Civilinė byla Nr. e2-194-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00146-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.1.18.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Cross financing company“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD skundą dėl 2021 m. gruodžio 23 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „ARVI“ ir ko (toliau ir - bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Restrus“.
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje antros eilės kreditoriaus Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 639 291,18 Eur finansinį reikalavimą.
3. Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD (toliau ir - pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl 2021 m. gruodžio 23 d. BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 23 d. BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus šeštuoju, septintuoju, aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais.
4. Pareiškėjas pareikštų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 2021 m. gruodžio 23 d. BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių susirinkimo aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, vykdymą. Nurodė, kad jo reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, o, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kils neigiamos teisinės pasekmės: juridinio asmens pardavimo procesas (pasiūlymų dėl juridinio asmens įsigijimo teikimo terminą nustatant 2021 m. gruodžio 29 d.) ir įkeisto turto perdavimo procesas įkeitimo kreditoriui būtų pabaigti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino: pareiškėjo skundo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė BUAB „ARVI“ ir ko 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, vykdymą iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimus (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 55 straipsnio 2 dalies 1 punktas), be to, pareiškėjo civilinėje byloje pasirinktas galimai pažeistos teisės gynimo būdas yra galimas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
7. Teismas nustatė, kad, pareiškėjui įrodžius jo skundo pagrindą, t. y. galimai padarytus JANĮ pažeidimus, priimant ginčijamus sprendimus, kurie galėjo turėti įtakos jų turiniui, ir (ar) ginčijamo kreditorių susirinkimo sprendimų prieštaravimą įstatymams, ir (ar) tai, kad sprendimais buvo pažeistos kreditoriaus, balsavusio „prieš“, teisės, galėtų būti priimamas jam palankus teismo sprendimas. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjo skundas visa apimtimi būtų akivaizdžiai nepagrįstas, o pasirinktas teisių gynimo būdas – neleistinas ar neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą vertino kaip preliminariai pagrįstą.
8. Teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina ir kitą būtinąją sąlygą – grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar tokio sprendimo įvykdymo apsunkinimui, t. y., kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių - nesustabdžius ginčijamų 2021 m. gruodžio 23 d. BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, jie galėtų būti pradėti įgyvendinti, o, priėmus pareiškėjui palankų teismo procesinį sprendimą, bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai neabejotinai patirtų neigiamų pasekmių (būtų įgyvendinti juridinio asmens pardavimo bei įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui procesai).
9. Teismas laikė, kad grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo pareiškėjui įvykdymui patvirtina ir aplinkybė, jog ginčijamas sprendimas dėl juridinio asmens pardavimo jau iš esmės yra vykdomas, t. y. nustatytas terminas pasiūlymams pateikti iki 2021 m. gruodžio 29 d. Todėl prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra būtina išlaikyti BUAB „ARVI“ ir ko status quo (faktinę arba teisinę padėtį) laikotarpiu, kai yra kvestionuojamas kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų dėl juridinio asmens pardavimo bei įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui teisėtumas. Pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, esant nesustabdytam ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymui, be kita ko, būtų nepagrįstai eikvojamos bankrutuojančios įmonės administravimui skirtos lėšos, laiko resursai bei galimai būtų inicijuoti nauji teisminiai procesai, dėl kurių tiek kreditoriai, tiek pati bankrutuojanti įmonė galėtų patirti žalos.
10. Teismo vertinimu, ginčijami kreditorių susirinkimo sprendimai dar nėra įvykdyti, todėl prašomų laikinų suvaržymų netaikymas, pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padarytų daugiau žalos, nei tokius suvaržymus – laikiną ginčijamų sprendimų vykdymo sustabdymą pritaikius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Cross financing company“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2021 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių aiškių motyvų, kodėl sprendė, kad skundas laikytinas prima facie (preliminariai) pagrįstu; teismo motyvai nėra niekaip detalizuoti ir individualizuoti bei iš esmės galėtų būti pateikti (panaudoti) dėl bet kokio ieškinio / skundo / prašymo reikalavimų.
