Administracinė byla Nr. eI3-3608-331/2021

                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2021-3

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

    Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorius 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-169 (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) atleido pareiškėją iš pareigų už tai, kad būdamas pareigūnu, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus neteisėtai sumedžiojo, t. y. draudžiamu varomuoju būdu suaugusio briedžio patiną, bandė šį faktą nuslėpti, tokiais tyčiniais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

2.       Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Departamento direktorės 2021 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-169; grąžinti pareiškėją į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų.

3.1.                      Teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, nes atnaujintas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas dėl to paties, kaip ir baudžiamojoje byloje, todėl, kol pareiškėjo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tol vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punktu ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti sustabdytas.

3.2.                      Mano, kad atsakovas neturėjo teisės pripažinti aplinkybių, kurios nėra įrodytos ir nuobauda negalėjo būti paskirta. Atsakovas taip pat nesilaikė Kolektyvinės sutarties normų, nes   Kolektyvinės sutarties 4.3. punktas nustato, kad šalys susitaria, kad tarnybinės drausmės laikymasis yra profesionalios ir atsakingos politikos pagrindas. Formalūs pažeidimai, nesukėlę neigiamų padarinių ir/ar kada tarnybinė nuobaudos formaliu skyrimu iš esmės nebūtų pasiekti jos tikslai, turėtų būti įvertinti administracinėmis – organizacinėmis priemonėmis, vengiant formalaus tarnybinių nusižengimų vertinimo, turi būti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, tuo užkertant kelią neproporcingam Filialo narių demotyvavimui.

3.3.                      Pažymi, kad jis nebuvo supažindintas su Departamento 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 „Dėl komisijos galimam Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. J. tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 8 punktas. Taip pat nebuvo supažindintas su Departamente į pareigas priimančio asmens sprendimais sustabdyti ir atnaujinti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13 punktas.

4.       Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad  pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. dalyvaudamas 2019 m. lapkričio 16 d.  medžiotojų klubo „Nemunas“ organizuotoje medžioklėje Gailiūnų kaime, Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų savivaldybėje, laikotarpiu nuo 11 val. iki 13 val. neteisėtai sumedžioto (t. y. draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patiną, viršijo suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi bandė šį faktą nuslėpti. Tokiais savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 15.1., 15.3. papunkčius, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, galimai diskreditavo valstybės tarnybą, Departamentą, sumenkino įstaigos ir savo paties, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją.

4.1.                      Pažymi, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai ir daryti teisės pažeidimus, o tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą Aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Tokio pobūdžio valstybės pareigūno pažeidimas yra netoleruotinas visuomenėje ir kertasi su tais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės pareigūnų ir institucijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jei valstybės tarnautojas akivaizdžiai ignoruoja vieną iš pagrindinių teisės aktų – Valstybės tarnybos įstatymo, reglamentuojančio pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus, tai toks tarnautojas sudaro prielaidas, jog ir ateityje jis nesilaikys kitų teisės aktų, taip sukeldamas pagrįstas abejones dėl konstitucinės nuostatos, įpareigojančios valdžios įstaigas ir jų tarnautojus tarnauti žmonėms, vykdymo.

4.2.                      Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje, nes LVAT administracinėje byloje Nr. A-4562-968/2020 yra pasisakęs „Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pareiškėjui netaikyta baudžiamoji atsakomybė, nėra pagrindas tarnybinio patikrinimo metu netikrinti, ar nebuvo pažeisti pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai“, o 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3978-415/2020 yra pažymėjęs, kad padarytas tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie būtų nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

4.3.                      Šiuo atveju, pareiškėjo padaryta veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, kadangi kompetentingų institucijų (šiuo atveju – teismo) sprendimas, nepriklausomai ar tai būtų išteisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturi. Šioje nagrinėjamoje situacijoje pagrindinis veiksnys yra tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, būdamas atsakingu už teisėsaugą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kuriam, kaip valstybės tarnautojui, keliami ypatingai aukšti elgesio reikalavimai, turėdamas tarnybines pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, taip pat turėdamas prievolę elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir Pareigūno reputacija, pažeidė tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto suaugusio briedžio patino faktą sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamentą, diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Departamento ir paties tarnautojo reputaciją ir pasitikėjimą padarydamas didelę žalą valstybės tarnybai ir Departamentui.

