Baudž. byla Nr. 1S-17-174/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.8.2.; 1.2.26.2; 2.2.3.1.1.;
2.9.1.; 2.12.1.; 2.12.4.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. sausio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo D. S. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutarties, kuria atmestas D. S. skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir
nustatė:
D. S. prašė panaikinti procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 60-1-00328-08. Nurodė, kad žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų procesiniai sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Ikiteisminis tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neobjektyviai, nes tyrimas dėl veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo nepagrįstai nutrauktas, o dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nepriimtas joks procesinis sprendimas, o tik pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Be to, Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės E. Trepšienės 2008-10-28 nutarime neišspręstas nukentėjusiojo asmens prašymas dėl proceso užbaigimo pagal BK 38 straipsnio taisykles.
Skundžiama nutartimi atmestas D. S. skundas panaikinti Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės N. Požarskienės 2008-11-18 nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jo skundą dėl Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės E. Trepšienės 2008-10-28 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.
D. S. skundu teismo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl visų skundo argumentų, tai yra nieko nepasisakė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio l dalyje, kadangi dėl šios veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau dėl to joks procesinis sprendimas nebuvo priimtas. Be to, teismas iš viso nenagrinėjo skundo reikalavimų dėl prokuroro 2008-10-28 nutarimo, nepasisakė dėl kaltininko veiksmų chuliganiškumo, nes vyr. prokurorė kaltininko veiksmus vertino kaip auklėjimo priemonę, nors pašalinis asmuo neturi teisės auklėti kito asmens mažamečio vaiko. Taip pat neišspręsti klausimai dėl mažamečio vaiko pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, dėl bylos nutraukimo BK 38 straipsnio nustatyta tvarka, nepasisakyta dėl kitų skundo reikalavimų.
Teismas vertino įvykio aplinkybes, kalto asmens veiksmus ir darė atitinkamas išvadas, tačiau toks vertinimas galimas tik pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Teismas negalėjo A. D. veiksmų vertinti dėl abiejų nusikalstamų veikų, nes dėl veikos pagal BK 284 straipsnio l dalį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas, anot pareiškėjo, nebuvo užbaigtas. Be to, teismas vertino A. D. veiksmus jam nedalyvaujant, todėl pažeidė nekaltumo prezumpciją, taip pat nukentėjusiojo teisę dalyvauti teisme ir būti teismo išklausytam.
Pareiškėjas įsitikinęs, kad teismas privalėjo įpareigoti prokurorą užbaigti ikiteisminį tyrimą kaltinamuoju aktu, kadangi nusikalstama veika buvo padaryta prieš mažametį vaiką ir tokios veikos išaiškinimas turi visuomeninę reikšmę. Visapusiškas ir išsamus ikiteisminis tyrimas yra auklėjamojo poveikio priemonė visuomenei, o tai yra vienas iš baudžiamojo proceso tikslų. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras yra priėmęs ne vieną įsakymą dėl kovos su nusikalstamumu būtent prieš nepilnamečius asmenis, tačiau šiuo atveju jis negali įgyvendinti teisėtų lūkesčių principo ir tikėtis prokurorų pagalbos siekiant išsiaiškinti visas nusikalstamas veikas prieš jo mažametį vaiką, nes yra priverstas tik ginčytis su prokurorais dėl ikiteisminio tyrimo procedūrų.
Teigia, kad teismo prielaidos ir išvados dėl termino skundui paduoti praleidimo yra niekinės ir teisiškai nepagrįstos, kadangi ne jo pareiga yra įteikti prokuroro nutarimus, kurie priimami jam apie tai nieko nežinant. Informuoja, kad Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės N. Požarskienės 2008-11-18 nutarimą gavo paštu 2008-11-27 ir nurodo, kad įrodymai apie šio nutarimo įteikimo datą turi būti Palangos miesto apylinkės prokuratūroje, iš kur jam buvo paštu išsiųstas skundžiamas nutarimas.
Pažymi, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2008-12-31 nutartyje netinkamai ir klaidingai nurodė nutarties apskundimo tvarką ir terminą. Aiškina, kad pagal BPK nuostatas joks teismo procesinis veiksmas negali būti skundžiamas per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos, jeigu apie teismo posėdį nebuvo pranešta suinteresuotam asmeniui. Be to, teismo nutartyje nėra nurodyta, kokio proceso tvarka buvo išnagrinėtas skundas, todėl jam nėra žinoma, ar vyko viešas teismo posėdis, ar byla buvo nagrinėjama kita tvarka. Be to, teigia, kad skundą dėl prokuroro nutarimo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kadangi teisėja Diana Jakštienė nėra ikiteisminio tyrimo teisėja.
Remiantis minėtomis aplinkybėmis D. S. skundu prašo: panaikinti Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Trepšienės 2008-10-28 nutarimą ir Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės N. Požarskienės 2008-11-18 nutarimą, kuriais buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.60-1-00328-08, ir pavesti Palangos miesto policijos pareigūnams BPK nustatyta tvarka atlikti ikiteisminį tyrimą dėl jo mažamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), sumušimo viešoje vietoje, dėl jo buvo sutrikdyta mažamečio vaiko sveikata; panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo; mažametį D. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl jo sveikatos sutrikdymo viešoje vietoje pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu; pripažinti jį nukentėjusiojo mažamečio sūnaus D. S. atstovu pagal įstatymą bei nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis dėl mažamečio vaiko sveikatos sutrikdymo patyrė moralinę nuoskaudą ir neigiamus emocinius išgyvenimus, bei išaiškinti jo teises ir pareigas ikiteisminio tyrimo metu; esant įstatymų nustatytam pagrindui, ikiteisminio tyrimo dalį dėl jo sūnaus D. S. sveikatos sutrikdymo kaltininkui A. D. nutraukti BK 38 straipsnio nustatyta tvarka bei kaltininko A. D. ir jo prokurorei pateiktą susitarimą dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo įtraukti į nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tekstą ir šį kaltininko A. D. pasižadėjimą pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Skundas atmestinas.
Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Byloje ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo nutrauktas, nenustačius A. D. veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių, o dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajam išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir kad teismas dėl to nepasisakė. Skundžiamoje Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutartyje konstatuota, kad BK 140 straipsnio l dalyje numatytas nusikaltimas (nežymus sveikatos sutrikdymas) yra viena iš BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas, ir kad nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas turi paduoti skundą teismui privataus kaltinimo tvarka. Taigi pareiškėjui tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek teismo buvo išaiškinta, kad dėl jo sūnaus sveikatos sutrikdymo jis gali kreiptis į teismą su pareiškimu privataus kaltinimo tvarka.
Pareiškėjo skunde teigiama, kad neišspręstas jo prašymas dėl BK 38 straipsnio, numatančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, taikymo. Tačiau ši BK norma ir negalėjo būti taikoma, kadangi dėl veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas nutraukiamas remiantis tik BPK 407 ir 417 straipsniais, nes šis nusikaltimas priskiriamas privataus kaltinimo bylų kategorijai. Tai konstatuota Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės N. Požarskienės 2008-11-18 nutarime, D. S. išaiškinant, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius remiantis BK 38 straipsnio normomis privataus kaltinimo byloms netaikomas. Atkreiptinas dėmesys, kad privataus kaltinimo bylų iškėlimui (nagrinėjamu atveju dėl veikos pagal 140 straipsnio 1 dalį) nustatyta speciali proceso pradėjimo tvarka – jos keliamos tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui. Kartu šiai bylų kategorijai nustatyta ir speciali jų iškėlimo, nagrinėjimo bei proceso užbaigimo tvarka. Privataus kaltinimo byloms nėra taikoma įprasta baudžiamųjų bylų proceso tvarka, taigi asmeniui netaikytinos baudžiamojo proceso nuostatos, reglamentuojančios bylų nutraukimą remiantis BK 38 straipsniu. Tokiu atveju taikomos baudžiamojo proceso normos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų nutraukimą, o ne atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius procesinę realizavimo tvarką nustatančios normos.
Nepagrįstas D. S. skundo argumentas, kad teismas iš viso nenagrinėjo jo skundo reikalavimų dėl prokuroro 2008-10-28 nutarimo. Skundžiamoje 2008-12-31 nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės E. Trepšienės 2008-10-28 nutarimą, nenustačius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nutrauktas pagrįstai. Tokia išvada padaryta nustačius, kad jokie pašaliniai asmenys įvykio nematė, o vien smūgių sudavimas ar kitokie tyčiniai veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nesant BK 284 straipsnio l dalyje numatytų pasekmių, negali būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Taip pat nutartyje nurodyta, kad BK 284 straipsnio l dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti. D. S. teismas išaiškino, kad remiantis BPK 417 straipsniu, jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, nukentėjusiajam išaiškinama teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. BK 140 straipsnio l dalyje numatytas nusikaltimas - nežymus sveikatos sutrikdymas - yra vienas iš nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas, ir nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas turi teisę paduoti skundą teismui ir, įgijęs privataus kaltintojo statusą, kaltinimą teisme palaiko pats. Toks minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijų turinio aiškinimas skundžiamoje nutartyje negali būti vertinamas kaip bylos nagrinėjimas iš esmės, peržengiant pareiškėjo skundo ribas, kaip nepagrįstai nurodyta pareiškėjo skunde.
Pareiškėjo teiginiai, jog teismo prielaidos ir išvados dėl termino skundui paduoti praleidimo yra niekinės ir teisiškai nepagrįstos, kadangi ne jo pareiga yra įteikti prokuroro nutarimus, kurie priimami jam apie tai nieko nežinant, yra neteisingi Tokią nutarčių apskundimo tvarką numato įstatymas. Nors skundžiamoje nutartyje ir pasisakyta dėl terminų skundui paduoti ir padaryta prielaida, kad praleistas apskundimo terminas, tačiau skundas išnagrinėtas iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento daugiau nepasisako.
Palangos miesto apylinkės teismas skundžiamoje 2008-12-31 nutartyje, remiantis BPK 440 straipsnio 2 dalimi, teisingai nurodė nutarties apskundimo tvarką ir terminą. Nors nutartyje nenurodyta, ar vyko viešas teismo posėdis, ar byla buvo nagrinėjama kita tvarka, tačiau pagal BPK nuostatas bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kada visais atvejais yra priimama teismo nutartis (BPK 9 straipsnis). Todėl šios skundo dalies argumentai taip pat nepagrįsti.
D. S. nepagrįstai nurodo, kad jo skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas, taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas, o BPK 19 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atlieka apylinkės teismo teisėjai, todėl D. S. teiginys, kad skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes teisėja D. Jakštienė nėra ikiteisminio tyrimo teisėja, nepagrįstas.
Apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad naikinti skundžiamų prokurorų nutarimų nėra pagrindo. Skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Teisėja, vadovaudamasi BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2008-12-31 nutartį.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Violeta Miliuvienė