Civilinė byla Nr. e2A-896-1070/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06200-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.5.1.7.; 3.2.4.9.2.; 3.3.1.19.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wittix“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wittix“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, išeitinės išmokos, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas M. V. padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Wittix“, negrąžinti jo į darbą ir priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos bei vieno mėnesio išeitinę išmoką už pilnus dvejus išdirbtus metus, 3000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas dirbo atsakovės bendrovėje Šalies (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir V. A. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nebuvo sulaukęs iš atsakovės pretenzijų dėl jo darbo kokybės, vykdė vadovaujančio pobūdžio pareigas, buvo tiesiogiai pavaldus atsakovės vadovui. 2023 m. birželį Lietuvos bankas skyrė atsakovei baudą už pažeidimus. Ieškovas pateikė atsakovės vadovybei savo rekomendacijas dėl to, kokių veiksmų reikia imtis, siekiant pašalinti pažeidimus bei išvengti baudų ateityje. Paaiškėjo, kad ieškovo ir atsakovės vadovo bei valdybos narių nuomonė dėl priemonių išsiskyrė. Nuo to laiko ieškovo ir atsakovės vadovo M. I. santykiai pasikeitė: iki tol vykęs šiltas bendravimas „atšalo“, tačiau ieškovas ir toliau tinkamai vykdė savo darbo funkcijas. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo nušalintas nuo darbo atsakovės bendrovėje, nepateikus paaiškinimų dėl to, bei nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nurodytos procedūros. 2023 m. lapkričio 26 d. ieškovas gavo žinutę iš atsakovės vadovo H. A. apie tai, kad šis sužinojo apie kažkokį kenksmingą ieškovo pastarojo laiko elgesį ir veiksmus, kad ieškovo elgesys nuvylė atsakovę, todėl buvo prašoma nedelsiant nutraukti bet kokius ryšius su darbuotojais ir laikytis atokiau nuo atsakovės patalpų. Po to ieškovas buvo spaudžiamas atsakovės vadovų išeiti iš darbo savo noru, nepaaiškinant, dėl kokių pažeidimų jis turi išeiti. Ieškovas kreipėsi į atsakovės vadovą prašydamas paaiškinti jam keliamus kaltinimus 2023 m. gruodžio 4 d., tačiau gavo 2023 m. gruodžio 7 d. įsakymą dėl jo nušalinimo, kuriame buvo nurodyta, kad bendrovė tiria ieškovo galbūt padarytą darbo pareigų pažeidimą, tačiau įsakyme nebuvo nurodyta, kokius pažeidimus padarė ieškovas. 2023 m. gruodžio 14 d. ieškovas gavo atsakovės prašymą pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, kuriame buvo prašoma pasiaiškinti dėl neva aštuonių ieškovo padarytų pažeidimų. (duomenys neskelbtini) ieškovas pateikė paaiškinimus dėl kiekvieno pažeidimo, kuriuo yra kaltinamas, nurodydamas, kad daugeliu atveju jam nesuprantama, dėl ko yra kaltinamas, nes šie kaltinimai yra abstraktūs ir neaiškūs, o kitų pažeidimų jis nepadarė. Tą pačią dieną ieškovas buvo atleistas iš UAB „Wittix“ pagal sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodyta, kad jis padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovo nuomone, minėtame darbdavės sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo nepateikta paaiškinimų dėl tokio atsakovės sprendimo, ieškovo paaiškinimo vertinimo. Ieškovo įsitikinimu, jo paaiškinimo argumentai net nebuvo vertinami, o sprendimas nutraukti darbo sutartį buvo priimtas iki paaiškinimo pateikimo. Patirtas stresas ir nerimas dėl savo ateities padarė neigiamą įtaką ieškovo sveikatai ir būklei, dėl to jis pirmiausia vartojo maisto papildus /vitaminus nuo nerimo pagal vaistininko rekomendaciją, tačiau dėl patiriamo streso sutriko ieškovo regėjimas. Ieškovas kreipėsi į medikus, jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas buvo skubiai operuotas 2024 m. vasario 19 d. Stresui nesibaigiant ir maisto papildams / vitaminams nepadėjus, ieškovas kreipėsi į gydytoją, kuris 2024 m. vasario 26 d. išrašė jam stiprius psichotropinius vaistus nuo nerimo. Ieškovo teigimu, jis buvo atleistas, nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo, pažeidžiant DK 58 straipsnio reikalavimus. Atsakovės prašyme pasiaiškinti, sprendime dėl Darbo sutarties nutraukimo nėra nurodyti konkretūs pažeidimai, yra pateikiamas atsakovės vertinimas dėl neaišku kokio ieškovo elgesio. Išskyrus nepagrįstą kaltinimą dėl tariamo alkoholio vartojimo ir kaltinimą dėl kažkokių žinučių rašymo, atsakovė nenurodė tariamų pažeidimų padarymo laiko bei to, kaip jie pasireiškė. Atsakovė neprašė ieškovo pasiaiškinti dėl kelių tariamų pažeidimų, nenurodė argumentų, dėl kurių visus įvardytus pažeidimus laikė šiurkščiais.

3.       Atsakovė UAB „Wittix“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodė, kad ieškovas buvo įdarbintas atsakovės bendrovėje faktiniu Lietuvos biuro (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytos pareigos vadovauti atsakovės Lietuvos biuro darbuotojams, nes atsakovės generalinis direktorius, valdyba, kiti sprendimus priimantys darbuotojai yra ne Lietuvos piliečiai ir dirba (duomenys neskelbtini). Priešingai nei nurodo ieškovas, priemones dėl Lietuvos banko nurodytų pažeidimų pašalinimo ir komandos stiprinimo priėmė būtent atsakovė. Jos teigimu, ieškovas įsivertino savo nesutarimus su atsakovės vadovybe, nurodytus ieškinyje, bei laukiantį darbinį pokalbį su ja ir pats nusprendė nutraukti darbo santykius, nes dar 2023 m. lapkričio 21 d. vadovų susirinkime minėjo apie galimą jo nušalinimą, 2023 m. lapkričio 23 d. savo iniciatyva pradėjo krautis daiktus, tokiu būdu kurdamas neapibrėžtumo situaciją ir sumaištį tarp darbuotojų. 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovės vadovybė buvo informuota apie tai, kad ieškovas vartoja alkoholį darbo vietoje, kraunasi daiktus ir ignoruoja Atitikties skyrių. Todėl atsakovė paprašė palikti jos patalpas 2023 m. lapkričio 24 d. 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovės vadovybei atvykus į Lietuvos biurą, buvo gauta informacija iš darbuotojų apie kitus galimus ieškovo pažeidimus. Todėl 2024 m. gruodžio 7 d. ieškovas buvo nušalintas nuo darbo pagal DK 49 straipsnio 3 dalį dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Atsakovė, gavusi darbuotojų paaiškinimus apie ieškovo darbą, 2023 m. gruodžio 14 d. išsiuntė jam ieškinyje minėtą reikalavimą pasiaiškinti dėl galimų darbo pareigų pažeidimų. (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo ieškovo paaiškinimus, kuriuose jis neigė bet kokius pažeidimus, nevertino kritiškai savo elgesio bei nepripažino kaltės. Dėl to atsakovė negalėjo tikėtis, jog ieškovas pasitaisys, kad nereikės saugotis jo neteisėto elgesio ir prarado pasitikėjimą ieškovu. Be to, ieškovas nurodė papildomas aplinkybes, kad naudojo atsakovės suteiktą kompiuterį savo asmeniniams tikslams. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių atsakovė nusprendė nutraukti Darbo sutartį su ieškovu (duomenys neskelbtini) sprendimu. Atsakovės teigimu, ieškovas buvo atleistas teisėtai, nes jo elgesys keliant darbuotojų nepasitikėjimą bendrove, neteikiant laiku generaliniam direktoriui informacijos apie (duomenys neskelbtini) L. D. seksualinio priekabiavimo atvejus, nesprendžiant darbuotojų skundų dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) L. D. elgesio, vartojant darbo metu alkoholį, nesprendžiant darbuotojų konfliktų, kilusių darbo metu, pačiam seksualiai priekabiaujant prie darbuotojų ir naudojant psichologinį smurtą prieš darbuotojus, priešinant darbuotojų kolektyvą, neužtikrinant darnios darbuotojų veiklos, nebendradarbiaujant su kolegomis įgyvendinant bendrovės politikas ir vystant patobulinimus, naudojant atsakovės kompiuterį asmeniniams tikslams, abejingumas dėl savo veiksmų bei atsakomybės vengimas lėmė tai, kad atsakovė nebeturėjo pagrindo pasitikėti ieškovu. Ieškovui buvo aišku, dėl ko jis yra kaltinamas, nes ieškinyje pasisako detaliai dėl kiekvieno pažeidimo. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad visi pažeidimai vyko po 2023 m. rugpjūčio 25 d., todėl nepagrįstas ieškovo motyvas, kad jam neaiškus laikas pažeidimų, kurių padarymu jis yra kaltinamas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu patenkino ieškinį: pripažino neteisėtu ieškovo M. V. atleidimą iš darbo UAB „Wittix“, negrąžino ieškovo į buvusį darbą; laikė, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Wittix“ 75 872,57 Eur (neatskaičius mokesčių) dydžio VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. gruodžio 16 d. (įskaitytinai) ir po 314,84 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, taikant 5 darbo dienų per savaitę darbo režimą, 6325,07 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (su vėlesniais pakeitimais), kuria ieškovas įdarbintas šalies (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 30 d. darbo sutarties pakeitimu ieškovo pareigos pakeistos į (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir V. A. (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi darbuotojas, be kita ko, įsipareigojo prižiūrėti visą skyrių ir vertinti kas ketvirtį; nekenkti darbdavio reputacijai bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali diskredituoti darbdavį, jo akcininkus, ar darbdavio valdomus / atstovaujamus prekės ženklus arba sukelti darbdavio verslo partnerių ar klientų nepasitikėjimą, taip pat kitų darbuotojų nepasitikėjimą darbdaviu. UAB „Wittix“ generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovas atleistas iš pareigų pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, konstatavus kad jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir pažeidė DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą. 

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį, nurodė, kad darbdavys norėdamas atleisti darbuotoją iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu, visų pirma, turi nustatyti darbuotojo darbo pareigų pažeidimo faktą ir atlikti darbuotojo atleidimo iš darbo procedūrą laikydamasis DK nustatytų reikalavimų.

7.       Teismas nustatė, kad 2023 m. gruodžio 14 d. reikalavimu atsakovė paprašė ieškovo pasiaiškinti raštu dėl reikalavime nurodytų pažeidimų iki (duomenys neskelbtini) 11 val. Reikalavime pasiaiškinti atsakovė nurodė, jog prašo ieškovo raštu pasiaiškinti dėl šių galimų darbo drausmės pažeidimų: neteikiant laiku informacijos generaliniam direktoriui apie (duomenys neskelbtini) L. D. seksualinio priekabiavimo atvejus darbuotojų atžvilgiu ir jų sprendimą; nereaguojant ir netiriant darbuotojų skundų, kad (duomenys neskelbtini) L. D. juokeliai netinkami, seksistiniai ir žeminantys moteris, bei jų prašymų perkelti į kitą kabinetą; 2023 m. lapkričio 24 d. vartojant alkoholį darbo metu su (duomenys neskelbtini) L. D.; nesprendžiant 2023 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) L. D. ir darbuotojos konflikto dėl asmeninių žinučių rašomų jai, kurį girdėjo kiti darbuotojai, taip sukeliant įtampą ir stresą darbuotojų kolektyve; 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje darbuotojams nurodant, kad bendrovė yra blogoje situacijoje ir pavasarį bus uždaryta, kad bendrovėje nėra perspektyvų, taip sukeliant darbuotojų nepasitikėjimą bendrove; reikalaujant iš darbuotojų pasirinkti kieno pusę palaiko (Jūsų ar vadovybės) ir su kuria komanda dirba, 2023 m. lapkričio 25 d. rašant žinutes darbuotojui, kad pasirinko ne tą stovyklą taip priešinant darbuotojų kolektyvą; nebendradarbiaujant su kolegomis įgyvendinat bendrovės politikas ir vystant patobulinimus; neįtraukiant (duomenys neskelbtini) komandos į bendras veiklas ir atribojant nuo kitų skyrių.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės nurodytu terminu ieškovas pateikė paaiškinimą, ne kartą pabrėždamas, jog jam nesuprantama, apie kokį atvejį yra klausiama, kuo jis yra kaltinamas. Tą pačią dieną ieškovui skirta drausminė nuobauda. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė skirdama ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – paprašė pateikti paaiškinimą dėl galbūt padarytų visų darbo drausmės pažeidimų, formaliai įvykdydama DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą. Pasak teismo, atsakovė, nereaguodama į minėtas darbuotojo pastabas, dėl šios priežasties tinkamai neišsiaiškino visų aplinkybių, reikšmingų nuobaudai skirti. Teismas konstatavo, kad atsakovės sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padarytų darbo pareigų pažeidimo buvo priimtas formaliai laikantis DK nustatytų procedūrų, tačiau neatlikus papildomo tyrimo. Atsakovė apribojo savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas priimti sprendimui nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį.

9.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės generalinis direktorius (duomenys neskelbtini) sprendimu „Dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo padaryto pažeidimo“ nutraukė darbo sutartį dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, atsiradusio: 1) neteikiant generaliniam direktoriui laiku informacijos apie (duomenys neskelbtini) L. D. seksualinio priekabiavimo atvejus darbuotojų atžvilgiu ir jų sprendimą; 2) nereaguojant ir netiriant darbuotojų skundų, kad (duomenys neskelbtini) L. D. juokeliai netinkami, seksistiniai ir žeminantys moteris bei jų prašymų perkelti į kitą kabinetą; 3) 2023 m. lapkričio 24 d. vartojant alkoholį darbo metu su (duomenys neskelbtini) L. D.; 4) nesprendžiant 2023 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) L. D. ir darbuotojos konflikto dėl asmeninių žinučių, rašomų jai, kurį girdėjo kiti darbuotojai, taip pat sukeliant įtampą ir stresą darbuotojų kolektyve; 5) pačiam rašant žinutes darbuotojoms jų ne darbo metu, siūlant susitikti savaitgaliais su užuomina, kad Jūsų privačiose patalpose, kurios vertė darbuotojas jaustis nepatogiai ir kėlė psichologinę įtampą; 6) 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje darbuotojoms nurodant, kad bendrovė yra blogoje situacijoje ir pavasarį bus uždaryta, kad bendrovėje nėra perspektyvų, taip sukeliant darbuotojų nepasitikėjimą bendrove; 7) reikalaujant iš darbuotojų pasirinkti kieno pusę palaiko (Jūsų ar vadovybės) ir su kuria komanda dirba, 2023 m. lapkričio 25 d. rašant žinutes darbuotojui, kad pasirinko ne tą stovyklą, prie kitų darbuotojų necenzūriniais žodžiais vadinant bendrovės vadovybę taip priešinant darbuotojų kolektyvą, neužtikrinant darnios darbuotojų veiklos, pažeidžiant bendruosius etikos ir moralės principus; 8) nebendraujant su kolegomis įgyvendinant bendrovės politikas ir vystant patobulinimus; 9) neįtraukiant (duomenys neskelbtini) komandos į bendras veiklas ir atribojant nuo kitų skyrių; 10) naudojant bendrovės suteiktas darbo priemones (kompiuterį) asmeniniams tikslams. Atsakovė konstatavo, jog ieškovas pažeidė esmines savo pareigas (Darbo sutarties 2.3.9, 2.3.12, 2.4, 9.3.2 punktai ir kt., Šalies vadovo pareigybių aprašymo 3.2, 3.4, 3.7, 4.1.2, 4.1.9, 4.1.16, 4.1.25, 4.1.39 punktai ir kt.).

10.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmojo atsakovės nurodyto pažeidimo, konstatavo, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikslino, jog pirmas pažeidimas apima tik A. D. atvejį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas padarė pirmąjį darbo drausmės pažeidimą – neteikimą laiku informacijos generaliniam direktoriui apie (duomenys neskelbtini) L. D. seksualinio priekabiavimo atvejus darbuotojų atžvilgiu ir jų sprendimą.

11.       Teismas, vertindamas tai, ar buvo padarytas antras darbo drausmės pažeidimas (ieškovo nereagavimas ir netyrimas darbuotojų skundų, kad (duomenys neskelbtini) L. D. juokeliai netinkami, seksistiniai, ir žeminantys moteris, bei jų prašymų perkelti į kitą kabinetą), įvertinęs liudytojų parodymus, padarė išvadą, jog L. D. humoras buvo priimtinas ne visiems atsakovės darbuotojams. Pasak ieškovo, jis sakydavo L. D., kad žiūrėtų, kokioje aplinkoje ir ką šneka. Teismo vertinimu, toks galbūt nepakankamas ieškovo veikimas negalėtų būti pripažintas šiurkščiu darbo tvarkos pažeidimu. Atsakovė nepagrindė šio pažeidimo vertinimo kaip šiurkštaus, bei griežčiausios atsakomybės taikymo už tokį pažeidimą. Teismo nuomone, atleidimas iš darbo nebuvo adekvati drausminė nuobauda.

12.       Teismas, pasisakydamas dėl trečio atsakovės nurodyto pažeidimo (ieškovo alkoholio vartojimo darbo vietoje), nurodė, kad įvertinęs turinį 2023 m. lapkričio 24 d. laiško, kurio pagrindu ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad jie neįrodo ieškovo bei L. D. alkoholio vartojimo darbo metu 2023 m. lapkričio 24 d. Teismas nurodė, kad liudytojų A. D. ir A. V. parodymai apie aplinkybę dėl alkoholio kvapo, sklidusio nuo ieškovo, prieštarauja visų kitų liudytojų parodymams, o darbdavė neatliko veiksmų patikrinti darbuotojo blaivumą. Dėl to, pasak teismo, atsakovė priėmė nepagrįstą sprendimą dėl trečio pažeidimo, nesant objektyvių duomenų, vadovaudamasi prielaidomis. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog darbe kitu metu galbūt buvo vartojamas ir toleruojamas alkoholio vartojimas neturi įtakos dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovui, nes drausminė nuobauda skirta už lapkričio 24 d. alkoholio vartojimą darbe.

13.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės nurodyto ketvirtojo pažeidimo (nesprendimo 2023 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) L. D. ir darbuotojos konflikto dėl asmeninių žinučių rašomų jai, kurį girdėjo kiti darbuotojai, taip pat sukėlimo įtampos ir streso darbuotojų kolektyve), nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2023 m. lapkričio 24 d. konflikto metu ieškovas buvo ofise ir girdėjo šį konfliktą. Iš darbuotojų paaiškinimų negalima tiksliai nustatyti, tarp ko vyko konfliktas, ar tas konfliktas tikrai buvo. Darbdavė nepateikė į bylą duomenų, jog dėl to būtų atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad galbūt buvęs konfliktas sukėlė įtampą ir stresą darbuotojų kolektyve. Pasak teismo, darbdavei neištyrus visų aplinkybių ir nepašalinus prieštaravimų tyrimo metu, drausminė nuobauda už ketvirtąjį pažeidimą skirta nepagrįstai, nes teisme surinktų įrodymų nepakanka ieškovo neveikimui įrodyti.

14.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl penktojo pažeidimo (ieškovo žinučių rašymo darbuotojoms ne darbo metu, siūlant susitikti savaitgaliais), nurodė, kad įvertinus liudytojos I. M. parodymus bei ieškovo paaiškinimus, už šį neva padarytą pažeidimą drausminė nuobauda skirta ieškovui, neatlikus papildomo tyrimo. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, nepaneigtais pačios I. M. parodymais. Juolab kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės darbuotojų susiklostę santykiai buvo ne tik darbiniai: vyko bendravimas, organizuojami bendri kolektyvo renginiai, kartu leidžiamas poilsio laikas, veikla buvo paįvairinama žaidimais. Ieškovo elgesys buvo normalus, o bylos duomenys nepatvirtina ir darbdavė neįrodė, jog darbuotojai I. M. tai kėlė psichologinę įtampą.

15.       Teismas, pasisakydamas dėl šeštojo pažeidimo (ieškovo 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje nurodymo darbuotojoms apie blogą bendrovės situaciją), nurodė, kad žinią, jog bendrovė yra blogoje situacijoje ir pavasarį bus uždaryta, jog joje nėra perspektyvų paviešino kolektyve ne ieškovas, tačiau, kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 24 d. A. D. laiško, L. D.. Tai patvirtino ir liudytojas A. V.. Teismas sprendė, kad skirdama drausminę nuobaudą ieškovui atsakovė tinkamai neišsiaiškino visų reikšmingų nuobaudos skyrimui aplinkybių.

16.       Dėl septintojo pažeidimo (ieškovo reikalavimo iš darbuotojų pasirinkti ginčo pusę, necenzūrinių žodžių naudojimo atsakovės vadovybės atžvilgiu, kolektyvo darbuotojų priešinimo, bendrųjų etikos ir moralės principų pažeidimo) teismas nurodė, kad iš darbdavės formuluotės matyti, jog jos kaltinimo turinys leidžia ieškovui tik nuspėti kuo yra kaltinamas. Ieškovas nurodė atsakovei, kad nesupranta, kuo yra kaltinamas, todėl, pasak teismo, negalėjo tinkamai pasinaudoti savo DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teise pasiaiškinti. Dėl to atsakovė negalėjo tinkamai išsiaiškinti drausmės pažeidimo kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių. Teismas nurodė, kad dėl drausminės atsakomybės taikymo darbuotojui darbdavė turi spręsti tik išnagrinėjusi visapusiškai visas aplinkybes. Šiuo atveju dėl drausminės atsakomybės taikymo ieškovui buvo nuspręsta šiam nesuprantant, kuo jis yra kaltinimas, negavus tinkamo paaiškinimo. Teismo vertinimu, drausminė atsakomybė taikyta nepagrįstai, nes negalima praktika, kai tik teismo posėdyje aiškinamasi, dėl kokių darbo drausmės pažeidimų darbuotojui taikyta atsakomybė.

17.       Dėl aštuntojo pažeidimo (ieškovo nebendravimo su kolegomis įgyvendinant bendrovės politikas ir vystant patobulinimus) teismas nurodė, kad byloje nėra nei vieno liudijimo, jog darbuotojai būtų nežinoję, kur kreiptis esant priekabiavimui. Teismas nustatė, kad ginčo situacijoje atsakovės darbuotojų skaičiaus nesiekė DK 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto vidutinio darbuotojų skaičiaus, kuriam esant darbdavys privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo politiką. Teismas, įvertinęs liudytojų ir ieškovo parodymus, padarė išvadą, kad įmonėje buvo imamasi visų priemonių pagal galimybes reglamentuoti visas sritis, tačiau dėl galimybių stokos pirmenybė buvo teikiama prioritetinėms sritims.

18.       Dėl devinto pažeidimo (neįtraukimo (duomenys neskelbtini) komandos į bendras veiklas ir atribojimo nuo kitų skyrių) pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dauguma teismo posėdyje apklaustų liudytojų patvirtino, jog ieškovas organizavo įvairias veiklas įmonėje ir siekė įtraukti visus. Pasak teismo, liudytojų parodymai paneigia atsakovės kaltinimą, jog ieškovas nebuvo įtraukęs (duomenys neskelbtini) komandos į bendras veiklas ir ji būtų atribojama nuo kitų skyrių.

19.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl dešimto pažeidimo (ieškovo naudojimo bendrovės suteiktų darbo priemonių (kompiuterio) asmeniniams tikslams), nustatė iš ieškovo paaiškinimų, jog šio asmeniniame kompiuteryje buvo laikoma ne ieškovo asmeninė, tačiau bendrovės renginių medžiaga (nuotraukos). Teismas sprendė, kad ieškovui nepagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda, neįsigilinus ir nesiaiškinus, kokio pobūdžio informacija buvo laikoma jo asmeniniame kompiuteryje.

20.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, konstatavo, kad atsakovė tiksliai nenurodžiusi ieškovui, dėl kokių ir kada padarytų pažeidimų ji prašo paaiškinti aplinkybes, nepatikslinusi ieškovo prašymu nurodytų pažeidimų, paviršutiniškai ištyrė drausminius pažeidimus. Pasak teismo, byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų padaręs drausmės pažeidimus, pripažintinus šiurkščiais. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinys pagrįstas, ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai.

21.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė ir kitus procedūrinius pažeidimus. Teismas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovės vadovybės žinutė darbuotojams, reikalavimas ieškovui palikti darbo vietą patvirtina tai, kad darbdavės sprendimas atleisti ieškovą iš darbo buvo priimtas 2023 m. lapkričio 24 d. Po šio sprendimo priėmimo bendrovėje buvo apklausiami darbuotojai, prašoma jų pateikti paaiškinimus, taip siekiant surinkti medžiagą ieškovo drausminei atsakomybei pagrįsti. Teismas sprendė, kad atsakovė, atleisdama ieškovą tinkamai nesivadovavo DK 58 straipsnio reikalavimais.