12.2. JANĮ nėra nustatyta jokių reikalavimų, kad kreditorių susirinkimas sprendimą dėl juridinio asmens pardavimo galėtų priimti tik tada, kai yra priimta teismo nutartis likviduoti juridinį asmenį. Šiuo atveju negali būti vadovaujamasi JANĮ 86 straipsniu, kuris reglamentuoja juridinio asmens turto, o ne juridinio asmens kaip turtinio vieneto pardavimą. Tokių pareiškėjos argumentų, kurie neatitinka teisės aktų turinio, pagrindu negali būti sprendžiama, kad skundas yra prima facie pagrįstas.
12.3. Bendrovės nemokumo administratorė pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė informaciją, kurioje detaliai atskleista bendrovės sudėtis, t. y. nurodoma tiek turimas turtas (kilnojamasis turtas, finansinis turtas ir kt.), tiek įsipareigojimai ir reikalavimo teisės. Be to, nemokumo administratorė bendrovės 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimui pateikė savo nuomonę dėl bendrovės kaip juridinio asmens pardavimo. Šiai nuomonei pritarė bendrovės kreditoriai, kurių patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 62,195 proc. visų patvirtintų bendrovės finansinių reikalavimų sumos. Šiems bendrovės kreditoriams nemokumo administratorės pateikta informacija buvo pakankama sprendimo pritarti bendrovės kaip juridinio asmens pardavimui priėmimui.
12.4. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų ir pagrindimo apie bendrovės, nemokumo administratorės ar kitų kreditorių nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti apsunkintas ar tapti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymas. Bendrovės kaip juridinio asmens pardavimu yra siekiama naudos visiems bendrovės kreditoriams, kadangi bendrovės kaip komplekso pardavimas užtikrintų didesnę gautiną sumą nei bendrovės turto pardavimas atskiromis dalimis.
12.5. Pareiškėjo teiginiai, kad buvo pažeisti JANĮ 98 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, yra nepagrįsti. 2021 m. gruodžio 23 d. bendrovės kreditorių susirinkimo metu buvo priimti visi reikalingi sprendimai dėl išlaidų paskirstymo perdavus įkeistą turtą įkaito turėtojui. Be to, įkeistas turtas negali būti perduotas tol, kol įkaito turėtojas į bankrutuojančio asmens banko sąskaitą neperveda JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų išlaidų. Kreditorė (apeliantė) šias išlaidas jau yra apmokėjusi, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d. sumokėjo 179 250 Eur sumą.
12.6. Visi pirmosios instancijos teismo argumentai, vertinant galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, išimtinai yra pateikti dėl 2021 m. gruodžio 23 d. bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo aštuntuoju darbotvarkės klausimu, todėl apeliantė, nesutikdama su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, net neturi galimybių suformuoti aiškių nesutikimo su šia teismo nutarties dalimi argumentų.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „ARVI“ ir ko nemokumo administratorė UAB „Restrus“ prašo atskirąjį skundą tenkinti.
14. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Sprendimas 9 darbotvarkės klausimu buvo įvykdytas dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi 2021 m. gruodžio 28 d. priėmimo – perdavimo aktu BUAB „ARVI“ ir ko perdavė įkaito turėtojai visas UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas už 2 738 000 Eur kainą. Todėl įvykdyto sprendimo vykdymo sustabdymas yra negalimas.
14.2. Sprendimas 9 darbotvarkės klausimu atitinka BUAB „ARVI“ ir ko bei jos kreditorių interesus, kadangi BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra nemoki įmonė, kurią nuspręsta likviduoti - Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-510-459/2021 nutarta likviduoti BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, nutartis šiuo metu yra apskųsta. Jei nutartis įsiteisėtų, būtų akivaizdu, kad BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijos neturi jokios realios vertės. Be to, po šio perdavimo BUAB „ARVI“ ir ko įgijo 2 738 000 Eur reikalavimo teisę į BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, todėl nemokumo administratorė teiks prašymą dėl 2 738 000 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nemokumo byloje.
14.3. Pareiškėjas nepagrindė, kad, turtą pardavinėjant atskirais turto vienetais, būtų gauta didesnė kaina, o juridinio asmens pardavimas būtų žalingas kreditoriams. Nemokumo administratorės nuomonė buvo pateikta ne dėl juridinio asmens turto pardavimo atskirais vienetais, bet viso juridinio asmens pardavimo vienu sandoriu. JANĮ 86 ir 87 straipsniai negali būti aiškinami kaip papildantys vienas kitą, kadangi jie numato skirtingus turto modelius.
14.4. BUAB „ARVI“ ir ko kreditoriams užteko informacijos priimti sprendimus visais darbotvarkės klausimais, įskaitant ir sprendimą aštuntuoju darbotvarkės klausimu. Vien aplinkybė, kad pareiškėja, turinti 1,7 proc. dydžio reikalavimą, nepritaria sprendimui šiuo darbotvarkės klausimu, nereiškia, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir dėl to turi būti panaikintas.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD prašo atskirąjį skundą atmesti.
16. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismui, nusprendus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, bendrovės kreditoriams būtų atsiradę neigiamos teisinės pasekmės: juridinio asmens pardavimo procesas ir įkeisto turto perdavimo procesas įkeitimo kreditoriui būtų baigti, t. y. teismui, atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjui galimai palankios teismo nutarties vykdymas taptų neįmanomu, nes neteisėto nemokumo administratorės sprendimo pagrindu inicijuoti veiksmai (kreditorių balsavimas, pasiūlymų rinkimas ir galimai net juridinio asmens pardavimo sutarties sudarymas) jau būtų realizuoti.
16.2. Juridinio asmens pardavimas reglamentuojamas tame pačiame JANĮ skirsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens likvidavimą, o juridinio asmens pardavimas yra viena iš bankrutuojančio juridinio asmens turto realizavimo formų.
16.3. Kreditorių 2021 m. gruodžio 23 d. susirinkimui pateiktos nemokumo administratorės išvados dėl juridinio asmens pardavimo galimybių yra absurdiškos ir neargumentuotos. Šiuo atveju nebuvo atlikta jokia analizė, kuri aiškiai pagrįstų, kodėl juridinio asmens pardavimas suteiktų galimybę gauti daugiau piniginių lėšų.
16.4. Sprendimas dėl bendrovės kaip juridinio asmens pardavimo priimtas tik dėl to, kad už jį balsavo reikalavimo teisės į bendrovę neturintys asmenys: BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB ir UAB „Biovasto investicijos“, kurie atitinkamoje apimtyje neturi reikalavimo teisių į UAB „ARVI“ ir ko, o tai nulėmė sprendimų 8 ir 9 darbotvarkės klausimais priėmimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui išnagrinėjus BUAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB ir UAB „Biovasto investicijos“ finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimą bei nustačius, kad šių asmenų reikalavimai ne ginčo tvarka buvo patvirtinti nepagrįstai, tai nulemtų ne tik kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų neteisėtumą, bet ir sandorių, sudarytų tokių sprendimų pagrindu, ginčijimą.
16.5. Vien iš pateiktos nemokumo administratorės ataskaitos 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimui buvo matyti, kad akcijų vertinimo išlaidos viršijo 70 000 Eur sumą, tačiau nebuvo aišku, ar bus ir kaip bus šios išlaidos atskaitytos; kreditorių susirinkimui nebuvo pateikti jokie skaičiavimai. Be to, turto vertinimo ataskaita, kuria remiantis buvo nustatyta įkeistų akcijų vertė, kreditoriams buvo pateikta pažeidžiant JANĮ 47 straipsnio reikalavimus.
17. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB EDS PROJECTS prašo atskirąjį skundą tenkinti.
18. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas neteisėtai ir be jokio aiškaus teisinio pagrindo pareiškėjo skundą laikė prima facie pagrįstu. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja JANĮ nuostatas sau naudingu būdu tam, kad būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės. JANĮ 86 straipsnio nuostatos taikomos tuo atveju, kai siekiama realizuoti juridinio asmens turtą, bet ne patį juridinį asmenį kaip turto vienetą. Priimti sprendimai yra teisėti, o tikrieji pareiškėjo tikslai sietini ne su sprendimų teisėtumo kvestionavimu, bet su bandymu stabdyti bendrovės nemokumo procesus, juos piktavališkai vilkinant.
