Bylos  Nr. II-43-506/2018

Proceso Nr. 4-68-3-03320-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: 21.8.6.; 21.10.3.; 21.10.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui A. R., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus (toliau ir – institucija) atstovui Laimonui Pradkeliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 72 straipsnio 1 dalį ir nubaustas įspėjimu.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Laimonas Pradkelis 2017-11-28 nutarimu  Nr. 12ANN-131727632-17 A. R. nubaudė įspėjimu už ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą konstatavęs, kad A. R. 2017-10-08 nuo 12.00 val. iki 16.00 val. prekybos centre „Ozas“ mažamečio A. E. H., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, akivaizdoje garsiai šaukė, rėkė, necenzūriniais žodžiais užgauliojo mažamečio motiną, tėvą ir senelę; motinai bandant mobiliuoju telefonu įrašyti A. R. veiksmus, šis ranka trenkė jai per rankas ir alkūne kliudė mažametį A. E. H., užgaudamas vaiko šlaunį; tokiais veiksmais A. R. neužtikrino mažamečio teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi, neapsaugojo jo nuo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

A. R. pateikė  teismui  skundą dėl šio nutarimo, nurodydamas, kad jis nusižengimo nepadarė. Anot pareiškėjo, susitikime 2017-10-08 mažamečio tėvas nedalyvavo, apie tai nutarime nurodyta klaidingai. Jis nerėkė, nešaukė, nevartojo necenzūrinių žodžių girdint mažamečiui. Vaiko motina jį įžeidė, ir jis negarsiai jai pasakė vieną nelietuvišką žodį. Tuo metu vaikas buvo nuo jo ir motinos 10 metrų atstumu. Per rankas vaiko motinai nesudavė. Vaiko motina, siekdama apriboti jo galimybę bendrauti su anūku A., pranešė policijai, kad jis būtų nubaustas. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą  ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą nutarimą priėmusi institucija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, o A. R. kaltė nustatyta remiantis liudytojų parodymais, į bylą pateiktais garso ir vaizdo įrašais.

A. R. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato ribas teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, todėl šiuo atveju patikrintinas tik institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas konstatuoja, kad  pareiškėjo A. R. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto  ANK 72 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes nusižengimą patvirtina bylos įrodymų visuma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, kad nurodytu laiku susitiko prekybos centre su anūku A. E. H., pastarąjį į susitikimą atlydėjo vaiko motina, o jo dukra, A. R., nes jam teismo sprendimu leista bendrauti su anūku 4 valandas dalyvaujant motinai. Su A. R. kartu atėjo ir jos motina, moterys nuo susitikimo pradžios jį provokavo konfliktui, kalbėjo pakeltu tonu, jo dukters motina grasino kviesti policiją. Jis pats kalbėjo nepakeltu tonu, nieko neįžeidinėjo, nešaukė ir nerėkė, nors viso susitikimo metu jos vaikščiojo labai arti ir neleido jam bendrauti su anūku. Dukrai pasakė vieną frazę su necenzūriniu žodžiu, tačiau anūkas tuo metu buvo toli nuo jų, jokių kitų žmonių šalia taip pat nebuvo, jo žodžių, išskyrus dukrą, niekas negirdėjo. Tą frazę pasakė dėl to, kad jį patį dukra pavadino smirdančiu. Smurto nevartojo, tačiau, kadangi dukra telefonu jį filmavo, telefoną kišo jam prie veido, jis pastūmė jos ranką. Pareiškėjas pateikė pridėti prie bylos skaitmeninę laikmeną, kuri, jo nuomone, patvirtina, kad anūko akivaizdoje jis elgėsi tinkamai.

Institucijos atstovas paaiškino, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir prašė skundą atmesti.

Byloje yra rašytiniai A. R. paaiškinimai (12, 13 b. l.), iš kurių matyti, kad nutarime nurodytu laiku ji kartu su savo motina R. B. į 4 valandų susitikimą su seneliu A. R. atlydėjo mažametį sūnų A.. Vos prasidėjus susitikimui A. R. vaiko akivaizdoje ją šmeižė, sakė, kad ji Italijoje už pinigus linksmino vyrus, prieš ją vartojo nederamus žodžius, taip pat šmeižė jos vyrą, A. tėvą, į prašymus nusiraminti nereagavo; kai ji pabandė susitikimo pabaigoje įrašyti telefone A. R. bendravimo būdą, jis trenkė du kartus jai per rankas, sumušdamas ir A. šlaunį, nes sūnus sėdėjo jai ant kelių.

Teismas, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus ir susipažinęs su byla, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti skundą. Policijos pateikti garso ir vaizdo įrašai objektyviai patvirtina, kad A. R., atvykęs į susitikimą su anūku, susitikimo laiką naudojo netinkamai – jis klausinėjo anūką apie tai, ką vaiko motina pasakoja ir kalba apie pareiškėją, prašė jam į ausį pakartoti motinos žodžius, vaikui girdint pakeltu tonu priekaištavo A. R. dėl jos elgesio, aiškino, kokių veiksmų dukra turi imtis prieš jį, jei mano, kad jis atlieka nederamus ar net baustinus veiksmus. Net iš trumpalaikių garso ir vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad A. toks bendravimas nebuvo malonus, jis mėgino nukreipti senelio dėmesį į žaidimus, tačiau A. R. tebesikalbėjo daugiausia su A. R., sudarydamas aiškiai nepalankias vaikui buvimo kartu ir bendravimo sąlygas. Šią aplinkybę patvirtina ir paties A. R. pateiktoje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuotas vaizdas ir garsas. Įrašuose nėra girdimas A. R. pavartotas necenzūrinis žodis, tačiau šio pasakymo neneigia jis pats tiek rašytiniame paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje. Sprendžiant iš to, kad įrašai patvirtina, jog A. nuolat buvo netoli senelio ir motinos, yra objektyvus pagrindas teigti, jog jis galėjo girdėti ir A. R. pasakytą keiksmažodį. Tačiau teismas šiuo atveju daro išvadą, kad ne paties keiksmažodžio pavartojimas, nepaisant, ar vaikas jį girdėjo, ar ne, yra pagrindas nusižengimo sudėčiai konstatuoti, o vertina, kad visa susitikimo atmosfera buvo tokia įtempta, jog teismo sprendimu nustatytas susitikimo su mažamečiu anūku laikas buvo naudojamas aiškiai ne vaiko interesais, o asmeninių A. R. pretenzijų ir nepasitenkinimo dukrai išsakymui, jos menkinimui prieš vaiką, ir tokie A. R. veiksmai atitinka ANK 72 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardintą kitokios vaiko teises pažeidžiančios veikos sampratą. 

Atkreiptinas dėmesys, kad nutarime nurodytas kaip nustatytas toks A. R. veiksmas, jog jis užgavo mažamečio šlaunį. Ši aplinkybė, išskyrus A. R. paaiškinimą, nėra patvirtinta kitais duomenimis, A. R. tą neigia, šiai aplinkybei įrodyti jokie tyrimo veiksmai atlikti nebuvo, todėl, vertindamas abejones patraukto atsakomybėn asmens naudai, teismas šalina iš administracinio kaltinimo šią aplinkybę.

Taip pat nesutiktina su nutarime nurodytais teiginiais, jog A. R. „neužtikrino mažamečio A. E. H. teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi, neapsaugojo jo nuo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio“. Teismas konstatuoja, kad visapusiškas ir harmoningas vystymasis bei apsaugojimas nuo žalingos socialinės aplinkos poveikio yra ilgalaikis ir tęstinis procesas, kuris turi būti tiriamas ir įrodinėjamas platesniame kontekste, todėl vienkartinis netinkamas A. R. elgesys vieno susitikimo su anūku metu negali būti vertinamas kaip nurodyta nutarime, ir šie teiginiai nelaikytini įrodytais.

Aukščiau paminėtų aplinkybių pašalinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad išaiškintų faktinių aplinkybių nepakanka pareiškėjo administracinei atsakomybei konstatuoti. Išnagrinėjęs skundą, teismas daro išvadą, kad A. R. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 72 straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas, jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

n u t a r i a :

A. R. skundo  netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Laimonas Pradkelis 2017-11-28 nutarimu  Nr. 12ANN-131727632-17, kuriuo A. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, paskirtas įspėjimas, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                  Lilija Tarčevskaja