22.       Teismas, pripažinęs neteisėtu ieškovo atleidimą iš UAB „Wittix“, nurodė, kad turi būti taikomos DK 218 straipsnyje nustatytos pasekmės. Teismas, priteisdamas VDU ieškovui už priverstinės pravaikštos laiką, vadovavosi atsakovės pateikta 2024 m. spalio 2 d. pažyma apie VDU bei priteisė M. V. iš atsakovės UAB „Wittix“ 75 872,57 Eur (6325,07 Eur x 11 mėn.+ už 20 darbo dienų 2024 lapkričio, gruodžio mėnesį) VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 314,84 Eur VDU už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

23.       Teismas, nustatęs, kad ieškovas dirbo atsakovės bendrovėje tris metus, priteisė jam ir vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija (6325,07 Eur, DK 218 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nurodęs, kad jis dirbo atsakovės bendrovėje tris metus, nėra duomenų apie anksčiau jam skirtas drausmines nuobaudas. Pasak teismo, darbdavės elgesys nušalinat ieškovą nuo darbo 2023 m. lapkričio 24 d., nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių panaikinta jo prieiga prie bendrovės sistemų, atimtas darbinis kompiuteris, nurodyta nebendrauti su kolegomis, skubiai palikti bendrovės patalpas ir nevykdyti jokių darbinių funkcijų, darbdavės nesiteikimas ilgą laiką paaiškinti dėl ieškovo padėties, sukėlė ieškovui itin stiprius dvasinius išgyvenimus, galėjo turėti įtakos ir sveikatos būklei, pažeminimui prieš kolegas. Teismo nuomone, buvo smarkiai sumenkinta ieškovo reputacija, ši situacija kėlė neužtikrintumą dėl ateities. Teismas nurodė, kad atsakovė veikė nesąžiningai, nesilaikė pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Atsakovė UAB „Wittix“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškovo ieškinį, nagrinėti atsakovės apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Skundžiamo sprendimo argumentacija yra paremta ieškovo siūloma bylos nagrinėjimo logika – analizuoti kiekvieną nurodytą pažeidimą atskirai, neatsižvelgiant į bendrą faktinių aplinkybių kontekstą, nevertinant kiekvieno atskiro pažeidimo su kitais pažeidimais kartu bei neatsižvelgiant į ieškovo pareigas ir funkcijas bendrovėje. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino situaciją ir sumenkino ieškovo padarytų darbo pareigų pažeidimų visumą bei jos svarbą. Kasacinis teismas yra nurodęs: įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024). Nors atsakovė laiko, kad net atskiri ieškovo atleidimo iš darbo sprendime nurodyti pažeidimai gali būti laikytini šiurkščiais, svarbu atkreipti dėmesį į ieškovo padarytų pažeidimų visumą, atsakant į klausimą, ar atsakovė galėjo toliau pasitikėti ieškovu kaip didelį savarankiškumą ir valdingus nurodymus kitų darbuotojų atžvilgiu turinčiu vadovu. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas vertinti su tam tikrais ieškovo padarytais darbo pareigų pažeidimais susijusius įrodymus ar darydamas išvadą, kad atitinkami pažeidimai negali būti ieškovo drausminės atsakomybės dalimi, nepagrįstai nurodė, kad, jeigu pažeidimai / konkretūs jų epizodai nenurodyti atleidimo iš darbo sprendime, t. y. atleidimo iš darbo metu, jie negali būti analizuojami, nagrinėjami ir vertinami nagrinėjant bylą teisme. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka suformuotos kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog kai įsakyme darbo drausmės pažeidimas, už kurį taikyta drausminė nuobauda, nenurodytas arba nurodytas nekonkrečiai, darbdavys pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje turi teisę nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą ir jį patvirtinančias aplinkybes, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Ieškovo drausminės atsakomybės sudėtis, aplinkybės, įrodymai ir argumentai detaliai buvo aptariami atsakovės atsiliepime į ieškinį bei bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. Visos su darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimu kaip šiurkštaus susijusios aplinkybės buvo nurodytos iki pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos pabaigos. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tirti, vertinti tokias aplinkybes ir laikyti ieškovo atleidimą iš darbo nulėmusio pagrindo dalimi. 

24.2.       Pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstai didelę reikšmę ieškovo iškviestų liudytojų parodymams. Ieškovo pakviesti liudytojai buvo akivaizdžiai subjektyvūs dėl ryšių su juo, todėl jų parodymai pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Liudytojas K. S. yra asmuo, dirbęs su ieškovu ankstesnėse darbovietėse ir pateikęs atsakovei prašymą nutraukti sutartį iš karto po to, kai ieškovo buvo prašoma pateikti paaiškinimą, t. y. 2023 m. gruodžio 15 d. Liudytoja V. A. išėjo iš darbo iš esmės tuo pačiu metu kaip ir ieškovas, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d., buvo supakavusi daiktus jau 2023 m. lapkričio 24 d., o nuo 2023 m. lapkričio 27 d. buvo nedarbingume, jai ieškovas rašė „išeisiu aukštai pakelta galva“. Liudytoja L. S. pažįstama su ieškovu apie 20 metų, dirbo su juo ankstesnėse darbovietėse, buvo nedarbingume nuo 2023 m. gruodžio 8 d., po to negrįžo į darbą. Liudytojas A. T. išėjo beveik tuo pačiu metu kaip ir ieškovas, t. y. 2023 m. gruodžio 1 d., pokalbyje dėl darbo bendravo būtent su ieškovu. J. S. išėjo iš darbo taip pat beveik tuo pat metu, kaip ir ieškovas, t. y. 2023 m. lapkričio 30 d.

24.3.       Iš pirmosios instancijos teismo argumentacijos sunku suprasti, ar teismas laikė, jog sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu buvo priimtas 2023 m. lapkričio 24 d. ir tokiu atveju apskritai nebuvo pareikalauta ieškovo paaiškinimo, ar teismas laiko, jog procedūrinis pažeidimas buvo priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu iš karto po to, kai jis pateikė pasiaiškinimą (duomenys neskelbtini), laikant, kad ieškovo pasiaiškinimo buvo pareikalauta neva tik formaliai. Bet kokiu atveju darbuotojo paaiškinimas nėra suabsoliutintas, jo nebuvimas nereiškia, kad darbdavys neturi teisės priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos akivaizdu, jog paaiškinimo tikslas yra darbdavio galimybė surinkti visapusišką informaciją, kuri turėtų reikšmės darbdavio sprendimo priėmimui, o ne darbuotojo teisė žinoti apie reiškiamas pretenzijas. Byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog buvo atliktas išsamus tyrimas, reikšmingas sprendimui nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį. Tai, kad atsakovės bendrovėje vyko tyrimas nuo 2023 m. lapkričio 27 d., patvirtina byloje esanti Darbo ginčų komisijos medžiaga (atsakovės atsiliepimas su priedais). Tai patvirtino ir ieškovo pakviestas liudytojas K. S., nurodęs 2024 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu, kad dalyvavo vidiniame tyrime. Vykusį tyrimą patvirtina ir ieškovo pateiktas susirašinėjimas su atsakovės akcininku H. A. 2023 m. gruodžio 1 d. Tik po tyrimo atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl paaiškinimo ir tik po paaiškinimo pateikimo buvo priimtas sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovė, atlikusi išsamų tyrimą dėl ieškovo veiksmų ir su jo paaiškinimu negavusi informacijos, objektyviai paneigiančios reikalavime pasiaiškinti nurodytas aplinkybes, galėjo ir turėjo nedelsdama priimti sprendimą dėl darbo sutarties, sudarytos su ieškovu, nutraukimo. Dėl to sprendimo priėmimo greitumas, kai jau buvo atliktas išsamus tyrimas, ieškovui nepateikiant tyrimo medžiagą paneigiančios informacijos, negali būti laikomas procedūriniu pažeidimu. Reikalavimas ieškovui palikti patalpas buvo reakcija į jo elgesį, siekis nuraminti darbuotojus, kurie paaiškino, kad dėl susidariusios situacijos patiria didelį stresą, bet ne sprendimas nutraukti darbo sutartį. Paties ieškovo pateikti įrodymai bei paaiškinimai patvirtina, kad jis nesijautė atleistas 2023 m. lapkričio 24 d. 

24.4.       Pirmosios instancijos teismas nevertino darbo santykių tarp ieškovo ir atsakovės ypatumų, t. y. to, kad atsakovės generalinis direktorius, didžioji dalis valdybos, akcininkas ir kiti sprendimus priimantys asmenys yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, dirbantys (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas buvo įdarbintas pas atsakovę šalies (duomenys neskelbtini), jam nustatytos pareigos vadovauti Lietuvoje pas atsakovę dirbantiems darbuotojams. Visi teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas buvo jų (duomenys neskelbtini), kuris fiziškai dirbo Lietuvos biure, išskyrus buvusį atsakovės (duomenys neskelbtini) K. S., nors jo pareigybių aprašymo 3.3 punkte nurodyta, kad jis privalo vykdyti šalies vadovo nurodymus. Atsakovės darbo organizavimo modelis nulėmė tai, kad generalinis direktorius ir kita vadovybė, dirbanti (duomenys neskelbtini), fiziškai neturi galimybės tiesiogiai užtikrinti kasdienės atsakovės biuro Lietuvoje veiklos. Būtent dėl šios priežasties ieškovas ir buvo įdarbintas pas atsakovę vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas bei užtikrinti kasdienę atsakovės biuro Lietuvoje veiklą. Byloje esantys įrodymai (ieškovo, J. S., A. V., A. D. paaiškinimai) patvirtina, kad pats ieškovas nusprendė nutraukti darbą, taip sukeldamas sumaištį ir chaosą tarp darbuotojų Lietuvos ofise, nors jo pagrindinė darbo funkcija buvo užtikrinti sklandų Lietuvos biuro darbą. Todėl (duomenys neskelbtini) esantys atsakovės vadovai turėjo reaguoti, nuraminti darbuotojus, dirbančius Lietuvoje, nes šie rašė žinutes apie nevaldomą situaciją biure. Apie visus ieškovo padarytus pažeidimus ir jo netinkamą elgesį atsakovės generalinis direktorius sužinojo tik po 2023 m. lapkričio 27 d., kai buvo apklausti darbuotojai dėl ieškovo pažeidimų. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino nurodytų aplinkybių ir nepasisakė, nurodydamas, kad tai nereikšminga. 

24.5.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrindė, kodėl nevertino liudytojų J. S. ir A. D. parodymų, kritiškai vertindamas atsakovės atstovo E. K. paaiškinimus, jog su juo iki 2023 m. lapkričio 27 d. buvo tariamasi ne dėl (duomenys neskelbtini) pozicijos. Ieškovo liudytoja J. S. parodė teisme, kad 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovės vadovybė nurodė pokalbio metu, jog jų atvykimo tikslas buvo ne atleisti ieškovą. Tai patvirtino ir liudytoja A. D. nurodydama 2024 m. lapkričio 18 d. posėdyje, jog atsakovės vadovai pasakė, kad jie neplanavo atleisti ieškovą, kad vizito priežastis buvo pasikalbėti su ieškovu, jie paaiškino situaciją dėl to, kodėl ieškovas turėjo palikti biurą. 

24.6.       Pirmosios instancijos teismas kaip atleidimo iš darbo procedūros pažeidimą įvertino ir reikalavimą pasiaiškinti. Pagal kasacinio teismo praktiką kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50 punktas; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158- 684/2020, 36 punktas, 2024 vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 76 punktas).

24.7.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė DK 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, kuriame numatyta darbdavio pareiga organizuoti mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityse. Ieškovas neorganizavo tokių mokymų atsakovės bendrovėje net po 2023 m. rugpjūčio 25 d. nustatyto L. D. seksualinio priekabiavimo prie R. S. atvejo, tačiau pirmosios instancijos teismas nelaikė to pažeidimu. Ieškovas šiurkščiai pažeidė savo tiesiogines pareigas neteikdamas informacijos generaliniam direktoriui apie (duomenys neskelbtini) L. D. smurto ir priekabiavimo atvejus darbuotojų atžvilgiu ir šių atvejų sprendimą. Akivaizdu, kad A. D., nedalyvavusi mokymuose, skirtuose padėti darbuotojams identifikuoti ir suprasti priekabiavimo darbe formas, galėjo ir tiksliai nekvalifikuoti L. D. veiksmų kaip seksualinio priekabiavimo, nors teisme nurodė, kad „juokeliai seksistiniai, žeminantys moteris, vulgarūs, tie juokeliai nėra man priimtini, tai tęsėsi nepertraukiamai“; „Rodė video žeminančius moteris, pavyzdžiui komentaras apie aliejų virgin, viskas suvulgarinama ir nukreipta į moteris“. Tokie L. D. veiksmai buvo smurtas ir priekabiavimas moterų atžvilgiu ir formalus teismo požiūris nereiškia, kad ieškovas neprivalėjo reaguoti bei informuoti apie tai atsakovės generalinį direktorių, ypač po to, kai atsakovės bendrovėje jau buvo spręstas L. D. seksualinio priekabiavimo prie R. S. atvejis. Juolab kad ieškovo pareigybių aprašymo 4.1.25 punkte jis įpareigojamas išsamiai informuoti generalinį direktorių apie kasdienius reikalus. 

24.8.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrindė savo sprendimo vertinti ieškovo neveikimą imtis priemonių dėl netinkamų L. D. veiksmų šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, prieštaravo byloje surinktiems įrodymams bei konstatuotoms aplinkybėms, nes atsakovė aiškiai pagrindė, dėl ko laiko ieškovo pažeidimą šiurkščiu. Liudytojų I. M., J. S., A. V. parodymai teisme patvirtino, kad visą L. D. darbo santykių pas atsakovę laikotarpį, jis elgėsi su moterimis netinkamai, neetiškai, žeminančiai, užgauliai bei įžeidžiančiai. Ieškovas, suprasdamas, kad L. D. elgesys netinkamas, apsiribojo draugišku pokalbiu, o kai šis nesuveikė, netaikė priemonių, numatytų DK 30 straipsnio 3 dalyje. Iki 2023 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas nei karto neinformavo atsakovės generalinio direktoriaus apie L. D. smurtą ir priekabiavimą prie moterų. Ieškovui informavus atsakovės generalinį direktorių apie L. D. seksualinį priekabiavimą prie R. S., rašant jai ypatingai vulgaraus seksualinio turinio žinutes, atsakovės generalinis direktorius nurodė ieškovui imtis veiksmų L. D. atžvilgiu, kad tai daugiau nepasikartotų. 2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas raštu įspėjo L. D. dėl seksualinio priekabiavimo. Po įspėjimo pasikartojus L. D. seksualinio priekabiavimo atvejams, ieškovas neinformavo apie tai atsakovės generalinio direktoriaus bei nereagavo į L. D. daromus pažeidimus, nors ieškovo pareigybių aprašymo 4.1.39 punktu įpareigotas tirti skundus dėl netinkamo elgesio ir informuoti apie juos generalinį direktorių. Pagal kasacinio teismo praktiką jeigu aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo pripažįstama proporcinga darbdavio priemonė ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis Nr. 3K3-442/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-117/2012). Akivaizdu, kad ieškovas dangstė L. D. smurtą ir priekabiavimą, nesavikritiškai vertino savo elgesį, nesiskaitė su darbdavio interesais užtikrinti saugią darbo aplinką, nevykdė savo tiesioginių ir esminių darbo pareigų informuoti generalinį direktorių apie kasdienę veiklą, darbuotojų skundus ir juos tirti. Todėl atsakovė pagrįstai įvertino šį pažeidimą šiurkščiu, nes prarado pasitikėjimą ieškovu, kuris dėl minėto darbo organizavimo modelio buvo esminis. Atsakovė negalėjo tikėtis, kad ateityje ieškovas vykdys esminę savo darbo funkciją išsamiai informuoti atsakovės generalinį direktorių apie kasdienius reikalus, tirti darbuotojų skundus, nereikės saugotis ieškovo elgesio ar nuogąstauti dėl neteisėtų veiksmų.

24.9.       Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, formaliai įvertinęs smurto ir priekabiavimo prevenciją, padaręs išvadą, kad ieškovas neturėjo galimybės tenkinti A. D. prašymų dėl L. D. ir personalo vadovės perkėlimo į kitą darbo vietą, nes tai komplikuotų šių darbą. Smurtautojo darbo vietos pakeitimas yra Valstybinės darbo inspekcijos rekomenduojama viena iš smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių. Smurtas ir priekabiavimas darbe ar atitinkamos jo apraiškos negali būti vertinamos formaliai ar sumenkinama tokio proceso reikšmė. Vadovaujantis įstatymų leidėjo valia, nuo 2022 m. birželio 28 d. DK pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1187 pagrindu smurtas ar priekabiavimas yra priskirtas prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas šioje byloje DK 30 straipsnio 3 dalies bei nepasisakydamas dėl šios normos taikymo padarė klaidingą išvadą, kad A. D. nuolatos reiškė įnoringus prašymus dėl kartu dirbančių darbuotojų darbo vietos, todėl nebuvo galimybės tenkinti visus jos prašymus. Nagrinėjamu atveju A. D., prašydama perkelti L. D., iš esmės prašė užtikrinti darbo aplinką be neetiškų, žeminančių, užgaulių bei įžeidžiančių veiksmų. Šias aplinkybes patvirtina pačios A. D. parodymai teisme. Ieškovo pasiteisinimas, kad L. D. perkėlimas į kitą vietą būtų komplikavęs darbą, nes darbui reikėtų daugiau laiko, patvirtina faktą, jog ieškovas nevertino L. D. neetiškų, žeminančių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų kaip komplikuojančių darbą, todėl netaikė smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs priežastis, dėl kurių ieškovas netenkino A. D. prašymo dėl L. D. perkėlimo į kitą vietą, padarė klaidingą išvadą, jog ieškovas nepadarė pažeidimo. 

24.10.       Byloje pateikti įrodymai (nuotraukos, ieškovo, liudytojų A. V., A. D. parodymai) patvirtino, kad atsakovės bendrovėje ne kartą buvo vartojamas alkoholis darbo metu, kad alkoholio vartojimą organizuodavo ir pats ieškovas. Visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad nuotraukos, kur pavaizduotas alkoholio vartojimas, darytos atsakovės ofise Lietuvoje arba baruose. Ieškovas piktnaudžiavo atsakovės pasitikėjimu ir darbo organizavimo modeliu, nes Lietuvoje jis buvo vienintelis asmuo, turėjęs kontroliuoti ir užkardyti alkoholio vartojimą atsakovės bendrovėje. Ieškovas neinformavo atsakovės generalinio direktoriaus apie alkoholio vartojimą atsakovės bendrovėje darbo metu, apie tai atsakovės generalinis direktorius sužinojo tik apsilankęs Lietuvos ofise 2023 m. lapkričio 27 d. Teismas neįvertino paties ieškovo paaiškinimų, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. jis išėjo su kitais darbuotojais į kavinę pietų pertraukos metu išgerti alaus. Šioje byloje neturėjo būti ginama nesąžininga darbo santykių šalis.

24.11.       Teismas nepagrįstai sprendė, kad liudytojų A. D. ir I. M. rašytiniai paaiškinimai dėl L. D. ir R. S. žodinio konflikto, kilusio dėl šio žinučių rašymo R. S. neįrodyti, nes kiti liudytojai negirdėjo aptariamo konflikto. Vien liudytojų A. D. ir I. M. paaiškinimų pakako tam, kad ieškovas imtųsi pareigų, nurodytų jo pareigybės aprašymo 3.5 punkte bei 4.1.2 punkte (3.5. punkte nurodyta, kad vadovas kuruoja ir talkina darbuotojams žmogiškųjų išteklių, finansų valdymo, infrastruktūros ir ryšių srityse; 4.1.2. punkte nurodyta, kad vadovas turi spręsti kasdienius žmogiškųjų išteklių klausimus tokius kaip darbuotojų santykiai), tačiau jis nesprendė darbuotojų konflikto. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepadarė pažeidimo nespręsdamas L. D. ir R. S. konflikto.

24.12.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo žinutės su asmeninio pobūdžio pasiūlymais I. M. savaitgaliais apie 21:00 val. ir vėliau, vertė ją jaustis nepatogiai, padarė prieštaraujančią išvadą, jog bylos duomenys nepatvirtina, kad I. M. tai kėlė psichologinę įtampą. 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu I. M. parodė, kad pamačiusi žinutę buvo šokiruota ir stengėsi ignoruoti. Akivaizdu, kad I. M. vertino ieškovo elgesį kaip netinkamą, tačiau dėl mokymų, už kurių organizavimą buvo atsakingas ieškovas, nebuvimo nebūtinai galėjo įvertinti ieškovo žinutę kaip priekabiavimą. Aplinkybę, kad ieškovas rašydavo seksualinio turinio žinutes darbuotojoms patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. žinutė, rašyta R. S. 20:49 val. apie seksualinio svetingumo tradicijas kai kuriuose pasaulio gentyse, kur vyrai keičiasi žmonomis arba jas išnuomoja.

24.13.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo ieškovo pažeidimą darbuotojams sakant, kad jam nėra keliamas atlyginimas ir kad atsakovė neturi perspektyvos, tik su 2023 m. lapkričio pabaiga, nes nurodytas pažeidimas, pasak apeliantės, buvo padarytas 2023 m. rudenį, o atsakovės generalinis direktorius sužinojo apie jį 2023 m. lapkričio 27 d. Priešingai, nei teigė teismas, byloje yra įrodymai, patvirtinantys A. D. nurodytas aplinkybes apie ieškovo išsakytus teiginius dėl bendrovės neperspektyvumo. Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pasidalino nuoskaudomis vadovų susirinkime, jog jam nekeliamas atlyginimas. Tai, kad ieškovas sukėlė nepasitikėjimą darbdave, patvirtino ir liudytojai A. T., J. S., paaiškinę, jog paskutiniai įvykiai ofise lėmė jų apsisprendimą netęsti savo veiklos atsakovės bendrovėje. Liudytoja V. A. patvirtino, kad įvykę įvykiai buvo jai papildoma motyvacija palikti darbą atsakovės bendrovėje, o A. V. kilo klausimų dėl to, ar ir jam nereikėtų krautis daiktus, nes neliks darbo. Ieškovo darbo sutarties 2.4 punkte buvo nurodyta, kad darbuotojas nekenks darbdavio reputacijai ir susilaikys nuo bet kokių veiksmų, kurie gali diskredituoti darbdavį, jo akcininkus arba sukelti darbuotojų nepasitikėjimą darbdaviu. Ieškovo pareigybių aprašymo 3.2 punkte numatytas reikalavimas būti lojaliam darbdaviui. Akivaizdu, kad ieškovo kaip vadovo elgesys, keliant darbuotojų nepasitikėjimą darbdave, buvo esminių darbo sutartyje nustatytų pareigų pažeidimas bei pagrįstai įvertintas atsakovės kaip šiurkštus. Nors teismas ir nustatė, kad žinią apie blogą bendrovės situaciją paskleidė L. D., o ne ieškovas, svarbu tai, kad ieškovas ignoravo Atitikties skyriaus darbuotojus ir nieko nepaaiškino, tai sukėlė stresą darbuotojams.

24.14.       Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl septinto ieškovo darbo drausmės pažeidimo – reikalavimo iš darbuotojų pasirinkti, kieno pusę palaiko, su kuria komanda dirba, prie kitų darbuotojų vadinant necenzūriniais žodžiais bendrovės vadovybę, taip priešinant darbuotojų kolektyvą, neužtikrinant darnios darbuotojų veiklos bei pažeidžiant bendrus etikos ir moralės principus. Teismo išvada apie tai, kad drausminė atsakomybė taikyta nepagrįstai, nes negalima praktika tik teismo posėdyje aiškintis, dėl kokių darbo drausmės pažeidimų darbuotojui taikyta atsakomybė, prieštarauja materialinės teisės normoms, kasacinio teismo jurisprudencijai ir byloje surinktai medžiagai bei civilinio proceso teisės normoms dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Ieškovo pažeidimų turinys jau buvo analizuojamas ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti aptariamą darbo pareigų pažeidimą ir nevertino šį pažeidimą pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdamas civilinio proceso teisės normas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Juolab kad ieškovo pakviestų liudytojų atsakovė negalėjo apklausti iki sprendimo nutraukti darbo sutartį su ieškovu priėmimo, nes visi šie liudytojai iš karto po atsakovės vadovybės vizito 2023 m. lapkričio 27 d. išėjo iš darbo savo noru. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, t. y. to, kad ieškovas pasakė A. V., jog jis yra kitoje stovyklos pusėje „esi nebe žalias baltas, o kitoje pusėje“, kad rašė „jo, jis juk žydas=nepakaltinamas“ ir pan. Akivaizdu, kad ieškovas taip priešino darbuotojų kolektyvą, nors jo pagrindinė darbo funkcija buvo užtikrinti darnią Lietuvos biuro darbuotojų veiklą. Darbuotojų priešinimą patvirtina liudytojų A. V., L. S. parodymai, rašytiniai A. D. ir L. S. paaiškinimai DGK. Pats ieškovas patvirtino, kad viešai konfliktavo su atsakovės vadovybe, nes nesutapo jų supratimas. Ieškovo darbo funkcijos buvo ne kelti abejones ir nepasitikėjimą tarp darbuotojų atsakovės generalinio direktoriaus sprendimais, o užtikrinti jų vykdymą ir darnią veiklą. Jeigu ieškovas matė atsakovės generalinio direktoriaus sprendimų trūkumų, tai turėjo juos išdiskutuoti su pačiu generaliniu direktoriumi, o ne viešai prie darbuotojų juos kritikuoti ir netgi reikalauti pasirinkti jo ar generalinio direktoriaus sprendimus vykdyti. Pats ieškovas patvirtino, kad kartais trūkdavo jo kantrybė ir jis pasinaudodavo necenzūriniais žodžiais vadovybės, bet ne konkretaus vadovo atžvilgiu. Ieškovas savo pasisakymais propagavo antisemitizmą, naudojo antisemitinius pareiškimus atsakovės bendrovėje, kurios savininkai ir generalinis direktorius yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Tokiu būdu ieškovas menkino atsakovės vadovybės reputaciją, kėlė nepasitikėjimą ja. 

24.15.       Pirmosios instancijos teismas netaikė DK 30 straipsnio nuostatų, nes netinkamai išaiškino jas, nurodydamas, kad darbdaviams, kurių darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 50, DK 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarka yra neprivaloma. Pasak apeliantės, kiekvienas darbdavys privalo nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Teismas, formaliai vertindamas smurto ir priekabiavimo prevencijos priemones, nepagrįstai konstatavo, kad šių priemonių netaikymas nėra ieškovo, atsakingo už šių priemonių taikymą, darbo pareigų pažeidimas. Byloje apklausta liudytoja 2023 m. rugpjūtį pas atsakovę pradėjusi dirbti (duomenys neskelbtini) V. A. teisme parodė, kad ieškovas neperdavė jai pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarkos projekto, ir ji nematė tokios tvarkos projekto, nors 2023 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas tokį projektą buvo gavęs iš buvusios (duomenys neskelbtini). Atsakovės generalinis direktorius nebuvo informuotas apie tokios tvarkos projektą ir jos būtinybę. Nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. ieškovas nesiėmė veiksmų dėl pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo, net po 2023 m. rugpjūčio 25 d. nustatyto seksualinio priekabiavimo atvejo. 

24.16.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nei vieno liudijimo, jog darbuotojai būtų nežinoję, kur kreiptis esant priekabiavimui; kad, esant tokiai situacijai, ir R. S., ir A. D. išreiškė savo nusiskundimus ieškovui, prieštarauja liudytojų parodymams. Darbuotojai nežinojo, kaip turi elgtis smurto ir priekabiavimo atvejais, išskyrus V. A. ir J. S., kurios žinojo tai iš ankstesnių darboviečių patirčių. A. D. ir R. S. kreipusi į ieškovą, tačiau nesulaukus rezultato, jos kreipėsi į žmogiškųjų išteklių vadovę V. A.. Apeliantės nuomone, darbuotojai neturi spėlioti, kaip elgtis smurto ir priekabiavimo atveju, turi būti patvirtinta aiški tvarka, kurioje reglamentuota, kokia forma, kokiais terminais, kokia tvarka teikiamas ir nagrinėjamas darbuotojo pateiktas pranešimas apie smurtą ir/ar priekabiavimą. 

24.17.       Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad įmonėje buvo imamasi visų priemonių, jog pagal galimybes būtų reglamentuotos visos sritys, tačiau dėl galimybių stokos pirmenybė buvo teikiama prioritetinėms sritimis, prieštarauja ieškovo paaiškinimams teisme. Pats ieškovas nurodė, kad pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarkos rengimas buvo įtrauktas į prioritetinių darbų sąrašą, t. y. „buvo prioritetinis klausimas“. Tai tik patvirtina formalų teismo požiūrį į DK 30 straipsnio 3 dalyje numatytas smurto ir priekabiavimo prevencijos priemones. Juolab kad pats pirmosios instancijos teismas prieštaravo savo ankstesnėms išvadoms dėl antrojo ieškovo darbo pareigų pažeidimo, jog buvo nepakankamas ieškovo veikimas smurto ir priekabiavimo situacijai spręsti.

24.18.       Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad dauguma teismo posėdyje apklaustų liudytojų patvirtino, jog ieškovas organizavo įvairias veiklas įmonėje ir siekė įtraukti visus, svarbu tai, kad ieškovas, organizuodamas bendras veiklas, dažnai ignoruodavo (duomenys neskelbtini) komandą, o jei įtraukdavo – vadino jos narius gaidžiais, gyvatėmis ir pan. Tai buvo ne tik ieškovo pareigybių aprašymo 4.1.9 punkto (formuoti ir įgyvendinti vidines komunikacines priemones, skirtas įtraukti darbuotojus bei skatinti darnią organizacinę kultūrą) pažeidimas, bet ir smurtas darbuotojų atžvilgiu. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai A. D. ir A. V., A. V. susirašinėjimas su ieškovu. Akivaizdu, kad ieškovas buvo nusistatęs prieš (duomenys neskelbtini) komandą, vadovaujamą jo draugo L. D., kurio smurtą ieškovas dangstė. Todėl pirmosios instancijos teismas, nevertindamas pirmiau nurodytų įrodymų, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepadarė darbo pareigų pažeidimo.

24.19.       Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akivaizdu, jog visiškai neįsigilinus ir nesiaiškinus, kokio pobūdžio informacija buvo laikoma ieškovo asmeniniame kompiuteryje, jam nepagrįstai skirta drausminė nuobauda, pasak apeliantės, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo ne už tai, kad savo asmeninį kompiuterį naudojo asmeniniams tikslams, o už tai, kad atsakovės suteiktą kompiuterį naudojo asmeniniams tikslams, laikydamas jame savo asmeninę informaciją.

24.20.       Apeliantės teigimu, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovo atleidimo pripažinimo neteisėtu yra teisingas, byloje turi būti sumažintas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje Nr. e3K-3-87-248/2020, nes pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo. Sprendžiant dėl iš atsakovės priteistos kompensacijos teisingumo, turi būti atsižvelgta į tai, kad darbo santykiai šalis siejo tik tris metus, o priteistos kompensacijos dydis yra ypač didelis. Atsakovės priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu nebuvo be pagrindo, tokį atsakovės sprendimą nulėmė paties ieškovo veiksmai. Atsakovės bendrovėje dirba tik 22 darbuotojai, todėl akivaizdu, kad 82 827,32 Eur suma turi įtakos jų galimybėms gauti didesnį darbo užmokestį, prasidėjus naujiems metams. Bylos nagrinėjimas užtruko dėl ieškovo nedarbingumo.

24.21.       Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta išvada apie ieškovo išgyvenimus atsakovės vadovybei pareikalavus pasišalinti iš jos ofiso, palikti kompiuterį, nebendrauti su kitais darbuotojais, padaryta neįvertinus to, kad pats ieškovas nutraukė darbą 2023 m. lapkričio 24 d. sukeldamas sumaištį ir chaosą tarp darbuotojų Lietuvos biure. (duomenys neskelbtini) esantys atsakovės vadovai turėjo reaguoti, nuraminti darbuotojus, dirbančius Lietuvoje, nes šie rašė žinutes apie nevaldomą situaciją ofise. Atsakovės vadovybės sprendimą pašalinti ieškovą iš jos ofiso nulėmė paties ieškovo elgesys. Teismų praktikoje akcentuojama, kad tai, jog atleidimas iš darbo sukelia neigiamus išgyvenimus, nepagrindžia darbdavio atsakomybės dėl darbuotojo patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 31  d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-252-912/2022). Teismas nepagrįstai, kaip neturtinės žalos pagrindu, rėmėsi ieškovo deklaratyviai nurodytais dvasiniais išgyvenimais. Neaišku, kodėl ieškovas galėjo jaustis neužtikrintas dėl savo ateities ir pažemintas prieš kolegas, sumenkinta jo reputacija, kai jis pats savo iniciatyva nesulaukęs pokalbio su vadovybe dėjosi daiktus, nutraukė darbą, informavo darbuotojus apie savo atleidimą iš darbo ir kaltino atsakovę, kad ši sumenkino jo reputaciją. Atsakovė nebuvo nurodžiusi darbuotojams ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo veikta nesąžiningai prieš ieškovą, nesilaikyta pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų. Pats ieškovas ir darbo santykių metu, ir nagrinėjant ginčą elgėsi nesąžiningai, nesilaikė bendradarbiavimo principų bei sakė netiesą. Byloje esantys įrodymai apie ieškovo antisemitinio pobūdžio pravardes, duotas atsakovės vadovybei, patvirtina tai, kad ieškovas žemino atsakovės vadovų garbę ir orumą prieš kolegas.

24.22.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad jo atleidimas iš darbo galėjo turėti įtakos ieškovo sveikatos būklei. Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad po atsakovo atleidimo jis pirko maisto papildus, gerinančius protinę veiklą. Ieškovo teiginiai, kad po trijų mėnesių nuo atleidimo jam atlikta (duomenys neskelbtini) operacija buvo nulemta atleidimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) priežastis gali nustatyti tik medicininį išsilavinimą turintys ekspertai. Viešai pateikiama informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gali sukelti įvairios priežastys, tarp jų – (duomenys neskelbtini) traumos, sunkus fizinis krūvis, (duomenys neskelbtini) uždegimas, kraujosruvos, augliai. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovo atleidimo iš darbo įtakos jo sveikatai pagrįstos prielaidomis ir samprotavimais, todėl pažeidžia CPK nuostatas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. 

24.23.       Pirmosios instancijos teismo priteistas ieškovui 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką kai padaryta neturtinė žala nedidelė, nepakenkta darbuotojo reputacijai, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt., pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 60 punktas). Todėl, apeliantės nuomone, byloje nustatytomis aplinkybėmis iš atsakovės apskritai neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas ieškovui. 

25.       Ieškovas M. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės skundą, perskaičiuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje priteistą kompensaciją pagal patikslintą VDU pažymą, paliekant nepakeistą kitą sprendimo dalį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

25.1.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas negali būti laikomas atsakovės (duomenys neskelbtini), jis buvo vienu iš vadovaujančių darbuotojų. Priešingu atveju Lietuvos bankui turėjo būti pateiktas pranešimas apie šią ieškovo poziciją pagal Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 16 straipsnio 6 dalį. Ieškovas buvo atsakovės (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. Ieškovo kaip (duomenys neskelbtini) pareigos yra atskiros nuo kitų ieškovo pareigų, tačiau atsakovė painioja šias pareigas, klaidindama teismus. Sprendimus dėl atsakovės bendrovės valdymo priimdavo vadovybė, reziduojanti (duomenys neskelbtini). Administracijos vadovo pareigas užėmė H. A. – atsakovės bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas. Todėl nėra pagrindo laikyti ieškovą (duomenys neskelbtini), kuriam būtų taikomos ne tik DK, tačiau ir kitų teisės aktų nuostatos. Ieškovas užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas ((duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir V. A. (duomenys neskelbtini)), tačiau šių pareigų negalima painioti su atsakovės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigomis. Atsakovės bendrovėje veikė valdyba, vadovas bei atskirų sričių vadovai (tarp jų – vadovas Lietuvoje, vyriausiasis administruojantis vadovas). Atskirų sričių vadovai buvo pavaldūs atsakovės bendrovės vadovui, o pinigų plovimo ataskaitų vadovas – valdybai. Kiti atsakovės bendrovės vadovaujantys asmenys nebuvo tiesiogiai pavaldūs ieškovui. Ieškovas neturėjo teisės priimti esminių sprendimų dėl atsakovės bendrovės valdymo, kitų asmenų sprendimai buvo įgyvendinami per ieškovą. Jis neturėjo didelio savarankiškumo duodant nurodymus kitiems atsakovės bendrovės darbuotojams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas užėmė (duomenys neskelbtini) pareigas kaip tai suprantama pagal Elektorinių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą ar Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, kad ieškovas galėjo savarankiškai priimti sprendimus dėl atsakovės valdymo.

25.2.       Atsakovės procesinių dokumentų motyvus, kad būtent ieškovas skleidė gandus dėl jo būsimo atleidimo iš darbo ir taip kėlė chaosą, paneigia liudytojo A. V. parodymai apie jo telefoninį pokalbį su atsakovės vadovybe 2023 m. spalio mėn. Priešingai, apie galimą ieškovo atleidimą kalbėjo kiti darbuotojai (informaciją sužinoję būtent iš atsakovės vadovų (duomenys neskelbtini), kurie ieškovui tiesiogiai nieko nesakė), o ieškovas, nepaisydamas šių kalbų, toliau dirbo savo darbą.

25.3.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo atleidimo iš atsakovės bendrovės aplinkybes po jo nušalinimo nuo darbo 2023 m. lapkričio 24 d., konstatavęs, kad ieškovo atleidimas buvo neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įvykių eigą bei visas aplinkybes kartu, analizavo kiekvieną atsakovės nurodytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik bendrą situaciją, bet ir kiekvieną pažeidimą atskirai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir bendrą situaciją dėl atsakovės nurodomų ieškovo pažeidimų, patvirtina ir klausimai, kurie buvo užduoti liudytojams apie ieškovą bei jo elgesį su kolektyvu.

25.4.       Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino atsakovės reikalavimo darbuotojui pasiaiškinti. Tai patvirtina kasacinio teismo praktika, kurią pirmosios instancijos teismas citavo skundžiamame teismo sprendime. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinama ir kita reikalavimo pasiaiškinti funkcija – garantuoti darbuotojo teisę pasiaiškinti, be kita ko, aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, bei nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet taip pat siekiama maksimaliai užtikrinti, kad ir darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009). Teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad darbdavys prašydamas pasiaiškinimo turi būti konkretus, pateikti teisiškai apibrėžtą paklausimą dėl nustatyto darbo drausmės pažeidimo (Kauno apygardos teismo skyriaus 2023 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-959-587/2023). Atsakovė neįvykdė šios pareigos ir nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių ieškovas turėjo pasiaiškinti. Atsakovė nurodė savo abstrakčius vertinimus ir paaiškinimus, dėl kurių pasiaiškinti objektyviai nebuvo įmanoma. Atsakovė, tiksliai neužfiksavusi faktinių aplinkybių, reikšmingų atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimui, susikūrė sąlygas vėliau manipuliuoti aplinkybėmis ir grįsti atleidimo teisėtumą ne konkrečiais faktais, o emocijomis ir nepagrįstais vertinimais. Tokiu būdu atsakovė tendencingai siekė dirbtinai, pasitelkdama darbo pareigų pažeidimo institutą, inicijuoti darbo santykių nutraukimą.

25.5.       Pirmosios instancijos teismas atsakė į visus esminius šalių keliamus klausimus, įvertino visas esmines faktines ir teisines aplinkybes, tinkamai pateikė visus reikšmingus motyvus, priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas netenkina atsakovės, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą ar vertinti jį kaip netinkamai motyvuotą.

25.6.       Atsakovės apeliacinio skundo motyvai turi būti vertinami kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad ji dėsto melagingus paaiškinimus apie E. K. atėjimo į bendrovę aplinkybes. Byloje esantys įrodymai (liudytojų A. V., K. S., V. A., J. S. parodymai) patvirtina, kad atsakovės vadovybė atsiuntė E. K. į atsakovės ofisą Lietuvoje iš anksto numatydama jam ieškovo užimamas pareigas. E. K. buvo išrinktas pakeisti ieškovą dar prieš pašalinant šį iš biuro, atsakovė ieškojo fiktyvių argumentų nutraukti darbo santykius su ieškovu.

25.7.       Nors apeliantė kvestionuoja tam tikrų liudytojų parodymus, siedama tai su jų ir ieškovo ryšiais, svarbu tai, kad minėtų liudytojų parodymai atitiko duomenis, užfiksuotus kitoje byloje esančioje medžiagoje. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nesivadovauti šiais parodymais. Apeliantė nenurodė, kurie liudytojų paaiškinimai yra neteisingi / melagingi, kokiems įrodymams jie prieštarauja ir kodėl teismas neturėjo jais vadovautis. Ieškovas pasisakydamas dėl savo ryšių su byloje apklaustais liudytojais, nurodo, kad jis dirbo su liudytoju K. S. ankstesnėje darbovietėje tik metus, sprendimą dėl šio asmens įdarbinimo priėmė atsakovės vadovybė. Ieškovas nebuvo pažįstamas su V. A., A. T., J. S. iki darbo santykių atsakovės bendrovėje pradžios. A. T. tarėsi dėl darbo atsakovės bendrovėje su K. S., bet ne su ieškovu. Vien tai, kad ieškovas dirbo su liudytoja L. S., negali būti pagrindu daryti išvadą apie jos priklausomybę nuo ieškovo. Visi liudytojai paaiškino teisme, dėl kokių aplinkybių nutraukė darbo santykius su atsakove, patvirtino, kad tai nebuvo susiję su ieškovo prašymu ar reikalavimu nutraukti darbo santykius, jie nedirbo ir nedirba su ieškovu po jo atleidimo iš atsakovės bendrovės. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apklaustų liudytojų išėjimą iš atsakovės bendrovės nulėmė pačios atsakovės veiksmai, susidorojant su ieškovu. Pasak ieškovo, atsakovės kviestų liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi visi šie asmenys tebedirba pas atsakovę. A. D., A. V. ir I. M. visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir iki šiol yra susiję su atsakove darbo ryšiais, gauna iš jos darbo užmokestį. Šie asmenys yra tiesiogiai priklausomi nuo atsakovės ir jų parodymai yra menkesnės vertės, nei liudytojų, kurie nepriklauso nei nuo ieškovo, nei nuo atsakovės. Atsakovės darbuotojai nesuinteresuoti sakyti byloje tiesą, kadangi nenori prarasti darbą po to, kai pamatė, kaip ieškovas prarado savo darbą, pasisakęs dėl tam tikrų atsakovės vadovybės sprendimų.

25.8.       Priešingai, nei nurodo apeliantė savo skunde, dauguma liudytojų nusprendė išeiti iš darbo dėl to, kad pamatė, kaip nesąžiningai, neetiškai ir grubiai atsakovo vadovybė susidorojo su iki tol be priekaištų dirbusiu ieškovu. Būtent atsakovės veiksmai sukėlė nepasitikėjimą ja, o ne ieškovo, tapusio šios situacijos auka. Jei liudytojai A. T., V. A. ir J. S. būtų norėję nutraukti darbo santykius su atsakovė dėl ieškovo veiksmų, tai šį nušalinus nuo darbo bei atleidus, nurodytiems liudytojams nebūtų likę priežasties išeiti iš darbo. Liudytojos J. S. parodymai patvirtina, kad atsakovė iš karto ruošėsi darbuotojų išėjimui ir nesuteikė galimybės tęsti darbus, atjungdama juos nuo sistemos.

25.9.       Priešingai, nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, byloje yra pateikta daug įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas 2023 m. lapkričio 24 d., o atsakovės vykdomas tyrimas buvo fiktyvus. Tokie įrodymai yra atsakovės vadovo H. A. 2023 m. lapkričio 24 d. žinutė atsakovės kolektyvui. 2023 m. lapkričio 24 d. po ieškovo pašalinimo į biurą atėjo E. K., prisistatęs užimsiantis ieškovo pareigas (liudytojų A. V., K. S. ir V. A. parodymai). 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovės vadovas teigė, kad po nuodugnaus tyrimo rado daug neva ieškovo padarytų darbo pareigų pažeidimų. Atsakovė nenurodo argumentų, dėl kurių būtų galima iš pradžių atleisti ieškovą, o paskui ieškoti jo darbo pažeidimų. Atsakovė nenurodo, kokių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti, jog tokioje situacijoje atsakovės atliktas tyrimas buvo realus ir sąžiningas. Pačios atsakovės pozicija dėl ieškovo nušalinimo nuo darbo nenuosekli, nes jis buvo nušalintas nuo darbo 2023 m. lapkričio 24 d., atsakovė nurodė ieškovui, kad po nuodugnaus tyrimo pripažino, jog dėl jo veiksmų neva atsirado reikšmingų pasekmių, taip leisdama suprasti, kad tyrimas jau atliktas, o ieškovas buvo informuotas apie nušalinimą dėl vykdomo tyrimo 2023 m. gruodžio 7 d. Esminiai įrodymai, kuriais įrodinėjami ieškovo pažeidimai (A. D., A. V., I. M. ir G. L. paaiškinimai), gauti ženkliai vėliau, t. y. 2023 m. gruodžio 13, 14 d. Atsakovės teiginys, kad jos vadovybė negalėjo apklausti dalies darbuotojų, nepagrįstas, nes atsakovės vadovybė buvo Lietuvoje nuo 2023 m. lapkričio 27 d., kuomet darbo santykiai su neapklaustais V. A., L. S., J. S. ir A. T. nebuvo pasibaigę.

25.10.       Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad jos vadovybė bendravo su darbuotojais tik per ieškovą ir šie neturėjo galimybės pranešti vadovybės nariams apie netinkamą ieškovo elgesį. Šias atsakovės teigiamas aplinkybes paneigia liudytojų A. V., J. S. parodymai.

25.11.       Atsakovė, klaidindama teismą ir ieškovą, laikėsi neaiškios ir nenuoseklios pozicijos situacijoje su R. S.. Iš pradžių ieškovas buvo apkaltintas tuo, kad netyrė L. D. įvykdyto seksualinio priekabiavimo atvejo, tačiau vėliau atsakovė pripažino, kad šis atvejis ne tik buvo ištirtas, tačiau L. D. buvo paskirtas įspėjimas ir net buvo ieškoma, kuo jį pakeisti. Po šio atvejo ieškovui nebuvo žinomi smurto atvejai prieš R. S., ir atsakovė neįrodinėjo, kad tokių atvejų buvo. Be to, R. S. atvejis (kuomet ji kreipėsi dėl gautų nepadoraus seksualinio turinio žinučių suprasdama, kad tai yra seksualinis smurtas) paneigia atsakovės versiją, kad darbuotojai nesuprato, kas yra tas smurtas ir kur reikia kreiptis. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta ieškovo žinutė R. S. paimta iš konteksto ir niekas nevertino viso pokalbio turinio, kai vyko diskusija apie kultūrinius ypatumus. R. S. niekada niekam nesiskundė, neišreiškė susirūpinimo dėl šios žinutės. Atsakovė nepateikė į bylą R. S. paaiškinimų dėl šios žinutės, nors vykdydama tyrimą turėjo paklausti pačios darbuotojos, kaip ji vertina tokią žinutę. R. S. ir ieškovo santykiai buvo draugiški. Ji asmeniškai dėkojo ieškovui už tai, kad jis buvo geras (duomenys neskelbtini) po darbo santykių su atsakove nutraukimo.

25.12.       Apeliantė dėstydama apeliacinio skundo motyvus yra nenuosekli, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teigė, kad ieškovo pažeidimas, nereaguojant ir netiriant darbuotojų skundų dėl L. D. juokelių nepriimtinumo, buvo susijęs tik su A. D., užsiminusia, kad jai nepatinka L. D. juokeliai. Apeliaciniame skunde atsakovė keičia savo poziciją ir nurodo, kad pažeidimas buvo susijęs su daugiau asmenų, vadovaudamasi kitų liudytojų parodymais. Tai tik patvirtina, kad pati atsakovė nesupranta, kokiais pažeidimais kaltina ieškovą bei kaip tie pažeidimai pasireiškė. Atsakovė nenurodė, kada tiksliai prasidėjo L. D. netinkami veiksmai, bei prieštarauja sau pačiai, tvirtindama, kad L. D. visą laiką dirbdamas atsakovės bendrovėje (nuo 2022 m. gegužės 2 d.) elgėsi netinkamai su moterimis. Tuo pat metu atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, kad A. D. kreipėsi dėl L. D. perkėlimo šiam pradėjus smurtauti ir priekabiauti prie moterų 2023 m. rudenį.

25.13.       Atsakovė tvirtindama, kad sužinojo apie ieškovo alkoholio vartojimą darbo vietoje 2023 m. lapkričio 27 d., kartu nurodo, kad 2023 m. lapkričio 24 d. pripažino, jog ieškovas vartojo alkoholį biure. Aplinkybę, kad ieškovas nevartojo alkoholio 2023 m. lapkričio 24 d. patvirtina liudytojo K. S., A. T., V. A., J. S., L. S. parodymai. Be to, patys atsakovės atstovai (duomenys neskelbtini) neskatino abstinencijos kultūros bendrovėje bei nelaikė, kad būnant kolektyve alkoholis neturi būti vartojamas. Jie patys, atvykę į Lietuvą, kartu su kolektyvu vartojo alkoholį po darbo. Jeigu kada nors biure ir buvo vartojamas alkoholis, tai buvo daroma saikingai ir esant progai.

25.14.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiejo atsakovės nurodytą ieškovo padarytą pažeidimą darbuotojams teigiant, kad bendrovė yra blogoje situacijoje, su 2023 m. lapkričio mėn. pabaiga, nes būtent tokią pažeidimo datą nurodė atsakovė savo sprendime atleisti ieškovą. Atsakovės pozicija šiuo klausimu nenuosekli, nes apeliaciniame skunde ji nurodo, kad sužinojo šias aplinkybes iš A. D. 2023 m. gruodžio 13 d. paaiškinimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad sužinojo iš A. D. bei A. V. žinučių, jog L. D. aiškina darbuotojams apie blogą situaciją atsakovės bendrovėje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tokias aplinkybes buvo nurodęs darbuotojams L. D., o ieškovas net negirdėjo to.

25.15.       Byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas vartojo necenzūrinius žodžius prieš atsakovės vadovybę (duomenys neskelbtini). Liudytojų A. V., K. S., L. S. parodymai paneigia šias aplinkybes. Atsakovės pateiktoje žinutėje, kurioje ieškovas nurodė, jog „žydas-nepakaltinamas“ nebuvo naudojami necenzūriniai ir antisemitiniai žodžiai. Vienintelė ieškovo parašyta kitam asmeniui žinutė, kurioje jis nurodė „žydas-nepakaltinamas“, negali būti vertinama kaip darbo drausmės pažeidimas. Juolab kad ši žinutė buvo parašyta, atsižvelgiant į atsakovės atstovų (duomenys neskelbtini) elgesį, nesprendžiant konkrečių problemų. Be to, atsakovė atleisdama ieškovą net neprašė pasiaiškinti jo dėl šių aplinkybių. Todėl akivaizdu, kad ieškovas buvo atleistas ne dėl šios vienkartinės žinutės.

25.16.       Pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui kompensacija neturi būti mažinama, nes įstatymuose nenumatyta tokia galimybė. Atsakovė reikšdama prašymą dėl pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos mažinimo vadovaujasi kasacinio teismo praktika, aiškinančią seno DK nuostatas, o kasacinio teismo praktiką, pateiktą dėl naujo DK nuostatų aiškinimo, interpretuoja neteisingai. Atsakovė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui kompensacija turės neigiamos įtakos jos finansinei padėčiai, nenurodė kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją. Nėra pagrindo mažinti ieškovui priteistos kompensacijos ir dėl to, kad atsakovė sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus atleisdama ieškovą, šiurkščiai pažeisdama DK nuostatas. Atsakovės teiginys, jog dėl tokio kompensacijos dydžio ji negalėtų didinti savo darbuotojams darbo užmokesčių, yra manipuliatyvus ir nesąžiningas. Būtent atsakovė atliko neteisėtus veiksmus grubia forma, padarydama esminę žalą ieškovo sveikatai ir reputacijai. Todėl atsakovės atsakomybė negali būti mažinama tuo pagrindu, kad ji nori sutaupyti lėšų atlyginimams mokėti. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo priimtas sprendimas padidinti jos darbuotojams atlyginimus ir kad priteisus kompensaciją ieškovui šis sprendimas negalės būti įgyvendintas. Trys darbo metai nėra trumpas laikotarpis, kadangi pagal DK 57 straipsnį trumpu darbo laikotarpiu laikytinas darbas iki vienų metų. Ieškovas surado naują darbą tik po metų, todėl priteista kompensacija kompensuoja jo negautas pajamas. Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad procesas užtrūko dėl ieškovo kaltės, nes bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus: vieną kartą – dėl atsakovės atstovo atostogų, antrą – dėl ieškovo ligos. Byloje nėra duomenų apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl negalima išvada, kad proceso trukmė pailgėjo dėl jo kaltės.

25.17.       Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo sveikata pašlijo. Atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė itin stiprias pasekmes ieškovui, todėl nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos atlyginimo.

25.18.       Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija turi būti perskaičiuota, kadangi ji buvo paskaičiuota pagal pirmąją VDU pažymą, kuri vėliau buvo patikslinta. Patikslintoje VDU pažymoje matyti, kad pirmoje pažymoje buvo padaryta klaida, kad ieškovo VDU buvo didesnis. Todėl priteista kompensacija yra neteisinga, turi būti perskaičiuota. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo pasinaudoti teise būti aktyviu ir perskaičiuoti priteistinos kompensacijos dydį pagal patikslintą VDU pažymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo atsakovės bendrovėje ir priteisti jam iš atsakovės kompensaciją bei neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliantės UAB „Wittix“ prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

28.       Atsakovė prašo nagrinėti jos apeliacinį skundą žodiniame teismo posėdyje, nurodydama, kad dalis skunde nurodytų aplinkybių nebuvo tirtos pirmosios instancijos teismo. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismui siekiant visapusiškai ir betarpiškai išnagrinėti apeliacinį skundą, byloje turi būti surengtas žodinis teismo posėdis, kuriame atsakovė turėtų galimybę pasisakyti. Pasak atsakovės, žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas būtinas ir dėl ginčo aplinkybių sudėtingumo bei jų itin didelės gausos, siekiant aiškumo ir konkretumo.

29.       Ieškovo nuomone, nėra pagrindo nagrinėti atsakovės apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas šalių pateiktas aplinkybes. Buvo paskirti trys teismo posėdžiai, apklausti 8 liudytojai. Į bylą nėra teikiami nauji įrodymai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno iš ieškovo neva padarytų pažeidimų. Žodinis procesas šiuo atveju gali prieštarauti proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principams bei užvilkinti bylos nagrinėjimą.

30.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

31.       CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28, 29 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024, 46 punktas).

32.       Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje pareikšti reikalavimai ir šalių pozicijos yra aiškios, šalys (jų atstovai) buvo išklausytos teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių (jų atstovų) duotais paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neturi pagrindo teigti, kad proceso dalyviams pirmosios instancijos teisme nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliaciniame skunde prašant nagrinėti jį žodinio proceso tvarka, nenurodyta, kokių konkrečių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, liudytojų paaiškinimų, kuriuos analizuojant kartu su šalių paaiškinimais bei apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytais argumentais, tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. Todėl atmetamas atsakovės prašymas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

33.       Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo M. V. ir atsakovės UAB „Wittix“ buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į šalies (duomenys neskelbtini) pareigas (Darbo sutarties 2.2 punktas). 2021 m. kovo 30 d. tarp ginčo šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo (toliau – ir Susitarimas), pagal kurį ieškovas buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) pareigas. Pagal Darbo sutarties, pakeistos Susitarimu, 2.3.9 punktą ieškovas įsipareigojo bendradarbiauti su kolegomis įgyvendinant politikas ir vystant patobulinimus; 2.3.12 punktą – laiku atsiskaityti vadovybei bei priežiūros institucijoms; 2.4 punktą – nekenkti darbdavio reputacijai ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie gali diskredituoti darbdavį, jo akcininkus ar darbdavio valdomus / atstovaujamus prekės ženklus arba sukelti darbdavio verslo partnerių ar klientų nepasitikėjimą, taip pat kitų darbuotojų nepasitikėjimą darbdaviu; 9.3.2 punktą – naudoti turtą tik savo pareigų, numatytų šioje Darbo sutartyje, atlikimui ir nenaudoti jo kitiems tikslams.

34.       Atsakovės bendrovėje taip pat buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) pareiginiai nuostatai, pagal kuriuos: vykdydamas savo funkcijas vyriausiasis vadovas privalo būti sąžiningas, elgtis apdairiai ir išlikti lojalus bendrovei, jos valdymo organams, vyriausiasis administracijos vadovas siekia kuo geresnių bendrovės ekonominių ir finansinių rezultatų ir deda pastangas, kad bendrovė veiktų mažiausiomis sąnaudomis ir pelningai (Pareigybių aprašymo 3.2 punktas); vyriausiasis administracijos vadovas yra atskaitingas vykdomajam direktoriui (nesant paskirto vykdomojo direktoriaus – valdybai, nesant suformuotos valdybos – priežiūros tarybai, nesant suformuotos priežiūros tarybos – visuotiniam susirinkimui; Pareigybės aprašymo 3.4 punktas); vykdomojo direktoriaus nustatytomis sąlygomis ir terminais vyriausiasis administracijos vadovas teikia vykdomajam direktoriui visą informaciją ir duomenis, susijusius su vyriausiojo administracijos vadovo veikla bendrovėje (Pareigybių aprašymo 3.7 punktas); vyriausiojo administracijos vadovo atsakomybė: prižiūrėti ir plėtoti žmogiškųjų išteklių vadybos veiklą, įskaitant darbuotojų atranką, darbo sutartis, išmokas ir atostoginius; vyriausiasis administracijos vadovas atsakingas už sprendimus, susijusius su einamąja žmogiškųjų išteklių vadybos veikla, tokius kaip darbo santykiai su darbuotojais, kompensacijų peržiūra, iškilę išmokų skyrimo klausimai, darbo rezultatų vadyba ir mokymai (Pareigybių aprašymo 4.1.2 punktas); formuoti ir įgyvendinti vidinės komunikacijos priemones, skirtas įtraukti ir informuoti darbuotojus bei skatinti darnią organizacinę kultūrą (Pareigybių aprašymo 4.1.9 punktas); demonstruoti lyderystę ir nukreipti, užtikrinant bendrovės padalinių ir komandų bendradarbiavimu grįstą ir koordinuotą planavimą (Pareigybių aprašymo 4.1.16 punktas); išsamiai, laiku ir aiškiai informuoti vykdomąjį direktorių apie kasdienius bendrovės administracinius reikalus (Pareigybės aprašymo 4.1.25 punktas); tirti skundus dėl netinkamo elgesio ir informuoti apie juos vykdomąjį direktorių (Pareigybės aprašymo 4.1.39 punktas) ir kt.

35.       Byloje esančiose 2022 m. lapkričio 11 d. (penktadienis, po pietų), 2023 m. kovo 24 d. (penktadienis, po pietų) nuotraukose, padarytose atsakovės biure, matyti ant stalo stovintys alkoholinių gėrimų buteliai, stikliukai, taurės (dalis tuščių, dalis pripildytų).

36.       Lietuvos banko 2023 m. birželio 14 d. sprendimu atsakovei UAB „Wittix“ buvo paskirta bauda, kadangi ji pažeidė tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamų priemonių įgyvendinimo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.

37.       2023 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Wittix“ darbuotoja L. M. išsiuntė ieškovui Smurto ir priekabiavimo politikos projektą anglų kalba. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. paaiškėjus, jog L. D. seksualiai priekabiauja prie vienos iš darbuotojų, ieškovas informavo atsakovės vadovybę apie šį atvejį. 2023 m. rugpjūčio 25 d. prašymu ieškovas M. V. pareikalavo iš L. D. pateikti pasiaiškinimą, nurodydamas, kad atsižvelgiant į gautą darbuotojos R. S. žodinį skundą, jog darbuotojas L. D. siuntė jai įžeidžiančias ir/ar netinkamas žinutes, nuspręsta, kad L. D. ne vėliau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. darbo dienos pabaigos turi pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl minėtos situacijos. 2023 m. rugpjūčio 25 d. L. D. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. jis išsiuntė savo kolegei R. S. pranešimus, kurie, jo vertinimu, neturėjo būti jai siunčiami, kad jis atsiprašo už nepatogumus ir nemalonius jausmus, kuriuos tai galėjo sukelti, kad jis atsiprašė R. S., kuri priėmė jo atsiprašymą, kad patikina, jog ateityje toks elgesys nepasikartos. Atsakovės paaiškinimais, jos vadovas nurodė ieškovui imtis priemonių, kad ši situacija nepasikartotų.

38.       2023 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas M. V. atsiuntė pavaldinei R. S. straipsnį apie seksualinio svetingumo tradicijas tam tikrose pasaulio vietose.

39.       Byloje pateiktas ieškovo M. V. ir liudytoju apklausto K. S. susirašinėjimas 2023 m. rugsėjo mėn., kurio duomenimis K. S. parašė ieškovui, jog tariasi su notaru dėl pakeitimų ir M. I. prašymu dėl apostilės, nurodydamas „Kaip jam viskas paprasta“. Į tai ieškovas atsako: „jo. jis juk žydas=nepakaltinamas“.

40.       2023 m. spalio 19 d. žinutėje R. S. nurodė ieškovui, kad L. D. gali likti darbe, nes jis jai netrukdo, apsiramino, dirba atsakingiau, o ji pati pamiršo incidentą.

41.       Byloje taip pat yra 2023 m. lapkričio 23 d. ieškovo rašyta žinutė V. A.: „išeisiu aukštai pakelta galva“. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 24 d. jis paliko atsakovės patalpas jos vadovų, reziduojančių (duomenys neskelbtini), nurodymu, šiems nepateikus dėl to paaiškinimų. 2023 m. lapkričio 24 d. 16:27 val. atsakovė pranešė savo darbuotojams susirašinėjimo platformoje, kad priimtas sprendimas išsiskirti su vadovu M., kad bendrovė visada siekė ugdyti pažangiai mąstančią, atsakingą ir iniciatyvią vadovaujančių darbuotojų komandą, vertina vadovus, kurie atlieka ne tik rutinines užduotis, kad ieško lyderių, kurie įkvepia, imasi iniciatyvos ir nuoširdžiai rūpinasi savo komandos gerove ir tobulėjimu. Pranešime buvo tvirtinama, kad M. požiūris ir vadovavimo stilius neatitiko UAB „Wittix“ krypties, kad UAB „Wittix“ toliau kurs naujoves ir augs, vadovaujama vadovų, pritariančių bendrovės kompetencijos ir atsidavimo vizijai.

42.       2023 m. lapkričio 25 d. R. S. parašė ieškovui, kad džiaugiasi, jog sutiko tokį žmogų kaip M. V., nuoširdžiai dėkoja, kad buvo jos (duomenys neskelbtini), apie kurį visada svajojo – ramų, paprastą, atjaučiantį ir visada pagelbėjantį. Į bylą taip pat pateikta 2023 m. lapkričio 25 d. ieškovo žinutė liudytoju apklaustam A. V., parašyta 16.36 val. programėlėje „WatsUpp“, nurodant, kad „Na, pasirinkai, tai pasirinkai. Nekaltinu tavęs ir suprantu. Išvadas pasidariau. Gaila, kad KASP nesužinos. Pirmadienį nesugalvok savo mašinos mano vietoje statyti, nes manęs dar niekas neatleido ir aš atvažiuosiu į darbą“. Kitose žinutėse ieškovas nurodo A. V.: „Tu tiesiog dirbi ne lietuvių stovykloje“, „(duomenys neskelbtini) – sąjungininkai“, „Aš ne apie tai“.

43.       2023 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku ieškovas kreipėsi į atsakovės direktorių, nurodydamas, kad nesupranta, kuo jis yra kaltinamas, kad buvo priverstas palikti biurą ir savo įmonės nešiojamąjį kompiuterį, neturėjo galimybės ištrinti asmeninių failų, duomenų ir asmeninio bendravimo iš šio nešiojamojo kompiuterio bei jo programų, kad kompiuteryje tebėra jo asmeniniai duomenys, susiję su jo sveikata, asmeniniai dokumentai ir asmeninis komunikavimas.

44.       2023 m. gruodžio 7 d., t. y. beveik po dviejų savaičių nuo ieškovo žodinio nušalinimo nuo darbo, atsakovės direktoriaus sprendimu ieškovas buvo nušalintas nuo darbo raštu pagal DK 49 straipsnio 3 dalį nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. sausio 7 d., kadangi vykdomas tyrimas dėl galimų ieškovo darbo pareigų pažeidimo. Ieškovo elektroniniame laiške buvo prašoma išaiškinti situaciją dėl jo tolimesnių pareigų bendrovėje, kadangi jo turimais duomenimis E. K. prisistato viešai tinklapyje „LinkedIn“ UAB „Wittix“ šalies vadovu.

45.       Atsakovės vidinio tyrimo metu buvo paimti rašytiniai paaiškinimai iš darbuotojų, kurie tebedirba UAB „Wittix“, t. y. A. D., A. V., I. M., G. L.. 2023 m. gruodžio 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose A. D. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d. kilus konfliktui tarp L. D. ir R. S. girdėjosi jų šūksniai, tačiau M. V. nereagavo į juos ir nesprendė konflikto. 2023 m. gruodžio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose I. M. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 24 d. M. V. ir L. D. prisijungė prie jų žaisti kortomis po pietų, L. D. pykosi su R. ir A., buvo apsižodžiavimo, paskui M. V. išvyko pasiimti savo dukros.

46.       2023 m. gruodžio 14 d. prašymu atsakovė paprašė iš ieškovo pasiaiškinti dėl galimų darbo drausmės pažeidimų (neteikiant laiku informacijos generaliniam direktoriui apie (duomenys neskelbtini) L. D. seksualinio priekabiavimo atvejus darbuotojų atžvilgiu ir jų sprendimą; nereaguojant ir netiriant darbuotojų skundų, kad (duomenys neskelbtini) L. D. juokeliai netinkami, seksistiniai ir žeminantys moteris bei jų prašymų perkelti į kitą kabinetą; 2023 m. lapkričio 24 d. vartojant alkoholį darbo metu su (duomenys neskelbtini) L. D.; nesprendžiant 2023 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) L. D. ir darbuotojos konflikto dėl asmeninių žinučių rašomų jai, kurį girdėjo kiti darbuotojai, taip sukeliant įtampą ir stresą darbuotojų kolektyve; 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje darbuotojams nurodant, kad bendrovė yra blogoje situacijoje ir pavasarį bus uždaryta, kad bendrovėje nėra perspektyvų, taip sukeliant darbuotojų nepasitikėjimą bendrove; reikalaujant iš darbuotojų pasirinkti kieno pusę palaiko (ieškovo ar vadovybės) ir su kuria komanda dirba, 2023 m. lapkričio 25 d. rašant žinutes darbuotojui, kad pasirinko ne tą stovyklą taip priešinant darbuotojų kolektyvą; nebendradarbiaujant su kolegomis įgyvendinat bendrovės politikas ir vystant patobulinimus; neįtraukiant (duomenys neskelbtini) į bendras veiklas ir atribojant nuo kitų skyrių. Šiame prašyme taip pat nurodyta, kad jį parengė vyriausiasis administruojantis vadovas E. K..

47.       (duomenys neskelbtini) ieškovas parengė rašytinį pasiaiškinimą atsakovei, kuriame pasiaiškino dėl kiekvieno atsakovės nurodomo pažeidimo, iš esmės nurodydamas, kad jam nesuprantama apie kokius konkrečius atvejus prašoma pasiaiškinti, kuo jis yra kaltinamas, kad neatliko prašyme pasiaiškinti nurodytų neteisėtų veiksmų.

48.       (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovė UAB „Wittix“ nutraukė Darbo sutartį su atsakovu, vadovaudamasi DK 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 7 punktu, nurodydama, kad ieškovas neteikė generaliniam direktoriui laiku informacijos apie (duomenys neskelbtini) L. D. seksualinio priekabiavimo atvejus darbuotojų atžvilgiu ir jų sprendimą (toliau – ir pirmas pažeidimas); nereagavo ir netyrė darbuotojų skundų, kad (duomenys neskelbtini) L. D. juokeliai netinkami, seksistiniai ir žeminantys moteris bei jų prašymų perkelti į kitą kabinetą (toliau – ir antras pažeidimas); 2023 m. lapkričio 24 d. vartojo alkoholį darbo metu su (duomenys neskelbtini) L. D. (toliau – ir trečias pažeidimas); nesprendė 2023 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) L. D. ir darbuotojos konflikto dėl asmeninių žinučių, rašomų jai, kurį girdėjo kiti darbuotojai, taip pat sukeliant įtampą ir stresą darbuotojų kolektyve (toliau – ir ketvirtas pažeidimas); pats rašė žinutes darbuotojoms jų ne darbo metu, siūlant susitikti savaitgaliais su užuomina, kad Jūsų privačiose patalpose, kurios vertė darbuotojas jaustis nepatogiai ir kėlė psichologinę įtampą (toliau – ir penktas pažeidimas); 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje darbuotojams nurodant, kad bendrovė yra blogoje situacijoje ir pavasarį bus uždaryta, kad bendrovėje nėra perspektyvų, taip sukeliant darbuotojų nepasitikėjimą bendrove (toliau – ir šeštas pažeidimas); reikalavo iš darbuotojų pasirinkti kieno pusę palaiko (ieškovo ar vadovybės) ir su kuria komanda dirba, 2023 m. lapkričio 25 d. rašant žinutes darbuotojui, kad pasirinko ne tą stovyklą, prie kitų darbuotojų necenzūriniais žodžiais vadinant bendrovės vadovybę taip priešinant darbuotojų kolektyvą, neužtikrinant darnios darbuotojų veiklos, pažeidžiant bendruosius etikos ir moralės principus (toliau – ir septintas pažeidimas); nebendravo su kolegomis įgyvendinant bendrovės politikas ir vystant patobulinimus (toliau – ir aštuntas pažeidimas); neįtraukė (duomenys neskelbtini) į bendras veiklas ir atribojo nuo kitų skyrių (toliau – ir devintas pažeidimas); naudojo bendrovės suteiktas darbo priemones (kompiuterį) asmeniniams tikslams (toliau – ir dešimtas pažeidimas).

49.       2024 m. spalio 2 d. pažymos duomenimis ieškovo VDU atsakovės bendrovėje buvo 6325,07 Eur / mėn.; 314,84 Eur / d. 2024 m. spalio 9 d. atsakovė pateikė į bylą patikslintą pažymą dėl ieškovo VDU, kurios duomenimis ieškovo VDU buvo 6580,16 Eur / mėn., 314,84 Eur / d.

50.       Ieškovo paaiškinimais dėl susidariusios situacijos jis kurį laiką vartojo maisto papildus nuo streso bei miego gerinimui. Byloje pateiktas kvitas, kad tokie papildai buvo perkami 2023 m. gruodžio 16 d. Po Darbo sutarties nutraukimo 2024 m. vasario mėn. ieškovui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija dėl (duomenys neskelbtini), išrašytas psichotropinis vaistas „Alprazolamas“ („Xanax“), recepte nurodant diagnozės kodą – R45.89 (Kiti simptomai ir požymiai, susiję su emocine būsena).

51.       Liudytoja A. D. (UAB „Wittix“ (duomenys neskelbtini)) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba atsakovės bendrovėje apie tris metus. Ji pastebėjo pasikeitusį ieškovo M. V. elgesį, kai bendrovėje nebuvo sprendžiami konfliktai, formuojama negatyvi nuomonė apie vadovybę, reziduojančią (duomenys neskelbtini). Sklido kalbos, kad M. V. išeina iš darbo, kad su juo išeina pusė komandos, ji informavo bendrovės vadovybę apie tai. Yra vidinės komunikacijos platforma, kurioje buvo susirašinėjimas, kai (duomenys neskelbtini) komanda pristatė atnaujinimo sistemą, ir tuo metu M. rašė, kad ta sistema nepadės apsaugoti. M. V. netiesiogiai apkaltino, kad liudytoja pritarė vadovybės nuomonei. Jis pakeltu tonu pavadino (duomenys neskelbtini) komandą necenzūriniais žodžiais („debilai“), jie buvo pasiųsti M. į skirtingas puses, M. sakė, kad atnaujinimai nesąmoningi. Vasario 16 d. liudytoja dirbo su kolega biure, atėjo M. V., nors neturėjo dirbti tą dieną, bei išplūdo (duomenys neskelbtini) komandą, kad jie nevertina jo, pasiuntė (duomenys neskelbtini) komandą ant trijų raidžių. Kai buvo M. V. paskutinė darbo diena, du kolegos pykosi biure dėl žinučių. M. V. sėdėjo už stiklo savo kabinete ir turėjo girdėti šį konfliktą, nes kolegos pykosi garsiai. M. V. buvo per pietus išvykęs, bet konfliktas buvo ne per pietus. Departamento vadovas L. D. svaidė seksistinius, vulgarius juokelius, jis sėdėjo už stiklo atskirame kabinete, paskui jis buvo persodintas į bendrą patalpą. Liudytoja nesutiko su jo persodinimu. L. D. tęsiant savo juokelius, liudytoja paprašė perkelti jį, bet M. V. pasakė, kad pakalbės su L. D., tačiau po to nieko nesikeitė, juokeliai taip ir tęsėsi. Kažkuriuo metu su liudytoja ir kitais darbuotojais sėdėjo ir personalo vadovė. Liudytoja išreiškė savo nuomonę, kad personalo vadovė neturi sėdėti su jais, bet neprašė perkelti jos. L. D. seksistiniai juokeliai buvo žeminantys moteris. Pavyzdžiui, virtuvėje buvo aliejaus butelis, ant kurio buvo parašyta „Virgin Oil“, jis pajuokavo ta tema apie personalo vadovę. Vienoje patalpoje sėdėjo 8-9 asmenys. Tuo metu atsakovės bendrovėje dirbo 2-3 moterys. L. D. juokeliai buvo bendro pobūdžio, nenukreipti į konkretų asmenį. Liudytoja neturėjo su L. D. pokalbių nedarbiniais klausimais, nenorėjo klausytis jo juokelių. Ji neprašė M. V. imtis priemonių dėl L. D. juokelių, bet du kartus prašė perkelti jį. Buvo porą dienų, kai M. V. nesisveikino su liudytojos komanda, nekvietė žaisti bendrų žaidimų, jautėsi atskyrimas nuo liudytojos ir A. V., nes jie nepalaikė jo. Ji girdėjo, kaip M. V. skundėsi, kad jis ilgai dirba, kad jam nekeliama alga, kad jis ir darbuotojai nerūpi (duomenys neskelbtini) komandai. Lapkričio 24 d. liudytoja sulaukė kolegų žinučių, kad M. V. kraunasi daiktus. Liudytojai kolegos pasakojo, kad kažkas vyksta, kad uždaroma kompanija, kad paskui M. V. išeina kiti žmonės. Atvykusi į biurą liudytoja pamatė, jog nukabinti paveikslai. Todėl liudytoja parašė (duomenys neskelbtini) komandai dėl to, kas vyksta. Galbūt tą dieną M. V. vartojo alkoholį, liudytoja tai sprendė iš sklidusio alkoholio kvapo, M. V. veido spalvos. Darbo metu alkoholis buvo vartojamas pakankamai dažnai, ne tik per šventes, penktadienius. R. S. konfliktavo su L. D. kartas nuo karto. Lapkričio 24 d. liudytoja atvyko tarp 9:00 val. ir 10:00 val. Ji pati matė, kad ofise yra sujudimas, kad L. D. nešė asmeninius virtuvinius įrankius. Ji nematė, kaip M. V. krovėsi daiktus, nesikalbėjo tą dieną su M. V.. Tuo metu ji buvo praradusi pasitikėjimą M. V., nes jos problemos nebuvo sprendžiamos, nebuvo draugiško bendravimo paskutiniu metu su M. V.. Liudytoja nesikreipė į (duomenys neskelbtini) komandą dėl netinkamo L. D. elgesio, nes ji negalvojo, kad gali kreiptis į juos tuo klausimu. Kai L. D. juokavo, į liudytoją nebuvo nukreipti jo seksistinio pobūdžio juokeliai. Liudytoja pamatė E. K. lapkričio 24 d. Jis atvyko į biurą ir nuramino visus, pasakydamas, kad nieko blogo nevyksta, kad (duomenys neskelbtini) komanda planavo atvykti ir pasikalbėti dėl M. V., kad ta diena yra paskutinė M. V. darbo diena ofise. Liudytoja suprato, jog E. K. bus naujas darbuotojas. (duomenys neskelbtini) komanda pasakė, kad atvyks naujas darbuotojas. Lapkričio 27 d. atvyko (duomenys neskelbtini) komanda, jie pasakė, kad neplanavo atleisti M. V., kad jų tikslas buvo pasikalbėti su juo, nes jų vizijos skiriasi, bet turėjo atsisveikinti anksčiau, sakė, kad kompanija nėra blogoje padėtyje. Liudytoja nepamena, ar jie kalbėjo apie M. V. atleidimą. M. V. išskyrė (duomenys neskelbtini) skyrių, nes iš pradžių žaidimai laisvu nuo darbo metu buvo žaidžiami liudytojos komandos patalpose, vėliau persikėlė į kitas patalpas, o liudytojos komanda nebuvo kviečiama žaisti. M. V. nesisveikino porą dienų su liudytoja, bet tai nesitęsė iki paskutinės M. V. darbo dienos. Liudytojos komanda pati eidavo į kitą kambarį ir žaidė kartu su kitais, M. V. nieko dėl to nesakė. (duomenys neskelbtini) komandos atribojimas nesitęsė visą laiką. Ji girdėjo, kaip M. V. pavadino A. V. gaidžiu, šiam negirdint, kai A. V. išėjo parūkyti į lauką. Liudytoja turi (duomenys neskelbtini) komandos nario M. I. kontaktus, bendravo su juo vidinėje sistemoje, žinojo, kas jis toks bei dėl ko į jį galima kreiptis.

52.       Liudytojas A. V. (UAB „Wittix“ (duomenys neskelbtini)) teismo posėdyje parodė, kad dirba atsakovės bendrovėje 4 metus. Po ginčo susirašinėjimo platformoje dėl darbinio klausimo liudytojas nesuprato, kodėl reikėjo ginčytis prie visų. M. V. po to ginčo kažkam pasakė, kad liudytojas palaiko ne tą komandą. Yra žydai ir yra Lietuvos komanda. Po 2023 m. rugpjūčio mėn. liudytojui paskambino iš vadovybės ir klausė, ką jis mano apie M. V., liudytojas suprato, kad jie nebuvo patenkinti M. V. darbu. Liudytojas taip pat suprato, kad kažkas įvyko darbe, nes tuo metu jis atostogavo. Tada liudytojas pasiūlė M. I. paskambinti į biurą. Iš M. V. jautėsi priešiškumas, su atsakovės vadovybe sudėtinga bendrauti, jie lengvai užsiplieskia. Biure nebuvo elgesio, nusižengiančio moralės normoms. Kai M. V. lapkričio 24 d. rinko daiktus, biure buvo niūros, keistos nuotaikos. Kažkuriuo metu užėjo valytoja ir netoli liudytojo sėdėjęs L. D. pasakė jai, kad patalpos ištuštės daugiau, kad pavasarį užkals langus. Liudytojui dėl to kilo klausimų, jis girdėjo, kaip kiti darbuotojai krovėsi daiktus. Iš paties M. V. liudytojas negirdėjo žodžių apie bendrovės uždarymą. M. V. nesiskundė liudytojui dėl atlyginimo, nebuvo kalbų apie tai, kad bendrovės vadovybė gaili atlyginimų. Liudytojas nematė, kad lapkričio 24 d. M. V. vartojo alkoholį, buvo normali praktika išgerti darbe. Liudytojas jautė alkoholio kvapą, todėl manė, kad M. V. tą dieną buvo išgėręs. Tą aplinkybę, kad M. V. pavadino liudytoją gaidžiu, sužinojo iš kito asmens, nes tuo metu jo nebuvo ofise. Buvo išeiginė, gal todėl M. V. pavadino liudytoją gaidžiu, bet tai neturėjo didelės įtakos liudytojo būsenai. Tuo metu buvo užsakyta pica, M. V. paklausė, kur yra A. V., jam pasakė, kad išėjo parūkyti, tuomet M. V. pavadino liudytoją gaidžiu. Lapkričio 24 d. buvo surinkta komanda, pasakyta, kad M. V. atleistas, liudytojas palydėjo M. V. iki automobilio, perdavė raktą / pultelį, atsisveikino. Buvo nurodymas iš M. V. ir L. D. neleisti nieko prie jų nešiojamųjų kompiuterių. Kad M. V. atleistas buvo pasakyta lapkričio 24 d. Liudytojas nepalaikė M. V. diskusijos, M. V. sakė, kad kiekviena komanda su skirtingomis spalvomis, liudytojas nesuprato dėl komandų, kodėl turi rinktis kažkokią komandą. Darbe buvo toleruojamas alaus (1-2 vnt.) gėrimas. Liudytojas buvo netiesiogiai įtrauktas į pokalbius, jis nelabai supranta, ką reiškia seksistiniai juokeliai, M. V. kartais pajuokaudavo. Spalio mėn. liudytojui skambino M. I., klausė, ką liudytojas mano apie M. V., paklausė, ar liudytojas galėtų užimti M. V. vietą, liudytojas atsisakė, sakė, kad reikia atvažiuoti į biurą bei pakalbėti ne nuotoliu. Liudytojas galvojo, kad kažkas atsitiko, kai jo nebuvo darbe, kai jis atostogavo ir buvo kitoje šalyje. Liudytojas papasakojo M. V., kad šiuo yra domimasi, kad liudytoją ši situacija veikia psichologiškai, kad yra kažkokia įtampa. Liudytojas buvo informuotas, kad M. I. pranešė apie naują vadovą, kuris dirbs nuo sausio mėn. Lapkričio 24 d. atėjo E. K. prisistatė, suvaldė situaciją. Jis fiziškai pradėjo dirbti biure nuo sausio 18 d. Lapkričio 24 d. darbe nebuvo konfliktų, L. D. buvo pakėlęs balsą. Biure nebuvo komandų atribojimo, buvo kalbama, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai turi dėti daugiau pastangų bendrauti su kita komanda, komandos nebuvo susipriešinusios. Liudytojas negirdėjo iš M. V. antisemitinių žodžių apie vadovus (duomenys neskelbtini). Visada būna situacijų, kai kažkas kažką padarydavo blogai ir natūralu, kad tuo metu kažkas išsprūsdavo, be priežasties nebuvo kažkokių necenzūrinių žodžių. Liudytojas matė, kad M. V. kabinete yra mažiau daiktų, bet jis nematė, kaip M. V. nešė daiktus. M. I. yra žmogus, į kurį galėjai kreiptis bet kuriais klausimais. Būdavo, kad M. V. nepasisveikindavo, bet liudytojas nekreipė į tai dėmesio, nesureikšmino to.

53.       2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje liudytoja I. M. (UAB „Wittix“ (duomenys neskelbtini)) parodė, kad buvo įspėta kitų darbuotojų, jog gali sulaukti žinučių vakare, siekiant patikrinti ar ji yra prieinama ne darbo valandomis. Vieną kartą gavo M. V. žinutę dėl varškėtukų gamybos proceso šeštadienį 22:00 val. Ji buvo šokiruota gavusi šią žinutę, jai buvo nemalonu. Ji pagalvojo, kad M. V. buvo išgėręs tuo metu, nusprendė ignoruoti šią žinutę, neakcentuoti jos. Ji mažai bendravo su M. V.. Prieš tai M. V. savo iniciatyva nusprendė darbuotojams padaryti pietums varškėtukus, jam buvo paminėta, kad jie labai skanūs. Lapkričio 24 d. liudytoja matė, kaip buvo kraunami daiktai. Jie žaidė stalo žaidimus savo kabinete, prisijungė M. V., L. D.. Po pietų visi buvo išsiskirstę, iki pietų jokio alkoholio vartojimo nebuvo. Po pietų ji pamatė L. D. raudonais žandais, atrodė atsipalaidavęs, nežino, ar jis buvo vartojęs alkoholio po pietų. L. D. mėtydavo seksistinius juokelius, ji buvo įspėta apie tai nuo pat atėjimo, kad nekreiptų dėmesio, kad jis taip juokauja su visais. Ji neturėjo daug bendrauti su L. D.. Be to, jai buvo pasakyta, kad M. V. buvo informuotas apie L. D. elgesį, kad R. S. skundėsi dėl L. D.. Kolegė M. pasakė nejuokauti su ja tokiomis temomis. Su E. K. liudytoja susipažino lapkričio 24 d., po M. V. ir L. D. išėjimo. Liudytoja girdėjo konfliktą tarp R. S. ir L. D. po pietų, girdėjo pakeltą balsą, bet negirdėjo turinio, ji nežino, ar M. V. buvo tuo metu biure, nes jie sėdi skirtingose patalpose. Iki lapkričio 24 d. ji negirdėjo, kad buvo ketinama atleisti M. V.. Kalbos apie jo atleidimą buvo, pats M. V. sakė, kad jį nori atleisti. Nebuvo taip, kad M. V. negražiai elgtųsi su liudytoja, kad jis nesisveikino, nepastebėjo, kad viduje komandos būtų priešinamos. M. V. stengėsi palaikyti gerą atmosferą, pirkdavo maistą, gamindavo, bandė būti draugu, norėjo palaikyti vos ne šeiminius santykius, kartais to buvo per daug.

54.       Liudytojas K. S. parodė teismui, kad  dirbo UAB „Wittix“ (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. gruodžio mėn., gavo geresnį darbo pasiūlymą, todėl išėjo iš UAB „Wittix“. Pažįsta M. V., kadangi dirbo su juo atsakovės bendrovėje ir kitose bendrovėse. M. V. visada tinkamai ir pagarbiai bendravo su kolegomis. Buvo nuotaikų svyravimų, bet jie neperžengdavo standartinio bendravimo ribų. M. V. nesakė, kad atsakovės verslas žlugęs, minėjo, kad reikia peržiūrėti verslo kryptis, bet nekalbėjo apie blogą situaciją įmonėje, grėsmę, reikėjo atsižvelgti į besikeičiančią rinką. Aiškinimas vadovybei, kad jų veiksmai netinkami, nėra blogas dalykas. Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika buvo rengiama, bet liudytojas nepamena, ar ji buvo parengta iki galo. Liudytojas nepamena, kokiame kontekste M. V. parašė jam žinutę, kurioje minėjo „žydas-nepakaltinamas“. Liudytojas negirdėjo nepagarbių M. V. komentarų apie vadovybę. M. V. santykiai su kolektyvu buvo puikūs, normalūs. Lapkričio 24 d. nieko nebuvo ypatinga, nieko nebuvo planuojama, nebuvo specifinių nurodymų, įprastas darbo režimas. Kažkuriuo momentu M. V. sukvietė visus ir pasakė, kad turi palikti darbo vietą, nenurodė priežasčių, sakė, kad bendrovės vadovybė liepė jam palikti darbo vietą. Nebuvo M. V. ir vadovybės konflikto požymių, todėl tai nustebino liudytoją. Su liudytoju niekas nesikonsultavo iki M. V. išėjimo, jis nematė, kaip M. V. rinko daiktus. M. V. palikus ofisą, atvyko atsakovės administracijos vadovo pavaduotojas E. K., nurodė, kad perims (duomenys neskelbtini) funkcijas kažkuriuo metu, kad iškomunikuos žinutę iš vadovybės, kad viskas gerai, kad klausimas dėl M. V. derinamas atskirai. Liudytojas dalyvavo vidiniame tyrime dėl ieškovo darbo pareigų pažeidimo. E. K. pradėjus savo darbo funkcijas, buvo nutarta apklausti darbuotojus apie lapkričio 24 d. įvykius, M. V. elgesį, išsiaiškinti iš darbuotojų, ar M. V. bendraudamas su jais išlaikė mandagų priimtiną bendravimo foną. Turėjo būti apklausti skyrių vadovai, pats liudytojas nebuvo apklaustas, gal dėl interesų konflikto, nes M. V. pakvietė jį į šį darbą. Nebuvo nei vieno atsiliepimo, kuriame M. V. drastiškai neigiamai apibūdintas. Nebuvo paaiškinimų, kurie indikuotų pradėti rimtą tyrimą. M. V. atleidimo klausimas buvo perduotas advokatui. Liudytojo nuomone, nebuvo pagrindo atleisti M. V., liudytojas rekomendavo E. K., kad tolimesnis teisinis kelias neperspektyvus, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad M. V. pažeidė darbo drausmės taisykles ar peržengė normalaus bendravimo ribas. Liudytojas rekomendavo ieškoti taikaus susitarimo būdo. M. V. nebuvo faktinis įmonės (duomenys neskelbtini), nes visi įsakymai, sprendimai buvo priimami generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini). M. V. turėjo galimybę priimti tam tikrus sprendimus tam tikrose ribose, tai nebuvo susiję su fundamentaliu įmonės valdymu. Darbuotojų samdymas turėjo būti derinamas su (duomenys neskelbtini) esančia vadovybe. L. D. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami kaip seksualinis priekabiavimas. Netinkami darbuotojai buvo komunikuojami direktoriui ir valdybos nariams. Liudytojui niekas nesiskundė, jis matė L. D. ir R. S. susirašinėjimą privačioje platformoje ne darbo metu. Nebuvo gauta darbuotojų skundų, liudytojas negirdėjo kolegų nusiskundimų dėl L. D. seksistinių juokelių. Lapkričio 24 d. liudytojas buvo biure, M. V. nebuvo išgėręs tą dieną, bendravo su liudytoju dėl dokumentų pasirašymo. Liudytojas nei iš M. V. elgesio, nei iš kvapo nenustatė, kad šis gėrė alkoholinius gėrimus. Darbo metu alkoholio vartojimo faktas nebuvo tikrintas, viena iš darbuotojų paminėjo šią aplinkybę. Liudytojas negirdėjo, kaip buvo siūloma pasirinkti stovyklą, negirdėjo iš M. V. nekorektiškų, necenzūrinių žodžių. Darbuotojai nesiskundė nei oficialiai, nei neoficialiai liudytojui dėl M. V. elgesio. M. V. buvo įsitraukęs į darbą, įtraukdavo kitas komandas, kai buvo priimamas vidaus teisės aktas, buvo siekiama, kad jis būtų suderintas su tais darbuotojais / skyriais, kurių veiklą galėjo paveikti šis aktas. Turėtų būti apie 30 tvarkų, nusakančių įmonės veiklą, politiką, papildomai yra kitų jas lydinčių procedūrų, paaiškinimų. Jei įmonė neturėtų kažkokios tvarkos, reguliatorius galėtų paskirti sankciją, atsižvelgdamas į jos reikšmę. Buvo paskirtos dvi sankcijos už teisės aktų nesilaikymą, viena – už klientų lėšų apsaugos neatitikimus procesui, antra – dėl tarptautinių sankcijų atitikties pažeidimų. Iki M. V. atėjimo pirma situacija nebuvo išsamiai reglamentuota, liudytojui atėjus į bendrovę 2023 m. gegužę buvo pradėtos rengti tam tikros tvarkos. Jis nejautė komandų atribojimo. M. V. situacija turėjo įtakos liudytojo išėjimui iš bendrovės, nes nebuvo atsižvelgta į jo nuomonę netęsti ginčo su M. V., kai kurie kaltinimai pasirodė „pritempti“. Liudytojas priėmė kitą pasiūlymą, nes sumažėjo pasitikėjimas atsakove. M. V. nebuvo reikalavęs iš jo ataskaitų, teiravosi dėl tam tikros situacijos. Liudytojas neužfiksavo (duomenys neskelbtini) valdymo organų įžeidimų, nevertina pasakymo „žydai-nepakaltinami“ kaip įžeidimo. Liudytojas nefiksavo, kad darbo metu būtų vartojamas alkoholis, jis paprastai dirbo biure, ne nuotoliu. Į diskusijas buvo įtraukiami asmenys, kurių darbas susijęs su konkrečiais klausimais, jis stebėjo kai kurias M. V. ir (duomenys neskelbtini) komandos vadovybės diskusijas. L. D. žinutės R. S. buvo nekorektiškos. Raštas dėl pretenzijų neturėjimo L. D. buvo pasirašytas R. S., jo projektas parengtas liudytojo. E. K. prašė liudytojo paklausti M. V. dėl susiskambinimo, konkretaus taikaus ginčo sprendimo būdo nebuvo pasiūlyta. Darbuotojų apklausas po M. V. nušalinimo inicijavo ne liudytojas. Klausimus dėl M. V. parengdavo liudytojas su E. K., jie apklausė darbuotojus. Liudytojas palaiko ryšį su M. V. kaip ir su kitais buvusiais bendradarbiais.

55.       Liudytojas A. T. parodė, kad išėjo iš UAB „Wittix“ 2023 m. gruodį dėl nutikusių įvykių, nenorėjo dirbti nestabilioje aplinkoje, kai vieną dieną vienas ar kitas kolega išvaromas iš biuro, nieko nepaaiškinant. Jo santykiai su M. V. buvo darbiniai, geri. M. V. bendravo su visais klausdamas, ar viskas gerai, ar nieko netrūko. Su visais jo elgesys buvo vienodas. (duomenys neskelbtini) komandai nebuvo skiriama mažiau dėmesio, per pertraukas visi ėjo žaisti stalo žaidimų, į organizuojamas šventes komandos nariai buvo kviečiami. Liudytojas dirbo bendrovėje nuo 2023 m. rugsėjo, komandos nebuvo išskiriamos. M. V. subūrė teisininkų komandą, jei įmonė būtų neperspektyvi, M. V. neatliktų tokių veiksmų. M. V. buvo kritiškas valdybai (duomenys neskelbtini) dėl jų priimtų sprendimų, atsiliepimai buvo etiški, liudytojas negirdėjo drastiškai įžeidžiančių ar menkinančių bei antisemitinių žodžių atsakovės vadovų atžvilgiu. Iki lapkričio 24 d. liudytojas negirdėjo apie M. V. atleidimą. M. V. po pietų pasakė, kad jis turi susirinkti daiktus, išeiti, nes bus pakviesta policija, tuomet liudytojas sužinojo, kad kažkas vyksta. Lapkričio 24 d. liudytojas komunikavo su M. V., ta diena buvo eilinė, liudytojas nejautė, kad M. V. vartojo alkoholį, bendravo su juo ir iki pietų, ir po pietų. Tą dieną (duomenys neskelbtini) skyriuje kažkas kalbėjo garsiau, bet liudytojas negali pasakyti, kas ir dėl ko. Jis nežino, ar tuo metu patalpose buvo M. V.. Liudytojas sužinojo apie M. V. atleidimą apie 14:00 val., kai M. pranešė jam, jog jį atleido, atėmė visas prieigas. Žinią apie konfliktą tarp dviejų kolegų liudytojas sužinojo lapkričio 24 d., nežinojo apie kitus galimus konfliktus iki tos dienos. Liudytojas negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje yra asmuo, kuris netinkamai juokauja, niekas jam nesiskundė. Liudytojas bendravo su L. D., kurio bendravimo stilius liudytojui neužkliuvo. M. V. norėjo sutvarkyti bendrovėje procedūras su rizikų valdymu, atitiktimi, todėl buvo pasamdytas K. S., rinkosi komanda teisininkų ir rizikų valdymo. Norėdamas gero įmonei M. V. surinko komandą: tris teisininkus ir (duomenys neskelbtini)darbuotoją (liudytoją). Liudytojas nedaug bendravo su atsakovės vadovybe. Kolegos nesiskundė liudytojui dėl M. V. valdymo. Liudytoją į bendrovę įdarbino K. S., dėl įdarbinimo liudytojas kalbėjo ir su M. V.. Liudytojas išėjo iš darbo, pasibaigus bandomajam laikotarpiui. Liudytojo bendravimas su kitais kolegomis buvo daugiau formalus, jis nematė alkoholio darbe bei to, kad kas nors vartotų alkoholį. Liudytojas suprato, kad K. S. vadovas buvo M. V..

56.       Liudytoja V. A. (buvusi UAB „Wittix“ (duomenys neskelbtini)) teismo posėdyje parodė, kad išėjo iš UAB „Wittix“ 2023 m. gruodžio 15 d., dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. Besibaigiant bandomajam laikotarpiui liudytoja nusprendė išeiti iš bendrovės, nes jai netiko darbo organizavimas jos srityje, jautė nepasitikėjimą iš įmonės atstovų (duomenys neskelbtini). M. V. išėjimas nenulėmė jos išėjimo iš bendrovės, bet tai padėjo jai apsispręsti galutinai. Jos ir M. V. santykiai buvo darbiniai, ji nespėjo įsitraukti į visus procesus darbe, M. V. kuravo jos veiksmus dėl atrankų, dokumentacijos. Atėjus liudytojai į darbą, buvo pradėtos rengti tam tikros procedūros. Iki lapkričio 24 d. ji negirdėjo apie tai, kad M. V. pats išeis iš darbo, įmonėje sklandė gandai, kad M. V. bus atleistas. Liudytojai teko girdėti, kad darbuotojai skundžiasi L. D. elgesiu. Liudytoja ir M. V. kalbėjo apie šią situaciją, nes liudytoja turėjo vykdyti atranką į L. D. vietą. Lapkričio 24 d. ji buvo darbe, žinojo, kad vėliau turėjo atvykti kolegos iš (duomenys neskelbtini),  bet sklido informacija, kad jie gali atvykti anksčiau, kad tai gali būti susiję su M. V. atleidimu. Tą dieną ji pamatė M. V., išmetamą iš biuro, apie atleidimą negirdėjo. M. V. išeidamas atsisveikino su visais, pasakė, kad jam liepta greitai palikti patalpas, kitu atveju bus iškviesta policija. Liudytoja neturėjo įtarimų dėl M. V. neblaivumo, jei taip būtų, ji turėtų reaguoti į tokią situaciją kaip (duomenys neskelbtini). Kai liudytoja atėjo dirbti į įmonę, konfliktas tarp L. D. ir R. S. jau buvo įvykęs, liudytojai buvo liepta atlikti atranką į L. D. poziciją. R. S. nelabai norėjo kalbėti su liudytoja tuo klausimu, nors ši buvo priėjusi prie R. S. ir klausė. Liudytoja ieškojo kandidatų platformoje „LinkedIn“ ir kitur, bet didžiojoje dalyje bendrovė neatitiko kandidatų lūkesčio dėl atlyginimo, arba atlygis netiko kandidatui, ar kandidatai netiko M. I.. Galutinis sprendimas dėl darbuotojo turėjo būti derinamas su M. I.. L. D. gražiai bendravo su visais, R. S. sakė, kad jo elgesys pasikeitė, kad nereikia jo atleisti. Liudytojai nebuvo išsakyti skundai dėl L. D. elgesio. A. D. minėjo, kad nesupranta L. D. humoro jausmo. Iš A. D. paaiškinimų liudytoja negalėjo nustatyti, jog tai buvo seksualinio pobūdžio juokeliai, tai buvo A. D. nepriimtinas humoras. Liudytoja bendravo su L. D., jai neužkliuvo jo netinkami juokeliai, jis elgėsi gražiai iki lapkričio įvykių. Tuo metu kilo įtampa tarp R. S. ir L. D., nes ji gavo negražias žinutes. R. S. pasisakė, kad gavo iš jo žinutes, kad tai nėra gerai, tai buvo 1-2 dienas prieš lapkričio 24 d. Liudytoja nespėjo pakalbėti apie tai su M. V., ar R. S. pasisakė jam, nežino. Liudytoja turi atskirą kabinetą, todėl nemato visos erdvės, R. S. kabinetas yra per kelis stiklus nuo liudytojos, o M. V. kabinetas šalia liudytojos kabineto. Įtampa tą dieną biure buvo, bet liudytojai buvo sunku suprasti, dėl ko. M. V. išėjus, atvyko nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė būsimu įmonės (duomenys neskelbtini). Liudytoja nežinojo apie šio asmens atvykimą, ji nebuvo įtraukta į vidinį tyrimą tikriausiai dėl to, kad ja nepasitikėjo vadovybė (duomenys neskelbtini). Liudytojai vykdant kandidatų atranką, paaiškėdavo, kad M. I. lygiagrečiai kalbėdavo su kandidatais ir nurodydavo kitą informaciją, nei liudytoja. Liudytoja tai priėmė kaip nepasitikėjimą, nors M. I. sakė, kad nepasitikėjimo nėra. Tarp komandų nebuvo vieningumo, nebuvo kontaktų. M. V. durys visada buvo atviros, jis bandė padėti kiekvienam, kas kreipėsi. Buvo planuojama Kalėdų šventė, buvo renginys per Halloween, į kurį buvo kviečiami visi darbuotojai. Liudytoja negirdėjo, kad tarp M. V. ir vadovybės (duomenys neskelbtini) buvo nesutarimų. Prieš lapkričio 24 d. įmonėje sklandė keletą savaičių nuotaikos, kad M. V. bus atleistas. Vadovybė, reziduojanti (duomenys neskelbtini), atvyko tikriausiai lapkričio 27 d., liudytoja buvo tą dieną, matė juos. Liudytoja perdavė E. K. darbus, matė jį lapkričio 24 d. Ji nematė alkoholinių gėrimų darbo vietoje, kad kažkas vartojo juos darbe. Liudytoja, atvykusi į bendrovę, žinojo iš patirties, ką daryti, jei prie darbuotojo seksualiai priekabiaujama. Liudytoja, ieškodama mokymų komandai, rado nemokamus mokymus, įtraukė juos kaip lankytinus, žino, kad R. S. užsiregistravo į juos. Jie sudarė įvairių mokymų planą, buvo didelis prioritetas dėl asmens į L. D. vietą suradimo. M. V. nesikreipė į liudytoją dėl smurto ir priekabiavimo politikos formavimo, liudytoja buvo įtraukiama į darbo procesą palaipsniui. Liudytojai nebuvo išreiškiami nuogąstavimai dėl komandų skirstymo. Įtampa dėl L. D. ir R. S. konflikto kilo prieš pat lapkričio 24 d. Liudytoja matė L. D. žinutes R. S., ten buvo negražūs išsireiškimai dėl R. S.. Tai buvo grasinimai, kad jis praneš jos šeimai apie jos draugystę su kolega. R. S. prašė liudytojos luktelėti ir neiti pas M. V. dėl šio įvykio, liudytoja gerbė R. S. norą ir atidėjo šio klausimo sprendimą. Liudytoja bandė įgyti žmonių pasitikėjimą, iš pradžių kalbėjo su komandų vadovais, norėdama suprasti, kas vyksta bendrovėje, ar jiems sekasi vykdyti funkcijas, koks yra mikroklimatas.

