Civilinė byla Nr. e2YT-256-1150/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01482-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

                (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei suinteresuoto asmens D. G. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. G., A. T., Ž. T., valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Pareiškėjas S. T. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą pareiškimu (toliau – Pareiškimas 1), prašydamas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą tėvo R. T. (toliau – ir velionis) palikimui priimti. Nurodo, kad:

1.1.                      Pareiškėjas su kitais velionio įpėdiniais laiku dėl palikimo, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), priėmimo nesikreipė, kadangi neturėjo patirties dėl palikimo priėmimo ir terminų.

1.2.                      Pareiškėjo mama mirė, kai pareiškėjui buvo (duomenys neskelbtini) metai. Po motinos mirties, su pareiškėju ir kitais velionio įpėdiniais gyveno pamotė, kuri nenorėjo, jog būtų dalinamas Butas, jai esant gyvai. Todėl pareiškėjas su kitais įpėdiniais tokiame emociniame fone nenorėjo pamotės erzinti ir turto nesidalino. Pamotei numirus, nusprendė išspręsti palikimo klausimą.

2.       Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepimu sutinka su Pareiškimu 1.

3.       Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į Pareiškimą 1, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pateiktais reikalavimais dėl žemiau nurodytų motyvų:

3.1.                      Butas įgytas velioniui ir K. T. būnant santuokoje, tad turtas laikomas įgytu bendrąja  jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, ½ dalis Buto priklauso velioniui, o likusi ½ dalis – K. T..

3.2.                      Terminas palikimui priimti praleistas 19 metų. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių argumentų ir (ar) įrodymų, kad jis per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai atidus, sąžiningas ir (ar) negalėjo tinkamai pasirūpinti savo teisėmis bei terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, pareiškėjas pats pripažįsta, jog žymiai ankščiau žinojo apie palikimą ir tai, kad reikia tvarkyti palikimo priėmimo dokumentus. Pareiškėjas sužinojęs, kad po tėvo mirties jis nepaveldėjo jo turto, turėjo galimybę kreiptis į notarą arba vėliau į teismą dėl termino atnaujinimo žymiai anksčiau, bet to nepadarė. Tad pareiškėjo nurodytos palikimo priėmimo termino praleidimo aplinkybės, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, nelaikytinos svarbiomis. 

4.       Suinteresuotas asmuo D. G. teismui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (toliau – Pareiškimas 2), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. T. priėmė sutuoktinio R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nurodo, kad:

4.1.                      Senelė K. T. mirė (duomenys neskelbtini), o senelis R. T. – (duomenys neskelbtini) Seneliai iki mirties gyveno Bute.

4.2.                      K. T. (duomenys neskelbtini) stipriai pablogėjus sveikatai spalio mėnesį buvo paguldyta į slaugos ligoninę, kur mirė. Dėl senelės K. T. palikimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo ir jos nepilnametis brolis. Tvarkant dokumentus dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, jog Butas seneliams priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tad ½ dalis iki šiol priklauso mirusiam senelės sutuoktiniui R. T..

4.3.                      Velionis testamento nepaliko, o jo įpėdiniai pagal įstatymą buvo: sutuoktinė K. T., vaikai – A. T., S. T., Ž. T. ir E. G., mirusi (duomenys neskelbtini). Mirusiojo turtu, kurį sudaro Butas, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys ir kiti kilnojamieji daiktai, prižiūrėjo ir rūpinosi K. T..

5.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą 2, kuriuo prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

6.       Suinteresuotas asmuo Ž. T. atsiliepimų į pareiškimus nepateikė.

7.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas iš esmės pareiškimą, jame išdėstytas aplinkybes ir argumentus palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.  

8.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. G. paaiškino, jog kai mirė senelis, jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Po senelio mirties ji su mama (E. G.) liko gyventi Bute,  ją augino močiutė K. T.. Apie velionio vaikų susitarimą dėl palikimo priėmimo nieko nežino. Atsimena, kad močiutė norėjo sutvarkyti palikimo dokumentus, tačiau buvo sudėtinga močiutei susikalbėti su visais velionio vaikais, tad buvo nuspręsta dokumentus tvarkytis po močiutės mirties. Suinteresuotas asmuo iki mirties lankė močiutę, stengėsi prisidėti prie močiutės gerovės, kadangi močiutė savo visą pensiją išleisdavo komunaliniams mokesčiams. Suinteresuotam asmeniui taip pat padėdavo Ž. T.. Tuo tarpu nei pareiškėjas, nei A. T. materialiai ar fiziškai nepadėjo. Tik močiutės sveikatai stipriai pablogėjus, prieš pat mirtį, pareiškėjas pradėjo domėtis močiutės sveikata, siuntė jai maisto siuntinius. Kadangi pareiškėja atstovauja ne tik save, bet ir nepilnametį brolį, priėmė sprendimą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.

9.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo Ž. T. sutiko su pareiškėjo reikalavimu atnaujinti terminą. Paaiškino, kad dar mamai (t. y. K. T.) esant gyvai, jis su žmona užsiminė, kad reikia tvarkytis palikimo dokumentus, kol nepraėjo 3 mėnesių terminas. Mamai tai nepatiko, nenorėjo, kad turtas būtų dalinamas, jai esant dar gyvai. Visgi, 2007 m. buvo pradėti veiksmai dėl palikimo priėmimo, tačiau mama teigė, kad galima bet kada susitvarkyti dokumentus, todėl iki šios dienos taip ir liko dokumentai nesutvarkyti iki galo. Tai, kad mama nenorėjo tvarkyti palikimo dokumentų, žinojo visi įpėdiniai. Kai visi įpėdiniai kalbėjosi, buvo susitarę, kad pareiškėjui ir A. T. atiteks po 1/8 dalį Buto, tačiau notaras patarė nustatyti juridinį faktą, kad viskas būtų sąžiningai. Po senelio mirties buvo likusios skolos už elektrą, kurias padengė po truputį mama. Mamai mokėti skolos nepadėjo ir su broliais dėl paramos mamai nekalbėjo, kadangi mama kategoriškai atsisakydavo pagalbos, visada buvo savarankiška. Kiek žino, broliai bendraudavo su mama, tačiau, kiek padėdavo negali atsakyti. Pats taip pat paskambindavo pasiteirauti, kaip jai sekasi. Kai mamai kažko reikėdavo, pati paskambindavo, paprašydavo. Mama prašė vaikų išsikraustyti iš Buto tam, kad padėtų suinteresuotam asmeniui D. G. ir jos nepilnamečiam broliui, savo visas jėgas atidavė jiems, o vaikų išsižadėjo.

10.       Liudytoja A. D. paaiškino, kad su K. T. buvo draugės. Mirus jos sutuoktiniui, buvo palikta didelė skola už komunalinius mokesčius, niekas nepadėjo jos mokėti. K. T., būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ėjo dirbti indų plovėja, kad sumokėtų skolas, tad dalim kiekvieną mėnesį mokėjo įsiskolinimą. Po sutuoktinio mirties nematė, kad kas ją lankytų, išskyrus D. G.. K. T. buvo užsiminus, kad atvažiuoja sūnus Ž., tačiau pareiškėjo liudytoja nėra mačiusi. Sutrikus K. T. sveikatai, ja rūpinosi D., nuveždavo į ligoninę, maisto nupirkdavo ir pan.

Pareiškimai tenkinami.

11.       Byloje nagrinėjami klausimai dėl pareiškėjo reikalavimo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą (t. y. terminui, skirtam palikimui, atsiradusiam po velionio R. T. mirties, priimti) bei dėl suinteresuoto asmens D. G. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo.

12.       Teismo nustatytos faktinės aplinkybės:

12.1.                      Iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad Butas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi registruotas R. T. vardu.

12.2.                      Iš VĮ „Registrų centro“ testamentų registro išrašo teismas nustatė, jog velionis testamento sudaręs nebuvo.

12.3.                      Pareiškėjo gimimo liudijimas patvirtina, jog velionis yra pareiškėjo tėvas. 

12.4.                      Iš Elektrėnų notaro Č. T. pateiktų liudijimų teismas nustatė, jog po velionio mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tuo tarpu dėl velionio sutuoktinės palikimo buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje palikimą priėmė sūnus Ž. T. ir vaikaitė D. G..

12.5.                      Iš mirties liudijimų teismas nustatė, kad velionis mirė (duomenys neskelbtini), velionio sutuoktinė K. T. – (duomenys neskelbtini).

12.6.                      Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos apie asmens duomenis teismas nustatė, jog velionis 1(duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. T.. Velionis turėjo iš viso 4 vaikus, t. y. A. T., pareiškėją, E. G., Ž. T..

12.7.                      Iš gimimo liudijimo bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties nustatyta, jog M. L. yra E. G. sūnus. Nepilnamečio M. L. globėja paskirta suinteresuotas asmuo D. G. (M. L. sesuo).

12.8.                      Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos Elektrėnų seniūnijos pažymos teismas nustatė, jog K. T. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo Bute.

12.9.                      Iš mirties liudijimo teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens D. G. mama, t. y. pareiškėjo sesuo E. G., mirė (duomenys neskelbtini).

12.10.                      Iš Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo 2007 m. sutarties teismas nustatė, kad sutartis sudaryta K. T. vardu.

12.11.                      Byloje esantys kvitai, UAB „Elektrėnų komunalinio ūkio“ mokėjimo pranešimai, atsiskaitymo knygutės duomenys patvirtina, jog po velionio mirties Butu rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius K. T..  

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

13.       Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui, likusiam po tėvo R. T., mirties, priimti. Suinteresuoti asmenys A. T. bei Ž. T. su pareiškėjo prašymu sutinka, tačiau suinteresuotas asmuo D. G. nesutinka. 

3.       CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

4.       Teismas nustatė, jog R. T. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl laikytina, jog R. T. palikimas turėjo būti priimtas iki 2003 m. rugpjūčio 19 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas teisme gautas 2022 m. liepos 14 d., taigi darytina išvada, jog pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti 19 metų.

5.       Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

6.       Pareiškėjas nurodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad po jo motinos mirties, su pareiškėju ir kitais velionio įpėdiniais gyveno pamotė, kuri nenorėjo, jog būtų dalinamas Butas, jai esant gyvai. Be to, pareiškėjas neturėjo pakankamų teisinių žinių, sunkiai bendrauja, yra neįgalus.

7.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: 1) terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; 2) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo; 3) įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis (terminas) buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; 4) vertinant pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

8.       Teismas, vadovaudamasis šio sprendimo 7 punkte pateikta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad: 1) pareiškėjas yra įpėdinis, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų – o konkrečiai: pareiškėjas gerbė pamotės (K. T.) poziciją ir įpėdinių susitarimą, jog Butas nebūtų dalinamas, pamotei esant gyvai; neturėjo pakankamų teisinių žinių; yra neįgalus, kas apsunkina savarankišką jo teisių gynybą; 2) pirma, pareiškėjo nurodytos aplinkybės egzistavo (aplinkybę dėl pamotės valios patvirtino liudytojas Ž. T.; dėl aplinkybės dėl teisinių žinių neturėjimo ginčo nėra; pareiškėjo neįgalumą patvirtina byloje esantis neįgaliojo pažymėjimas, teismo posėdžio metu buvo matyti pareiškėjo dėl jo neįgalumo patiriami sunkumai); antra, teismo vertinimu, šios aplinkybės pateisina termino praleidimą, nes Lietuva yra konservatyvi visuomenė, kurioje nepriimtina spręsti turtinius palikimo klausimus, palikėjui esant gyvam, nebent jis pats to norėtų (CPK 82 straipsnio 1 punktas), tuo tarpu neįgaliam asmeniui, neturinčiam teisinių žinių, veikti prieš tokias plačiai priimtas nuoatatas yra pakankamai sunku; trečia, A. T. bei Ž. T. sutinka, kad nagrinėjamas terminas būtų atnaujintas, o D. G. – ne; 3) šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ir tai, kad pareiškėjas yra vienintelis palikėjo sūnus iš kitos santuokos, tačiau nepaisant to, A. T. bei Ž. T. palaiko pareiškėją; terminas praleistas itin ilgą laikotarpį – 19 metų – tačiau pareiškėjo padėtis, įskainat jo neįgalumą ir padėtį šeimoje (pamotė jo motiną pakeitė, kai šis buvo (duomenys neskelbtini) metų), pateisina tokį laikotarpį, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų įgyvendinti savo teises į tėvo palikimą K. T. mirus (kas taip pat patvirtina jo nurodomą įvykių versiją); 4) teismo vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu negali būti konstatuotas joks aplaidumas, priešingai – pagarba šeimos narių įsitikinimams sudarė prielaidas jam patekti teisiškai nepalankią poziciją, o tai tik parodo pareiškėjo sąžiningumą.

3.       Tad teismas, atsižvelgdamas į šiame sprendime nagrinėjamu klausimu išdėstytus motyvus, sprendžia, jog yra pagrindas Pareiškimą 1 tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą tėvo R. T. palikimui priimti.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo

14.       Suinteresuotas asmuo D. G. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad suinteresuoto asmens senelė K. T. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui R. T., pradėjusi jį faktiškai valdyti.

4.       Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5.       Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6.       Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7.       Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas). 

8.       Pažymėtina, kad pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

9.       Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

10.       Teismas iš Nekilnojamojo turto registro nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas mirusiojo R. T. vardu. Nors mirusi sutuoktinė K. T. nagrinėjamame išraše neminima, įvertinus aplinkybę, kad pastarasis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, spręstina, kad jis priklausė mirusiam R. T. ir jo mirusiai sutuoktinei K. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

11.       Teismas taip pat nustatė, kad po R. T. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo bylos nebuvo užvestos. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad K. T., mirus sutuoktiniui, priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.

12.       D. G. paaiškino, kad po senelio mirties Bute iki mirties liko gyventi senelė, be to, ji buvo deklaravusi ir gyvenamąją vietą Bute. Senelė likusi gyventi Bute darė smulkų ir einamąjį remontą, užsakė ir apmokėjo už Buto kadastrinius matavimus, mokėjo komunalinius mokesčius. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ „Registro centro“ išrašai, Nekilnojamojo turto objektų kadastro darbų atlikimo sutarties kopijos, Elektrėnų komunalinio ūkio pažymos, mokėjimų už komunalines paslaugas mokėjimų nurodymai.

13.       Teismo vertinimu, byloje pateikti suinteresuoto asmens D. G. paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo suinteresuoto asmens paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti.

14.       Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas Pareiškimą 2 tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. T. priėmė sutuoktinio R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

15.       Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas suinteresuotam asmeniui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tenkinti ir atnaujinti pareiškėjui S. T. praleistą terminą jo tėvo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Suinteresuoto asmens D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio R. T. palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas D. G. ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė