Civilinė byla Nr. e2S-448-153/2017

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04882-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.1.14.8.1; 3.3.2.4; 3.5.1. (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

Teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5644-887/2016 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei J. Š. dėl valdymo teisės pažeidimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę J. Š. pateikti ieškovui priemones (apsaugos sistemos kodus, nuotolinį kiemo vartų pultą ir raktus nuo gyvenamojo namo ir kitų statinių ir vartų į kiemą, esančių (duomenys neskelbtini) , Alytaus rajone), įgalinančias laisvai ir bet kuriuo metu naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone ir jo priklausiniais: 208,14 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo statiniais (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 80 kv. m užstatyto ploto ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę pateikti ieškovui pirmoje dalyje nurodytas priemones, jei jos būtų keičiamos po šio sprendimo priėmimo. Apie priemonių pakeitimą ieškovui turi būti pranešama nedelsiant rašytinėmis ar elektroninio pobūdžio priemonėmis. Priemonės pasirašytinai perduodamos ieškovui arba jo įgaliotam asmeniui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jų pakeitimo; įpareigoti atsakovę J. Š. atvykti pas notarą ir atlikti visus veiksmus, kurie būtini siekiant pakeisti turto įkeitimo dokumentus, įkaito gavėjas bankas AB Swedbank; priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neįleidžia ieškovo į jam  bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pakeitė gyvenamojo namo durų spynas, neperduoda laikinai pasinaudoti kiemo vartų ir garažo nuotoliniu pultu, atsisako leisti atlikti kadastrinius matavimus, t. y. atsakovė pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti A. Š. ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nurodė, kad teismui nepriskirtina byla su reikalavimu įpareigoti kitą bendraturtį leisti patekti į jam pačiam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį pastatą, nes kol nėra atidalinta bendraturčio nuosavybė iš bendrosios dalinės nuosavybės ar nenustatyta naudojimosi tvarka, kitas bendraturtis  turi teisę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, nors ir neatidalintą. Tokie bendraturčio veiksmai neįeina į civilinių teisinių santykių reguliavimo sferą. Kito bendraturčio veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas ir yra reguliuojami kitų įstatymų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. Š. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė ieškovo konstitucinę teisę į veiksmingą gynybą. Nagrinėjamu atveju ieškovas negali netrukdomas valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kol nebus nustatyta naudojimosi tvarka, o kreiptis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo negali, kol neatlikti turto kadastriniai matavimai, o kadastrinių matavimų atlikti negali, kol atsakovė neįleidžia į bendra daline nuosavybe valdomą turtą. Kadangi šalys bendru sutarimu šio klausimo neišsprendžia, tai bendraturčiu ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo nagrinėtinas teisme kaip bendraturčiu ginčas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nes ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius.

Ieškovas renkasi savo teisių gynimo būdą ir teismas neturi teisės reikalauti iš ieškovo imtis savo teisių gynimo būdų kitų įstatymų pagrindu, pavyzdžiui inicijuojant tyrimą dėl savivaldžiavimo baudžiamosios teisės prasme, be to, nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, nagrinėtinas civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka.

Ieškovas jau buvo kreipęsis į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo (civilinė byla Nr. e2-5442-179/2016). Teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti — nurodyti konkrečią naudojimosi turtu tvarką, pažymėjo, kad ieškovui siūlytina reikšti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tik atlikus kadastrinius matavimus ir jais remiantis parengus tikslų naudojimosi tvarkos projektą, o prašymus įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus veiksmus teismas prilygino prašymams taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų negalėjo pašalinti, nes nepriėmus ieškinio, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų tenkinamas. Nagrinėjamu atveju, teismas nepripažįsta ieškovo kaip bendraturčio teisės ieškiniu reikalauti kitą bendraturtį atlikti konkrečius veiksmus, nes nėra nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Tokiu būdu teismas sukuria padėtį, kai ieškovas negali teismine tvarka apginti savo nuosavybės teisių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį konstatavus, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 5 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos.

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis suponuoja, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. kai pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę J. Š. įpareigoti pateikti ieškovui priemones (apsaugos sistemos kodus, nuotolinį kiemo vartų pultą ir raktus nuo gyvenamojo namo ir kitų statinių ir vartų į kiemą), kad ieškovas galėtų laisvai ir bet kuriuo metu naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir jo priklausiniais.  Atsakovei neįleidžiant ieškovo į jiems  bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, 208,14 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, kiemo statinius, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) Alytaus r., atsisakant leisti atlikti kadastrinius matavimus,  yra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisė, ieškovas negali tinkamai valdyti jam nuosavybės teise priklausančio turto. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia išvada. Iš ieškovo ieškinio reikalavimo ir ieškinio turinio matyti, kad ieškovas ieškinį reiškia, siekdamas pašalinti jo, kaip nekilnojamojo turto savininko, valdymo teisės pažeidimą (CK 4.98 straipsnis). Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.

Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, tačiau nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų.

Kitų atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškovo ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Galina Blaževič