Administracinė byla Nr. eAS-303-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00491-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareis?ke?jo J. M. atskira?ji? skunda? de?l Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarties administracine?je byloje pagal pareis?ke?jo J. M. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. sausio 23 d. Pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-02 02 (kartu su 2020 m. sausio 23 d. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapu) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui Pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą su bendru vertinimu – „patenkinamai“ arba „gerai“.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. M. skundą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Valstybinės miškų tarnybos atlikto želdinių kokybės įvertinimo pareiškėjo valdomame mišku veisiamame sklype pažymą. Vertinant, ar ši želdinių įvertinimo pažyma, kaip galimas ginčo objektas administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas žemės naudojimo patikrinimo aktas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu, kadangi jis tiesiogiai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių (nenulėmė pareiškėjo teisių ir pareigų atsiradimo). Ginčijamoje Pažymoje tik buvo konstatuotos Valstybinės miškų tarnybos specialistų atliktos želdinių vertinimo procedūros metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų Valstybinės miškų tarnybos priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Teismas padarė išvadą, kad vertinimo pažyma nėra savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas), todėl negali būti administracinės bylos dalyku (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad šiuo atveju tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti ir teisme galėtų būti ginčijamas tik Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atitinkamas sprendimas dėl paramos pareiškėjui neskyrimo ar susigrąžinimo, kuris galimai būtų priimtas pareiškėjo ginčijamos vertinimo pažymos pagrindu.

III.

Pareišėjas J. M. atskirajame skunde dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarties prašo šią nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. sausio 23 d. surašyta Pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-02, kartu su 2020 m. sausio 23 d. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapu (kadangi lape pateikiami skaičiavimai), pateikiamas vienkartis teisės taikymo aktas, kuriuo konstatuojamas pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., miško želdinių ir žėlinių tankio neigiamas vertinimas (blogai), ko pagrindu daromas bendras vertinimas – blogai, nes tariamai projektuotų medžių rūšių – hibridinių drebulių gyvybingų medelių kiekis (tūkst. vnt./ha) yra mažesnis 0,6, nei reikalaujama reikšmė – 0,9.

Pareiškėjas pažymi, kad neigiama Pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-02 įtakoja pareiškėjo (subjekto) teisinį statusą (teises ir pareigas). Pareiškėjas planavo ir numatė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įvesti mišką, todėl jo Miško želdinimo ir žėlimo projektas buvo patvirtintas VĮ Ukmergės miškų urėdijos 2012 m. liepos 23 d. Valstybinės miškų tarnybos neigiama Pažyma riboja pareiškėjo teises (teisinį statusą šiuo aspektu), nes Pažymoje konstatuojamas paties Miško želdinimo ir žėlimo projekto neigiamas vertinimas, neįgyvendinimas ir negalima tuo pagrindu keisti žemės sklypo paskirties / įregistruoti miško.

Pareiškėjo nuomone, Miško įveisimo nuostatai taikomi nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio (savo lėšų ar Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paramos), dėl to nėra keliamas klausimas / ginčas. Nagrinėjamu atveju neigiama Pažyma savarankiškai sukuria pareiškėjui papildomas pareigas, atlikti veiksmus, kad medelių skaičius / tankis atitiktų Miško želdinimo ir žėlimo projekto, kurį patvirtino VĮ Ukmergės miškų urėdija 2012 m. liepos 23 d. (pvz., atsodinti (patiria išlaidų iš savo lėšų) iki reikiamo kiekio / tankio, jei Valstybinės miškų tarnybos pažyma pagrįsta ir teisėta).

Pareiškėjas nurod, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-390-261/2017, sprendė, ar Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. A-7K-05-34 bei pakartotinio vertinimo metu priimtas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2016 m. lapkričio 30 d. miško želdinių apžiūrėjimo aktas yra skundo teisme dalyku / sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog šie aktai taip pat yra skundo administraciniame teisme dalyku kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (12-1)-D8-271. Pareiškėjas vertina, kad Valstybinės miškų tarnybos Pažyma apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-02 yra individualus administracinis aktas, savarankiškai įtakojantis šio pareiškėjo / subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. spręsdamas, kad skundas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi ginčijama Pažyma pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-221-520/2020 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-176-822/2020).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Akcentuotina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame prašoma panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. sausio 23 d. Pažymą apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą Nr. A-2K-02-02, motyvuodamas tuo, kad Pažymoje tik buvo konstatuotos Valstybinės miškų tarnybos specialistų atliktos želdinių vertinimo procedūros metu nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nebuvo numatyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų Valstybinės miškų tarnybos priimtų sprendimų, galinčių įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas, todėl negali būti nagrinėjami teismų administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad Pažymoje išdėstyta atsakovo pozicija, dėl kurios galimai pareiškėjas netektų teisės keisti žemės sklypo paskirties / įregistruoti miško, sudaro pagrindą šiame proceso etape vertinti, jog nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas (Pažyma) jokių teisinių pasekmių nesukelia ir dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pažymėtina, jog ginčijamoje Pažymoje yra pateikta aiški atsakovo pozicija, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., miško želdinių ir žėlinių tankis yra vertinimas neigiamai (blogai), todėl daromas bendras vertinimas – „blogai“, kadangi projektuotų medžių rūšių – hibridinių drebulių gyvybingų medelių kiekis (tūkst. vnt./ha) yra mažesnis 0,6, nei reikalaujama reikšmė – 0,9. Pareiškėjas teigia, kad jis planavo ir numatė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype įveisti mišką, todėl jo Miško želdinimo ir žėlimo projektas buvo patvirtintas VĮ Ukmergės miškų urėdijos 2012 m. liepos 23 d. Valstybinės miškų tarnybos neigiama Pažyma riboja pareiškėjo teises (teisinį statusą šiuo aspektu), nes Pažymoje (kartu su 2020 m. sausio 23 d. Miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo lapu) konstatuojamas paties Miško želdinimo ir žėlimo projekto neigiamas vertinimas ir tuo pagrindu negalima bus keisti žemės sklypo paskirties / įregistruoti miško. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Pažymoje nustatytą vertinimą („blogai“), valstybės institucijos galėtų priimti atitinkamus neigiamus sprendimus pareiškėjui ir dėl aplinkybės, kad minėta Pažyma yra nenuginčyta ir galiojanti.  

Taigi šioje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiama Pažyma pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. nėra akivaizdu, kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-390-261/2017, kurioje buvo kilęs ginčas, ar Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pažyma bei pakartotinio vertinimo metu priimtas miško želdinių apžiūrėjimo aktas yra tik faktų konstatavimas ir jų kokybinis (ekspertinis) vertinimas (šioje byloje taip pat buvo skundžiamas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (12-1)-D8-271 neskirti pakartotinio želdinių vertinimo), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog skundo teisme dalyku laikomi ir sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, t. y. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus pažyma bei pakartotinio vertinimo metu priimtas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio miško želdinių apžiūrėjimo aktas.

Pažymėtina, kad ginčijamą Pažymą atsakovas priėmė atlikęs miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą ir joje išdėstęs poziciją, kad projektuotų medžių rūšių – hibridinių drebulių gyvybingų medelių kiekis (tūkst. vnt./ha) yra mažesnis, nei reikalaujama reikšmė, todėl atsakovas pateikė bendrą neigiamą vertinimą, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, jo rengiamas Miško želdinimo ir žėlimo projektas bus neįgyvendinimas, nes pareiškėjas negalės keisti žemės sklypo paskirties ir įregistruoti miško jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, šiuo atveju nesutikdamas su vertinimo išvadomis, pasirinko tinkamą ir operatyvų savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, nelaukdamas kito atsakovo sprendimo, priimto būtent ginčijamų dokumentų pagrindu.

Teisėjų kolegijos nuomone, tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti ginčijamos Pažymos poveikį pareiškėjo teisėms, Pažymos priėmimo teisinį pagrindą ir spręsti, ar iš tiesų būtent skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius