Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1225-530/2014
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00845-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. surašytas dėl to, kad jis 2014-08-10 apie 10 val. 50 min. Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas neblaivus (nustatytas 2,54 promilės girtumas), vairavo transporto priemonę SCAM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, vairuotojo pažymėjimo ir draudimo dokumentų. Tokiais veiksmais A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutarimu pripažino A. J. padarius administracinį teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. ir už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., pritaikęs ATPK 301 str. nuostatas, A. J. skyrė administracinę nuobaudą – 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. – skyrė administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas administracines nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, A. J. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2014-10-14 nutarimą ir A. J. paskirti ATPK 126 str. 4 d. sankcijos ribose numatytą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde nurodo, kad teismas ATPK 301 str. nuostatas taikė nepagrįstai, nes byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų galima jam skirti mažesnę nei sankcijoje nuobaudą. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Aplinkybės, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, KET pažeidimą padarė pirmą kartą. gali būti vertinamos individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose, tačiau ne pakankamomis aplinkybėmis taikyti ATPK 301 str. Apeliantas nurodo, kad A. J. pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą, kas pagal ATPK 32 str. 5 p. pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Nurodo, kad A. J. padarė vieną iš pavojingiausių KET, pažeidimas padarytas sąmoningai, toks elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, pažeidėjas privalo suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių būvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.
Atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo dėl A. J. padarytų administracinių teisės pažeidimų kvalifikacijos ir jo kaltės nėra, skunde keliamas tik pagal ATPK 126 str. 4 d. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu A. J. už ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirdamas mažesnę nei sankcijoje numatytos privalomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, vertino tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad metų bėgyje jam paskirta administracinė nuobauda už tos pačios rūšies pažeidimą, tačiau nurodė, jog šis pažeidimas, t.y. greičio viršijimas, nelaikytinas šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kad dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kad tiesioginiam jo užimamų pareigų atlikimui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, kas užtikrina ne tik jo pragyvenimą, šeimos išlaikymą, bet ir galimybę suteikti darbo įmonės darbuotojams. Teismas pripažino, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J. taikant įstatymo išimtį, numatytą ATPK 301 str., jam paskiriant mažesnį specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei numatytas ATPK 126 str. 4 d. šios nuobaudos minimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, į kuriuos buvo atsižvelgta skiriant A. J. administracinę nuobaudą, sprendžia, kad skundžiamame nutarime aptartos aplinkybės nėra ypatingos ir išimtinės, leidžiančios pažeidėjui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytoji inkriminuoto pažeidimo sankcijoje. Pažymėtina, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką, asmeniui, kuriam nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paprastai netaikomos ATPK 301 str. nuostatos, į ką šiuo atveju teismas taip pat turėjo atsižvelgti, o tai, kad metų bėgyje administracinė nuobauda pažeidėjui paskirta už pažeidimas, kuris nelaikytinas šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, teismas galėjo vertinti tik sprendžiant dėl nuobaudos dydžio paskyrimo sankcijos ribose.
Apylinkės teismo nutarime nurodyta aplinkybė, kad pažeidėjas dirba, o teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti – negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, dėl kurios veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Tai, kad nubaustajam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina pagal darbo pobūdį, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės nuobaudos neskyrimo klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi itin nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. A. J. nubaustas už vairavimą esant vidutiniams girtumo laipsniui ( jam byloje nustatytas sunkus girtumas – 2,54 prom., tačiau įvertinus alkotesterio rodmenų galimą paklaidą pažeidėjo naudai, Institucija skunde nurodo jo neblaivumą – 2,49, t.y. vidutinio laipsnio), kuris akivaizdu yra artimas sunkiam girtumo laipsniui. Jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors pažeidėjas nurodė, kad toks jo elgesys nebuvo pavojingas, nes transporto priemonę - keturratį vairavo ne gatvėje, o laukuose, tačiau vertinant padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, teismas analizuoja ne pažeidėjo elgesį konkrečioje situacijoje ir tuo metu susiklosčiusias aplinkybes, tačiau apskritai jo požiūrį, suvokimą ir prieštaraujantį nustatytoms taisyklėms elgesį. Pažeidėjas, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir parodo jo elgesio pavojingumą ir neatsakingumą. Taigi, A. J. padarė šiurkštų pažeidimą, kuris priskiriamas prie tyčinių, padaromų sąmoningai, suvokiant savo elgesio neteisėtumą, todėl dvigubai švelnesnės nei numato sankcijos minimumas papildomos nuobaudos jam paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik įstatymo reikalavimų, bet ir administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.) ir ja siekiama prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad už tokio pobūdžio pažeidimus įstatymo leidėjas, įvertinęs pažeidimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas – tiek piniginę baudą, tiek atitinkamą privalomos specialiosios teisės atėmimo terminą nuo dvejų iki trejų metų.
Taigi, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013 ir kt.). Tuo pagrindu skundžiamas nutarimas keistinas ir A. J. skiriama sankcijos ribose numatyta privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Byloje nustatyta viena A. J. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau įvertinus kitas aplinkybes, kad pažeidimas padarinių nesukėlė bei išimtinai teigiamą pažeidėjo asmenybę - dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, anksčiau už analogiškus teisės pažeidimus – vairavimą neblaiviam, baustas nebuvo, aukštesnysis teismas laiko, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus pažeidėjui minimalų ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos terminą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą dvejiems metams.
Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimą pakeisti ir A. J.
už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems ) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., už 126 str. 4 d., ir 124¹ str. 7 d. pažeidimų padarymą paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir A. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2200 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Giačaitė