57.       Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „Wittix“ apie šešis mėnesius (duomenys neskelbtini), išėjo iš bendrovės 2023 m. lapkričio 30 d. Tuo metu jos funkciniu vadovu buvo M. V., ji buvo pavaldi bendrovės valdybai. Jos akivaizdoje M. V. nenaudojo necenzūrinių žodžių dėl bendrovės vadovybės. Jie diskutuodavo įvairiais klausimais, liudytoja keldavo klausimus dėl nepadarytų privalomų darbų. M. V. atstovaudavo įmonės interesus. Pasibaigus diskusijai liudytoja kreipdavosi į M. V. dėl tolimesnių veiksmų. Būdavo taip, kad liudytoja su M. V. turėjo išrinkti auditorių, nurodyti jį valdybai, galėjo būti taip, kad valdyba nepritardavo auditoriaus kandidatūrai. Valdybos ir liudytojos su M. V. nuomonės išsiskirdavo, iš M. V. pusės nebuvo neetiškų pastabų dėl bendrovės vadovybės. Liudytoja išėjo iš darbo, nes paskutiniai įvykiai jai sudarė įspūdį, jog ji negali tęsti darbą bendrovėje. M. V. vadovaujant bendrovėje buvo pozityvi nuotaika, liudytoja būdavo biure tris dienas į savaitę, incidentų nebuvo. M. V. buvo pirmas (duomenys neskelbtini), kuris gamino jai kaip darbuotojai valgį. Jis buvo tas žmogus, kuris nuramindavo, stengėsi nuimti įtampą, jei ji buvo. Jautėsi, kad kai kurie žmonės bendrovėje laikėsi grupelėmis, bet skyriai laikėsi kartu. Biure yra dvi didelės erdvės ir stikliniai kambariukai. Liudytoja pastebėjo, kad vienas skyrius nebendrauja su kitu, bet kai būna kartu, tai bendravo. Lapkričio 24 d. liudytoja pradėjo namie, bet turėjo būti susitikimas, vakare turėjo grįžti prie tam tikro klausimo. Jai paskambino V. ir sakė, kad biure kažkas vyksta, kad liudytoja atvyktų. Liudytoja nusprendė antrą dienos pusę dirbti iš biuro ir nuvyko į darbą. Liudytojai atvykus per pietus, M. V. tuo metu nebuvo, ji nuėjo į personalo skyrių, kur jai pasakė, kad sklido kalbos, jos M. V. ruošiamasi atleisti. Liudytoja nutarė palaukti M. V., kad sužinotų, ar tai tiesa. M. V. pasakė, kad jis turi per valandą surinkti daiktus ir palikti įmonę, kad jam taip liepė valdybos narys. Tai įnešė lengvą chaosą, nes liudytoja nesuprato, kas įvyko. M. V. pakvietė visus ir pasakė, kad yra situacija, jog šiuo metu turi atsitraukti nuo savo pareigų, kad negali nieko komentuoti, nes nieko nežino. Sakė, kad pasimatys kitą savaitę ir bus aišku, kas kaip bus. Liudytoja suprato, kad (duomenys neskelbtini) buvo nušalintas nuo pareigų, nesant oficialaus rašto. Paskui ji sužinojo, kad prieigos prie sistemų buvo atimtos iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) komandos (duomenys neskelbtini). Iki penktadienio lapkričio 24 d. liudytoja girdėjo gandus, kad M. V. ruošiamasi atleisti, bet nesureikšmino jų, nes linkusi vertinti faktus. A. D. ir R. S. buvo konfliktiškos asmenybės, jos tarpusavyje ir pykdavosi, apkalbėdavo kolegas, kai galvojo, jog niekas negirdi, pati liudytoja girdėjo, kaip jos apkalbėdavo kitus, įnešdavo lengvą intrigą į kolektyvą. Lapkričio 24 d. liudytoja nepastebėjo, kad M. V. būtų išgėręs, ji buvo pas jį kabinete, atsisveikindami jie apsikabino, ji nejautė alkoholio kvapo. Lapkričio 24 d. nepastebėjo, kad kažkas vaidytųsi. Biuro sienos yra labai plonos, todėl labai girdisi kas, ką kalba. Jai atvykus į ofisą, ji suprato, kad kažkas įvyko. Vieni buvo sutrikę, kiti žinojo daugiau tos informacijos. Liudytoja negirdėjo konflikto tarp L. D. ir R. S. lapkričio 24 d. Biure nebuvo barnių ir triukšmų. Prie liudytojos buvo priėjusi I. ir paklausė, kas įvyko, bet liudytoja nieko nežinojo. Buvo jausmas, kad kitas skyrius turėjo daugiau informacijos. M. V. pirmas paliko patalpas, nes jis turėjo ribotą laiką. Liudytoja pamatė E. K. pirmą kartą pirmadienį, nebuvo jam labai mandagi, nes nuėjo į M. V. kabinetą, šiam paprašius pasiimti jo laidelio, bet kabinetas buvo užrakintas. Liudytoja nuėjo paklausti E. K., ar jis turi teisę patekti į patalpas, gal jis yra pašalinis asmuo. Liudytoja vertino M. V. tuo metu kaip vis dar savo (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad E. K. yra naujas būsimas (duomenys neskelbtini), valdybos narys pasakė, kad dokumentai bus sutvarkyti, kai liudytoja kreipėsi į jį, nes jai kilo teisiniai klausimų dėl to. M. V. nebuvo atleistas, todėl jo nebuvimą darbe vertino kaip prastovas. Kolegos iš (duomenys neskelbtini) nesikonsultavo su ja. Ji diskutavo pirmadienį su vienu valdybos nariu. Liudytoja pradėjo klausti, kodėl priimami sprendimai, o po to įforminami teisiniai dalykai. Jie atsakė, kad liudytoja be reikalo nerimauja, kad penktadienį gavosi ne taip, kaip jie tikėjosi. Ji paklausė, kodėl penktadienį gavosi tokia situacija, kai jau surastas kitas asmuo. Jie pasakė, kad norėjo padaryti kitaip, bet M. V. jautriai sureagavo, kad M. V. jau penktadienį nedirbo, kad ketvirtadienį surinko daiktus. M. V. buvo penktadienį, su visais gražiai atsisveikino ir pasakė laikyti frontą. Liudytoja paklausė valdybos nario, kodėl į patalpas atvyko asmuo, kuris neturėjo teisės būti jose, tuomet jai buvo atsakyta, kad viskas tvarkoje, kad tas asmuo atvyko į patalpas vadovybės leidimu. Liudytoja klausė dėl šiuo metu esančio administracijos vadovo, jai buvo atsakyta, kad visi šie dalykai gali palaukti, ateis laikas liudytoja viską sužinos, kad dabar turi grįžti prie darbų. Liudytoja įsivėlė į karštą diskusiją, ji buvo įžeidžiama kaip moteris, kad jos kaip moters matymas yra siauresnis, jai sakė: „nebūk juokinga moterimi“. Toks elgesys nenustebino liudytojos, nes tokia forma su ja buvo bendraujama ir anksčiau. Kai liudytoja keldavo klausimus, aptarinėjo juos, sulaukdavo iš bendrovės vadovybės (duomenys neskelbtini) pastebėjimų, kad tai „neaktualu“, „nesvarbu“ ir pan. Palyginus M. I. ir M. V. bendravimą, M. I. požiūris į vidaus auditą buvo atmestinas. M. I. ir M. V. skirtingi žmonės, nes M. V. niekada nebuvo pakėlęs prieš liudytoją balso, nors jų nuomonės buvo išsiskyrusios, bet jie sugebėdavo surasti kompromisą. Nebuvo tokio jausmo, kad M. V. yra viršesnis, kad privaloma jį klausyti ir nekvestionuoti jo nuomonės. Nebuvo užuominų dėl dokumentų rengimo atbuline data, kaip sakė valdybos narys iki 2023 m. lapkričio 24 d. Liudytoja negirdėjo iš M. V. nekorektiškų pasisakymų apie vadovybę (duomenys neskelbtini). L. D. turi juodą humoro jausmą, liudytoja pažįsta jį seniai, bet šis humoras nėra užgaulus, nei vienas nebuvo įsižeidęs. Jo anekdotai sunkesni, bet niekas nerodė įsižeidimo prie liudytojos. Virtuvėje jie pasijuokdavo drauge, tuo metu kiti pridėdavo kitus juokelius. Jie tokia forma atsipalaiduodavo, buvo asmenų, kurie dėkojo jam už tokį atpalaidavimo būdą. Bendrovėje truko nemažo sąrašo dokumentų, ji padėjo peržvelgti procesus, kokie dokumentai yra, kokių reikėjo, kuriuos gerai būtų turėti. Prioritetas turi būti teikiamas privalomoms tvarkoms. Prie liudytojos nebuvo priekabiaujama, ji nestebėjo, kaip prie kitų buvo priekabiaujama. Jei prie liudytojos priekabiautų, ji, vadovaudamasi ankstesne patirtimi, eitų pas personalo vadovą. Iki darbo atsakovės bendrovėje liudytoja nebuvo pažįstama su M. V.. Ji nepastebėjo, kad lapkričio 24 d. M. V. kabinete buvo surinkti daiktai. Ji nematė, kaip M. V. rinko daiktus, nežino, dėl kurių priežasčių M. V. nukabino paveikslą. Diskusijos su M. I. metu jie abu kalbėjo pakeltais balsais, jis pasakė, kad ir su ja reikės atskirai pasikalbėti, tuomet teisininkas pradėjo ją raminti. Valdybos nariai pasakė, kad jie turėjo kitų lūkesčių dėl jos, kad ji turi mažiau aiškinti, kaip reikia daryti, o liudytoja yra jiems pavaldi ir turi daryti tai, ką jie sako. Tuomet liudytoja turėjo išeiti, nes neišlaikė nepriklausomumo. Ji neatliko vidaus audito, bet kuravo šią sritį, buvo konsultantė, auditą turėjo padaryti vidaus audito bendrovė. Liudytoja rekomendavo nenaudoti SLACK programėlės, nes joje parašytas žinutes galima ištrinti bet kada, todėl rekomendavo nagrinėjant rimtus klausimus nesusirašinėti SLACK, daryti „print-screen“. Smurto ir priekabiavimo politikos bendrovėje nebuvo, nes buvo kiti aukšto lygio prioritetiniai klausimai, kurie turėjo būti sureguliuoti. Ši tvarka skiriama prie personalo dalies, todėl liudytoja nepridėjo jos prie prioritetinių klausimų. Audituose nebuvo nurodyta, kad smurto ir priekabiavimo politika yra privaloma.

58.       Liudytoja L. S. (buvusi UAB „Wittix“ (duomenys neskelbtini)) parodė, kad išėjo iš UAB „Wittix“ dėl sveikatos (duomenys neskelbtini) M. V. išėjimas neturėjo įtakos jos išėjimui, bendrovėje pradirbo 1,5 metų. Liudytoja pažįsta M. V. apie 20 metų, dirbo su juo kitose įstaigose. Jis buvo jos (duomenys neskelbtini), reiklus sau, kitiems, principingas, įsiklausantis į pavaldinių darbines ir asmenines problemas. Atsakovės bendrovėje kolektyvas mažas, bendravimas buvo draugiškas ir artimas, nesijautė didelio skirtumo tarp darbuotojų ir pavaldinių, buvo normalūs pavaldinio-viršininko santykiai. M. V. stengėsi, kad kolektyvas būtų vieningas ir draugiškas, neminėjo, kad bendrovė blogoje būklėje. M. V. požiūris į vadovybę (duomenys neskelbtini) buvo normalus, draugiškas, kartais pasisakydavo griežtai, bet tai nepereidavo į asmeniškumus arba už etikos ribų, nenaudojo necenzūrinių žodžių. Kartais vadovybė (duomenys neskelbtini) išvesdavo iš kantrybės, kai reikėjo padaryti pokyčius IT, reikėjo pateikti duomenis bankui, bet teisingų duomenų nebuvo. Lapkričio 24 d. ji buvo darbe. Jos darbo vieta buvo nuošaliau, girdėjo, kad biure vyksta kažkoks šurmulys, bet nesigilino į jį, nes dirbo. M. V. atėjo į jos kabinetą, pasakė, kad atsisveikina, išeina, jam pasakyta palikti patalpas. Jie atsisveikino ir M. V. išėjo. Iki lapkričio 24 d. buvo kalbos, kad M. V. galbūt bus atleistas, bet kolektyve vaikšto paskalos, o oficialiai nieko nebuvo pasakyta. Jie apsikabino atsisveikindami, liudytoja nejautė alkoholio kvapo. Ji buvo įmonėje visą dieną. Kolektyve nebuvo didelio susiskaldymo: vieni bendravo daugiau, kiti – mažiau. Nesutarimai su vadovybe (duomenys neskelbtini) kilo dėl IT problemų. Liudytojai buvo pasakyta, kad M. V. pasisavina lėšas, nes į jo sąskaitą buvo pervedamos lėšos, iš kurių jis apmokėdavo išlaidas. Jam buvo pervedamos lėšos į kortelę, o jis atsiskaitydavo, pateikdamas sąskaitas faktūras, kiekvieną mėnesį buvo tikrinama, pasisavinimo negalėjo būti. Žmonės kalbėjo apie tai, ko jie nesuprato, jiems neužteko kompetencijos tais klausimais. Jie manė, kad nėra kontrolės, nors ji buvo. Kaltinimai M. V. buvo pateikti po to, kai jį išprašė iš biuro. Liudytojos kažkas iš darbuotojų paklausė, ar gali būti taip, kad M. V. galėjo pasisavinti lėšas, kurios buvo pervedamos į jo sąskaitą. Tie žmonės, kurie taip šnekėjo, apskritai nebuvo susidūrę su finansais. Liudytojos nuomone, tai buvo padaryta tam, kad apšmeižti M. V.. Tai vyko po M. V. išprašymo iš patalpų prieš jo oficialų atleidimą. Liudytoja turėjo nedarbingumą nuo gruodžio 8 d. ir po to negrįžo į darbą. Buvo atvejų, kai bendrovės darbuotojai palaikydavo vadovybę (duomenys neskelbtini), o ne M. V.. Dėl to atsirasdavo trintis, kolektyvas buvo nepatenkintas, dėl to blogėjo darbo sąlygos. Negirdėjo apie priekabiavimo atvejus bendrovėje. Liudytoja negirdėjo apie alkoholio vartojimo darbe atvejus.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu teismo sprendimu, nustatė, kad teismas patenkino ieškovo ieškinį dėl jo neteisėto atleidimo, konstatavęs, kad: 1) dalis darbo tvarkos pažeidimų, kurių padarymų ieškovas buvo kaltinamas, neįrodyta (pirmas, trečias, ketvirtas, šeštas, devintas ir dešimtas pažeidimai; šios nutarties 48 punktas; 2) dalis ieškovo veiksmų / neveikimo nebuvo darbo drausmės pažeidimai (penktas, aštuntas pažeidimai); 3) kad vienas pažeidimas nebuvo šiurkštus, todėl ieškovas negalėjo būti atleistas iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu (antras pažeidimas); 4) dėl dalies pažeidimų, kuriais ieškovas buvo kaltinamas, nebuvo atliktas tyrimas, todėl ieškovas negalėjo būti atleistas dėl jų (septintas pažeidimas).

60.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys įrodinėjo savo poziciją šioje byloje ir liudytojų parodymais. Apeliantė nurodo, kad nebuvo pagrindo vadovautis ieškovo iniciatyva iškviestų liudytojų parodymais. Todėl teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl šioje byloje apklaustų liudytojų parodymų patikimumo ir objektyvumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto byloje apklaustų liudytojų parodymų vertinimo

61.       Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir liudytojų parodymais. Vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti ir į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-781/2024, 60 punktas).

62.       Vertinant šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-378/2024, 31 punktas).

63.       Aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas).

64.       Nustatyta, kad šioje byloje kaip liudytojai buvo apklausti trys asmenys, kurie tebedirba atsakovės bendrovėje (A. D., A. V. ir I. M.), bei penki asmenys, kurie jau nebedirba atsakovės bendrovėje (K. S., J. S., V. A., L. S., A. T.).

65.       Tie asmenys, kurie nedirba atsakovės bendrovėje, teisminio ginčo metu nedirbo ir su ieškovu. Vertinant atsakovės bendrovėje nedirbančių asmenų paaiškinimus, reikšminga tai, kad jie visi išėjo iš UAB „Wittix“ savo noru, be konfliktų su bendrovės vadovybe, neturėjo jai pretenzijų. Kai kurie iš jų buvo pažįstami su ieškovu M. V. ir iki jų įsidarbinimo UAB „Wittix“ (L. S., K. S.).

66.       Sprendžiant klausimą dėl ieškovo iškviestų liudytojų K. S., A. T., V. A., J. S. ir L. S. parodymų patikimumo apeliacinio skundo kontekste, reikšminga tai, kad apeliantė keldama abejones dėl minėtų liudytojų paaiškinimų, pati vadovaujasi jų parodymais savo apeliaciniame skunde (žr. šios nutarties 24.3-24.5, 24.8, 24.13-24.15 punktus). Be to, kaip teisingai nurodyta ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantė keldama abejones jo iškviestų liudytojų parodymais, nenurodė konkrečių jų paaiškinimų, kurie neturėtų būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi.

67.       Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes bei vadovaudamasi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais dėl liudytojų parodymų vertinimo (šios nutarties 61-30 punktai), konstatuoja, kad ieškovo iškviestų liudytojų parodymai negali būti laikomi savaime subjektyviais ir nepatikimais dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių (žr. šios nutarties 24.2 punktą). Šie parodymai turi būti įvertinti kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste.

68.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė neįrodė dalies darbo tvarkos pažeidimų, kurių padarymu buvo kaltinamas ieškovas. Todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie dalies atsakovės nurodytų darbo tvarkos pažeidimų neįrodymą.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie dalies atsakovės UAB „Wittix“ nurodytų darbo tvarkos pažeidimų, kuriais buvo kaltinamas ieškovas M. V., neįrodymą

69.        Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog ieškovas neteikė generaliniam direktoriui laiku informacijos apie (duomenys neskelbtini) L. D. seksualinio priekabiavimo atvejus darbuotojų atžvilgiu ir jų sprendimą (pirmas pažeidimas); 2023 m. lapkričio 24 d. vartojo alkoholį darbo metu su (duomenys neskelbtini)L. D. (trečias pažeidimas); nesprendė 2023 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) L. D. ir darbuotojos konflikto dėl asmeninių žinučių, rašomų jai, kurį girdėjo kiti darbuotojai, taip pat sukeliant įtampą ir stresą darbuotojų kolektyve (ketvirtas pažeidimas); 2023 m. lapkričio mėn. pabaigoje darbuotojoms nurodė, kad bendrovė yra blogoje situacijoje ir pavasarį bus uždaryta, kad bendrovėje nėra perspektyvų, taip sukeliant darbuotojų nepasitikėjimą bendrove (šeštas pažeidimas); neįtraukė (duomenys neskelbtini) komandos į bendras veiklas ir atribojo nuo kitų skyrių (devintas pažeidimas); naudojo bendrovės suteiktas darbo priemones (kompiuterį) asmeniniams tikslams (dešimtas pažeidimas).

70.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

71.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 28 punktas).

72.       Apeliantė nurodo skunde, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl jos nurodytų pirmo, trečio, ketvirto, šešto, devinto ir dešimto pažeidimų, kuriuos, atsakovės teigimu, padarė ieškovas.

73.       Atsakovės apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad ieškovas padarė pirmą pažeidimą, nereaguodamas į A. D. skundus dėl L. D. nepagarbių juokelių, prašymus perkelti L. D. į kitą darbo vietą ir tokiu būdu neužtikrino jai aplinkos be neetiškų, žeminančių, užgaulių bei įžeidžiančių veiksmų. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad pirmas darbo tvarkos pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas ieškovas, yra ne etiškos, pagarbios aplinkos neužtikrinimas A. D., bet neperdavimas informacijos apie (duomenys neskelbtini) L. D. seksualinio priekabiavimo atvejus darbuotojų atžvilgiu ir jų sprendimą.

74.       Išklausius liudytojos A. D. parodymų, nustatyta, kad ji pati nevertino L. D. juokelių kaip seksualinio priekabiavimo, tie juokeliai nebuvo nukreipti į ją, pats L. D. nepriekabiavo prie jos seksualiai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad L. D. seksualiai nepriekabiavo prie A. D., bet jo humoro jausmas jai nebuvo priimtinas. Tokiomis aplinkybėmis, A. D. nepriimtini L. D. juokeliai, nenukreipti asmeniškai į ją, negali būti vertinami smurtu, dėl kurio A. D. prašymas perkelti L. D. į kitą vietą, privalėjo būti tenkinamas (DK 30 straipsnio 2 dalis).

75.       Byloje esantys įrodymai (šios nutarties 37, 40 punktai; ieškovo nurodymas V. A. ieškoti kito asmens L. D. pareigoms užimti) paneigia atsakovės teiginius apie tai, kad jos vadovybė nebuvo informuojama ieškovo dėl L. D. seksualinio priekabiavimo prie darbuotojų atvejus, kad jis nesprendė šios problemos. Byloje nėra duomenų, kad atsinaujinus netinkamam L. D. elgesiui su R. S. ši būtų informavusi ieškovą apie tai. Liudytoja V. A. patvirtino, kad R. S. prašė neinformuoti ieškovo apie pasikartojusį netinkamą L. D. elgesį, kad pati V. A. taip pat neinformavo ieškovo apie tai R. S. prašymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog neįrodyta, kad ieškovas padarė pirmą pažeidimą, vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1, 2 dalimis bei jas aiškinančia teismų praktika.

76.       Pasak atsakovės, byloje pakako trečią pažeidimą patvirtinančių įrodymų (nuotraukų, liudytojų A. D. ir A. V. bei paties ieškovo paaiškinimų).

77.       Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundu argumentu, kad šiuo atveju tai, ar atsakovės biure buvo vartojamas alkoholis darbo metu kitomis, nei 2023 m. lapkričio 24 d., dienomis neturi didelės reikšmės. Byloje nustatyta, kad atsakovė atleido ieškovą dėl to, jog jis vartojo alkoholį biure 2023 m. lapkričio 24 d. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir ištyrė būtent tą aplinkybę, susijusią su atsakovės kaltinimais alkoholio vartojimu 2023 m. lapkričio 24 d.

78.       Vertinant apeliantės įrodymus, kuriais ji grindė trečią pažeidimą (ieškovo alkoholio vartojimą 2023 m. lapkričio 24 d. biure), reikšminga tai, kad į bylą pateiktos nuotraukos su alkoholio buteliais atsakovės biure, padarytos 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2023 m. kovo 26 d., bet ne 2023 m. lapkričio 24 d. Priešingai, nei teigia atsakovė, nuotraukose nėra fiksuojamas alkoholio vartojimas, nepavaizduoti asmenys, geriantys alkoholį. Todėl negalima išvada, kad šios nuotraukos patvirtina alkoholio vartojimo toleravimą atsakovės biure. Ieškovo iškviesti liudytojai neigė šias aplinkybes. Nors liudytojai A. D., A. V. ir pats ieškovas pripažino, kad alkoholis (alus) retkarčiais buvo vartojamas per pietus, reikšminga tai, jog byloje nepateikta įrodymų apie atsakovės bendrovėje galiojusią griežtą tvarką, draudžiančią bet kokio alkoholio bet kokiomis aplinkybėmis vartojimą darbo dienomis.

79.       Atsakovės darbuotojų A. D. ir A. V. parodymų apie ieškovo neblaivumą 2023 m. lapkričio 24 d. nepatvirtino kiti byloje apklausti liudytojai, tarp jų – ir atsakovės darbuotoja I. M.. A. D. sprendė apie M. V. galimą neblaivumą iš kvapo (neaišku, iš kur sklindančio) ir veido spalvos (nenurodydama, kokia M. V. veido spalva indikavo jo neblaivumą). Kartu A. D. parodė, kad lapkričio 24 d. matė M. V., bet nebendravo su juo. Panašius parodymus davė ir A. V.. Reikšminga ir tai, kad nei A. D., nei A. V. nebuvo įsitikinę dėl ieškovo neblaivumo 2023 m. lapkričio 24 d., dėl to informavo apie tai atsakovės vadovybę (duomenys neskelbtini), nurodydami, kad M. V. galbūt išgėręs. Atsakovės vadovas, reziduojantis (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų šiai aplinkybei išsiaiškinti. Kiti liudytojai, kontaktavę su ieškovu lapkričio 24 d. ir po pietų jo kabinete (J. S., V. A., L. S., K. S.) parodė, kad M. V. buvo blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas.

80.       Nors atsakovė kvestionuoja ieškovo pakviestų liudytojų parodymų teisingumą, tačiau nenurodo aplinkybių, dėl kurių jos liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kaip patikimesni, turint omenyje ir tai, kad šie liudytojai patys nebuvo įsitikinę dėl M. V. neblaivumo 2023 m. lapkričio 24 d.

81.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovė neįrodė ieškovo neblaivumo darbo metu fakto 2023 m. lapkričio 24 d. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Todėl jis negalėjo būti atleistas dėl atsakovės nurodyto trečio pažeidimo.

82.       Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovo ketvirtą pažeidimą (L. D. ir R. S. 2023 m. lapkričio 24 d. konflikto nesprendimą) patvirtina rašytiniai A. D. ir I. M. paaiškinimai. Teisėjų kolegija, vertindama šį apeliantės motyvą, nurodo, kad rašytiniai paaiškinimai galėtų būtų vertinami kaip vienas iš rašytinių įrodymų, kuris turi būti vertinamas visų įrodymų kontekste.

83.       Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad L. D. ir R. S. santykiai galėjo būti įtempti 2023 m. lapkričio 24 d. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai apie jų konfliktą 2023 m. rugpjūtį, bei jo sprendimą, ieškovui pareikalavus iš L. D. pasiaiškinimo (žr. nutarties 37 punktą), liudytojos V. A. parodymai apie tai, kad ieškovo prašymu buvo ieškomas kitas darbuotojas, galintis užimti L. D. pareigas.

84.       Teisėjų kolegija, išklausiusi visų liudytojų, buvusių lapkričio 24 d. biure po pietų, parodymų, nustatė, kad tik A. D. ir I. M. girdėjo L. D. ir R. S. konfliktą. A. V. girdėjo L. D. pakeltą balsą, L. S. – kažkokį šurmulį, kurio neidentifikavo kaip konflikto, K. S., J. S. apskritai nepastebėjo jokių konfliktų požymių. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad tik A. D. parodė, jog matė M. V. savo kabinete tuo metu, kai vyko L. D. ir R. S. konfliktas. I. M. nurodė, kad nežino, ar tuo metu M. V. buvo biuro patalpose. Iš ieškovo M. V. elektroninio laiško vadovui H. A., matyti, kad ieškovas buvo paprašytas pasišalinti iš biuro apie 15:00 val. Liudytoja A. D. nei rašytiniuose paaiškinimuose, nei teismui duodama parodymus, nenurodė konkrečiai laiko, kada galėjo būti L. D. ir R. S. konfliktas, paaiškino, kad M. V. buvo išvykęs per pietus. I. M. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat tiksliai nenurodytas L. D. ir R. S. konflikto, kurį turėjo spręsti ieškovas, laikas.

85.       Teisėjų kolegija neatmeta to, kad A. D. galėjo matyti M. V. kažkuriuo metu po pietų savo kabinete, bet, nesant patikimų duomenų, patvirtinančių, kad L. D. ir R. S. konfliktas įvyko tuo metu, kai M. V. buvo savo kabinete bei vis dar galėjo vykdyti savo pareigas, spręsdamas ir darbuotojų konfliktą (nes dar nebuvo paprašytas atsakovės vadovų pasišalinti iš biuro patalpų), negalima išvada, jog jis padarė darbo tvarkos pažeidimą, nesprendęs to konflikto. Todėl pirmosios instancijos teismas, patikrinęs A. D. ir I. M. rašytinius paaiškinimus šių ir kitų liudytojų parodymų kontekste, padarė teisingą išvadą, kad atsakovė neįrodė ir ketvirto pažeidimo, kuriuo kaltino ieškovą (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

86.       Apeliantė nurodo, kad aplinkybę, jog ieškovas padarė šeštą pažeidimą, patvirtina jo paties parodymai apie tai, jog atsakovės vadovybė nesutiko jam pakelti atlyginimo, liudytojos A. D. paaiškinimai, jog jis skundėsi, kad bendrovė nevertina jo, nekelia atlyginimo. Pasak apeliantės, net teismui nustačius, kad pats ieškovas nekalbėjo apie bendrovės neperspektyvumą, apie tai kalbėjo L. D., o ieškovas nesustabdė jo, tai sukėlė stresą ir nepasitikėjimą kitiems darbuotojams.

87.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus, mano, kad vien ieškovo pasakymas apie tai, jog bendrovė nekelia jam atlyginimo, nepatvirtina jo nuomonės ir juo labiau pasakymų darbuotojams apie tai, kad bendrovė neperspektyvi. Atsakovė teigia, kad ieškovas, išgirdęs L. D. pasakymus apie bendrovės neperspektyvumą, privalėjo juos užkardyti ir nuraminti darbuotojus, nenurodė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas girdėjo tokius L. D. pasakymus. Liudytojo A. V. parodymai apie tai, kad pamatęs kaip kiti darbuotojai kraunasi daiktus, jis pradėjo galvoti apie tai, ar ir jis neturėtų to daryti, taip pat paneigia apeliantės nurodytą argumentą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Šis liudytojas parodė, kad nematė, kaip M. V. kraunasi daiktus, jam ieškovas nesakė apie bendrovės neperspektyvumą.

88.        Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pačios atsakovės vadovybės veiksmai sukėlė J. S., V. A. bei A. T. nepasitikėjimą UAB „Wittix“ vadovais po to, kai ieškovas be aiškių paaiškinimų buvo paprašytas palikti biuro patalpas. Šią išvadą patvirtina tai, kad J. S., V. A. ir A. T. išėjo ne kartu su ieškovu, bet po to, kai jis buvo nušalintas nuo darbo be paaiškinimų 2023 m. lapkričio 24 d., nesilaikant DK 49 straipsnyje nustatytos tvarkos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas turėjo būti nušalintas nuo darbo žodžiu, nes buvo nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsakovei nušalinus ieškovą nuo darbo žodžiu 2023 m. lapkričio 24 d., rašytinis pareiškimas dėl jo nušalinimo nuo darbo buvo parengtas tik 2023 m. gruodžio 7 d. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat neatitiko DK 49 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

89.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovo (duomenys neskelbtini) narių ignoravimą ir neįtraukimą į bylą patvirtino liudytojų A. D. ir A. V. parodymai. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pati apeliantė sureikšmina tam tikrus šių liudytojų teiginius, neatsižvelgdama į kitus bylos įrodymus, susijusius su ieškovo vadovavimu. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose ieškovas pavaizduotas su savo bendradarbiais kavinėse/restoranuose, biure žaidimų metų, bei renginyje, vykusiame ne biure. Nei A. D., nei A. V. nebuvo nurodę, kad minėtose nuotraukose nėra (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Pats A. V. nejautė jo skyriaus komandos išskyrimo ir ignoravimo iš ieškovo pusės. Kiti liudytojai (I. M., K. S., A. T., L. S.) paaiškino teismui, kad nepastebėjo to, jog (duomenys neskelbtini) buvo ignoruojamas ieškovo ar su šio skyriaus darbuotojais jis elgėsi kitaip. Teisėjų kolegija sutinka, kad nekorektiška savo bendradarbį / pavaldinį vadinti „gaidžiu“, bet šiuo atveju reikšminga tai, kokiame kontekste panaudotas šitas žodis. Išklausius liudytojų A. D. ir A. V. parodymų, nustatyta, kad ieškovas panaudojo šį žodį laisvadienį biure, kur buvo dar du asmenys (A. V. ir A. D.). Ieškovas užsakė picas ir klausė A. D., kur yra A. V.. Šiai atsakius, kad A. V. rūko lauke, ieškovas pasakė „gaidys“. Vertinant šią situaciją, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar ieškovas panaudojo šį žodį siekdamas įvardinti juo A. V., ar tiesiog pasisakydamas apie situaciją paauglių žargonu. Ieškovas teismo posėdyje neigė tai, kad naudojo nekorektiškus pasisakymus apie atsakovės darbuotojus. Kiti liudytojai (I. M., K. S., V. A., L. S., A. V., J. S., A. T.) taip pat iš esmės patvirtino, kad ieškovo bendravimo būdas, maniera neišėjo už normalaus ir etiško bendravimo su darbuotojais ribų.

90.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, kad net nustačius, jog ieškovas pavadino A. V. gaidžiu šiam to negirdint, tai patvirtina ieškovo smurtą prieš savo darbuotojus. Pats A. V. parodė, kad nelaikė to kažkokiu įžeidimu, sužinojęs apie tai iš kitų asmenų. Darbiniuose santykiuose galimi tam tikri atvejai, kai jų dalyviams išsprūsta tam tikri nekorektiški žodžiai / pasisakymai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jei tokia situacija nėra dažna, įprasta ir atsitinka itin retai, tai nepatvirtina darbuotojo nelojalumo bendradarbiams, pavaldiniams ar darbdavės vadovybei. Juolab kai darbuotojų darbas yra įtemptas, susijęs su svarbių sprendimų priėmimu, rizikingų situacijų reguliavimu. Tokios įtemptos situacijos dėl atsakovės vykdomos veiklos, liudytojos J. S. paaiškinimais, būdavo UAB „Wittix“. Ieškovo elgesys pavadinant liudytoją A. V. gaidžiu negali būti vertinama kaip darbuotojo atribojimas, smurtas (šiurkšti prievarta) prieš jį, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas žodis buvo nukreiptas būtent į A. V. ir kad šis žodis paveikė šį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė ir devinto pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas ieškovas.

91.       Apeliantė teigdama, kad ieškovas naudojo darbinį kompiuterį asmeninei informacijai laikyti, nenurodė aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų vertinti tai kaip darbinio kompiuterio naudojimą asmeniniams tikslams. Šiuo atveju svarbu tai, kad darbuotojo asmeninės informacijos laikymas darbiniame kompiuteryje savaime nereiškia darbinio kompiuterio naudojimo asmeniniams tikslams. Gana dažnai tam tikro subjekto asmeninė informacija yra reikalinga ir darbo santykiuose (duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę, (ne)leidžiančią jam dirbti, asmens dokumento duomenys, būtini darbo santykiams forminti (gimimo metai, asmens kodas), asmeninis (ne grupinis) susirašinėjimas su darbuotojais darbo klausimais). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nurodė, jog jo darbiniame kompiuteryje yra laikomi duomenys apie jo sveikatą, asmeninis susirašinėjimas (žr. šios nutarties 43 punktą), vėliau nurodė, kad darbiniame kompiuteryje buvo nuotraukos, darytos darbo renginių metų. Atsakovė, teigdama, kad ieškovas naudojo kompiuterį asmeniniams tikslams kaip proceso dalyvė, disponuojanti tuo kompiuteriu, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas naudojo darbinį kompiuterį asmeniniams tikslams, nesusijusiems su jo darbo funkcijų vykdymu. Todėl tai, kad ieškovas laikė darbiniame kompiuteryje asmeninę informaciją, nagrinėjamu atveju savaime nepatvirtina dešimto atsakovės teigiamo pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas ieškovas.

92.        Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų, jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pagrįstai nurodė, jog atsakovė neįrodė pirmo, trečio, ketvirto, šešto, devinto ir dešimto darbo tvarkos pažeidimų, nurodytų jos sprendime nutraukti darbo sutartį kaip padarytų ieškovo M. V..

93.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nelaikė šiurkščiu antro pažeidimo, kuriuo buvo kaltinamas ieškovas, t. y. nereagavimo, netyrimo darbuotojų skundų, kad (duomenys neskelbtini) L. D. juokeliai netinkami, seksistiniai ir žeminantys moteris. Todėl toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovo darbo tvarkos pažeidimo nevertinimo kaip šiurkštaus. Apeliantei nurodant, kad ieškovas nebendradarbiavo su kolegomis dėl smurto ir seksualinio priekabiavimo prevencijos, teisėjų kolegija mano, kad kitoje nutarties dalyje taip pat tikslinga pasisakyti ir dėl aštunto pažeidimo, kurio padarymu buvo kaltinamas ieškovas.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškovo M. V. darbo tvarkos pažeidimo vertinimą kaip nešiurkštaus bei ieškovo M. V. dalyvavimo smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos formavime

94.        Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. D. humorui buvus netinkamam, nepriimtinam daliai biure dirbusių asmenų, ieškovas tik pasikalbėjęs su L. D. dėl šio elgesio nesiėmė pakankamų veiksmų užkardyti tokius L. D. veiksmus ateityje. Teismas taip pat padarė išvadą, kad dėl tokio ieškovo pažeidimo negalėjo būti taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo.

95.       Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovės Lietuvos biure buvo imamasi visų priemonių pagal galimybes reglamentuoti visas sritis, tačiau dėl galimybių stokos pirmenybė buvo teikiama kitoms prioritetinėms sritims, o smurto ir priekabiavimo prevencijos politika nebuvo privaloma atsakovės bendrovėje dėl darbuotojų skaičiaus.

96.       Pagal DK 58 straipsnio 3 dalį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomi šioje dalyje nurodyti veiksmai, tarp jų – kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas). 

97.       DK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

98.       Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties – bet koks nepriimtinas darbdavio ar kitų darbuotojų taikomas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala (DK 30 straipsnio 2 dalis).

99.       DK 30 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) buvo nurodyta, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, suteikti: 1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių; 2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus; 3) organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

100.       DK 30 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, DK nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti.

101.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tam, jog būtų konstatuotas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais būtina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Padariniai (pvz., nuostoliai, kliento netekimas, prarasta reputacija, prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir pan.) yra vienas iš požymių, leidžiančių spręsti dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – darbuotojui pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 37 punktas).

102.       Nagrinėjamu atveju iš liudytojos V. A. parodymų, R. S. 2023 m. spalio mėn. žinutės nustatyta, kad po 2023 m. rugpjūčio įvykių, kai L. D. netinkamai bendravo su R. S. ir ieškovas ėmėsi atitinkamų veiksmų dėl to, informavo apie tai vadovybę, L. D. elgesys kurį laiką buvo pasikeitęs. Pasak V. A., jis bendravo gražiai ir pagarbiai. R. S. rašė ieškovui apie tai, kad L. D. gali pasilikti, kadangi jo elgesys pasikeitė į gerą. Bylos duomenimis, vienintelė A. D. kreipėsi į ieškovą su prašymu persodinti L. D. į kitą vietą, nes jo juokeliai jai nepriimtini. Po to, kai L. D. vėl pradėjo rašyti R. S. nepadoraus turinio žinutes, ieškovas apie tai nebuvo informuotas nei V. A., nei R. S.. Įvertinus šių aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad ieškovas buvo abejingas bendrovėje galiojančiai tvarkai, kad jis apskirtai nesprendė problemų, kilusių atsakovės biure dėl netinkamos L. D. ir R. S. komunikacijos.

103.       Liudytojų K. S., A. T., J. S. parodymais nustatyta, kad dalis atsakovės darbuotojų nelaikė L. D. elgesio nepriimtinu. K. S. parodė, kad jis negirdėjo L. D. seksistinių juokelių, kiti darbuotojai jam nesiskundė dėl to. A. T. paaiškino, kad negirdėjo, jog (duomenys neskelbtini) skyriuje yra asmuo, kuris netinkamai juokauja, jam irgi niekas nesiskundė dėl to. J. S. paaiškino, kad L. D. turi juodą humoro jausmą, bet šis humoras nėra užgaulus ir net patiko daliai darbuotojų, jo juokeliai atpalaiduodavo nuo įtampos. Dėl ieškovo nepranešimo vadovybei apie L. D. netinkamo turinio juokelius žalingų bendrovei padarinių neatsirado. Iki 2023 m. lapkričio 24 d. ieškovui nebuvo taikoma drausminė atsakomybė, nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl jo darbo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes kasacinio teismo išaiškinimų kontekste (šios nutarties 101 punktas), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nepakankami ieškovo veiksmai siekiant užkardyti netinkamus L. D. juokelius šiuo atveju negali būti vertinami šiurkščiu darbo tvarkos pažeidimu.

104.       Teisėjų kolegija, perklausiusi liudytojų A. V., I. M. bei J. S. parodymų, nenustatė, jog jie patvirtino, kad L. D. visą darbo santykių pas atsakovę laikotarpiu, elgėsi su bendrovėje dirbančiomis moterimis netinkamai, neetiškai, žeminančiai, užgauliai bei įžeidžiančiai. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad nepagarbūs, nešvankūs ir nepadorūs juokeliai apie moteris neprisideda prie darnios ir draugiškos aplinkos kūrimo bendrovėje, kur dirba moterys, kurioms tokio turinio juokeliai gali būti nepriimtini. Visgi ieškovo atleidimas dėl nepranešimo vadovybei apie L. D. nepagarbius juokelius (apie kuriuos jam pranešė viena iš darbuotojų) bei nesiėmimą rimtesnių priemonių dėl L. D. elgesio juokaujant, yra neproporcinga atsakovės teisių gynimo priemonė byloje nustatytomis aplinkybėmis.

105.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad DK 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta tam tikros darbdavės pareiga parengti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką nepaneigia DK 30 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose nurodytų bet kurios darbdavės pareigų nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką bei supažindinti su ja darbuotojus; organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

106.       Bylos duomenimis, atsakovės bendrovėje nebuvo nustatyta pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarka bei nebuvo organizuoti darbuotojams mokymai apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. Tai, kad V. A. informavo darbuotojus apie kitų asmenų organizuotus neprivalomus mokymus, negali būti vertinama kaip mokymų organizavimas smurto ir priekabiavimo prevencijos tema. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad ieškovas kaip Lietuvos biuro vadovas byloje nustatytomis aplinkybėmis vykdė Darbo sutartyje, Pareigybės aprašyme nurodytas pareigas (Darbo sutarties 2.3.9 punktas, Pareigybės aprašymo 4.19, 4.1.25, 4.1.39 punktai) su tam tikrais trūkumais. Ieškovas, turėdamas pareigą laiku atsiskaityti vadovybei, būdamas atsakingas už sprendimus, susijusius su einamąja žmogiškųjų išteklių vadybos veikla (tarp jos – darbuotojų mokymai), išsamiai, laiku ir aiškiai informuoti vykdomąjį direktorių apie kasdienius bendrovės administracinius reikalus, tirti skundus dėl netinkamo elgesio ir informuoti apie juos vykdomąjį direktorių, gavęs A. D. prašymą persodinti L. D. dėl jo netinkamų juokelių po 2023 m. rugpjūčio mėn., netyrė tokio jos prašymo aplinkybių (nors jis iš esmės indikavo nepriimtiną L. D. elgesį), nepranešė apie tai vykdomajam vadovui. Įvykus incidentui tarp L. D. ir R. S. 2023 m. rugpjūčio mėn. bei buvusiai (duomenys neskelbtini) parengus Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos projektą, ieškovas neorganizavo šio projekto užbaigimo, derinimo su vadovybe, pristatymo darbuotojams. Visgi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika bylose dėl darbo sutarties nutraukimo, konstatavus šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą (šios nutarties 101 punktas), mano, kad šie pažeidimai nesudarė pagrindo atsakovei atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnį.

107.       Byloje nėra duomenų, kad smurto ir priekabiavimo problema buvo opi atsakovės bendrovėje. Dalis darbuotojų (tarp jų – ir moterys) nurodė, kad nevertino L. D. veiksmų nei kaip smurto, nei kaip priekabiavimo (žr. liudytojos A. D., A. V., K. S., A. T., J. S. parodymus). Kaip minėta, iki antro L. D. ir R. S. konflikto L. D. elgesys buvo tinkamas. Tai pripažino ir asmuo, kuris pakartotinai skundėsi dėl L. D. elgesio – R. S.. Byloje nėra duomenų, kad R. S. informavo ieškovą apie pasikartojusį netinkamą L. D. elgesį. Todėl negalima išvada, kad nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. atsakovės biure buvo tokios sąlygos, jog pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarka, mokymai nurodyta tema turėjo būti parengti nedelsiant, atmetus kitus prioritetinius klausimus.

108.       Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė turėjo rimtesnių problemų dėl reikšmingesnių jos veiklos sričių nesureguliavimo, kurias ieškovas siekė aktyviai išspręsti (žr. šios nutarties 36 punktą). Liudytoja J. S. kaip buvusi atsakovės (duomenys neskelbtini) patvirtino teismui, kad smurto ir priekabiavimo prevencijos politika nebuvo nurodyta Lietuvos banko ar kitų institucijų tarp prioritetinių sričių, kurios privalo būti sureguliuotos. Liudytojas K. S. parodė, kad bendrovėje turi būti 30 tvarkų, nusakančių jos veiklą, kad jei įmonė neturi kažkokios tvarkos, reguliatorius gali paskirti sankciją, kad atsakovei jau buvo paskirtos dvi sankcijos už klientų lėšų apsaugos netinkamus procesus bei dėl tarptautinių sankcijų atitikties pažeidimų. A. T. paaiškino, kad M. V. norėjo sutvarkyti bendrovėje procedūras, susijusias su rizikų valdymu, dėl to surinko komandą iš trijų teisininkų ir rizikų valdymo darbuotojo. Teisėjų kolegijai nustačius, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. buvo parengtas smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos projektas, negalima išvada, kad ieškovas visiškai nesiėmė veiksmų, siekdamas užtikrinti DK 30 straipsnio įgyvendinimą.

109.       Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neatliko DK 30 straipsnio 3 dalie 2, 3 punktuose numatytų veiksmų kaip asmuo atsakingas už darbo santykius su atsakovės darbuotojais Lietuvoje per trijų mėnesių laikotarpį nuo netinkamų L. D. veiksmų ne dėl atmestino požiūrio į nurodytą reguliavimą, bet dėl laiko stokos bei poreikio spręsti tuo metu buvusias svarbesnes problemas atsakovės bendrovėje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kaip ieškovo darbdavė, sužinojusi apie netinkamą L. D. elgesį, skatino ieškovą sureguliuoti smurto ir priekabiavimo prevenciją, atmetant kitų prioritetinių klausimų sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nepakankami veiksmai siekiant sureguliuoti smurto ir priekabiavimo prevenciją atsakovės bendrovėje negalėjo būti vertinami atsakovės kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio ji galėjo nutraukti darbo sutartį, neįspėjusi ieškovo pagal DK 58 straipsnio 4 dalį.

110.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog ieškovas nepadarė darbo tvarkos pažeidimų, susijusių su DK 30 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktuose numatytų priemonių įvedimu. Ieškovo kaip atsakovės Lietuvos biuro vadovo veiksmai dėl darbuotojų tarpusavio santykių sureguliavimo buvo nepakankami. Teisėjų kolegijos nuomone, šie darbo tvarkos pažeidimai negalėjo būti vertinami kaip šiurkštūs ir dėl ieškovo pastangų sureguliuoti smurto ir priekabiavimo prevenciją, ir dėl atsakovės kaip darbdavės nepakankamo bendradarbiavimo su ieškovu šiuo klausimu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, jog šalių darbo sutartis negalėjo būti nutraukta DK 58 straipsnio pagrindu, konstatavus nepakankamą ieškovo bendradarbiavimą su kolegomis vystant bendrovės politikas (t. y. dėl aštunto pažeidimo, kuriuo ieškovas buvo kaltinamas).

111.       Apeliantė teigia, kad paties ieškovo veiksmai siunčiant pavaldinei I. M. žinutes savaitgaliais po 21:00 val. su asmeninio pobūdžio pasiūlymais bei seksualinio turinio žinutės R. S. patvirtina netinkamą jo elgesį, kuris turėjo būti įvertintas pirmosios instancijos teismo kaip šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas. Todėl toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie atsakovės nurodomus kaip neteisėtus ieškovo veiksmus, neįvertintus teismo kaip darbo tvarkos pažeidimai.

Dėl atsakovės UAB „Wittix“ įrodytų ieškovo M. V. veiksmų, neįvertintų pirmosios instancijos teismo kaip šiurkštus darbo tvarkos pažeidimas

112.       Apeliantė nurodo, kad netinkamą ieškovo elgesį rašant žinutę I. M. patvirtina pačios I. M. parodymai apie tai, jog ji buvo šokiruota ieškovo žinutės, parašytos šeštadienį po 21:00 val. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju svarbu tai, jog apeliaciniame skunde nepaneigiama pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės darbuotojų susiklostę santykiai buvo ne tik darbiniai: vyko bendravimas, organizuojami bendri kolektyvo renginiai, kartu leidžiamas poilsio laikas, veikla buvo paįvairinama žaidimais.

113.       Vertinant ieškovo elgesį, nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad I. M. nebuvo nurodžiusi, kad iki ar po minėtos žinutės ieškovas ir toliau rašė jai panašaus turinio žinutes su asmeninio pobūdžio pasiūlymais. Iš liudytojų J. S., V. A., L. S. bei pačios I. M. parodymų nustatyta, kad ieškovas žiūrėjo į savo kolektyvą kaip į šeimą, jo durys visuomet buvo atviros visiems kolegoms, stengėsi visiems padėti ir būti draugišku. Pasak I. M., kartais jai tai atrodydavo neadekvačiai („per daug“), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima kaltinti ir bausti ieškovą už tai, kad jis siekė suburti draugišką kolektyvą, kuriame būtų sukurti artimi į šeimos narių santykius panašūs ryšiai. Juolab kad jo Pareigybių aprašymo 4.1.9. punkte nustatyta ir pareiga formuoti ir įgyvendinti vidinės komunikacijos priemones, skirtas įtraukti ir informuoti darbuotojus bei skatinti darnią organizacinę kultūrą. Pačiame ieškovo pasiūlyme darbuotojai, kuriai patiko jo pagaminti varškėtukai, vakare šeštadienį pamokyti pagaminti patiekalo, kuris jai patiko, nėra nieko šokiruojančio bei sukeliančio įtampą. Tai, kad liudytoja I. M. itin jautriai priėmė tam tikrą vieną ir vienintelį kartą pateiktą ieškovo pasiūlymą susitikti šeštadienį vakare, negali būti pagrindu vertinti ieškovo veiksmus kaip šiurkščiai pažeidžiančius darbo tvarką, kai byloje nėra duomenų, jog ieškovas sistemingai siuntė liudytojai panašaus turinio žinutes ir dėl to ji nuolat jautė įtampą bei šoką.  

114.       Vertinant ieškovo veiksmus jam išsiuntus vieną kartą R. S. straipsnius apie tam tikrų vietovių seksualines tradicijas, taip pat negali būti vertinama kaip neteisėti ieškovo veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad R. S. vertino šiuos ieškovo veiksmus kaip netinkamus, pvz. kaip smurtą ar priekabiavimą. Byloje pateiktos jos žinutės M. V., patvirtina jų draugiškus santykius, buvusius ir darbo santykių metu (šios nutarties 42 punktas). Draugiškuose santykiuose normalu kalbėti / dalintis informacija įvairiomis temomis (tarp jų – moterų ir vyrų santykių tema), jei tai abipusiai priimtina.

115.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir neteisingai nustatė, jog ieškovo žinutės parašymas I. M. nesukėlė psichologinės įtampos, tačiau iš esmės teisingai sprendė, kad už minėtos žinutės parašymą ieškovui neturi būti skirta griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo. Ieškovo atsiųsti straipsniai R. S. taip pat nepatvirtina jo smurto prieš šią darbuotoją, nustačius, kad jų santykiai buvo draugiški.

Dėl darbo tvarkos pažeidimų, kuriais ieškovas buvo kaltinamas bei kurių pirmosios instancijos teismas nevertino

116.       Apeliantė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog neprivalo pasisakyti dėl darbo tvarkos pažeidimo, kuriuo kaltinamas ieškovas, jei toks pažeidimas nebuvo tiriamas prieš atleidžiant darbuotoją DK 58 straipsnio pagrindu.

117.       Pagal DK 58 straipsnio 4 dalį prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

118.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu. Kai nustatoma, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019).

119.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nurodyti apeliantės motyvai iš dalies pagrįsti. Šiuo atveju reikšminga tai, ar byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės buvo pakankamos išvadai, kad (duomenys neskelbtini) (darbo sutarties nutraukimo dieną) buvo akivaizdu, jog ieškovas padarė būtent šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Svarbu nustatyti, ar tokie veiksmai kaip darbuotojų kiršinimas, atsakovės vadovybės pavadinimas necenzūriniais žodžiais, neužtikrinimas darnios darbuotojų veiklos bei bendrųjų etikos ir moralės principų pažeidimas apskirtai buvo padaryti ieškovo faktinių šalių darbo santykių metu. Siekiant nustatyti šią aplinkybę, būtina įvertinti 2023 m. lapkričio 24 d. įvykius, jų priežastis ir įtaką šalių sutartiniams darbo santykiams.

Dėl 2023 m. lapkričio 24 d. įvykio atsakovės UAB „Wittix“ biure Lietuvoje vertinimo

120.        Iš liudytojo A. V. parodymų nustatyta, kad dar 2023 m. spalio mėn., kai jis atostogavo, jam skambino atsakovės vadovybės (duomenys neskelbtini) atstovas M. I. bei teiravosi apie ieškovą bei liudytojo galimybę užimti šio pareigas. Liudytojui grįžus į darbą, jis perdavė šią informaciją ieškovui ir po to Lietuvos biure pasklido kalbos apie ieškovo atleidimą iš darbo. Aplinkybę, kad biure sklido kalbos apie ieškovo atleidimą gerokai anksčiau nei 2023 m. lapkričio 24 d. (penktadienio), patvirtino liudytojos J. S., L. S., A. D.. Atsakovės vadovybė suplanavo vizitą į Lietuvos biurą 2023 m. lapkričio 27 d. (pirmadienį).

121.       Ieškovas, žinodamas, kad atsakovės vadovybė turi atvykti į Lietuvą 2023 m. lapkričio 27 d., gavęs iš A. V. informaciją apie tai, jog atsakovės vadovybė ieško kito asmens į jo vietą, nuėmė paveikslus savo kabinete, informavo apie tai kitą darbuotoją L. D.. Dėl to šis pradėjo krautis savo daiktus. Liudytoja A. D. parodė teismui, kad matė, kaip L. D. krauna savo daiktus (virtuvinius įrankius). Šią aplinkybę patvirtina ir jos 2023 m. lapkričio 24 d. žinutė vadovybei. 2023 m. lapkričio 24 d. 14:14 val. liudytoja A. D. parašė atsakovės vadovybei žinutę klausdama, kas atsitiko, nes M. V. ir L. D. kalba apie tai, kad M. V. yra atleidžiamas, jie kraunasi daiktus, o L. D. trina failus kompiuteryje. Liudytojas A. V. patvirtino savo žinute A. D. pateiktą informaciją. Atsakovės vadovybė, gavusi tokią žinią iš savo darbuotojų, 2023 m. lapkričio 24 d. 14:50-15:00 val. susisiekė su ieškovu ir paprašė jo palikti biuro patalpas per valandą. Ieškovas M. V. surinko biuro darbuotojus, pranešė jiems šią informaciją ir pasišalino iš patalpų, palydėtas A. V. (liudytojo A. V., K. S., V. A., J. S., J. S. parodymai). Į atsakovės biuro patalpas gana gretai, t. y. tą pačią dieną (2023 m. lapkričio 24 d.) atvyko E. K., kuris turėjo vykdyti ieškovo pareigas ir atliko tyrimą dėl šio veiksmų (liudytojų K. S., A. D., I. M., V. A., J. S. parodymai). Atsakovės vadovybė pranešė darbuotojams apie būtinybę atsisveikinti su M. V. 2023 m. lapkričio 24 d. 16:27 val. (šios nutarties 41 punktas). 2023 m. gruodžio 14 d. E. K. pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinimo kaip atsakovės (duomenys neskelbtini), nors M. V. vis dar nebuvo oficialiai atleistas nurodytą dieną (šios nutarties 46 punktas).

122.       Šios teisėjų kolegijos nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dar iki 2023 m. lapkričio 24 d. buvo susiformavęs atsakovės ketinimas nutraukti darbo santykius su ieškovu, atsakovė ruošėsi tam ir ieškovas tai numanė, nors atsakovės vadovybė nebuvo jam apie tai pranešusi. Todėl tai, kad ieškovas informavo apie tai L. D., dėl to šis pradėjo krautis daiktus ir tai galėjo sukelti sumaištį atsakovės biure, buvo nulemta ir pačios atsakovės veiksmų. Teisėjų kolegija mano, kad tokie atsakovės vadovybės veiksmai, kai darbuotojas sužino apie jo tikėtiną atleidimą ne iš savo darbdavės, bet iš žemesnės grandies kolegos, yra nepriimtini ir patvirtina darbdavės akivaizdų nelojalumą tam darbuotojui. Todėl net nustačius, kad ieškovo pasisakymas L. D. dėl atleidimo ar daiktų krovimas galėjo sukelti sumaištį biure, tai neturi esminės reikšmės vertinant jo elgesio teisėtumą, kai nustatyta, jog jie nulemti netinkamų darbdavės veiksmų, rodančių jos akivaizdų apsisprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu (DK 24 straipsnio 5 dalis).

123.       Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje pakanka įrodymų, jog po atsakovės vadovų skambučio ieškovo veiksmai 2023 m. lapkričio 25 d. siūlant A. V. pasirinkti tam tikrą komandą (nesvarbu: Lietuvos valstybės ar atsakovės vadovybės (duomenys neskelbtini)) buvo priešinančio pobūdžio. Šiuo atveju svarbu tai, kad jau 2023 m. lapkričio 24 d. buvo išreikšta aiški atsakovės valia nutraukti darbo santykius su ieškovu dėl jam neaiškių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad iki 2023 m. lapkričio 24 d. ieškovas buvo atlikęs kažkokius veiksmus, kurie aiškiai 2023 m. lapkričio 24 d. indikuotų jo šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. Būtent dėl to, teisėjų kolegijos manymu, atsakovė nuo pat 2023 m. lapkričio 24 d. taip ir negalėjo aiškiai bei konkrečiai (nurodant konkrečias datas, konkrečius asmenis, konkrečius ieškovo veiksmus) nurodyti ieškovui, kuo jis yra kaltinamas. Tai, kad atsakovės vadovybei netiko / nepatiko ieškovo vadovavimo būdas buvo pagrindas nutraukti su juo sutartį, nesant darbuotojo kaltės, bet tuo pagrindu, kad jis netinka užimamoms pareigoms (DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

124.       Dar iki 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovė, priėmusi sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu, inicijavo tyrimą, kurio metu nustatė, kad asmeniniame ieškovo ir liudytojo K. S. pokalbio metu dar 2023 m. rugsėjo mėn. ieškovas pavadino vieną iš atsakovės vadovų „žydas=nepakaltinamas“. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad toks išsireiškimas apie atsakovės vadovą kitam jos pavaldiniui yra nekorektiškas, bet jis, ieškovo nurodytame kontekste, negali būti vertinamas kaip antisemitinis. Teisėjų kolegija daro tokią išvadą, įvertinusi liudytojų parodymus apie tai, kad ieškovo atsiliepimai apie vadovus  (duomenys neskelbtini) niekada neišėjo už padorumo ir moralės ribų (liudytojų A. V., K. S., A. T., J. S., L. S. parodymai). Ieškovas paaiškino savo žodžius tuo, kad vadovai (duomenys neskelbtini), kilus kažkokiems sunkumams bendrovėje, visuomet kaltino kitus ir nematė savo atsakomybės, reikalavo neįmanomų dalykų. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, ar taip buvo iš tikrųjų, nes šiuo atveju svarbi ieškovo percepcija (t. y. suvokimas). Liudytojo A. V. parodymai patvirtina, kad atsakovės darbuotojai Lietuvoje paprastai vadindavo darbuotojus (duomenys neskelbtini) žydais. A. V. paaiškino, kad Lietuvos biure buvo kalbama apie žydus ir apie Lietuvos komandą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai neišėjo už padorumo, moralės ir etinio bendravimo ribų, įvertinus tai, kad tam tikroje šalyje gyvenantys asmenys / bendradarbiai neretai vadinami, įvardijant jų nacionalinę priklausomybę. Todėl tai, kad ieškovo nurodytame kontekste jis pasisakė apie kitoje šalyje dirbantį bendradarbį (žydą) kaip apie asmenį, kuris negali būti kaltinamas (nepakaltinamas), nes, anot jo, šis neprisiima atsakomybės, negali būti vertinama kaip ieškovo antisemitinis pasisakymas apie atsakovės vadovus.

125.       Liudytojos A. D. parodymai apie tai, kad ieškovas siuntė atsakovės vadovus ant trijų raidžių, vadino „debilais“, nepatvirtinti kita bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad liudytoja A. D. tebedirba atsakovės bendrovėje, pasak jos, ji pati prarado pasitikėjimą ieškovu, jos parodymai turi būti vertinami itin atsargiai ir kritiškai. Byloje nesant kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas vadino atsakovės vadovus (duomenys neskelbtini) kažkokiais necenzūriniais žodžiais, teisėjų kolegija laiko neįrodyta šią atsakovės nurodomą aplinkybę (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).

126.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2023 m. lapkričio 24 d. (faktinio ieškovo atleidimo), jis buvo padaręs šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, apie kuriuos atsakovė sužinojo dar iki 2023 m. lapkričio 24 d., darytina išvada, kad neturi reikšmės tai, jog po tokio faktinio atleidimo ieškovas priešino darbuotojus, o atsakovė sužinojo, kad 2023 m. rugsėjį ieškovas leido sau nekorektiškai pasisakyti dėl vieno iš atsakovės vadovų.

127.       Tai, kad 2023 m. spalio mėn. ieškovas diskutavo su atsakovės vadovais, matant kitiems darbuotojams, taip pat negali būti vertinama kaip jo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nes pati atsakovė nelaikė šios diskusijos darbo tvarkos pažeidimu. Teisėjų kolegija prieina šią išvadą, įvertinusi tai, kad ieškovas nebuvo atleistas atsakovės iš karto po minėtos diskusijos, jam net nebuvo pareikštas įspėjimas dėl netinkamo elgesio. Prieš atleisdama ieškovą iš darbo atsakovė neprašė jo pasiaiškinti dėl tos diskusijos (ne)atitikties darbo tvarkai. Atsakovė vertino šią diskusiją ir jos rezultatus kaip jos ir ieškovo nuomonių, vertybių išsiskyrimą. Darbdavės ir darbuotojų nuomonių ir vertybių išsiskyrimas nepriskirtas prie akivaizdžių šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų (DK 58 straipsnio 3 dalis).

128.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl septinto pažeidimo, kuriuo atsakovė kaltino ieškovą, tačiau jis buvo tiriamas bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes, tai, kad 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovė jau buvo apsisprendusi nutraukti darbo santykius su ieškovu, iki tos dienos nenustačiusi šiurkščių ieškovo darbo tvarkos pažeidimų, konstatuoja, kad tarp ieškovo faktinio atleidimo 2023 m. lapkričio 24 d. ir po šio atleidimo atliktų 2023 m. lapkričio 25 d. ieškovo veiksmų nebuvo priežastinio ryšio, kaip ir tarp ieškovo faktinio atleidimo 2023 m. lapkričio 24 d. ir po to paaiškėjusios aplinkybės apie nekorektišką ieškovo pasisakymą K. S. dėl atsakovo vadovo M. I.. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad ieškovo atleidimas dėl septinto pažeidimo, kuriuo jis buvo kaltinamas, taip pat yra neteisėtas.

129.       Apeliantei teigiant, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino ieškovo neteisėtų veiksmų visumos, dėl to priėmė neteisingą sprendimą, toliau pasisakoma dėl byloje įrodytų ieškovo neteisėtų veiksmų visumos kaip pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį.

Dėl byloje nustatytų ieškovo M. V. darbo tvarkos pažeidimų visumos įtakos jo atleidimui pagal DK 58 straipsnį

130.       Byloje nustatyti tokie ieškovo M. V. darbo tvarkos pažeidimai, kaip: nepakankamas DK 30 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių įgyvendinimas, nepranešimas atsakovės vadovybei apie nepriimtinus L. D. juokelius. Kiti atsakovės teigiami ieškovo pažeidimai šalių faktinių darbo santykių metu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. lapkričio 24 d. šioje byloje neįrodyti.

131.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą esant šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to turi būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal tokius kriterijus, kaip: darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau, - darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2004; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-563/2010).

132.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyti ieškovo darbo tvarkos pažeidimai negali būti vertinami kaip šiurkštūs, netgi įvertinus tai, kad jis buvo atsakingas už darnią darbo aplinką Lietuvos biure, o atsakovės vadovybė rezidavo (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodyto ieškovo neveikimo bendrovei kilo kažkokių neigiamų pasekmių, nekalbant apskirtai apie sunkias neigiamas pasekmes. Nenustatyta, kad ieškovas piktybiškai neatliko nurodytų veiksmų, ignoruodamas atsakovės vadovybę, kaip nurodyta apeliaciniame skunde. Šie pažeidimai buvo nulemti ir to, kad ieškovas turėjo dirbti ties kitais prioritetiškai svarbiais klausimais, o atsakovės vadovai neakcentavo smurto ir priekabiavimo prevencijos biure svarbos.

133.       Teisėjų kolegijos nuomone, net vertinant minėtus ieškovo darbo tvarkos pažeidimus kaip šiurkščius, jie nebuvo pakankami tam, kad šalių darbo sutartis būtų nutraukta DK 58 straipsnio pagrindu, nepritaikius DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytos priemonės – ieškovo įspėjimo apie pakartotinio tokio paties pažeidimo padarymo pasekmes.

134.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atleidimas iš darbo turi būti adekvati pažeidimui ar jų visumai priemonė, šioje byloje nustačiusi, kad ieškovo atleidimas iš darbo nebuvo proporcinga priemonė jo padarytų darbo tvarkos pažeidimų visumai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo. Todėl toliau pasisakoma dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos mažinimu.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovės UAB „Wittix“ ieškovui M. V. kompensacijos

135.       Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovui kompensaciją, motyvuodama tai tuo, kad ieškovas dirbo atsakovės bendrovėje tik tris metus, jo atleidimą nulėmė paties ieškovo neteisėti veiksmai, o priteistos kompensacijos dydis gali paveikti atsakovės galimybę padidinti atlyginimus savo darbuotojams. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti šį atsakovės prašymą ir perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją, vadovaujantis atsakovės 2024 m. spalio 9 d. į bylą pateikta pažyma dėl ieškovo vidutinio darbo užmokesčio (šios nutarties 49 punktas).

136.       DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas, šis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

137.       DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta naujovė, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto, ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo ir paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, 31 punktas).

138.       Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 47 punktas).

139.       Iš šios įstatyme įtvirtintos vidutinio darbo užmokesčio priteisimo garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – tai yra kompensavimas už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensavimas turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK įtvirtintos išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012).

140.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą kompensaciją už priverstinę pravaikštą, neviršydamas minėtoje normoje nurodyto laikotarpio. Teismas priteisė ieškovui 75 872,57 Eur kompensaciją, vadovaudamasis atsakovės 2024 m. spalio 2 d. į bylą pateikta VDU pažyma, kurioje nurodyta, kad ieškovo mėn. VDU lygus 6325,07 Eur. Vėliau, t. y. 2024 m. spalio 9 d. atsakovė pateikė į bylą patikslintą pažymą apie ieškovo VDU, kurioje nurodyta, kad ieškovo mėnesio VDU yra 6580,16 Eur.

141.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutinka su apeliantės nuomone, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta kompensacija gali būti mažinama, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė ir atsakovė neįrodė aplinkybių, dėl kurių ieškovui priteista kompensacija turi būti mažinama.

142.       Sprendžiant klausimą dėl ieškovui priteistos kompensacijos mažinimo, reikšminga tai, kad atsakovė yra finansų įstaiga, besiverčianti elektroninių pinigų verslu. Apeliantė nurodydama, kad priteistos kompensacijos dydis apribos jos galimybę didinti atlyginimus kitiems darbuotojams, nepateikia į bylą duomenų apie savo finansinę padėtį, iš kurių galima būtų spręsti apie atsakovės finansines galimybes. Byloje taip pat nepateikta duomenų, jog priteistos ieškovui kompensacijos išmokėjimas gali nulemti bendrovės nemokumą. Todėl negalima išvada, kad priteista kompensacija turi būti mažinama dėl pernelyg sunkių jos išmokėjimo padarinių atsakovei.

143.       Vertinant tai, ar ieškovui priteista kompensacija atitinka savo socialinę funkciją kompensuoti ieškovo praradimus, reikšminga tai, kad byloje esančiais duomenimis iki pat 2024 m. gruodžio mėn. ieškovas nedirbo. Byloje nėra duomenų, kad jis gavo kitokios kilmės pajamų nei atlyginimas už darbą. Ieškovo paaiškinimai apie jo sveikatos būklę (įskaitant psichinę sveikatą), juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai (2024 m. vasario 26 d. receptas dėl psichotropinių vaistų išrašymo mėnesiui nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 26 d.) patvirtina, kad ieškovo atleidimas byloje nustatytomis aplinkybėmis sukėlė jam didelį stresą, kuris, labiau tikėtina, galėjo paveikti ir jo galimybes ieškoti darbą, sėkmingai dalyvauti darbo pokalbiuose. Teismo priteista suma iš tikrųjų kompensavo ieškovo negautas pajamas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija atitinka savo socialinę funkciją bei nelemia darbdavei pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai.

144.       Teisėjų kolegijos manymu, ieškovui priteista kompensacija negali būti mažinama ir dėl to, jog bylos nagrinėjimas buvo vieną kartą atidėtas dėl ieškovo nedarbingumo. Byloje nėra duomenų apie ieškovo nesąžiningą procesinį elgesį, dėl kurio bylos nagrinėjimas užsitęsė, ir pirmosios instancijos teismas priteisė maksimalią kompensaciją, ieškovui tyčia vilkinant bylos nagrinėjimą. Be to, bylos duomenimis, jos nagrinėjimas užsitęsė ir dėl atsakovės atstovo negalėjimo dalyvauti viename iš teismo paskirtų posėdžių.

145.       Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, mano, kad negali būti patenkintas ir ieškovo prašymas perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo priteistą kompensaciją, vadovaujantis 2024 m. spalio 9 d. atsakovės į bylą pateiktos pažymos duomenimis.

146.       Nors CPK 417 straipsnyje numatyta teismo teisė viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus ir patenkinti reikalavimus daugiau, nei buvo pareikšta bei priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, svarbu tai, kad tokia teisė yra numatyta tik pirmosios instancijos teismui. Ieškovui nepareiškus apeliacinio skundo dėl skundžiamo sprendimo dalies, susijusios su priteistos kompensacijos dydžiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir priteisti ieškovui kompensaciją, paskaičiuotą vadovaujantis jo nurodytu įrodymu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nors ši byla yra susijusi su darbuotojo kaip silpnesnės šalies teisių gynimu, teisėjų kolegijos manymu, byloje nustačius, kad ieškovui priteista kompensacijos suma visiškai atitinka jos socialinę paskirtį, nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir tenkinti ieškovo prašymą dėl kompensacijos perskaičiavimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieškovui M. V. iš atsakovės UAB „Wittix“ neturtinės žalos atlyginimą

147.       Atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, kad ieškovui nepagrįstai priteistas ir neturtinės žalos atlyginimas, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jo sveikatos sutrikimai galėjo atsirasti dėl atleidimo iš UAB „Wittix“, paties ieškovo veiksmai nulėmė tai, kad atsakovė turėjo jį nušalinti nuo darbo 2023 m. lapkričio 24 d., ieškovo reputacijai nebuvo pakenkta, nes atsakovė nenurodė kitiems darbuotojams jo atleidimo iš darbo pagrindo.

148.       Kaip minėta, pagal DK 218 straipsnio 4 dalį neteisėtai atleistam darbuotojui gali būti priteisiamas ir neturtinės žalos atlyginimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti ir asmens fizinis skausmas, ir dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 59 punktas).

149.       Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 51 punktas). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 64 punktas; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 77 punktas).

150.       Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui (ne)priteisimo pripažįstant darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi būti įvertinti darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

151.       Neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014; 2024 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-684/2024).

152.       Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės argumentus dėl to, kad ieškovui apskritai neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgia į byloje nustatytas faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, atsakovei kaltinant jį mažiausiai 10 darbo tvarkos pažeidimų. Ieškovas išdirbo atsakovės bendrovėje pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. tris metus. Jam šis darbas buvo svarbus, nes net po 2023 m. lapkričio 24 d. įvykių jis susisiekė su atsakovės akcininku H. A., nurodydamas, kad pasiruošęs toliau tobulinti bendrovės veiklą, kad UAB „Wittix“ per du metus taps bendrove, kuri atitiks visus reikalavimus, jei H. A. pasikliaus ieškovu (2023 m. gruodžio 4 d. elektroninio laiško duomenys, b. t. 1, l 74). Didžioji dalis atsakovės nurodytų pažeidimų, dėl kurių buvo prašoma pasiaiškinti, buvo nurodyti nekonkrečiai. Ieškovas buvo nušalintas atsakovės nuo darbo nuo 2023 m. lapkričio 24 d., nenurodant konkrečių neteisėtų jo veiksmų, bet teigiant, kad ieškovo pastarojo laikotarpio elgesys buvo priežastis, dėl kurios atsakovė prarado pasitikėjimą juo. Iki 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovė nereiškė ieškovui priekaištų dėl jo darbo kokybės. Jis buvo laikomas nežinomybėje iki pat 2023 m. gruodžio 14 d. (t. y. tris savaites), kai jo buvo prašoma pasiaiškinti, kaip minėta, dėl didžiąja dalimi nekonkretizuotų pažeidimų.

153.       Pirmiau nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą ieškovui jausti didelį stresą bei išgyventi nežinomybės jausmą. Vėliau ieškovui sužinojus, kad atsakovė atliko tyrimą dėl jo darbo pareigų vykdymo bei atleido jį dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas galėjo išgyventi ir pažeminimo jausmą. Šiuos ieškovo neigiamus jausmus, susijusius būtent su jo atleidimu, patvirtina ir aplinkybė, kad neužilgo po atleidimo, t. y. 2024 m. vasario mėn., jam buvo išrašyti psichotropinį poveikį turintys vaistai. Tai patvirtina itin stiprią ieškovo psichikos neigiamą reakciją į neteisėtus atsakovės veiksmus.

154.       Teisėjų kolegija sutinka, kad įrodymai apie ieškovo (duomenys neskelbtini) savaime nepatvirtina to, jog tai buvo nulemta neteisėto atleidimo. Byloje nėra duomenų, kad toks sveikatos sutrikimas gali būti susijęs su ieškovo psichine būkle. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis ieškovo elgesys jam dirbant atsakovės bendrovėje nebuvo visada korektiškas ir nepriekaištingas: retkarčiais jis leisdavo sau ironizuoti apie kai kuriuos atsakovės darbuotojus, jiems negirdint; neinformuodavo apie visus įvykius Lietuvos biure vadovybės; kaip asmuo, atsakingas Lietuvoje už darbo santykius su darbuotojais, nesiėmė pakankamų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Nepaisant tokio ieškovo elgesio, teisėjų kolegijos vertinimu, jam turi būti atlyginta neturtinė žala, kadangi tokie ieškovo veiksmai nebuvo pakankami tam, jog atsakovė imtųsi radikalių priemonių atleisdama ieškovą DK 58 straipsnio pagrindu.

155.       Teisėjų kolegija mano, kad atsakovės vadovų veiksmai, prašant ieškovą nutraukti darbo santykius su atsakove geruoju, nes nustatyta daug blogų dalykų ieškovo vadovavime, konkrečiai nenurodant tų dalykų ir laikant ieškovą nežinioje tris savaites nuo nušalinimo nuo darbo, gali būti vertinami kaip psichologinis smurtas ir bauginimas. Ieškovo vadovavimo Lietuvos biurui aplinkybių tyrimas, apklausiant bendrovės darbuotojus taip pat galėjo sukurti neigiamą darbuotojų nuomonę apie jį, nors atsakovė ir nenurodė jiems ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo. Pats tyrimo faktas ir tai, kad po jo darbuotojas yra atleidžiamas, pakankami tam, jog to darbuotojo bendradarbiai suformuotų apie jį neigiamą nuomonę.

156.       Iš ieškovui išrašyto recepto nustatyta, kad jam buvo diagnozuotas sveikatos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra duomenų, kad šį sutrikimą galėjo sukelti kiti įvykiai, bet ne ieškovo neteisėtas atleidimas iš darbo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad neteisėti atsakovės veiksmai galėjo padaryti įtaką ieškovo sveikatos būklei.

157.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė, faktiškai nutraukusi su ieškovu darbo santykius 2023 m. lapkričio 24 d., o teisiškai – nuo (duomenys neskelbtini), nepagrįstai apkaltinusi ieškovą šiurkščiais darbo tvarkos pažeidimais, pati šiurkščiai pažeidė DK taisykles. Tai nulėmė pakankamai didelę ieškovo neturtinę žalą, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, turi būti atlyginta.

158.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas viršija paprastai darbo bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo sumą. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024).

159.       Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo teisę į neturtinęs žalos atlyginimą, nurodė, kad jo prašoma priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, neįvertinęs visų teismų praktikoje nurodytų kriterijų, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.

160.       Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad, kaip minėta, paties ieškovo elgesys nebuvo nepriekaištingas, negavus informacijos iš pačios atsakovės vadovybės informuojant kitą darbuotoją apie jo atleidimą, bei kaip to pasekmę – jo ankstesnį atleidimą, nei atsakovė planavo. Teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ieškovui priteista gana didelė kompensacija už priverstinę pravaikštą bei neteisėtą atleidimą, kad šioje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ieškovui turėtų būti priteista didesnė, nei maksimali kitose bylose darbuotojams priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, sumažinant iš atsakovės ieškovui priteistiną neturtinės žalos atlyginimą 2/3 dalimis, nustatant, kad atsakovė turi atlyginti ieškovui 1000 Eur neturtinę žalą (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

161.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų bei jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, padarė teisingą išvadą, kad iki 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovė buvo apsisprendusi nutraukto darbo santykius su ieškovu dėl šio nuomonės ir vertybių nesutapimo su atsakovės vadovybe. Būtent dėl to atsakovės vadovybė planavo atvykti ir atvyko į Lietuvą 2024 m. lapkričio 27 d., siekdama informuoti apie tai darbuotojus ir ieškovą bei pristatyti naują vadovą Lietuvoje E. K.. 2024 m. lapkričio 24 d. nebuvo sąlygų atleisti ieškovą M. V. iš darbo atsakovės bendrovėje dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, net nustačius, kad du iš 22 darbuotojų pranešė atsakovės vadovybei po pietų apie neįprastą sujudimą biure ir L. D. veiksmus. Nurodytos aplinkybės galėjo būti pagrindu 2023 m. lapkričio 24 d. atsakovės vadovybei kreiptis į ieškovą dėl situacijos išsiaiškinimo, bet ne nušalinti jį nuo darbo ir faktiškai atleisti be konkrečių paaiškinimų. Išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą, nepasitvirtino jos nurodytos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nelaikė atsakovės nurodytų pažeidimų, padarytų ieškovo, šiurkščiais ir neįvertino ieškovo neteisėtų veiksmų visumos.

162.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti ieškovui priteistiną kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui turi būti atlyginta ir neturtinė žala, atsižvelgiant į atsakovės neteisėtų veiksmų įtaką jo sveikatos būklei, reputacijai ir emocinei būsenai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visus kriterijus, būtinus įvertinti nustatant neteisėtai atleistam darbuotojui atlygintinos neturtinės žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovui turi būti pakeista, sumažinant pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

163.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija paskirsto bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, laikydama, kad ieškinio sumą sudaro pirmosios instancijos teismo priteista 85 827,32 Eur (75 872,57+314,84+314,84+6325,07+3000) suma ieškovo naudai.

164.       Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. sumažinant ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 97,67 proc. (83 827,32 Eur×100 proc./85 827,32 Eur), atmesti – 2,33 proc. (100 proc. – 97,67 proc.).

165.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 7222,80 Eur išlaidas advokato pagalbai, atsakovė – 4200 Eur išlaidas advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į ieškinį bei atstovaujant atsakovės interesus teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, suma yra ženkliai mažesnė, nei ieškovo, mano, kad nėra pagrindo mažinti šias skirstytinas atsakovės išlaidas.

166.       Teisėjų kolegija, pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustato, kad atsakovė turi atlyginti ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 7054,51 Eur (7222,80×0,9767), o ieškovas proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei – 97,86 Eur (4200×0,0233). Atlikus šių priešpriešinių šalių reikalavimų įskaitymą, nustatoma, kad iš atsakovės ieškovo naudai turi būti priteista 6956,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 2 dalis).

167.       Konstatavus, kad ieškinys turėjo būti patenkintas 97,67 proc., daroma išvada, kad valstybės turėtas 8,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas atsakovė turėtų atlyginti taip pat 97,67 proc., t. y. sumokėti 7,89 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ši iš atsakovės priteistina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinama jo dalis ir dėl 8,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės valstybės naudai (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). 

168.       Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 4300 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalba rengiant apeliacinį skundą, ir 1513 Eur žyminio mokesčio išlaidas, iš viso – 5813 Eur. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 4083,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

169.       Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), 7, 8.9, 8.11 punktais, maksimali atlygintina suma už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą yra 5594,75 Eur, už atsiliepimą į apeliacinį skundą - 2909,27 Eur. Teisėjų kolegija nustatė šių išlaidų dydį, atsižvelgdama į tai, kad 2024 m. III ketv. VDU buvo 2237,90 Eur. Apeliantės prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma, susijusi su apeliacinio skundo parengimu, neviršija maksimalios apeliacinio skundo parengimo sumos, nurodytos Rekomendacijų 7, 8.9 punktuose. Todėl teisėjų kolegija, skirstydama šias išlaidas, nemažina jų.

170.       Sprendžiant klausimą dėl ieškovo turėtų apeliacinės instancijos teisme išlaidų paskirstymo, svarbu tai, kad jo prašoma atlyginti apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma (4083,75 Eur) viršija maksimalią atlygintiną atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų sumą (2909,27 Eur). Nors nagrinėjama byla yra didelės apimties ir pakankamai sudėtinga dėl tiriamų aplinkybių gausos, o ieškovo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nurodyta, kad prašomas atlyginti išlaidas sudaro ir susipažinimo su apeliaciniu skundu, posėdžių garso įrašų perklausimas, strategijos kūrimas, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje negali būti skirstoma didesnė nei maksimali už atsiliepimą į apeliacinį skundą atlygintina suma. Teisėjų kolegija prieina šią išvadą, įvertinusi tai, kad bet kurio atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo veiksmus sudaro susipažinimas su šiuo skundu, strategijos aptarimas, bylos medžiagos peržiūrėjimas ir atsiliepimo surašymas. Tokie veiksmai nėra atskirai įkainoti Rekomendacijose, todėl atlyginimas už kiekvieną iš ieškovo atskirai nurodytų atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo veiksmų neturi būti skaičiuojamas papildomai prie atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija mažina ieškovo skirstytinų apeliacinės instancijos teisme išlaidų dydį iki 2909,27 Eur.

171.       Atsakovė siekė visiško pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, t. y. ieškovo reikalavimų atmetimo ir turtinės 85 827,32 Eur dydžio naudos. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino visą ieškinį ir tuo pagrindu sumažinus neturtinės žalos atlyginimą 2000 Eur, darytina išvada, kad apeliacinis skundas patenkintas 2,33 proc. (2000 Eur×100 proc./85 827,32 Eur), atmestas – 97,67 proc. Todėl proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš ieškovo atsakovės naudai turi būti priteista 135,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (5813×0,0233). Ieškovui proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai iš atsakovės turi būti priteista 2841,48 Eur (2909,27×0,9767). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 2706,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi, 98 straipsniu,

n u t a r i a :

patenkinti iš dalies atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wittix“ apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wittix“ ieškovo M. V. naudai, sumažinant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wittix“, juridinio asmens kodas 304900982, ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 1000 (vieno tūkstančio) Eur.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį.

Perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wittix“, juridinio asmens kodas 304900982, ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6956,65 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt šešių Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wittix“, juridinio asmens kodas 304900982, valstybės naudai priteista 8,08 Eur (aštuonių Eur 8 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo suma.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Wittix“, juridinio asmens kodas 304900982, ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2706,04 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų šešių Eur 04 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos         Ramunė Mikonienė    

                                                                                                               Svetlana Panina

                                                                                                            Jelena Šiškina