Civilinė byla Nr. e2S-1900-773/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13045-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;
3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo konsultacijos“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Manfula“, atstovaujamai bankroto administratorės mažosios bendrijos „Nemokumo valdymas“, dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad atsakovė BUAB „Manfula“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“, nepagrįstai nutraukė 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2016/02/10 (toliau – ir sutartis), pagal kurią UAB „Manfula“ perleido UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 600 859,63 Eur skolą, nuo šios sumos skaičiuotinas palūkanas ir netesybas į skolininkę UAB „Laugina“.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei BUAB „Manfula“ įgyvendinti visas iš 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2016/02/10 nutraukimo kylančias teises iki šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas šios sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas.
3. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovė bankroto procese gali parduoti tretiesiems asmenims reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Laugina”, o iš sąžiningų trečiųjų asmenų reikalavimo teisės susigrąžinimas iš esmės būtų neįmanomas. Be to, jeigu skolininkės UAB „Laugina” bankroto byloje būtų skirstomos piniginės lėšos ir jos būtų pervestos atsakovei, atsakovei šias lėšas paskirsčius, jų susigrąžinimas iš bankrutuojančios įmonės iš esmės taip pat būtų neįmanomas. Dėl šios priežasties atsakovei laikinai turi būtų uždrausta įgyvendinti visas iš ginčo sutarties kylančias teises iki šioje byloje bus išspręstas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Pažymėjo, laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeistų atsakovės teisių, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-737-186/2018 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovei disponuoti ginčo sutarties pagrindu įgyta 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise į BUAB „Laugina“ ir šios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones uždrausti atsakovei BUAB „Manfula“, atstovaujamai bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“, įgyvendinti visas iš 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo kylančias teises iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje Nr. e2-22320-375/2018. Teismas nurodė, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubiai vykdoma.
5. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nes aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.
6. Teismas darė išvadą, kad netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neuždraudus atsakovei BUAB „Manfula“ įgyvendinti visų iš ginčo sutarties nutraukimo kylančių teisių iki sutarties nutraukimo teisėtumo klausimo išsprendimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovė turėtų galimybę parduoti tretiesiems asmenims reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Laugina”, kas sąlygotų papildomus teisminius ginčus. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Teismas, atsižvelgdamas į galimo sprendimo teisinius padarinius ir jo vykdymo ypatumus, sprendė, jog egzistuoja grėsmė, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali tapti neįvykdomas. Teismas laikė, kad jų nepritaikius, atsakovei išliktų galimybė reikalavimo teisę perleisti tretiesiems asmenims, todėl nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas tarp šalių kuo greičiau atkurti teisinę taiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė BUAB „Manfula“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai taikė itin plataus pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei neįrodžius, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja duomenys apie galimai nesąžiningų atsakovės veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
7.2. Ieškovė tikėtinai sąmoningai nepateikė teismui papildomo susitarimo prie ginčo sutarties. Įvertinus papildomą susitarimą, galima daryti išvadą, kad ginčo sutartis yra neatlygintinė. Ginčo sutartis buvo sudaryta atsakovei jau faktiškai esant nemokiai, todėl tokiu būdu tikėtinai buvo bandoma užkirsti kelią apeliantės bankroto administratorei valdyti didelės vertės reikalavimą, neatlygintinai perkeliant reikalavimo valdymą ir kontrolę ieškovei. Apeliantė nurodo, kad ginčo sutartis ir papildomas susitarimas savo esme ir turiniu nėra reikalavimo perleidimo sutartis, o pavedimo sutartis. Pavedimą ieškovė naudoja prieš atsakovę, veikia ne jos naudai, priimamų sprendimų nederina, ataskaitų apie skolininką neteikia, o laikinosios apsaugos priemonės tik įgalina ieškovę ir toliau veikti prieš atsakovės interesus.
7.3. Atsakovės teigimu, iki realaus skolininkės BUAB „Laugina“ atsiskaitymo su kreditoriumi, BUAB „Laugina“ bankroto procese bus svarstomi ir/ar priimami tokie sprendimai, kurie gali turėti tiesioginės įtakos skolos iš BUAB „Laugina“ atgavimo dydžiui. Uždraudus atsakovei įgyventi jos kaip kreditorės teises, atsakovės BUAB „Manfula“ galimybės atgauti iš BUAB „Laugina“ kuo didesnę skolos dalį gali būti neįmanomos arba reikšmingai sumažėjusios, dėl ko atsakovės ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai būtų dar labiau pažeisti. Teismas neatsižvelgė, kad dėl pritaikytų neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių nei ieškovė (dėl sutarties nutraukimo), nei atsakovė BUAB „Laugina“ bankroto byloje neturės teisės ginti savo interesų ir imtis veiksmų, kad būtų sudaromos sąlygos didesniam trečios eilės kreditorių reikalavimų patenkinimui.
7.4. Apeliantė pažymi, kad ieškovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ yra BUAB „Manfula“ kreditorė, todėl turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, priimant sprendimus BUAB „Manfula“ bankroto byloje, įskaitant ir kreditorių susirinkimuose, kuriuose būtų balsuojama dėl BUAB „Manfula“ turto pardavimo tvarkos nustatymo. Ieškovė pati gali kontroliuoti BUAB „Manfula“ reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“ pardavimo procesą, todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės.
7.5. Teismas neįvertino, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovės atžvilgiu siejo tik su reikalavimo teisės į BUAB „Laugina“ pardavimo tretiesiems asmenims bei lėšų, gautinų iš BUAB „Laugina“ patekimu į BUAB „Manfula“ atsiskaitomąją sąskaitą rizika. Vietoje to, kad pritaikytų proporcingas laikinąsias apsaugos priemones siekiamam tikslui, absoliučiai apribojo BUAB „Manfula“, kaip kreditorės teises, atlikti bet kokio pobūdžio veiksmus, kurie ne tik kad nesukurs teigiamo rezultato, išlaikys tokią pačią padėtį, tačiau priešingai, gali lemti ir didelės žalos atsiradimą.
8. Ieškovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. MB „Nemokumo valdymas“, tapusi atsakovės BUAB „Manfula“ bankroto administratore, nuo pat pradžių siekia išvengti ginčo sutarties vykdymo. Bankroto administratorė 2018 m. vasario 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nelaukdama, kol bus išspręstas jos inicijuotas teisminis ginčas dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, be jokio įspėjimo vienašališkai nutraukė ginčo sutartį dėl tariamai padarytų esminių sutarties pažeidimų, nors sutartyje galimybė vienašališkai nutraukti sutartį net nebuvo numatyta. Kitą dieną po sutarties nutraukimo atsakovės bankroto administratorė kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl kreditoriaus pakeitimo BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Tokius atsakovės bankroto administratorės veiksmus reikia vertinti kaip nesąžiningus.
8.2. Atsakovės argumentai, kad ieškovės veiksmai BUAB „Laugina“ bankroto byloje gali būti destruktyvūs, yra nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais ir įrodymais. Ieškovė iki neteisėto ginčo sutarties nutraukimo daugiau kaip du su puse metų disponavo reikalavimo teise, du metus aktyviai dalyvavo skolininkės BUAB „Laugina“ bankroto byloje ir neatliko nė vieno neteisėto veiksmo.
8.3. Atsakovė, neteisėtai vienašališkai nutraukusi sutartį, neturi teisės naudotis iš tokio neteisėto sutarties nutraukimo kylančiomis teisėmis iki tol, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Jeigu būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, būtų formuojama ydinga teismų praktika, sudaranti galimybę šalims piktnaudžiauti vienašaliu sutarties nutraukimu ir iš to kylančiomis teisėmis ir galimai sukelti naujus teisminius ginčus dėl neteisėtai sutartį nutraukusios šalies atliktų veiksmų, neteisėtai disponuojant reikalavimo teise tuo laikotarpiu, kol buvo nagrinėjama byla. Tokiu atveju iškiltų grėsmė, kad atsakovė bankroto procese gali parduoti tretiesiems asmenims reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Laugina”, o iš sąžiningų trečiųjų asmenų reikalavimo teisės susigrąžinimas iš esmės būtų neįmanomas. Be to, jeigu skolininkės UAB „Laugina” bankroto byloje būtų skirstomos piniginės lėšos ir jos būtų pervestos atsakovei, atsakovei šias lėšas paskirsčius, jų susigrąžinimas iš bankrutuojančios įmonės iš esmės būtų neįmanomas.
8.4. Ginčas yra kilęs dėl didelės reikalavimo sumos – 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teisės. Įvertinus tai, kad ginčo suma yra didelė, o atsakovė yra bankrutavusi įmonė, preziumuojama, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Atsakovė neįrodė, kad jai ginčo suma nėra didelė.
8.5. Teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia atsakovės teisių. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-737-186/2018 taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovei disponuoti sutarties pagrindu įgyta 600 859,63 Eur dydžio reikalavimo teise į BUAB „Laugina“ ir šios teisės pagrindu gauti finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Todėl nėra jokios grėsmės, kad ieškovė gali perleisti iš sutarties kylančią reikalavimo teisę ar gali gauti finansinio reikalavimo patenkinimą.
8.6. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nei ieškovė, nei atsakovė negalės dalyvauti skolininkės BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkimuose. Pats sutarties nutraukimo faktas savaime nesuteikia atsakovei teisės dalyvauti skolininkės BUAB „Laugina“ kreditorių susirinkime, nes skolininkės bankroto byloje dalyvauja tie kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi. Ieškovė yra skolininkės UAB „Laugina“ kreditorė. Ginčas dėl kreditorių pakeitimo ir kreditorinių reikalavimų patikslinimo atskirai bus sprendžiamas skolininkės BUAB „Laugina“ bankroto byloje. Jeigu ieškinys dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu būtų atmestas, atsirastų pagrindas patikslinti skolininkės BUAB „Laugina“ bankroto byloje kreditorių finansinius reikalavimus ir atsakovė taptų kreditore su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis.
8.7. Ieškovės teigimu, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, šioje byloje priimtas teismo sprendimas neužtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą realaus įgyvendinimo, nes jau dabar atsakovė pradėtų naudotis iš neteisėto sutarties nutraukimo kylančiomis teisėmis. Atsakovė skolininkės BUAB „Laugina“ bankroto byloje galėtų balsuoti už nenaudingų nutarimų priėmimą, nenaudingų taikos sutarčių sudarymą, galėtų perleisti reikalavimo teisę.
8.8. Atsakovės nurodyti argumentai dėl sutarties atlygintinumo ir kvalifikavimo yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Šalys turi teisę susitarti dėl atsiskaitymo pagal reikalavimo perleidimo sutartį tvarkos ir sąlygų, o tai, kad sumokėjimas už reikalavimo teisę yra atidėtas, mokėjimą susiejant su tam tikromis sąlygomis, reikalavimo perleidimo sutarties nepaverčia pavedimo sutartimi. Atsiskaitymo pagal sutartį sąlygos negali turėti įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ar netaikymui ir tai nėra susiję su kilusiu ginču dėl sutarties nutraukimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė BUAB „Manfula“ atskiruoju skundu pateikė 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) papildomo susitarimo kopiją bei Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1013-343/2018 kopiją.
13. Teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau vėlesnis įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti atskirojo skundo priedais, todėl šie įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
14. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).
15. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nėra vienos iš nurodytų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmės, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ ir UAB „Manfula“ 2016 m. vasario 11 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Manfula“ perleido reikalavimo teisę į skolininko UAB „Laugina“ 600 859,63 Eur skolą, nuo šios sumos skaičiuotinas palūkanas ir netesybas UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ (e. b. l. 13). 2018 m. liepos 25 d. pranešimu UAB „Manfula“ informavo UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, kad 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienašališkai nutraukiama nuo 2018 m. liepos 26 d. (e. b. l. 10). Ieškovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad atsakovė BUAB „Manfula“, atstovaujama bankroto administratorės MB „Nemokumo valdymas“, nepagrįstai nutraukė ginčo sutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (e. b. l. 1-9). Nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog atsakovė bankroto procese gali parduoti tretiesiems asmenims reikalavimo teisę į skolininkę UAB „Laugina”, o iš sąžiningų trečiųjų asmenų reikalavimo teisės susigrąžinimas iš esmės būtų neįmanomas. Be to, jeigu skolininkės UAB „Laugina” bankroto byloje būtų skirstomos piniginės lėšos ir jos būtų pervestos atsakovei, šias lėšas paskirsčius, jų susigrąžinimas iš bankrutuojančios įmonės iš esmės būtų neįmanomas.
17. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad BUAB „Manfula“ 2018 m. liepos 26 d. kreipėsi į BUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantį Kauno apygardos teismą su prašymu patvirtinti BUAB „Manfula“ 718 868,46 Eur finansinį reikalavimą ir atitinkama suma sumažinti kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ patvirtintą finansinį reikalavimą, įvertinus tai, kad 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo nutraukta. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-555/2018 klausimo dėl BUAB „Manfula“ finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Laugina“ bankroto byloje nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-22320-375/2018. Šią nutartį BUAB „Manfula“ apskundė 2018 m. rugsėjo 12 d. atskiruoju skundu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Bylos duomenimis, atsakovė BUAB „Manfula“ vienašališkai nutraukė su ieškove UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ sudarytą 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį, o ieškovė šį vienašališką sutarties nutraukimą siekia pripažinti neteisėtu, todėl turi teisę prašyti stabdyti sutarties nutraukimo įgyvendinimą. Teismas pažymi, kad atsakovei įgyvendinant visas iš 2016 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo kylančias teises, atsakovė galėtų reikalavimo teisę į UAB „Laugina“ parduoti, kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, gauti finansinio reikalavimo patenkinimą ir kt. Tokiu būdu gali būti apsunkintas esamos padėties atstatymas, todėl egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir efektyvaus teisių gynimui, įvertinus ir tai, kad atsakovė yra bankrutuojanti įmonė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, nutraukusi ginčo sutartį, tą pačią dieną kreipėsi į BUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl 718 868,46 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir patvirtinto UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ finansinio reikalavimo sumažinimo šia suma. Be to, ieškinio pagrindas sudaro tikėtinumą manyti, kad atsakovė yra nesąžininga. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai sieks įgyvendinti visas iš ginčo sutarties nutraukimo kylančias teises. Taigi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bet patenkinus ieškovės reikalavimus, pastaroji, siekdama realios pažeistų teisių gynybos, turėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo.
19. Atsižvelgdamas į abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant ginčui dėl reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo teisėtumo, objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį nepakitusią, neleidžiant perleisti ginčo reikalavimo teisės tretiesiems asmenims ir siekti išvengti neigiamų padarinių ieškovei – poreikio inicijuoti naujus teisminius ginčus, ginčijant reikalavimo teisės perleidimą kitiems asmenims ar bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymą BUAB „Laugina“ kreditoriams. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei yra glaudžiai susiję su pareikštų reikalavimų pobūdžiu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nei ieškovė nei atsakovė BUAB „Laugina“ bankroto byloje neturės teisės ginti savo interesų, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad BUAB „Laugina“ bankroto bylą nagrinėjančio Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-350-555/2018 yra patvirtintas kreditorės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ 1 080 786,84 Eur finansinis reikalavimas, todėl ieškovė UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimo perleidimo sutarties vienašališko nutraukimo faktas savaime nesuteikia atsakovei teisės dalyvauti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkime iki kol įsiteisėjusia teismo nutartimi nėra patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas (ĮBĮ 24 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad atskirojo skundo motyvai dėl sutarties atlygintinumo, kvalifikavimo ir nurodytų atsiskaitymo sąlygų yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, todėl neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 straipsnis).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovės UAB „Skolų valdymo konsultacijos“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Mindaugas Šimonis