Nr. DOK-1507 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23116-2022-8 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), 

susipažinusi su 2025 m. balandžio 15 d. paduotu ieškovės UAB „Firma VITI“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Firma VITI“ padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Firma VITI“ ieškinį atsakovams UAB „Statresta“, Kultūros infrastruktūros centrui ir UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų defektus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. sausio 21 d. nutartimi paliko nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir 2024 m. spalio 3 d. papildomą sprendimą.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Firma VITI“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 21 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą bei 2024 m. spalio 3 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. 

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Byloje ieškovė pareiškė ieškinį trims statybų dalyviams – projektuotojai (UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ (toliau – Atsakovė3)), techniniam prižiūrėtojui – darbų užsakovui (Kultūros infrastruktūros centrui (toliau – Atsakovas2)) ir rangovei (UAB „Statresta“ (toliau – Atsakovė1)). Atmesdami ieškinį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo: 1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023 suformuotos CK 6.659, 6.700, 6.702 straipsnių aiškinimo ir taikymo praktikos, vertinant statinio projektuotojo pareigas ir atsakomybes; 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-170-403/2023) suformuotos CK 6.695, 6.659, 6.689 straipsnių aiškinimo ir taikymo praktikos, vertinant rangovo pareigas ir atsakomybes; 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023 suformuotos CK 6.697 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, vertinant užsakovo ir techninio prižiūrėtojo pareigas ir atsakomybes; 4) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos ginčuose dėl statybos rangos defektų bei šiuose ginčuose nustatytų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas). 

2. Ieškovė pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė iš esmės neteisingus sprendimus, kadangi statybos dalyviams priskirtas pareigas priskyrė ieškovei (statinio savininkei), kuri rangos santykiuose net nebuvo laikoma užsakove. Teismai perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą, kuri jai nepriklauso. Kultūros paveldo objekto savininkė (ieškovė) rangos santykiuose nedalyvauja užsakovo teisiniu statusu. Ieškovė, Atsakovė1 ir Atsakovas2 2021 m. gegužės 10 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią Atsakovas2 kontroliuoja rangos darbus būdamas užsakovu. Atsakovas2 yra užsakovu pagal tipines rangos sutartis, kurias taiko ir kitų kultūros paveldo objektų tvarkybai. Ieškovė pagal rangos sutartį įgijo gana ribotas teises ir pareigas, tokias, kaip sudaryti sąlygas Atsakovei1 vykdyti darbus objekte, dalyvauti darbų priėmimo–perdavimo procedūrose, dalyvauti sprendžiant kilusius klausimus, kuriuos ieškovei formuoja/pateikia Atsakovė1 ir Atsakovas2. Tuo tarpu Atsakovas2 pagal rangos sutartį įgijo plačias užsakovo teises ir pareigas, tarp jų ir paskirti savo techninį prižiūrėtoją. Atsakovė1 pagal rangos sutartį įgijo rangovo pareigas. 

3. Ieškovė siekia, kad būtų ištaisyti statybos darbų defektai – tinkamai įrengta pastato rūsio R-6 patalpos hidroizoliacija. Byloje specialisto E. L. išvadoje konstatuota, kad Atsakovė3, numatydama Projekto sprendinius, pažeidė viešosios teisės normas. E. L. išvadoje (77–78 psl.) nurodoma: „tyrimo metu buvo nustatyta, kad projektiniuose sprendiniuose pateikti bendro pobūdžio hidroizoliacijos įrengimo būdai (parmūrijimo, pjovimo, kalimo ir injekcijų) ir nėra pateikti konkretūs jo įrengimo sprendiniai – technologija ir medžiagiškumas. Pamatų išsamūs tyrimai nebuvo atlikti. Tik atlikus pamatų išsamius tyrimus ir nustačius jų konstrukciją, gabaritus, techninę būklę ir galimas pažaidas, galima spręsti apie pamatų sutvirtinimo reikalingumą bei metodus taip pat ir pamatų hidroizoliacijos įrengimo metodus ir apimtis“. 2024 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio metu apklausiamas E. L. paaiškino (1 garso įrašo failo ~ 1:01 val.), kad tai vienareikšmiškai yra projektavimo trūkumai, kurie turėjo būti išspręsti projektavimo metu. Toks specialisto E. L. aiškinimas paremtas imperatyviosiomis teisės aktų nuostatomis. Projekto dalyje „Tvarkybos darbų technologinis aprašymas“ nurodyta, kad pamato tvarkybos darbams taikomai technologijai privaloma vadovautis reglamentu PTR 2.01.01:2010 „Kontakto zonos „mūras/gruntas“ sutvarkymas. Pamatų tvirtinimas.“. Šiame reglamente nustatyta, kad projektuojant ir tvarkant kontakto zonos „mūras/gruntas“ sutvarkymą, pamatų tvirtinimą būtina įvertinti nekilnojamosios kultūros vertybės panaudojimą, prieš tai atlikus tyrimus (reglamento 9 punktas). Reglamentas numato, kad iki pastatų pamatų darbų pradžios būtina nustatyti pamatų konstrukcijų techninę būklę, pažeidimų pobūdį, defektus ir jų atsiradimo priežastis, pamatų elementų stabilumą ir patikimumą, galimas tvarkybos priemones ir po to atlikti atitinkamus projektavimo darbus. 

4. Taigi, pamatų tvarkymo (hidroizoliavimo) sprendiniai be papildomų tyrimų negalėjo būti projekte numatyti (projektuojami), tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendime ir nutartyje pateikė prieštaringus argumentus. Teismai nepagrįstai netaikė reglamento PTR 2.01.01:2010 „Kontakto zonos „mūras/gruntas“ sutvarkymas. Pamatų tvirtinimas.“ nuostatų. 

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-170-403/2023) suformuota CK 6.695, 6.659, 6.689 straipsnių aiškinimo ir taikymo praktika, vertinant rangovo pareigas ir atsakomybes. Kasacinis teismas suformulavo išaiškinimus, kad 1) rangovas yra atsakingas už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje nustatytų statybos darbų rodiklių; 2) rangovas, kaip savo srities profesionalas, privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui; 3) rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigos užsakovui yra nustatytos įstatyme ar sutartyje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos vertinant techninio prižiūrėtojo (Atsakovo2) atsakomybę. Atsakovas2, organizuodamas tvarkybos darbų projekto įgyvendinimą, vykdė tiek užsakovo, tiek statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas. Teismai, nagrinėdami Atsakovo2 civilinės atsakomybės klausimą, nevertino teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, projekte numatytų statybos techninio prižiūrėtojo pareigų, kurių nevykdymas sąlygoja jo atsakomybę. Atsakovas2 turėjo pareigą – sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami – kreiptis į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo, organizuoti pastebėtų statinio projekto sprendinių klaidų taisymą. Taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023 suformuotos CK 6.697 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. 

7. Teismai nukrypo nuo toliau nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojančios įrodinėjimo naštos paskirstymą iš rangos santykių kilusiuose ginčuose dėl defektų: rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys); šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų; kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 38 punktą). Paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). 

8. Iš esmės byloje atsakovai net neginčijo fakto, kad į R-6 patalpą per sienas veržiasi vanduo, tačiau bandė įrodinėti tai, kad neva vandens skverbimąsi lėmė sklypo reljefas, vanduo į patalpas veržėsi per kitas R-7, R-8, R-9 patalpas, vanduo skverbėsi iki rangos darbų atlikimo. Teismai neįvertino, kad šios priežastys buvo neįrodytos ir paneigtos. Teismai atmetė ieškinį, kadangi ieškovė neįrodė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (nors tokia įrodinėjimo naštą ieškovei nepriklauso). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų nutarties ir sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Firma VITI“ (j. a. k. 221504240) 111 (vieną šimtą vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. balandžio 10 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. P16746, kodas ZO21494.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.        

Teisėjai Algirdas Taminskas

                                                                                                   Jūratė Varanauskaitė

        Dalia Vasarienė