18.2. Priimant sprendimus kreditorių susirinkime, už bendrovės kaip juridinio asmens pardavimą balsavo 62,195 proc. visų bendrovės patvirtintų finansinių reikalavimų turintys kreditoriai. Atsižvelgiant į informacijos, kuri buvo pateikta bendrovės nemokumo administratorės, turinį ir kiekį, yra pagrįsta teigti, jog ji buvo pakankamai objektyvi sprendimui dėl bendrovės kaip juridinio asmens vieneto pardavimui. Pareiškėjos teiginiai laikytini deklaratyviais ir atmestini.
18.3. Iki nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones 9 darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkime priimtas sprendimas buvo visiškai įvykdytas. Todėl sprendimo 9 darbotvarkės klausimu vykdymo sustabdymas jau po tokio sprendimo įvykdymo neturi jokios prasmės.
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė viešoji įstaiga (toliau - VšĮ) „Baltijos agroverslo institutas“ prašo atskirąjį skundą tenkinti.
20. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. BUAB „ARVI“ ir ko kreditorių susirinkime priimtų sprendimų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra vykdytinos, kadangi BUAB „ARVI“ ir ko turimos BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijos yra perleistos UAB „Cross financing company“. Akcijų perleidimo sandoris yra ne tik įvykdytas, bet ir apmokėtos visos išlaidos, kurios susijusios su tokio sandorio realiu įvykdymu.
20.2. Teismas privalo atsižvelgti į jau suformuotą teismų praktiką, JANĮ nuostatų aiškinimą, BUAB „Arvi fertis“ analogiškoje byloje, kurioje buvo identiškais argumentais ginčijami identiški kreditorių susirinkimo sprendimai. Tokiu būdu būtų operatyviai užkirstas kelias nesąžiningų kreditorių piktnaudžiavimui turimomis teisėmis.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Marijampolės pašarai“ prašo atskirąjį skundą tenkinti.
22. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Sprendimai 8 ir 9 darbotvarkės klausimu visiškai atitinka kreditorės interesus, abu sprendimai buvo priimti UAB „ARVI“ ir ko kreditorių balsų dauguma. Niekas, išskyrus pareiškėją, neteikė skundo dėl kreditorių susirinkime priimtų sprendimų.
22.2. Pareiškėjas yra mažumos kreditorius, turintis tikslą skųsti visus be išimties veiksmus, kas leistų vilkinti BUAB „ARVI“ ir ko bankroto procedūras. Pareiškėjo finansinis reikalavimas visų susirinkime dalyvavusių reikalavimų kontekste sudaro 1,7 proc., todėl pareiškėjo balsai neturi jokios reikšmės, įskaitant ir pareiškėjo teikiamus skundus.
22.3. Siekiant formuluoti vieningą teismų praktiką taikant JANĮ, turėtų būti vadovaujamasi jau suformuotais precedentais ir teismų išaiškinimais, įskaitant ir išaiškinimus suformuotus kitoje ARVI įmonių grupės įmonės (UAB „Arvi fertis“) bankroto byloje.
22.4. Dar iki skundžiamos nutarties priėmimo sprendimas 9 darbotvarkės klausimu buvo visiškai įvykdytas, todėl sprendimo vykdymo sustabdymas jau po tokio sprendimo įvykdymo neturi jokios prasmės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
24. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl naujų įrodymų
25. Pareiškėjas Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2022 m. vasario 4 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-744-555/2022; BUAB „ARVI“ ir ko 2022 m. sausio 19 d. pranešimą; UAB „Cross financing company“ 2022 m. sausio 20 d. pranešimą; 2021 m. gruodžio 23 d. skelbimą dėl juridinio asmens - BUAB „ARVI“ ir ko pardavimo ir prašo prijungti juos prie nagrinėjamos bylos pagal UAB „Cross financing company“ atskirąjį skundą.
26. Apeliantė UAB „Cross financing company“ 2022 m. vasario 10 d. pateikė atsiliepimą į Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD prašymą, kuriame prašo atmesti Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD 2022 m. vasario 4 d. prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, kadangi teikiami įrodymai nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat neįrodo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo, o dalis jų – pagrindžia būtent atskirajame skunde nurodytus argumentus.
27. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį Nr. e3K-3-237-684/2019).
28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktais įrodymais, konstatuoja, kad teikiami įrodymai yra nauji, atsiradę po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, todėl pirmosios instancijos teisme negalėjo būti pateikti, tačiau šie įrodymai neatitinka įrodymų ryšio su nagrinėjama apeliacine byla kriterijaus – neįrodo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (ne) pagrįstumo ir (ne) teisėtumo ir neturi teisinės reikšmės ginčo klausimui (dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo) išsprendimui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina pareiškėjo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD naujai pateiktų įrodymų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
29. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti, siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas yra preliminariai pagrįstas, be to, teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė būsimo galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde kvestionuojamos šios pirmosios instancijos teismo išvados, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatliko skundo (ieškinio) preliminaraus pagrįstumo vertinimo ir padarė nepagrįstą išvadą, jog skundas yra preliminariai pagrįstas. Apeliantės vertinimu, skundas nėra prima facie pagrįstas ir neegzistuoja jokia grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, juo labiau, kad šis bendrovės kreditorių sprendimas jau yra įgyvendintas.
Dėl pareiškėjo skundo preliminaraus pagrįstumo
31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
32. Vadinasi, skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai akcentuojama, kad pradinėje bylos stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas preliminaraus pareikšto ieškinio (šiuo atveju – skundo) pagrįstumo įvertinimas reiškia tik teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.
33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl skundo kaip preliminariai pagrįsto įvertinimo tvirtina, kad skundas nėra prima facie pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas neatliko jo preliminaraus pagrįstumo vertinimo. Mano, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo skundas yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas. Tokiai apeliantės pozicijai savo atsiliepimuose iš esmės pritaria ir kiti kreditoriai bei BUAB „ARVI“ ir ko nemokumo administratorius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentais sutikti negali.
34. Byloje nustatyta, kad, skųsdamas 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimus atitinkamais darbotvarkės klausimais, pareiškėjas skunde teigia, jog kreditorių susirinkimo sprendimai aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais prieštarauja JANĮ nuostatoms (informacija kreditorių susirinkimui pateikta nesilaikant JANĮ nustatytų terminų; juridinio asmens pardavimas nėra galimas iki sprendimo likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo; nepagrįsta, kodėl kreditoriams didesnė nauda būtų pardavus juridinį asmenį, o ne jo turtą; nenustatyta iš juridinio asmens pardavimo gautų lėšų paskirstymo kreditoriams tvarka; nenumatytas išlaidų atskaitymas iš įkeisto turto; sprendimai priimti tik dėl to, kad už juos balsavo reikalavimo teisės į bendrovę neturintys kreditoriai ir t. t.). Teisė ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus yra numatyta JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje, o pareiškėjas yra vienas iš jų. Taigi, pareiškėjo pasirinktas galimai pažeistos teisės gynimo būdas yra galimas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis), ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo išvadai, kad pareiškėjo skundas visa apimtimi yra akivaizdžiai nepagrįstas, o pasirinktas teisių gynimo būdas – neleistinas ar neįmanomas. Dėl to skundas pagrįstai įvertintas kaip preliminariai pagrįstas.
35. Tiek apeliantės atskirajame skunde, tiek kitų kreditorių ir (ar) nemokumo administratorės atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstytos aplinkybės ir motyvai dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo laikytini argumentais dėl ginčo esmės, kitaip tariant, dėl tokių faktinių aplinkybių vertinimo bei jų teisinio kvalifikavimo yra kilęs šis šalių ginčas – paduotas pareiškėjo skundas, kurio išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje nėra galimybės. Priešingai nei nurodo apeliantė, pareiškėjo skundo turinys leidžia įsitikinti, kad jis suformulavo skundo faktinį pagrindą, nurodė ir pateikė jį pagrindžiančius įrodymus, įvardijo argumentus, kurie, jo vertinimu, pagrindžia skundžiamų kreditorių susirinkimo sprendimų nepagrįstumą. Tokių duomenų visiškai pakako skundui, kaip preliminariai pagrįstam, įvertinti, o, ar reikalavimai bus patenkinti, teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
36. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ginčijamų 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimų aštuntuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais vykdymą. Pareiškėjo skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija leidžia teigti, kad iš esmės pareiškėjas siekia nuginčyti kreditorių susirinkimo sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta parduoti juridinį asmenį (darbotvarkės 8 klausimas) bei perleisti įkeistas BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas įkaito turėtojai UAB „Cross financing company“ (darbotvarkės 9 klausimas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šį prašymą tenkino, konstatavęs grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka.
38. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių (turto, piniginių lėšų) sukaupimui ar jų sulaikymui iki ginčo išsprendimo tam, kad vėliau iš šio turto būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Priešingai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra nesąžiningų atsakovo veiksmų užkardymas, siekiant išsaugoti atsakovo turto masę ir jo vertę, kai yra pateikiami įtikinami argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys (įrodymai), kad šis turtas gali būti perleistas, įkeistas, apsunkintas naujomis prievolėmis, ketinant ateityje išvengti išieškojimo į jį nukreipimo. Nepaisant to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos atsakovo teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl šis procesinis institutas taikomas labai išimtinais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
39. Taigi, atsižvelgiant į šio procesinio instituto taikymo išimtinumą, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą būtina pagrįsti, įvardijant konkrečius šalių (šiuo atveju - kreditorių ar nemokumo administratorės) veiksmus, kurie aiškiai yra nesuderinami su asmens sąžiningo elgesio standartu ir kelia pagrįstų abejonių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga nurodyti tokius argumentus bei pateikti konkrečius duomenis apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo jau atliktus arba atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia forma), juolab, kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tenka būtent ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-370/2019; 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-236/2020).
40. Šiuo atveju pareiškėjas nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nenurodo jokių argumentų dėl kreditorių (tarp jų – ir apeliantės), nemokumo administratorės ar kitų asmenų nesąžiningų veiksmų ir tuo pačiu grėsmės galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokių argumentų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad draudimas vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus, kol bus išspręstas klausimas dėl jų pripažinimo negaliojančiais, gali būti būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinanti laikinoji apsaugos priemonė, padėsianti išvengti interesų konflikto ir užtikrinsianti visų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1272/2010; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1616/2010 ar 2016 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1656-157/2016), tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nekonstatuotinos, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad tarp BUAB „ARVI“ ir ko ir jos kreditorių vyksta nuolatiniai teisminiai ginčai.
41. Tuo tarpu pagrindinis bankroto proceso tikslas (šiuo atveju skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų nuginčijimo yra paduotas BUAB „ARVI“ ir ko bankroto byloje) tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019). Bankroto procesu taip pat siekiama pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018), kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras likviduojant bankrutavusią įmonę arba nutraukiant bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-823/2020).
42. Vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, tenkinus pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesant pakankamos grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, būtų užvilkinta pati bankroto procedūra, o tai neatitinka bankroto proceso tikslų ir kreditorių interesų.
43. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - realios grėsmės galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nepagrįstai.
44. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo dar ir dėl to, kad skundžiamas 2021 m. gruodžio 23 d. kreditorių sprendimas darbotvarkės devintuoju klausimu, iš esmės jau yra įvykdytas: 2021 m. gruodžio 28 d. kreditorė UAB „Cross financing company“ į bendrovės nemokumo administratorės nurodytą banko sąskaitą sumokėjo 179 250 Eur išlaidų sumą; kreditorei atlikus šį mokėjimą, 2021 m. gruodžio 28 d. priėmimo -perdavimo aktu kreditorei perduota nuosavybės teisė į BUAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijas (neatlikta tik registracija Juridinių asmenų registre).
Dėl procesinės bylos baigties
45. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju neegzistuoja viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs priešingai, netinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėja Alma Urbanavičienė