4.4.                      Pažymi, kad nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių, t. y. pareiškėjo elgesys buvo plačiai aptariamas visuomenėje, apie tokį neteisėtą pareigūno elgesį informacija pasklido viešai internete: (duomenys neskelbtini) bei kituose visuomenės informavimo šaltiniuose, straipsnių antraštės – „Alytaus aplinkosaugininkas J. J. bus teisiamas dėl medžioklės lapo klastojimo“, „Galimai neteisėtos medžioklės dalyviams – teisiamųjų suolas”. Todėl akivaizdu, kad visuomenė sužinojusi apie pareigūno galimai daromus neteisėtus veiksmus nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu gali būti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas.

4.5.                      Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, išnagrinėti visi tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyvieji, objektyvieji požymiai bei kitos aplinkybės, svarbios tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti 2021 m. kovo 19 d. išvadoje  Nr. BDR-1572, todėl Departamento direktoriaus ginčijamas įsakymas pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

 Teismas

konstatuoja:

  5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

  6. Nustatyta, kad Departamentas 2020 m. spalio 30 d. gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą, kad pareiškėjui atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

6.1.  Departamento direktorius 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti sudarė komisiją. Tačiau Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės 2020 m. lapkričio 13 d. teikimu ir direktoriaus rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas dėl pareiškėjui atliekamo ikiteisminio tyrimo.

6.2. 2021 m. vasario 1 d. Departamentas gavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pranešimą, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir kaltinamasis aktas perduotas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams.

6.3. Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės 2021 m. vasario 1 d. teikimu ir direktoriaus pavaduotojo, tuo metu atlikusio Departamento direktoriaus funkcijas rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas, o pareiškėjas nušalintas nuo užimamų pareigų iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos. Pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. informuotas apie atliekamą pažeidimo tyrimą, jam pasiūlyta pateikti paaiškinimą.

6.4. Pareiškėjas 2021 m. vasario 10 d. pateikė paaiškinimą, teigdamas, kad nėra supažindintas su įsakymu dėl komisijos sudarymu, tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymu, atnaujinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje.

6.5. Departamento direktoriaus įsakymu sudaryta komisija atlikusi tarnybinį patikrinimą 2021 m. kovo 19 d. surašė išvadą Nr. BDR-1572 ir konstatavo, kad iš gautų ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos duomenų aiškiai matyti, kad pareiškėjo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, bandymas nuslėpti neteisėtai (varomuoju būdu) sumedžioto suaugusio briedžio patino faktą (kitų medžiotojų akivaizdoje) ir medžioklės lapo klastojimas veikiant bendrininkų grupėje yra susijęs su valstybės tarnybos, valstybės institucijos, atsakingos už teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, diskreditavimu, institucijos ir paties tarnautojo reputacijos menkinimu. Todėl pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisykles, nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, pasiūlė atleisti pareiškėją iš pareigų.

6.6. Departamento direktorius, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, 2021 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ADP1-169 „Dėl J. J. tarnybinio nusižengimo“, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Aprašas) 17.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į Komisijos 2021 metų kovo 19 d. motyvuotą išvadą Nr. BDR-1572 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. J. tarnybinio nusižengimo“ už tai, kad būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reputacija, t. y. pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patiną ir bandė šį faktą nuslėpti, tokiais tyčiniais savo veiksmais diskreditavo valstybės tarnybą, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų reikalavimus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 15.1 ir 15.3 papunkčius, atleido pareiškėją iš pareigų.

                7. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai, pažeidžiant Aprašo nuostatas, nesilaikant tarnybiniams patikrinimams keliamų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos nustatytų reikalavimų, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, nes atnaujintas tyrimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas dėl to paties, kaip ir baudžiamojoje byloje, todėl, kol pareiškėjo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tol Aprašo 13 punktu ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti sustabdytas.

               8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodamas, kad pareiškėjo padaryta veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, kadangi kompetentingų institucijų (šiuo atveju – teismo) sprendimas, nepriklausomai ar tai būtų išteisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturi.

9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ); Aprašas.

9.1. VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybes tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibūdinimas yra pateiktas šio straipsnio 5 dalyje - šiurkščiu pažeidimu laikomas  valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

               9.2. VTĮ 34 straipsnio 4 dalyje aiškiai nustatyta, kad kai valstybės tarnautojo veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą. Šių normų sisteminis aiškinimas buvo pateiktas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A438- 624/2008 pagal tuo metu galiojusią Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 “Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos” (toliau - Tvarka).

          9.2. Kaip matyti iš Tvarkos 10, 11, 31 punktų, jei dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų būti sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir sulaukiama galutinių kompetentingų institucijų tyrimo rezultatų. Tačiau jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas (atitinkamai VTĮ 34 straipsnio 4 dalis).

              9.3.  LVAT savo bylose yra ne kartą yra konstatavęs, kad kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pareiškėjui netaikyta baudžiamoji atsakomybė, nėra pagrindas tarnybinio patikrinimo metu netikrinti, ar nebuvo pažeisti pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai, o padarytas tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas gali būti vertinamas nepriklausomai nuo baudžiamosios ar administracinės teisės pažeidimo fakto ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie būtų nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas (LVAT administracinėse bylose Nr. A-4562-968/2020, Nr.  eA-3978-415/2020).

             9.4.  Vadovaujantis LVAT praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT  administracinėse bylose Nr. A63-2967/2011; Nr. A662-1435/2013). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

            10.  Todėl surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, yra išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

11. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo valstybės tarnautojui (LVAT administracinės bylos Nr. A146-700/2010; Nr. A146-3094/2012; Nr. A492-360/2013; Nr. A62-3777/2011).

13. Teismo vertinimu, Departamentas tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje visiškai tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės, tinkamai jos pagrįstos. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos aiškiai matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus informaciją iš policijos apie pareiškėjo nusikalstamą veiką, kai jis, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patiną, bandė šį faktą nuslėpti. Todėl Departamento direktorius 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD1-343 sudarė komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. Šis tyrimas  2020 m. lapkričio 13 d. teikimu ir direktoriaus rezoliucija buvo sustabdytas dėl pareiškėjui atliekamo ikiteisminio tyrimo. Tačiau baigus ikiteisminį tyrimą ir perdavus baudžiamąją bylą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės 2021 m. vasario 1 d. teikimu ir direktoriaus pavaduotojo, tuo metu atlikusio Departamento direktoriaus funkcijas rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atnaujintas, pareiškėjas nušalintas nuo užimamų pareigų iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pabaigos. Pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. informuotas apie atliekamą pažeidimo tyrimą, jam pasiūlyta pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2021 m. vasario 10 d. pateikė paaiškinimą, teigdamas, kad nėra supažindintas su įsakymu dėl komisijos sudarymo, tarnybinio nusižengimo tyrimo sustabdymu, atnaujinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas neturėjo būti atnaujintas, kol nebus priimtas sprendimas baudžiamoje byloje. Departamento direktorius 2021 m. balandžio 19 d. Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 8, 9, 11, 14, 15, 17, 18 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, o Departamento direktorius, ginčijamu Įsakymu paskirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę.

    14. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo kaip pareigūno įgalinimus, veikdamas bendrininkų grupėje bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patino faktą, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų reikalavimus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 15.1 ir 15.3 punktus, be to tokiais tyčiniais veiksmais diskreditavo valstybės tarnybą, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių ir valstybės tarnybai, t. y. pareiškėjo elgesys buvo plačiai aptariamas visuomenėje, apie tokį neteisėtą pareigūno elgesį informacija pasklido viešai internete: (duomenys neskelbtini) bei kituose visuomenės informavimo šaltiniuose, straipsnių antraštės - „Alytaus aplinkosaugininkas J. J. bus teisiamas dėl medžioklės lapo klastojimo“, „Galimai neteisėtos medžioklės dalyviams –teisiamųjų suolas”. Todėl akivaizdu, kad visuomenė sužinojusi apie pareigūno galimai daromus neteisėtus veiksmus nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu gali būti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. Todėl pareiškėjas pažeidė VTĮ nuostatas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisykles, nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą

15. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriais būtų ribojama tokia valstybės tarnautojų su valstybės tarnyba nesusijusi veikla – kitas darbas (verslas), taip pat politinė, visuomeninė veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir valstybės tarnautojų privačių interesų konfliktą, sudarytų prielaidas valstybės tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, trukdytų valstybės tarnautojams atlikti tarnybos pareigas arba kenktų valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos autoritetui, jas diskredituotų.

16. Pareiškėjo teigimu, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tol Aprašo 13 punktu ir VTĮ 34 straipsnio 4 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti sustabdytas.

16.1. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryta veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, nes teismo sprendimas, nepriklausomai ar tai būtų išteisinamasis ar nuteisiamasis, tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturi. Šioje nagrinėjamoje situacijoje pagrindinis veiksnys yra tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, būdamas atsakingu už teisėsaugą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kuriam, kaip valstybės tarnautojui, keliami ypatingai aukšti elgesio reikalavimai, turėdamas tarnybines pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, taip pat turėdamas prievolę elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija, pažeidė tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. nesilaikė nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, pažeisdamas medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir bandydamas nuslėpti neteisėtai sumedžioto (draudžiamu varomuoju būdu) suaugusio briedžio patino faktą sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamentą, diskreditavo valstybės tarnybą, sumenkino Departamento ir paties tarnautojo reputaciją ir pasitikėjimą padarydamas žalą valstybės tarnybai bei Departamentui.

16.2. Pareiškėjui 2021 m. sausio 26 d. kaltinamuoju aktu, baudžiamoje byloje Nr. 03-2-00094-20, pareikštas kaltinimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį (Piktnaudžiavimas) ir pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio  l dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. laikotarpiu nuo 11 vai. iki 13 val., Gailiūnų kaime, Leipalingio seniūnijoje, Druskininkų savivaldybėje, veikdamas bendrininkų grupėje su medžiotojų klubo „Nemunas“ pirmininko pavaduotoju L. M., suklastojo tikrą dokumentą - medžioklės lapą - kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu, t. y. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį „Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“, dalyvaudamas medžiotojų klubo „Nemunas“ medžioklės vadovo A. N. vadovaujamoje medžioklėje sumedžiojo draudžiamu medžioklės būdu (varant medžioti gyvūną) suaugusį briedžio patiną, tyčia suklastojo tikrą dokumentą - medžiotojų klubo „Nemunas“ medžioklės lapą Nr. 39 - įrašė į jį tikrovės neatitinkančią informaciją apie 2019 m. lapkričio 16 d. Varėnos rajone nebūtą įvykį - medžioklę tykojant, o būtent į lentelę „medžioklės ataskaita“ jis ir L. M. įrašė savo pavardes, medžiotojo bilieto numerius ir patvirtino parašais, tai kad abu medžioklės lape nurodytą dieną dviese medžiojo tykodami, šios medžioklės metu sumedžiojo vieną suaugusį briedžio patiną, bei užpildė šio medžioklės lapo priedą „Duomenys apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus“, tokiu būdu melagingai užfiksavo, kad suaugęs briedžio patinas buvo sumedžiotas leistinu būdu, laikantis medžioklės taisyklių reikalavimų. Ši pareiškėjo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

17. Teismas pažymi, kad valstybės tarnautojo statutas įpareigoja ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą valstybės tarnybos sistemą, bei įpareigoja privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir valstybės tarnautojo reputacija. Pareiškėjo padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo kaltės forma – tiesioginė tyčia, nes jis, turėdamas ilgametę valstybės tarnautojo patirtį aplinkosaugos srityje, nesilaikydamas įstatymuose nustatytų tarnybinių pareigų, tarnybinės etikos principų ir taisyklių, neatlikdamas savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno veiksmų, kuriais būtų siekiama užkardyti administracinį nusižengimą, tačiau priešingai – siekė jį nuslėpti, kad pažeidimas (pažeidimai) nebūtų atskleistas, veikė siekdamas padarinių, kas reiškia, kad suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai Departamento, ar jo darbuotojų reputacijai, prestižui, pasitikėjimui, ir sąmoningai leido jiems atsirasti.

18. Pagal LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A-438-1561/2008, A-62-1099/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, tarnybinio tyrimo metu buvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo padarytą šiukštų pažeidimą ir pareigūno vardo pažeminimą.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgus asmens kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą (Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. ADP1-72). Šiuo konkrečiu atveju Departamento direktorius atsižvelgė į pareiškėjo kaltę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą, turėjo diskrecijos teisę atleisti pareiškėją iš pareigų. 

20. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus. Tarnybinio patikrinimo Išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo tarnybinį tyrimą atlikusi komisija visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė šiurkštų pažeidimą, pažemino pareigūno vardą, tarnybinio nusižengimo stabdymas, atnaujinimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl darytina išvada, kad Departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs šiukštų tarnybinį nusižengimą, savo elgesiu pažeminęs pareigūno vardą ir atleistas iš pareigų, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmetamas. 

21. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Įsakymas ir Tyrimo išvada buvo priimti VTĮ, Aprašo, ir kitų teisės aktų pagrindu, atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimu, o paskirta nuobauda – pastaba, yra proporcinga ir motyvuota (ginčijamo Įsakymo argumentai išdėstyti Tyrimo išvadoje).

22. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Aprašo reikalavimų ir terminų, Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2021 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. ADP1-169, todėl jis paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

23. Teismui konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas nėra pagrindo tenkinti kitus pareiškėjo reikalavimus – grąžinti pareiškėją į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pareigas ir priteisti iš Atsakovo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

 24. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu,  86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas