Civilinė byla Nr. 2-1762/2011
Procesinio sprendimo kategorija:
126.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (kreditoriaus) AS Parex Banka atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria pagal pareiškėjo bankroto administratoriaus skundą pripažintas negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amžinoji atmintis“ 2011 m. vasario 11 d. kreditorių susirinkimo 4-tuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas sumažinti bankroto administratoriaus atlyginimą (bylos Nr. 2-4721-798/2011), suinteresuoti asmenys (kreditoriai): AS Parex banka, VĮ Turto bankas, UAB „Žybartuva“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Amžinoji atmintis“ administratorius UAB „Admivita“ pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui skundą, prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB „Amžinoji atmintis“ 2011 m. vasario 11 d. kreditorių susirinkimo 4-tuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą (toliau – skundžiamas nutarimas) sumažinti visam BUAB „Amžinoji atmintis“ bankroto laikotarpiui (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro) administratoriaus atlyginimą iki 4 proc. nuo parduoto nekilnojamojo turto vertės (įskaitant mokesčius). Nurodė, kad pirmajame BUAB „Amžinoji atmintis“ kreditorių susirinkime, įvykusiame 2010 m. balandžio 7 d., buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kurioje buvo nustatytas fiksuotas 150 000 Lt (plius PVM) plius 1,5 proc. nuo gautų pajamų administratoriaus atlyginimas už visą administravimo laikotarpį (nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki įmonės išregistravimo). Kreditorių susirinkimo pirmininkas su administratoriumi 2010 m. balandžio 7 d. pasirašė pavedimo sutartį, kurios 10 punkte nurodė, kad už pavedimo vykdymą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šios sutarties sudarymo dienos administratoriui nustatomas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas 7 500 Lt (plius PVM) per mėnesį atlyginimas, o nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro – 150 000 Lt (plius PVM) ir 1,5 proc. nuo gautų pajamų atlyginimas. Pavedimo sutartyje šalys nesusitarė, kad šis fiksuotas atlyginimas administratoriui už visą administravimo laikotarpį gali būti pakeistas. Kreditorių susirinkimas 2011 m. vasario 11 d. 4-tuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą sumažinti visam BUAB „Amžinoji atmintis“ bankroto laikotarpiui (nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro) administratoriaus atlyginimą iki 4 proc. nuo parduoto nekilnojamojo turto vertės (įskaitant mokesčius). Administratoriaus darbo atlikimui kreditorių susirinkimas arba komitetas nustato atlyginimą ir sudaro su administratoriumi pavedimo sutartį. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Skundžiamas nutarimas neatitinka administratoriaus valios bei interesų, prieštarauja pavedimo sutarties esmei ir tikslui. Kadangi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata buvo fiksuota, t. y. buvo aišku, kokios pajamos bus gautos, pareiškėjas, siekdamas kuo ekonomiškiau, sklandžiau ir sėkmingiau administruoti BUAB „Amžinoji atmintis“, suplanavo išlaidas. Jeigu bus paliktas galioti skundžiamas nutarimas, pareiškėjas nebegalės toliau užtikrinti sklandaus įmonės administravimo, nes visoms administravimo procedūroms neužteks lėšų. Pareiškėjo teigimu, liko neįvertinta tai, kad juridinis bankroto administratorius apmoka visų įgaliotų asmenų, t. y. fizinio bankroto administratoriaus bei kitų darbuotojų (pvz., buhalterio) atlyginimą. Mokesčiai, susiję su darbo užmokesčiu, sudaro beveik tokią pat sumą, kokia išmokama darbuotojui. Pareiškėjas moka už administracinių patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir pan. BUAB „Amžinoji atmintis“ turi nekilnojamojo turto, kurio dalis yra Druskininkuose, todėl nuvykimas iki turto užima laiką, už kurį mokamas atlyginimas. Be to, pareiškėjas organizuoja nekilnojamojo turto vertinimą, kontaktuoja su galimais turto pirkėjais, nuolat bendrauja su kreditoriais, buvusiais įmonės darbuotojais. Toks drastiškas administratoriaus atlyginimo sumažinimas nepasikeitus bankroto procedūrų vykdymui, nesant pretenzijų dėl administravimo kokybės ir požymių, kad darbo krūvis sumažės, pareiškėjo teigimu, pažeidžia juridinio bankroto administratoriaus teisėtus lūkesčius gauti sutartą atlyginimą. Pagrindo teisminiam pavedimo sutarties pakeitimui nėra, kadangi nepadaryta esminių sutarties pažeidimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino ir pripažino negaliojančiu BUAB „Amžinoji atmintis“ 2011 m. vasario 11 d. kreditorių susirinkimo 4-tuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Teismas nurodė, kad įstatymai neriboja pirmojo kreditorių susirinkimo teisės nustatyti atlyginimą bankroto administratoriui už visą bankroto procedūrų vykdymo laiką, t. y. tiek retrospektyvine, tiek perspektyvine prasme. Administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Kreditoriams pasiekus susitarimą su bankroto administratoriumi bankroto procedūrų vykdymo esminiais klausimais (tarp jų ir dėl atlyginimo nustatymo), tarp įmonės kreditorių ir bankroto administratoriaus susiformuoja pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pavedimo sutartyje, administratoriaus pasirašytoje su kreditorių susirinkime pirmininkavusiu asmeniu, nustatoma administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių iš esmės pasikeičia bankroto procedūrų vykdymas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti keičiamos sutarties sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1188/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-732/2010). Kreditoriaus AS Parex banka siūlymas nustatyti administratoriui 4 proc. (įskaitant mokesčius) nuo parduoto nekilnojamojo turto vertės atlyginimą grindžiamas tuo, kad prieš tai kreditorių susirinkimo patvirtintas ir pavedimo sutartimi nustatytas atlyginimas yra aiškiai per didelis. Teismo vertinimu, toks argumentas negali būti pagrindu keisti pasirašytą pavedimo sutartį. Teismas nenustatė, kad bankroto procedūrų vykdymas būtų iš esmės pasikeitęs, todėl padarė išvadą, kad BUAB „Amžinoji atmintis“ administratoriaus atlyginimas buvo sumažintas nepagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (kreditorius) AS Parex banka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad naujojo kreditoriaus AS Parex banka požiūriu ankstesnio kreditoriaus AB Parex banko balsais administratoriui nustatytas atlyginimas savo pinigine išraiška pažeidžia bankroto proceso ekonomiškumo principą, nes jo dydis yra aiškiai per didelis. Nustatytas atlyginimas, lyginant su stambių įmonių bankrotų administravimo kaštais, nėra pagrįstas jokiomis administratoriaus atlikto darbo sąnaudomis, neatitinka administratoriaus atliekamo darbo sudėtingumo mastų ir apimčių, dabartinių ūkinių finansinių realijų, kreditorių puoselėjamų maksimalaus dydžio skolų atgavimo lūkesčių. Skundžiamu nutarimu nustatytas administratoriaus atlyginimas neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškai pagrįsto atlyginimo už atliekamą darbą gavimo principams. Panašaus dydžio atlyginimai už beveik identiškus vykdymo veiksmus yra numatyti antstoliams Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
2. Panaikintas skundžiamas nutarimas turėjo tikslą užtikrinti stabilią pusiausvyrą tarp administratoriaus teisėtų lūkesčių gauti sąžiningai uždirbtą atlyginimą ir kreditorių teisės gauti maksimalų finansinių reikalavimų patenkinimą.
3. Teismas nurodė, kad nebuvo nustatytas faktas, jog bankroto procedūrų vykdymas būtų iš esmės pasikeitę, dėl kurio galėtų būti keičiamas administratoriaus atlyginimas. Tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių: a) administratorius nenustatė teismine tvarka ginčytinų įmonės sandorių, civilinių ieškinių teisme nereiškė, todėl neturėjo ženklesnių teisinių išlaidų, be to, įmonės turtas realiai nebuvo parduodamas, turto pardavimo organizavimas prasidėjo tik 2011 m. kovo 25 d., todėl ženklių transporto išlaidų ir su turto pardavimu susijusių buhalterinės apskaitos išlaidų realiai neturėjo; b) apeliantas savo iniciatyva ir lėšomis teisėtvarkos institucijose priverstas spręsti buvusio įmonės direktoriaus teisinės atsakomybės klausimus; c) apeliantui įkeistas įmonės turtas administratoriaus iniciatyva išnuomotas už nepagrįstai žemą kainą, be to, nuomotojas yra su BUAB „Amžinoji atmintis“ buvusiu direktoriumi susijusi įmonė; d) pirmajame kreditorių susirinkime buvo neteisėtai nustatytas papildomas (už neįvardytas ir nedetalizuotas paslaugas) administratoriaus atlyginimas, lygus 1,5 proc. nuo gautų pajamų („sėkmės mokestis“), kuris yra akivaizdžiai ekonomiškai nepagrįstas; e) bankroto byloje tebegalioja pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintų administravimo išlaidų per mėnesį sąmata, t. y. teisinės paslaugos, transporto paslaugos, komandiruotės, ryšių paslaugos, kanceliarinės ir pašto išlaidos, kitos išlaidos, kurios sudaro pakankamai ženklias sumas; f) administratoriui toliau neūkiškai naudojant įmonės turtą ir dirbant pagal dirbtinai padidintus tarifus, būtų švaistomas įmonės turtas ir iš parduoto turto gautos lėšos.
4. Teismas net nebandė spręsti esminio klausimo dėl atlyginimo dydžio, t. y. kokio dydžio vis dėlto turėtų būti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkantis administratoriaus atlyginimas konkrečioje bankroto byloje.
5. ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas suteikia kreditorių susirinkimui neginčijamą teisę nustatyti administratoriaus atlyginimo dydį, o tai reiškia išimtinę kreditorių susirinkimo teisę teisėtu būdu iš naujo priklausomai nuo administravimo apimties nustatyti ar patikslinti administratoriui jau paskirto atlyginimo dydį. Jeigu kuri nors iš pavedimo sutarties nuostatų (šiuo atveju – dėl atlyginimo dydžio) prieštarauja kreditorių susirinkimo nutarimams, ji turi būti pakeista.
6. Teismas neatsižvelgė, kad byloje įvyko didžiausio įmonės kreditoriaus (buvusio kreditorių susirinkimo pirmininku) pasikeitimo juridinis faktas, t. y. vietoj buvusio kreditoriaus AB Parex banko (dabartinis pavadinimas AB „Citadele“ bankas) kreditų portfelio perleidimo sutarties pagrindu į bankroto bylą buvo įtrauktas kitas kreditorius – Latvijos įmonė AS Parex banka.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nepateikė jokios racionalios ir pagrįstos argumentacijos, dėl ko skundžiamu nutarimu patvirtintas administratoriaus atlyginimas yra teisingas ir pagrįstas. Negalima sutikti su apelianto siūloma analogija, kad panašaus dydžio atlyginimai už beveik identiškus vykdymo veiksmus yra numatyti antstoliams Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Bankroto administravimas ir vykdymo procesas savo esme yra skirtingi procesai, todėl negali būti lyginamas atlyginimo dydis.
2. Apeliantas skunde pateikė realios faktinės situacijos neatitinkantį argumentą, kad administratorius neva nepatiria didelių teisinių, transporto, apskaitos ir kitų išlaidų (neginčija teisme įmonės sudarytų sandorių, iki šiol nepardavė turto). Pažymėtina, kad administravimo procese visos išlaidos yra tęstinės. Apelianto veiksmai, t. y. nepagrįstas administratoriaus atlyginimas sumažinimas ir iš to išeinantis teisminis procesas, iš esmės yra bankroto procedūrų vilkinimas, kas didina administravimo išlaidas ir pažeidžia kitų kreditorių interesus. Tas pats pasakytina apie apelianto pasiūlytas įmonės turto pardavimo kainas, kurios ženkliai aukštesnės už administratoriaus nusamdyto turto vertintojo nustatytas kainas. Dėl šios priežasties turto realizavimas užtruks neprognozuojamai ilgai, didės tam reikalinga administravimo išlaidų suma. Priešingai nei teigia apeliantas, apskaitos išlaidos patiriamos ne tik pardavus turtą. Buhalterio paslaugos yra būtinos nuolat, nes vedama administruojamos įmonės apskaita. Transporto išlaidos patiriamos ne tik organizuojant turto pardavimą. Neišvengiamas periodiškas įmonės turto vizitavimas bendraujant su nuomininkais, kontroliuojant savalaikį atsiskaitymą už nuomą, užtikrinant komunalinių paslaugų apskaitos prietaisų parodymų deklaravimą, rodant turtą galimiems pirkėjams ir pan. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam įkeisto turto nuomos kainos neatitinka rinkos kainų. Bankrutuojanti įmonė nekilnojamojo turto rinkoje kaip nuomotojas yra mažiau patraukli, todėl negali pretenduoti į analogiškas kainas kaip ir kiti rinkos dalyviai. Aplinkybės dėl buvusio BUAB „Amžinoji atmintis“ direktoriaus ir nuomonininko sąsajų neturi reikšmės turto nuomos kainai, nes nuo bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir nedalyvauja įmonės valdyme. Apelianto argumentas, kad pirmajame kreditorių susirinkime buvo neteisėtai nustatytas papildomas 1,5 proc. dydžio atlyginimas yra nepagrįstas, nes nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, todėl laikomas priimtu ir privalomu visiems kreditoriams.
3. Apeliantas nurodė, kad teismas ignoravo kreditoriaus pasikeitimo faktą, tačiau nėra suprantama, kokį priežastinį ryšį apeliantas siekia atskleisti. AS Parex banka perėmė visas kreditoriaus teises ir pareigas iš AB Parex banko, tačiau tai jokių būdu neįtakoja skundžiamos teismo nutarties. Naujas kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius. Pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų.
4. Pareiškėjas pripažįsta, kad administratoriaus atlyginimas gali būti keičiamas, tačiau apeliantas neįrodė tokio keitimo prielaidų.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl BUAB „Amžinoji atmintis“ 2011 m. vasario 11 d. kreditorių susirinkimo 4-tuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo, t. y. dėl bankroto administratoriaus atlyginimo pakeitimo.
Įmonės administratorius bankroto procese iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas ir atlieka teisinį tyrimą dėl bankrutuojančios įmonės bei su ja susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentą, kad nustatant bankroto administratoriaus atlyginimą galima vadovautis antstoliams Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytu atlyginimu. Bankrutuojančios įmonės administravimas ir antstolio atliekami veiksmai vykdymo procese yra skirtingi procesai, todėl negali būti lyginamas ir atlyginimo dydis.
Bankroto administratorius bankroto administravimo paslaugas teikia atlygintinai. Administratoriui atlyginimas nustatomas įvertinus, ar įmonė tęsia (vykdo) veiklą, parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Šie kriterijai turi reikšmės ir parenkant atsiskaitymo su bankroto administratoriumi tvarką (vienkartinė išmoka ar/ir periodiniai mokėjimai). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kreditoriams pasiekus sutarimą su bankroto administratoriumi bankroto procedūrų vykdymo esminiais klausimais (tarp jų ir dėl atlyginimo nustatymo), tarp įmonės kreditorių ir bankroto administratoriaus susiformuoja pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Pavedimo sutartyje, kurią bankroto administratorius pasirašo su kreditorių susirinkimui pirmininkavusiu asmeniu, nustatoma administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka. ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalyje pirmajam kreditorių susirinkimui numatyta pareiga nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsitesėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tai reiškia, kad atlyginimo administratoriui nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Pirmasis BUAB „Amžinoji atmintis“ kreditorių susirinkimas įvyko 2010 m. balandžio 7 d. Tą pačią dieną kreditorių susirinkimo pirmininkas su administratoriumi pasirašė pavedimo sutartį, kurios 10 punkte nurodė, kad už pavedimo vykdymą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šios sutarties sudarymo dienos administratoriui nustatomas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartimi patvirtintas 7 500 Lt (plius PVM) per mėnesį atlyginimas, o nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro – 150 000 Lt (plius PVM) ir 1,5 proc. nuo gautų pajamų atlyginimas. Teismų praktikoje pažymima, kad atsiradus tokioms aplinkybėms, dėl kurių iš esmės pasikeičia bankroto procedūrų vykdymas, įstatymų nustatyta tvarka gali būti keičiamos pavedimo sutarties sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1188/2010). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nenustatyta, jog BUAB „Amžinoji atmintis“ bankroto procedūrų vykdymas būtų iš esmės pasikeitęs. Šių aplinkybių neįrodinėjo ir kreditorius AS Parex banka. Savo siūlymą sumažinti administratoriui pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą šis kreditorius iš esmės grindė tuo, kad administratorius netinkamai atlieka savo pareigas (t. y. nesprendžia buvusio įmonės direktoriaus teisinės atsakomybės klausimo, įmonei priklausantį turtą nuomoja nepagrįstai žemomis kainomis, neskuba parduoti ir neūkiškai naudoja įmonės turtą ir pan.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai negali būti pagrindu mažinti administratoriui nustatytą atlyginimą.
Kreditorius AS Parex banka įstojo į bankroto bylą vietoj pradinio kreditoriaus AB Parex bankas (dabartinis pavadinimas – AB „Citadele“ bankas) jau po pirmojo kreditorių susirinkimo ir pavedimo sutarties su bankroto administratoriumi pasirašymo. Iš kreditoriaus AS Parex banka skundo turinio taip pat matyti, kad jis nesutinka su pirmojo kreditorių susirinkimo administratoriui nustatyto atlyginimo dydžiu, kadangi jis yra nepagrįstai didelis. Pažymėtina, kad šis nutarimas buvo priimtas kreditorių, kuriems tokią teisę suteikia įstatymas (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis), balsų dauguma, įskaitant ir pradinio kreditoriaus AB Parex banko balsą. Naujam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo į bylą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi pradiniam kreditoriui. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju naujasis kreditorius nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad pirmasis kreditorių surinkimas administratoriui nustatė nepagrįstai didelį atlyginimą, motyvuodamas tuo, jog jis, kaip naujai į bylą įstojęs kreditorius, nesutinka su ankstesniais kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais. Be abejo, tai nepaneigia naujojo kreditoriaus teisės siūlyti pakeisti administratoriui nustatytą atlyginimą esant aplinkybėms, dėl kurių iš esmės pasikeičia bankroto procedūrų vykdymas, tačiau tokiu atveju jam tenka pareiga įrodyti šių aplinkybių atsiradimą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai | Algirdas Gailiūnas |
| |
| Danutė Milašienė |
| |
| Vytas Milius |