Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-510-280/2014
V. S. Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00835-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija:
78.2.1; 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-834/2014 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei I. S., institucijoms, teikiančioms išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovės I. S. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį atsakovui A. Š., institucijai, teikiančiai išvadą Anykščių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl pažeistų teisių, naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas A. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė nepilnamečio sūnaus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu A. Š., priteisti iš atsakovės I. S. išlaikymą jos nepilnamečiui sūnui E. Š. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant E. Š. turtą uzufrukto teise valdyti jo tėvui A. Š., priteisti iš atsakovės I. S. 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą jos nepilnamečiui sūnui E. Š. už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn iki 2013 m. rugpjūčio mėn., panaikinti 2004-06-21 Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. LN2-618-03/2004 priteistą išlaikymą iš A. Š., jo nepilnamečiui sūnui E. Š. periodinėmis išmokomis po 1 MGL kas mėnesį, iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, jog su atsakove I. S. santuokos nebuvo sudarę. Gyvenant kartu susilaukė sūnaus E. ir dukters N., kuri jau yra pilnametė. Iš pradžių su atsakove kartu augino vaikus, tačiau vieną dieną atsakovė niekam nieko nepasakiusi išvažiavo iš namų ir vaikus paliko. Sūnus E. Š. gyvena su juo, yra prisirišęs prie jo naujosios gyvenimo draugės, jie dabar gyvena kaip šeima. Atsakovė vaikais nesidomi, atvyksta pas vaikus būdama neblaivi. Su priešieškiniu sutiko ir neprieštaravo, jog atsakovė naudotųsi tomis patalpomis, kuriomis prašė priešieškinyje.
Atsakovė I. S. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris plane pažymėtas indeksu 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovei I. S. paskirti naudotis šias patalpas, pažymėtas indeksais 1-8 ( kambarį), kuris yra 4,82 kv.m. ploto; 1-6 (koridorių), kuris yra 4,31 kv.m., ploto; 1-5 (kambarį), kuris yra 21,43 kv.m. ploto, ieškovo A. Š. atstovaujamam sūnui E. Š. paskirti naudotis šias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 ( tambūrą), 14,45 kv.m. ploto; 1-2 (kambarį), 18, 11 kv.m. ploto; 1-3, (virtuvę), 10,54 kv.m. ploto; 1-4 (kambarį) 12, 09 kv.m. ploto, 1-7 (sanitarinį mazgą) -4,09 kv.m. ploto, bendram naudojimuisi paskirti patalpą pažymėtą indeksu “R” ( rūsys), kuri yra 13,09 kv.m. ploto ir šulinį, pažymėtą plane indeksu “k”. Priešieškinyje nurodė, jog nekilnajamąjį turtą yra paveldėjusi, tačiau prasidėjus nesutarimams su A. Š. išvyko gyventi kitur, tačiau atvykus aplankyti vaikų, A. Š. jos nebeįsileisdavo, todėl prašė priešieškinį patenkinti.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovo A. Š. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės I. S. patikslintą priešieškinį patenkino, nepilnamečio sūnaus E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu A. Š., priteisė iš atsakovės I. S. išlaikymą nepilnamečiui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki E. pilnametystės, minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai, pavedė E. Š. turtą uzufrukto teise tvarkyti jo tėvui A. Š., priteisė iš atsakovės I. S. 6 303 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui E. Š. gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamam tėvo A. Š., likusioje dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškinį atmetė, panaikino 2004-06-21 Anykščių rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. LN2-618-03/2004 priteistą išlaikymą iš A. Š., jo nepilnamečiui sūnui E. Š. periodinėmis išmokomis po 1 MGL kas mėnesį, nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris plane pažymėtas indeksu 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini) šią tvarką: atsakovei I. S. paskyrė naudotis šias patalpas, pažymėtas indeksais 1-8 (kambarį), kuris yra 4,82 kv.m. ploto; 1-6 (koridorių), kuris yra 4,31 kv.m. ploto; 1-5 (kambarį) kuris yra 21,43 kv.m. ploto, ieškovo A. Š. atstovaujamam sūnui E. Š. paskyrė naudotis šias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 ( tambūrą), 14,45 kv.m. ploto; 1-2 (kambarį), 18, 11 kv.m. ploto; 1-3, (virtuvę), 10,54 kv.m. ploto; 1-4 (kambarį) 12, 09 kv.m. ploto, 1-7 (sanitarinį mazgą) -4,09 kv.m. ploto, bendram naudojimuisi paskyrė patalpą pažymėtą indeksu “R” ( rūsys), kuri yra 13, 09 kv.m. ploto ir šulinį, pažymėtą plane indeksu “k”.
Pirmosios instancijos teismas, išklausęs nepilnamečio nuomonės, šalių parodymus, nustatė, kad nepilnametis E. Š. šiuo metu gyvena su tėvu A. Š., tėvas rūpinasi sūnaus auklėjimu, ugdymu. Berniukas yra prisirišęs prie tėvo A. Š. ir jo gyvenimo draugės R. S., kuria laiko savo netikra mama. E. Š. paaiškino, jog saugiausiai jaučiasi su tėčiu, prie jo yra pripratęs, o su mama nenori gyventi ir dėl mamos dabartinių ir buvusių sugyventinių. Teismas vertino, kad vaiko ryšys yra glaudesnis su tėvu, negu su motina. Todėl teismas atsižvelgęs į vaiko poreikius, vaiko teisių apsaugos tarnybų išvadas, darė išvadą, jog šiuo metu E. Š. gyvenant su motina I. S., kai sūnaus emocinis ryšys su motina yra nutrukęs, įvertinus E. Š. prisirišimą prie jau įprastos aplinkos, neigiamai paveiktų vaiko psichologinį vystymąsi ir tokiu būdu nebūtų užtikrinti vaiko teisėti interesai. Todėl nepilnamečio E. Š. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu A. Š.. Teismas nustatė, kad atsakovė I. S. nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. nepilnai teikė išlaikymą sūnui E. Š. bei tuo metu dar nepilnametei buvusiai dukrai N. Š.. I. S. nuo 2011 rugpjūčio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. dukrai N. Š. yra persiuntusi 1 737,62 Lt, t. y. ~51 Lt vienam iš vaikų per mėnesį, todėl teismas darė išvadą, jog I. S. neteikė pakankamo išlaikymo sūnui E. Š.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje visas aplinkybes, įvertinęs vaiko poreikius, bei orientuodamasis pagal šių dienų kainas, konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 litų , todėl ieškovo reikalavimą tenkino. Priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn., teismas jį sumažino atsakovės vaikui tuo laikotarpiu suteiktu išlaikymu. Ieškovui neprieštaraujant priešieškinio reikalavimams, teismas priešieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką.
Atsakovė I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimo dalį dėl išlaikymo E. Š. priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo ir priimti naują sprendimą priteisiant iš apeliantės išlaikymą sūnui E. Š. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 250 Lt ir 3 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą E. Š., nevertino šalių turtinės padėties, šalių gaunamų pajamų. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, registruota darbo biržoje, jos mėnesio pajamas sudaro 315 Lt. Ieškovas nuo 2001 m. dirba puse etato, jo mėnesio uždarbis – 386 Lt, be to, jis dar išlaiko dukrą N. Š.. Tai patvirtina, kad ieškovas turi nedarbinių pajamų ir jas slepia. Ieškovo pateikta skaičiavimo lentelė neatspindi tikrųjų išlaidų vaiko išlaikymui, šie skaičiavimai neparemti jokiais įrodymais. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas galėjo išleisti 600 Lt sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį. Be to, atsakovas gauna pajamų už bendrą šalių turtą – gyvulius ir žemę. Sūnui E. Š. priteistas išlaikymas mažintinas iki 250 Lt, kadangi atsakovė, mokėdama priteistą 300 Lt išlaikymą, negalėtų pati išsilaikyti. Teismas neįvertino, kad atsakovė paliko ieškovui visus gyvulius, be siunčiamų pinigų reguliariai aplankydavo sūnų, jam atveždavo maisto ir rūbų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pajamos įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo 252 Lt, tuo tarpu ieškovas gaudavo 1 034 Lt socialinę pašalpą, valdė atsakovės paliktus gyvulius ir žemės sklypą. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovas daugiau kaip dvejus metus nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo, taip savo veiksmais patvirtindamas, jog stengėsi pats išlaikyti sūnų.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas ieškovo A. Š. ieškinį tenkino iš dalies ir nepilnamečio sūnaus E. Š. gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu A. Š., priteisė iš atsakovės I. S. išlaikymą nepilnamečiui E. Š. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki E. pilnametystės bei 6 303 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui E. Š.. Apeliantė I. S. neginčija teismo sprendimo dalies dėl sūnaus E. Š. gyvenamosios vietos su tėvu A. Š. nustatymo, tačiau nesutinka su teismo priteisto sūnaus išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu bei priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo ribose.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo sprendimo dalies dėl išlaikymo dydžio priteisimo, nevertino šalių turtinės padėties, neatsižvelgė į nepilnamečio E. Š. poreikius. Ieškovas A. Š. kartu su ieškiniu pateikė sūnaus E. Š. išlaikymui kas mėnesį tenkančių išlaidų sąrašą: maistui, drabužiams, higienos priemonėms, mokesčiams už komunalines paslaugas, mokymosi priemonėms, vaistams ir vitaminams, laisvalaikio išlaidoms bei mokesčiui už telefoną, viso 610 Lt (T. 1, b. l. 6). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių ir šiuo metu šalyje esantį kainų lygį, šias išlaidas laikė pagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia sprendime padaryta išvada. Nepilnamečiui E. Š. šiuo metu 12 metų, jis lanko sporto būrelį (T. 1, b. l. 29, 74), yra sveikas ir specialių poreikių neturi, tačiau būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, nepilnamečio E. Š. išlaikymui iš abiejų tėvų turi būti skiriama ne mažesnė nei 600 Lt suma kas mėnesį. Sprendžiant vaiko išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikomas orientacinis kriterijus, jog vaiko išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą (CK 1.8 str. 1 d., 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 1 000 Lt, ir pažymima, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingo amžiaus, tačiau tiek ieškovo, tiek atsakovės mėnesio pajamos yra nedidelės, todėl minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo E. Š. priteisimas neproporcingai pablogintų tėvų padėtį. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad 600 Lt išlaikymo suma yra pakankama E. Š. poreikiams patenkinti ir tinkamoms vystymosi sąlygoms užtikrinti bei atitinka jo tėvų finansines galimybes tokio dydžio išlaikymą teikti.
Ieškovas A. Š. ½ etato dirba IĮ „Žalialapis“, jo pajamas sudaro apie 430 Lt (T. 1, b. l. 16). Atsakovė I. S. šiuo metu nedirba, yra registruota Utenos teritorinėje darbo biržoje (T. 1, b. l. 121), 2013 m. sausio-rugsėjo mėnesiais jos pajamas sudarė apie 475 Lt (T. 1, b. l. 88-91). Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi po panašią dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 58-59), atsakovei priklauso 38/100 pastato, kuriame šiuo metu gyvena ir ieškovas su sugyventine, nepilnamečiu sūnumi E. Š. ir pilnamete šalių dukra N. Š. (T. 1, b. l. 55-56). Ieškovas A. Š. 2013 m. taip pat gavo 1 253,47 Lt išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už deklaruotus pasėlius (T 1, b. l. 68-69). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo metu abiejų nepilnamečio vaiko E. Š. tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl išlaikymą tėvai turi teikti lygiomis dalimis, t. y. po 300 Lt, mokamų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Apeliantė prašė mažinti iš jos priteistą išlaikymą iki 250 Lt dydžio, kadangi teikti išlaikymo dviem vaikams po 300 Lt ji neišgali. Kaip matyti iš Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties I. S. įsipareigojo teikti išlaikymą pilnametei dukrai N. Š. periodinėmis išmokomis po 200 Lt iki 2014 m. liepos 1 d. (T. 2, b. l. 54), ši prievolė pasibaigusi, įrodymų, jog šalių pilnametė dukra šiuo metu tęsia mokslus, nepateikta, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog ji dukters išlaikymui turi skirti 300 Lt kas mėnesį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris tenkintų jos ir jos nepilnamečio vaiko poreikius.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma mažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. dydį, kadangi apeliantė šiuo laikotarpiu gaudavo labai mažas pajamas, tačiau stengėsi kiek galėjo išlaikyti savo vaikus. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovė minėtu laikotarpiu iš viso gavo 9 336,63 Lt pajamų atskaičius mokesčius (T. 1, b. l. 123-124), t. y. apie 389,03 Lt per mėnesį. A. Š. per šešis 2012 m. mėnesius uždirbo 2100,50 Lt, o per du 2013 m. mėnesius 857,61 Lt (T. 1, b. l. 15-16), t. y. apie 369,76 Lt per mėnesį, taip pat laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. gavo 2 123,57 Lt išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (T. 1, b. l. 68), t. y. apie 88,48 Lt per mėnesį.
Šalims jau gyvenant atskirai, ieškovui A. Š. buvo paskirta socialinė pašalpa nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. (T. 1, b. l. 126). Ši pašalpa buvo skirta už keturis šeimos narius, tarp kurių ir atsakovę I. S.. Pašalpa buvo mokama ieškovui, o atsakovė, nors ir gaudama mažas pajamas, neturėjo galimybės naudotis socialinės išmokos dalimi, kadangi jas jos vardu jau gaudavo A. Š.. Pagal Anykščių rajono savivaldybės administracijos pateiktus duomenis nustatyta, kad laikotarpiu 2012 m. liepos mėn. – 2013 m. birželio mėn. A. Š. buvo paskirta 7 913,85 Lt socialinių išmokų, t. y. 659,49 Lt per mėnesį (T. 1, b. l. 11). Įvertinus aplinkybę, kad ši pašalpa buvo skirta 4 asmenims, tarp jų ir I. S., tačiau ją naudojo A. Š. šeimos reikmėms, apeliacinės instancijos teismas, negavęs ieškovo atsiliepimo į skundą, laiko, jog I. S. jai skirtos pašalpos dalimi prisidėjo prie nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymo, todėl yra pagrindas priteistą išlaikymo įsiskolinimą mažinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės, neatsižvelgė į A. Š. gautą socialinę pašalpą, apeliacinės instancijos teismas sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo keičia, priteistą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. sumažindamas iki 3 000 Lt. Pirminiame ieškinyje ieškovas įsiskolinimo net nereikalavo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
n u t a r i a :
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti:
iš atsakovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 3 000 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Birutė Jonaitienė
Laimutė Sankauskaitė