Civilinė byla Nr. 2VP-4937-374/2019
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02257-2015-4
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 5 d.
Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litesko“ pareiškimą dėl skolininkei priklausančios turto dalies bendrame turte su kitais asmenimis nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., A. K., antstolė Asta Lukšienė.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkei J. K. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. K. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad antstolė Asta Lukšienė vykdo išieškojimą iš skolininkės (išieškotoja yra pareiškėja) ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, kuris yra jos bendra nuosavybė su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo. Nurodė, kad skolininkė nedirba ir jokių pajamų negauna, yra sudariusi santuoką su A. K..
2019-07-02 teisme gautas antstolės Astos Lukšienės atsiliepimas į pareiškėjos UAB „Litesko“ pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pareiškime išdėstytais reikalavimais sutinka, ir mano, kad pareiškimas tenkintinas.
Suinteresuoti asmenys J. K. ir A. K. atsiliepimų nepateikė.
Prašymas tenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad vykdomosiose byloje antstolė Asta Lukšienė vykdo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų išduotus vykdomuosius dokumentus: byloje Nr.0140/16/01629 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2208-570, byloje Nr.0140/15/01934 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-2987-374, byloje Nr.0140/17/00938 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1876-571 dėl skolų ir palūkanų, byloje Nr.0140/16/00485 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-790-570 ir byloje Nr.0140/18/01632 pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-6495-570 dėl skolų, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškojimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė J. K. yra sudariusi santuoką su A. K.. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkė negauna pajamų, tačiau jos sutuoktinis A. K., gavo pajamų iš darbo užmokesčio.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininkės pajamų, per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos iš skolininkės gaunamų pajamų, kadangi jokių pajamų skolininkė negauna, t. y. skolininkė neturi pajamų prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkei priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktiniu A. K..
Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolis neturėjo galimybės iš skolininkės išieškoti išieškotojai skolos, nes skolininkė pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, o skolininkės sutuoktinis gavo pajamų iš darbo užmokesčio, todėl antstolis 2019-04-05 areštavo A. K. darbo užmokesčio dalį ir išieškotojai pasiūlė kreiptis į teismą dėl sutuoktiniams priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje – skolininkės sutuoktinio gaunamame darbo užmokestyje.
CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).
Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, t.y. A. K. pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Sutinkamai su CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, darytina išvada, kad skolininkės J. K. turto dalis sutuoktinio A. K. gaunamame darbo užmokestyje yra ½ arba 50 proc.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gauto darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų pajamų, kurias jis gavo iš darbdavio ar kitų subjektų.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Gustienė