ir R. V., parašytų atsisakymus į palikimą. Neturėdami teisinio išsilavinimo jie įvykdė notarės reikalavimą ir parašė pareiškimus dėl palikimo atsisakymo. Pareiškėjai nori kuo didesne apimtimi realizuoti mamos norą, kad jos žemė atitektų L. V. ir R. V.. Terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes pareiškėjai buvo pagrįstai įsitikinę, kad visas mamos turtas bus paveldėtas L. V. ir R. V.. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B. po B. B. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjų kaltės, o dėl priežasčių, susijusių su mamos išreikšta valia ir neturint teisinio raštingumo.
- Pareiškėjai teismo prašo atsisakymus į palikimą pripažinti niekiniais sandoriais, kaip išreikštais praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, bei kaip vienašalį sandorį, neatitinkantį jų tikrosios valios dėl suklydimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą atmetė, iš pareiškėjų priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.
- Teismas nurodė, kad pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Pareiškėjai prašo atnaujinti palikimo priėmimo terminą tam, kad galėtų gautą žemės dalį atiduoti L. V. ir R. V., tokia sąlyga prieštarauja nurodytai imperatyviajai teisės normai.
6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog nuo pat palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, todėl nesant jokių realiai sutrukdžiusių kliūčių kreiptis pareiškėjams į notarą dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių nustatytą laikotarpį, reiškia, kad pareiškėjai nepareiškė noro priimti palikimą. Nuo pareiškėjų mamos mirties praėjo daugiau kaip 12 metų. Teismas nelaikė svarbia priežastimi pareiškėjų aiškinimo, kad nesikreipė norėdami turtą palikti kitiems šeimos nariams, t. y. L. V. ir R. V., nurodydamas, jog mamos išreikštos valios žemę palikti L. V. ir R. V., pareiškėjai taip pat neįrodė.
7. Teismas nurodė, kad jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai, jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais jų negaliojimo pagrindais. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai yra nuginčijami sandoriai, jie gali būti pripažinti negaliojančiais pagal klydusios šalies ieškinį (LR CK 1.90 str.). Kokia buvo pareiškėjų, pateikusių pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo, valia, gali būti nustatyta tik ginčijant sudarytus sandorius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjai I. Š. ir K. P. prašo panaikinti Raseinių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Kreipdamiesi į teismą pareiškėjai nurodė, kad neturėdami teisinio išsilavinimo vykdė notarės reikalavimą ir parašė pareiškimus dėl palikimo atsisakymo. Tai nebuvo tikroji pareiškėjų valia, o tik notarės nurodymas, kurį formaliai įvykdė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad rašytinių pareiškimų pateikimas notarei yra tikroji pareiškėjų valia.
8.2. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl septynių asmenų paaiškinimai šioje byloje nėra įrodymai, o vienintelės E. B. paaiškinimas, kad ji nežinojo mamos noro žemės sklypą palikti L. V. ir R. V., yra įrodymas. Teismas netinkamai vertino įrodymus bei nepateikė įrodymų vertinimo motyvų.
8.3. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai, todėl neaišku, kieno teises gindamas teismas apribojo pareiškėjų teises, kurios nepažeidžia niekieno interesų.
8.4. Teismas parengiamojo teismo posėdžio metu turi pasiūlyti šalims pasiekti priimtiną abiems šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Šioje byloje teismas nevykdė šios numatytos procesinės funkcijos, nepasiūlė dalyvaujantiems asmenims susitarti dėl palikimo priėmimo, tokiu būdu teismas pažeidė proceso dalyvių procesines teises.
8.5. D. V. nepateikė notarei atsisakymo priimti palikimą, todėl, anot teismo, jis neišreiškė valios atsisakyti palikimo. Teismas nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl atsisakė tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą palikimo priėmimui. Šio pareiškėjo atžvilgiu teismo atsisakymas tenkinti jo prašymą yra visiškai nemotyvuotas.
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. V. prašo panaikinti Raseinių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų pareiškimą tenkinti.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad visi paveldėtojai sutinka atnaujinti terminą, ir visi sutinka paveldėti mamos palikimą, tačiau teismas nusprendė priešingai, nesivadovaudamas protingumo ir teisingumo principais.
9.2. Užvedus paveldėjimo bylą, notarė pareikalavo, kad kiti įpėdiniai parašytų atsisakymus. Taigi, pareiškėjai įvykdė notarės reikalavimą tik formaliai, tačiau ne tokia buvo jų tikroji valia ir tikslas, todėl pareiškimus dėl atsisakymo priimti palikimą būtina pripažinti niekiniais sandoriais, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų.
9.3. D. V. nepateikė notarei atsisakymo priimti palikimą, todėl, anot teismo, jis neišreiškė valios atsisakyti palikimo. Teismas nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl atsisakė tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą.
9.4. Teismas neįsigilino į pareiškėjų tikslus, formaliai nagrinėjo bylą, nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių ir priėmė neteisingą sprendimą.
10. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų E. V., E. V. ir R. V. mano, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir pareiškėjų skundas patenkintas.
11. Nurodė, kad teismas nesiaiškino tikrosios pareiškėjų valios, netinkamai aiškino ir vertino materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė pagrindinius civilinės teisės principus, bylos dalyvių procesines teises, neatsižvelgė į teisinius bylos argumentus bei suformuotą naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tuo priimdamas neteisingą nutartį, kuri neteisėtai ir nepagrįstai apribojo pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų teises.
12. Atsiliepimu į L. V. atskirąjį skundą pareiškėjai K. P. ir I. Š. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kad yra praleistas terminas palikimo priėmimui ir dėl kokių priežasčių jis yra praleistas, mamos palikimą priėmę L. V., R. V. ir E. B. sutinka, kad pareiškėjai priimtų palikimą.
13. Atsiliepimu į pareiškėjų skundus suinteresuotas asmuo L. V. sutinka su atskiraisiais skundais, todėl prašo juos tenkinti, nes visi paveldėtojai sutinka atnaujinti terminą palikimui priimti, visiškai nesvarbios termino praleidimo priežastys. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
14. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
15. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2003 m. (duomenys neskelbtini) B. B. Visockienei mirus, liko ½ dalis 11,89 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, prieš pat mirtį B. B. V. išreiškė norą jai priklausančią žemę palikti sūnui R. V. ir dukrai L. V.. Pareiškėjai, norėdami paveldėti mamos turtą, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2003-12-28, turėjo notarui paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau nė vienas pareiškėjų to nepadarė. Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V. ir R. V. po mamos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti (civ. byla Nr. 2-369-476/2014), o Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. B. po B. B. V. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (c. b. Nr. 2-59-674/2015). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai išreiškė valią nepriimti po mamos mirties likusį nekilnojamąjį turtą, o 2015 m. kovo mėnesį parašė pareiškimus dėl atsisakymo nuo palikimo.
16. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nurodo, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl jų kaltės, o dėl priežasčių, susijusių su mamos išreikšta valia ir pareiškėjams neturint teisinio raštingumo, o priėmę savo palikimo dalį, galės laisvai disponuoti ir perleisti ją L. V. ir R. V.. Kaip jau minėta aukščiau, terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Priešingai, pareiškėjai nesiekė priimti po jų mamos mirties likusį nekilnojamąjį turtą, norėdami šį turtą palikti L. V. ir R. V., o į teismą kreipėsi tik po to, kai Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. B. po B. B. V. mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų aiškinimas, jog turtą norėjo palikti artimiems šeimos nariams, nelaikytinas svarbia priežastimi. Nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo. Pareiškėjai prašė atnaujinti palikimo priėmimo terminą tam, kad galėtų paveldėtą žemės dalį atiduoti L. V. ir R. V., tačiau CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų išreikšta sąlyga prieštarauja minėtai imperatyviai teisės normai.
17. Pareiškėjai nurodo, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai, tačiau teismas netenkino pareiškėjų prašymo, tuo apribodamas jų teises. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjų argumentais nesutinka.
18. CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Iš bylos duomenų matyti, kad E. V., E. V., K. P. ir I. Š. 2015 m. kovo mėnesį pareiškimais dėl atsisakymo nuo palikimo pareiškė, kad po B. B. V. mirties palikimo dalies, priklausančios jiems pagal įstatymą, nepriėmė ir palikimo dalies gauti nenori. Pareiškimuose dėl atsisakymo nuo palikimo nurodyta, kad pareiškėjams tekstas perskaitytas, jų suprastas, teisinės pasekmės išaiškintos. Pareiškime teismui pareiškėjai reiškė reikalavimą pripažinti E. V., I. Š., K. P. ir E. V. pareiškimus dėl atsisakymo priimti palikimą niekiniais sandoriais, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, jog pareiškėjai reikalavimą dėl sandorių nuginčijimo turi reikšti ginčo teisenos tvarka. Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais (LAT 2009 m. birželio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-206/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakymai nuo palikimo turi būti nuginčyti kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka. Pareiškėjai nurodo, kad šalių ginčui turėtų būti taikoma CK 5.57 1 d. straipsnio norma, numatanti, jog palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai klaidingai cituoja šią teisės normą, nes ši teisės norma nurodo, jog esant visų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimui palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus terminui nesikreipiant į teismą, t. y. kreipiantis į notarą. Vis dėl to, teismo manymu, esant nenuginčytiems pareiškėjų atsisakymams nuo palikimo, nagrinėjamu atveju CK 5.57 straipsnio 1 dalies norma negali būti taikoma.
19. Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepasiūlė dalyvaujantiems asmenims susitarti dėl palikimo priėmimo ir sudaryti taikos sutartį, tokiu būdu pažeidė proceso dalyvių procesines teises.
20. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 159 straipsnio 1 dalimi, 231 straipsniu, teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. CPK 135 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad ieškinyje (pareiškime) turi būti nurodoma ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.
21. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjai nei pareiškime, nei patikslintame pareiškime, reikšdami reikalavimus dėl termino atnaujinimo ir sandorių pripažinimo niekiniais, neišreiškė nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nenurodė, jog byla galėtų būti išspręsta taikiai, todėl darytina išvada, kad nereiškė noro ginčą išspręsti taikiai. Iš 2016-01-28 teismo posėdžio protokolo garso įrašo taip pat matyti, kad nei pareiškėjų atstovė I. M., atstovavusi juos pirmosios instancijos teisme, nei suinteresuotas asmuo E. B. nepateikė teismui jokių prašymų, neišreiškė noro bylą baigti taikiai, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo šalių susitaikymui, nepateikė teismui taikos sutarties projekto ir neprašė jo tvirtinti, todėl nesutiktina su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, kad teismas, nepasiūlydamas taikiai susitarti dėl palikimo, pažeidė proceso dalyvių teises.
22. Pareiškėjai nurodo, kad D. V. nepateikė notarei atsisakymo priimti palikimą, todėl, anot teismo, jis neišreiškė valios atsisakyti palikimo, o teismas nutartyje nepateikė jokių motyvų, kodėl atsisakė tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą.
23. Iš teismo nutarties motyvų matyti, kad pareiškėjų, tame tarpe ir D. V., prašymo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pirmosios instancijos teismas netenkino. Raseinių rajono apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai kokiu nors būdu būtų išreiškę valią priimti palikimą ar būtų objektyvios priežastys, dėl kurių jie negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, bylos duomenimis jie elgėsi priešingai, pareiškėjai taip pat neįrodė kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, iš nurodytų teismo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo, pasisakė apskritai dėl visų pareiškėjų, tame tarpe ir dėl D. V., atskirai jo neišskirdamas vien todėl, kad jis notarui nepateikė atsisakymo nuo palikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog D. V. nėra atsisakęs palikimo, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, sprendime nurodė nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus įrodymus, įvertintus pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teismas vertino ne tik E. B., bet ir pareiškėjų pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, o tai, kad nutartyje kiekvienas įrodymas nebuvo aptartas atskirai, neteikia pagrindo pripažinti įrodymų vertinimo taisykles pažeistomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo įrodymų vertinimo laikytinas nepagrįstu.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, jog Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis yra teisiškai pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirieji skundai bei pareiškimas dėl prisidėjimo prie atskirųjų skundų atmetami kaip nepagrįsti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė