Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-30][nuasmeninta nutartis byloje][1S-967-319-2017].docx
Bylos nr.: 1S-967-319/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nesunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

                                                                                Byla Nr. 1S-967-319/2017

                                                                                 Teisminio proceso Nr.1-63-1-00589-2012-8

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. lapkričio 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

 

              Kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.              N. L., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013 m. sausio 29 d, bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 6 d.

2.               Komisijos 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.

3. Skundžiama nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, konstatuodamas, kad Komisijos sprendimas teisingas ir pagrįstas, nes nėra pagrindo manyti, jog jau pasiekti bausmės tikslai ir kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos N. L. laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.              Nuteistasis N. L. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde teigia, kad atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą teismas motyvavo jo paskutinio padaryto nusikaltimo pobūdžiu bei pavojingumu ir ankstesniu teistumu, kurie jau buvo įvertinti teismo, skiriant bausmę ir negali kisti bei įtakoti nuteistojo padėties. Teismas nepagrįstai nevertino jo asmenybės charakteristikos, socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymo. Teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnio nuostatomis, tačiau pagal naujai pakeistas BVK nuostatas, lygtinio paleidimo komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir priima motyvuotą nutarimą, o dėl nutarimo patvirtinimo sprendžia teismas, patikrinęs, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju teismas išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadas, o turėjo atsižvelgti į šiuo metu reikalaujamą kriterijų, kad yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes ji nuo bausmės pradžios sumažėjo, ir vertinti tai kaip esminį kriterijų. Mano, kad nutartis pagrįsta vien subjektyviais argumentais, kurie nesusiję su resocializacijos procesu. Teigia, kad visiškai nepagrįstai buvo vertintos jo jau negaliojančios nuobaudos, taip pat kriminogeniniai veiksniai, kurie jau buvo įvertinti surašant jo nusikalstamo elgesio rizikos balus. Mano, kad sprendžiant, lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, nes priešingu atveju lygtinio apleidimo institutas praranda prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nuteistasis N. L. skunde nurodo, kad jis jau ilgą laiką nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, gerai ir sąžiningai dirba, dalyvauja integracijos programose, palaiko ryšius su artimaisiais, suvokė savo klaidas ir todėl daugiau nenusikals. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nutartyje nenurodė, kokius pažeidimus Komisija padarė priimdama sprendimą, todėl vadovaujantis Komisijos nutarimu bei aukščiau skunde išdėstytomis aplinkybės ir argumentais, jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.

5.  Atsiliepimų į skundą negauta.

6.              Nuteistojo N. L. skundas atmetamas.

7.              BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors nuteistais N. L. skunde teigia, kad jo elgesys pataisos namuose rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, šie jo argumentai laikytini neatitinkančiais tikrovės, nes aukštesniajam teismui pateikti duomenys patvirtina priešingai. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, mokėsi, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.2. Iš išvados apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus matyti, kad nuteistajam N. L. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kur, be kitų priemonių, buvo nustatytos priemonės: vidaus tvarkos taisyklių ir nustatytų režimo reikalavimų diegimas siekiant įgyvendinti pozityvią nuteistojo resocializaciją; darbas VĮ „Mūsų amatai“. N. L., vykdant plane numatytas priemones, trylika kartų pažeidė režimo reikalavimus, dešimt kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tris kartus nuobaudos neskirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors nuteistasis dirba, tačiau darbus atlieka patenkinamai, darbinė motyvacija vidutinė. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog tokiu elgesiu nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl pritarė Komisijos padarytai išvadai, jog N. L. pasyviai motyvuotas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals, ir todėl, nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, N. L. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

7.3. Nuteistasis skunde teigia, kad aplinkybė dėl jo nuobaudų negalėjo įtakoti sprendimo, nes nuobaudos negaliojančios. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vienas iš svarbiausių faktorių yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nes tai ne tik charakterizuoja nuteistąjį, tačiau parodo jo požiūrį bei nuostatas į jam paskirtos bausmės vykdymą, todėl šie duomenys privalo būti vertinami svarstant minimą klausimą. Taigi, aplinkybė, jog nuteistasis svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Socialinio tyrimo išvados ir kiti pateikti duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laiką jis 10 kartų pažeidė vidaus tvarką, už ką buvo baustas, skatintas nebuvo. Šie elgesio ypatumai vertinami analizuojant nuteistojo asmenybę ir jie rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Pažymėtina, kad anksčiau nuteistasis dėl lygtinio paleidimo buvo svarstytas 2017 m. kovo 2 d. Komisijos posėdyje, kur buvo nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo ir buvo nustatytos socialinio reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijos, viena kurių – laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, ir nustatytas jų įgyvendinimo terminas, per kurį N. L. padarė tris vidaus tvarkos pažeidimus, už kuriuos nuobaudos neskirtos, o pasiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis laikomas neturintis galiojančių nuobaudų, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme nėra nuosekli.

7.4. Skundo teiginys, kad skundžiamojoje nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių, nes aukščiau išdėstyti argumentai akivaizdžiai patvirtino, jog tokį savo sprendimą apylinkės teismas išsamiai ir pagrįstai motyvavo. Pažymėtina, kad kai kurie nuteistojo skundo teiginiai ir argumentai yra prieštaringi, nes pradžioje teigia, kad jam turėjo būti taikomas lygtinis paleidimas, nes yra tam numatytos visos sąlygos, tačiau tuo pačiu jis kritikuoja teismo nutartį dėl netinkamai įvertinto Komisijos nutarimo ir laiko, kad teismas turėjo vadovautis juo, nors būtent Komisija nutarimu nusprendė netenkinti N. L. prašymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl tampa  nevisiškai aišku, ko nuteistasis iš tiesų prašo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam N. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti nebuvo pagrindo apylinkės teismui, nėra tokio pagrindo ir aukštesniajam teismui. Įvertinus visas šias aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyti egzistuojantys artimi kriminogeniniams veiksniai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Ši išvada pagrįsta ir su ja nesutikti nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Taip pat nesutiktina su skundo teiginiu, kad nebuvo neatsižvelgta į jo teigiamas savybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad buvo aptarti visi nuteistąjį charakterizuojantys duomenų, tačiau teismas išvadas daro atsižvelgęs į jų visumą. Šiuo atveju, turimų aplinkybių visuma nesudarė teismui pagrindo išvadai, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas.

8.              Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo N. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                      Algirdas Jaliniauskas 

 

 

                                                                                                              Jurgis Kiškis

                                                                                                      

 

                                                                                                                               Rimas Švirinas


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BVK
  • BVK 157 str. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos