Civilinė byla Nr. e2-625-934/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01426-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,I-Service“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties, civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „I-Service“ kreditorių daugumos prašymą dėl nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ atstatydinimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „I-Service“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Ignika“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 23 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtintas, o 2023 m. balandžio 11 d., 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. liepos 14 d., 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. rugsėjo 27 d., 2023 m. spalio 5 d. ir 2024 m. sausio 22 d. nutartimis patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi 2 mėnesiams pratęstas bendrovės sandorių tikrinimo terminas.
4. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 16 d. gautas pareiškėjo, Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondo „NuCapital“, valdomo UAB „I asset management“ (toliau – Fondas), kartu su bendrovės kreditorių dauguma suderintas, prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Prašyme kreditorių dauguma nurodė, kad per visą bendrovės administravimo laikotarpį nemokumo administratorė padarė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pažeidimų, nesirūpina bendrovės ir jos kreditorių interesais kuo greičiau gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto, priešingai – galimai veikia buvusio bendrovės vadovo K. Š. interesais, kenkdama bendrovės ir jos kreditorių interesams, ir sukeldama bendrovei žalą. UAB „Ignika“ ir jos įgaliotas asmuo E. S. (E. S.) sistemingai ignoruoja JANĮ nuostatas, dėl ko jam jau yra taikomos nuobaudos ir kituose bankroto procesuose. Šiuo metu jam apribota galimybė dalyvauti bankroto administratorių atrankose. Kreditoriai nebepasitiki paskirtu nemokumo administratoriumi ir nebemato galimybių toliau bendradarbiauti.
5. Nemokumo administratorė atsiliepimu į kreditorių prašymą prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 25 d. priėmė nutartį, kuria nutarė tenkinti kreditorių daugumos prašymą dėl bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto UAB „I-Servce“ nemokumo administratorės UAB „Ignika“ atstatydinimo ir paskyrė likviduojamos dėl bankroto UAB „I-Service“ nemokumo administratore UAB „Acountera“.
7. Teismas nustatė, kad bendra finansinių reikalavimų suma – 1 543 117,40 Eur. Bendra kreditorių, kurie pritarė prašymui dėl administratorės atstatydinimo, reikalavimų suma – 892 580,22 Eur (Fondas, AB SEB bankas, UAB „SME Capital 3“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus ir Kauno skyriai, UAB ,,Aviacijos paslaugų centras”). Atsižvelgdamas į tai, nurodė, kad JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas reikalavimas dėl kreditorių daugumos yra įvykdytas.
8. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog bendrovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/34 kitų statinių, Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 10 transporto priemonių. Atkreipė dėmesį, kad nei automobiliai, nei nekilnojamasis turtas nėra realizuoti ir administratorė nenurodė motyvų, pateisinančių tokį ilgalaikį delsimą realizuoti bendrovės turtą.
9. Nurodė, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3055-987/2024 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (įkeisto buto, adresu (duomenys neskelbtini)), kurioje bendrovės vardu buvo pareikštas ieškinys buvusiam bendrovės vadovui. Byla iškelta 2023 m. gruodžio 5 d., tačiau 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi į teismo parengiamąjį posėdį neatvyko ieškovės atstovė, t. y. nemokumo administratorė, kuriai apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Nutartyje konstatuota, kad teisminis procesas baigėsi, nepriimant galutinio sprendimo dėl ginčo esmės, būtent dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio, kuomet ji nepateikė prašymo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Nors nemokumo administratorė paaiškino, kad į teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamų priežasčių (sveikatos problemų), tokia informacija minėtoje byloje nėra pateikta, teismo nutartis apskųsta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 2 d. užvesta nauja civilinė byla Nr. e2-11823-1080/2024, kurioje iš esmės reiškiamas tapatus reikalavimas dėl buvusio vadovo iškeldinimo iš buto. Taigi, prieš tai beveik 5 mėnesius trukęs civilinis procesas dėl buvusio vadovo iškeldinimo iš įkeisto buto vėl pradėtas iš naujo dėl nemokumo administratorės netinkamo procesinio elgesio.
10. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė neneigia aplinkybės, jog į 2024 m. gegužės 2 d. įvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkę siūlymas parduoti butą iš varžytynių už 125 580 Eur pradinę kainą įtrauktas esant kreditorės siūlymui. Nemokumo administratorė paaiškino, kad siekė, visų pirma, turto įvertinimo, nors tokia privaloma turto pardavimo tvarka įstatyme nėra numatyta. Pažymėjo, kad nemokumo administratorės paaiškinimai, jog kreditoriai neteikė siūlymų dėl kitos turto pardavimo tvarkos, nepateisina jos veiksmų, neatitinkančių bankroto proceso operatyvumo principo.
11. Pažymėjo, kad bankroto byla bendrovei iškelta 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 23 d. Pirmasis kreditorių susirinkimas sušauktas 2023 m. gegužės 22 d. o antrasis – po 9 mėnesių, t. y. 2024 m. vasario 20 d. Šių aplinkybių nemokumo administratorė neginčijo, jas patvirtina ir byloje esantys kreditorių susirinkimo protokolai. Šios aplinkybės papildomai rodo, kad bankroto procedūros nepagrįstai vilkinamos.
12. Nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog nemokumo administratorė pasyviais veiksmais, perkeldama procesinių veiksmų (turto pardavimo ir realizavimo) iniciatyvą kreditoriams, vilkindama bendrovės turimo turto realizavimą ir taip didindama jo išlaikymo išlaidas, ne tik pažeidžia kreditorių interesus ir bankroto proceso operatyvumą, tačiau ir sudaro pagrindą žalai kilti mažinant galimybę patekinti kreditorių reikalavimus. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą tokius veiksmus vertinti kaip esminį vykdomos bankroto procedūros pažeidimą bei kreditorių daugumai nepasitikėti nemokumo administratore ir abejoti, ar ji veikia bendrovės ir kreditorių interesais.
13. Pažymėjo, kad paskyrus naują nemokumo administratorių, administravimo kaštai nepadidės bei neužsitęs bankroto bylos nagrinėjimas, kadangi bendrovė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, yra aiškus kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, turimas turtas. Priešingai, keičiant nemokumo administratorių siekiama, kad bankroto bylos nagrinėjimas būtų efektyvesnis ir būtų imtasi aktyvių veiksmų – atgauti visus reikalingus perduoti finansinius duomenis bei tinkamai ir operatyviai realizuoti bendrovei priklausantį turtą, todėl viešasis interesas šiuo atveju pažeistas nebus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB ,,I-Service“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
14.1. Apeliantė nesutinka su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad buvo delsiama realizuoti bendrovės turtą. Atkreipia dėmesį, kad bendrovės turtas ilgą laiką negalėjo būti realizuotas, kadangi nebuvo perduotas. Apeliantė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodė kokių veiksmų ėmėsi siekdama pašalinti aplinkybes, trukdančias realizuoti turtą, be kita ko, nutartis kuriomis buvusiam bendrovės vadovui buvo skirtos baudos, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė atstatydinti apeliantę ne tik nenurodęs, kokių veiksmų ji neatliko siekdama, kad buvęs vadovas perduotų bendrovės turtą, bet ir neatsižvelgęs į apeliantės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog pavyko pradėti iki tol neperduoto bendrovės turto realizavimą. Nutartyje minimo buto ir 3 transporto priemonių varžytinės įvyko.
14.2. Apeliantė, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, neneigia, kad nutarimo parduoti bendrovei priklausantį turtą nustatant pradinę 125 800 Eur kainą inicijavo ne ji, o kreditoriai, tačiau pažymi, jog ir toliau laikosi pozicijos, kad didelės vertės turto realizavimas jį perėmus ir įvertinus atitiktų ne tik bankroto proceso principus, bet ir JANĮ nuostatas, teismų praktiką, rekomendacijas dėl turto realizavimo bankroto procese ir kreditorių interesus. Tokiai pozicijai pritarė ir 2024 m. vasario 20 d. įvykęs likviduojamos dėl bankroto UAB „I-Service“ kreditorių susirinkimas.
14.3. Aplinkybė, kad vėliau kreditorių susirinkimas pakeitė poziciją ir nusprendė turtą parduoti neatlikus vertinimo bei neiškeldinus buvusio bendrovės vadovo, negali būti vertinama kaip pažeidimas ir būti pagrindas atstatydinti nemokumo administratorę. Už skundžiamoje nutartyje minimą bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą pirmosiose varžytynėse didžiausia pasiūlyta kaina buvo 371 000 Eur, t. y. beveik tris kartus didesnė nei kreditorių susirinkimo nustatytoji pradinė kaina. Taigi, akivaizdu, kad kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytoji pradinė 125 580 Eur turto pardavimo kaina visiškai nepagrįsta. Apeliantės nuomone, būtent didelės vertės turto visiškai nepagrįstos pradinės pardavimo kainos nustatymas galėtų būti vertinamas kaip bankroto proceso principų pažeidimas, o ne nemokumo administratorės siekis, kad turto pardavimas būtų vykęs bankroto procese turint duomenis apie realią turto vertę. Aplinkybę, kad nemokumo administratorė neperkėlė procesinių veiksmų (turto pardavimo ir realizavimo) iniciatyvos kreditoriams, patvirtina tai, kad tokią iniciatyvos teisę turintys kreditoriai ja pasinaudojo priimdami sprendimą nustatyti visiškai nepagrįsto dydžio pradinę turto pardavimo kainą.
14.4. Laikotarpis tarp dviejų kreditorių susirinkimų galėtų būti vertinamas kaip bankroto procedūros vilkinimas tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad tarp tokių kreditorių susirinkimų galėjo būti, tačiau dėl nemokumo administratorės kaltės nebuvo priimti kreditorių susirinkimo sprendimai, kurių nepriėmimas užtęsė, vilkino bankroto proceso eigą. Kadangi bendrovės turtas nebuvo perduotas nemokumo administratorei, ji vykdė turto išreikalavimo veiksmus, todėl nebuvo poreikio šaukti kreditorių susirinkimą.
14.5. Nors pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad dėl nemokumo administratorės kaltės, t. y. neatvykus į posėdį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3055-987/2024 buvo paliktas nenagrinėtu ieškinys dėl buvusio bendrovės vadovo iškeldinimo iš bendrovei priklausančių gyvenamųjų patalpų (buto, adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau tai neturėjo įtakos likviduojamos dėl bankroto UAB „I-Service“ bankroto proceso eigai ar buto realizavimo terminams. Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi palikus nenagrinėtu ieškinį dėl asmens iškeldinimo iš minimo buto (adresu (duomenys neskelbtini)), bendrovės kreditorius jau buvo inicijavęs kreditorių susirinkimą, įvykusį 2024 m. gegužės 2 d. dėl šio buto pardavimo, sprendimo projekte nurodant, kad skelbime apie pardavimą privalo būti nurodytas faktas, jog butas nėra atlaisvintas, o jo apžiūros galimybės ribotos. Be to, paskelbus buto varžytynes ir tokiu būdu pradėjus jo realizavimą kyla klausimas dėl iškeldinimo tikslingumo bendrovės iniciatyva ir lėšomis.
14.6. Teismo nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad buvo padarytas esminis bankroto procedūrų pažeidimas, sudarantis pagrindą atstatydinti nemokumo administratorę. Be kita ko, paskyrus naują nemokumo administratorių būtų sutrikdytas sklandus likviduojamos dėl bankroto UAB „I- Service“ bankroto procesas, o ekonomiškumo bei operatyvumo principų įgyvendinimas taptų sunkiai pasiekiamas. Turto ir dokumentų perdavimas, pergabenimas ir kiti veiksmai padidintų bendrovės bankroto administravimo kaštus.
14.7. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nusprendė iš nemokumo administratorės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą į skundą ne savo vardu ir naudai, o kaip likviduojamos dėl bankroto UAB „I-Service“ atstovė. Ginčas dėl bendrovės nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo neatsiejamai susijęs ir su pačios bendrovės bei jos kreditorių interesais. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad analogiškomis kaip nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, net ir nemokumo administratoriaus atstatydinimo atveju, bylinėjimosi išlaidos iš nemokumo administratoriaus nepriteisiamos.
14.8. Pažymi, kad tuo atveju jei teismas visgi nuspręstų priteisti bylinėjimosi išlaidas iš nemokumo administratorės UAB „Ignika“, 1 500 Eur dydžio išlaidos turi būti mažinamos. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi iškeldamas bankroto bylą paskyrė 3 650 Eur bazinį atlyginimą už visą bankroto procesą, t. y. nuo bankroto proceso pradžios iki bendrovės išregistravimo. Esant nustatytam 3 650 Eur dydžio baziniam atlygiui būtų neprotinga ir nesąžininga iš nemokumo administratorės priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta veiklos pažeidimų. Todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bylinėjimosi išlaidos turėtų būti sumažintos iki 300 Eur.
15. Suinteresuotas asmuo Fondas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
15.1. Apeliantė atskirajame skunde deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismui paaiškino, kokius veiksmus dėl bendrovės turto išreikalavimo ir realizavimo nemokumo administratorė atliko, tačiau nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl ji visus veiksmus vykdė su nepateisinamai ilgais laiko tarpais (9 mėnesiai tarp pirmojo ir antrojo bendrovės kreditorių susirinkimų, keletą mėnesių trunkantys tarpai dėl baudų buvusiam vadovui skyrimo) ir tik tada, kai paragindavo kreditoriai. Vien tai, kad nemokumo administratorė subjektyviai savo pačios atliktus pažeidimus vertina kaip neesminius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį.
15.2. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nemokumo administratorė pradėjo bendrovės turto realizavimą tik po to, kai kreditoriai pareikalavo sušaukti susirinkimą dėl bendrovės turto realizavimo tvarkos ir varžytynių paskelbimo, kurios įvyko praėjus beveik metams, nuo to momento, kai bendrovė 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi buvo pripažinta likviduojama dėl bankroto. Aptariamas aplinkybes patvirtina apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie įvykusias varžytynes, kurios galėjo būti paskelbtos ir įvykti anksčiau jei nemokumo administratorė vykdytų savo pareigas laiku ir tinkamai. Nemokumo administratorė pirmosios instancijos teismui nepateikė paaiškinimų ir įrodymų, kurie pagrįstų jos delsimą pradėti bendrovės turto realizavimą (bent jau kilnojamojo turto, o ypatingai – atsargų ir transporto priemonių, už kurių saugojimą reikia mokėti) iš karto po 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties likviduoti bendrovę įsiteisėjimo.
15.3. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, bendrovės kreditoriai 2024 m. vasario 20 d. susirinkime nebalsavo dėl bendrovei nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo tvarkos ir jo vertės nustatymo pasitelkus turto vertintoją, kaip būtinosios sąlygos buto pardavimui, nes tokio pobūdžio nutarimų nemokumo administratorė nesiūlė. Su tuo susijusių duomenų byloje taip pat nėra.
15.4. Kadangi bendrovės kreditoriai nepriėmė nutarimo, kad butas turi būti parduotas tik atliktus jo įvertinimą, nėra pagrindo teigti, jog vėliau kreditoriai pakeitė savo poziciją. Fondas, kuriam butas įkeistas hipoteka, matydamas, kad nemokumo administratorė nuo 2024 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo nesiima veiksmų, jog butas būtų greičiau perimtas iš neteisėto bendrovės vadovo valdymo, o galimai kaip tik prisideda prie to, kad K. Š. būtų sudarytos visos galimybės nemokamai naudotis butu maksimaliai ilgą laiką, kreipėsi į nemokumo administratorę prašydamas ne tik kreiptis į teismą dėl periodinės baudos buvusiam vadovui padidinimo, bet ir sušaukti bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame buto ir automobilių stovėjimo aikštelės pradinė pardavimo kaina būtų nustatyta bent jau pagal viešai skelbiamus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis (buvusiam vadovui nieko neįleidžiant į butą jo apžiūrėti), kadangi JANĮ nenumato, jog butas prieš varžytynių paskelbimą turėtų būti įvertintas turto vertintojo.
15.5. Nors apeliantė nurodo, kad buto su automobilio stovėjimo vieta pradinė pardavimo kaina (125 580 Eur) buvo nustatyta pernelyg maža, palyginus su kaina, už kurią jis parduotas varžytynėse (371 000 Eur), tačiau buto pardavimui už tokią pradinę kainą buvo pritarta 2024 m. gegužės 2 d. bendrovės kreditorių susirinkime ir nei vienas kreditorius šio nutarimo projekto neskundė. Nepaisant to, kad pradinė kaina buvo 3 kartus mažesnė, nei pardavimo varžytynėse kaina – tai nekeičia esmės, kad būtent Fondo, kuriam įkeistas butas, iniciatyva butas buvo parduotas viešose varžytinėse, nelaukiant, kol iš jo bus iškeldintas buvęs vadovas ir kol bus atliktas šio turto įvertinimas. Fondas, kaip ir kiti kreditoriai, numatė, kad butas (atsižvelgiant į jo charakteristikas ir lokaciją) bus paklausus varžytynėse, todėl net neabejojo, kad potencialūs pirkėjai kels kainą – tai ir įvyko.
15.6. Nėra žinoma dėl kokių priežasčių nemokumo administratorė, pati 2024 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimui 7 klausimu nurodžiusi, kad buto likutinė vertė yra 270 397,43 Eur, o automobilio stovėjimo vieta – 1 234,44 Eur, nesiūlė nutarimo parduoti butą su automobilio stovėjimo vieta už bendrą likutinę 271 631,87 Eur kainą. Fondo įsitikinimu, toks veikimo modelis nemokumo administratorės buvo pasirinktas specialiai, kad buto varžytynių paskelbimas būtų maksimaliai užvilkintas, formaliai pateisinant šį vilkinimą tuo, jog nemokumo administratorė su turto vertintoju negali patekti į butą, kurį neteisėtai užėmęs K. Š. Delsdama kreditoriams bent pasiūlyti parduoti butą su automobilio stovėjimo vieta be turto įvertinimo už pradinę 271 631,87 Eur kainą ir vietoje to aiškindama, kad būtina iš pradžių iškeldinti buvusį vadovą ir atlikti turto vertinimą (ko nereikalauja teisės aktai), nemokumo administratorė elgėsi neracionaliai, neūkiškai ir neoperatyviai, taip be pagrindo vilkindama bendrovės turto realizavimą.
15.7. Atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad bet kuriam iš kreditorių turėjo būti visiškai akivaizdu, jog kreditorių susirinkimo sprendimu nustatytoji pradinė 125 580 Eur turto pardavimo kaina nepagrįsta yra teisiškai nereikšmingi, kadangi nemokumo administratorė privalo tik pasiūlyti pradinę turto pardavimo kainą, o ne ją nustatyti – tai kreditorių prerogatyva ir jų nutarimas šiuo klausimu teisėtas, nes nei kreditoriai, nei nemokumo administratorė jo neginčijo.
15.8. Atskirajame skunde neužsimenama, kad bendrovei priklausė ne tik butas, bet ir kilnojamasis turtas – atsargos, transporto priemonės. Nei pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime, nei atskirajame skunde nėra paaiškinta dėl kokios priežasties nemokumo administratorė nesušaukė kreditorių susirinkimo ir nekėlė klausimo bent jau dėl bendrovės kilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo, nors šio turto operatyviam realizavimui nebuvo jokių fizinių ar teisinių kliūčių, o šio turto išlaikymas (saugojimas) didino bendrovės patiriamas išlaidas.
15.9. Pirmajame bendrovės kreditorių susirinkime buvo nutarta įpareigoti nemokumo administratorę kreiptis į teismą dėl bendrovės pripažinimo likviduojama dėl bankroto, todėl jau šiame susirinkime kreditoriai galėjo priimti nutarimą dėl kilnojamojo turto pardavimo, tačiau nemokumo administratorė šio klausimo į darbotvarkę neįtraukė. Susirinkimą šiuo klausimu sušaukė 2024 m. vasario 20 d., t. y. praėjus 9 mėnesiams nuo momento, kai kreditoriai nutarė, kad bendrovė gali būti likviduojama dėl bankroto.
15.10. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nemokumo administratorės neatvykimas į 2024 m. balandžio 23 d. paskirtą parengiamąjį Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį be pateisinamos priežasties ir minėtos nutarties neskundimas sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi sudarė idealias sąlygas buvusiam bendrovės vadovui dar bent pusmetį nemokamai naudotis bendrovės butu, nes naujo ieškinio dėl K. Š. iškeldinimo pareiškimas ir išnagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme užtruks ne mažiau kaip 6 mėnesius, nors jau galėjo būti išnagrinėta iš esmės, priimant bendrovei palankų teismo sprendimą.
15.11. Tol, kol bendrovei nuosavybės teise priklauso butas, nemokumo administratorė bendrovės vardu privalo imtis visų nuo jos priklausančių priemonių, kad jis būtų perduotas bendrovės žinion. Naujas buto savininkas tiesiog perims bendrovės teises ir pareigas civilinėje arba jau vykdomojoje byloje ir tęs procesą dėl K. Š. iškeldinimo.
15.12. Fondo šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos išimtinai neteisėtų nemokumo administratorės veiksmų, dėl kurių Fondo atstovė turėjo rengti prašymą dėl jos atstatydinimo ir bendradarbiauti su kitais bendrovės kreditoriais dėl šio prašymo turinio ir pasirašymo, rinkti papildomus duomenis iš naujai inicijuotos civilinės bylos dėl K. Š. iškeldinimo, tartis dėl galimų tolimesnių veiksmų, rengti rašytinius paaiškinimus. Atitinkamai, būtent iš nemokumo administratorės Fondo naudai turi būti priteistos dėl jos atstatydinimo Fondo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Bendrovei ir jos kreditoriams negali kilti neigiamų finansinių pasekmių dėl to, kad nemokumo administratorė netinkamai vykdo savo profesines pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė ne iš bendrovės, o iš atstatydintos nemokumo administratorės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atstatydinti likviduojamos dėl bankroto UAB „I-Servce“ nemokumo administratorę UAB „Ignika“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
18. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis iš Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo apie įvykusias bendrovei priklausančio turto (buto ir 3 automobilių) varžytynes.
19. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad būtinybė pateikti naujus rašytinius įrodymus atsirado jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat įvertinęs aplinkybę, jog apeliantės pateikti duomenys iš Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo apie įvykusias bendrovei priklausančio turto varžytynes, yra susiję su nemokumo administratorės atliekamomis funkcijomis ir gali būti svarbūs, sprendžiant klausimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (ne)pagrįstumo, taip pat, nenustatęs apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, priima kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų, kurie pateikti kartu su atskiruoju skundu, priėmimas ne tik neužvilkins bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo bei rungimosi principų.
Dėl nemokumo administratorės atstatydinimo iš pareigų (ne)pagrįstumo
22. Nemokumo administratoriaus atstatydinimas reglamentuotas JANĮ 39 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atstatydina nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių: 1) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus; 2) jis negalėjo būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi dėl šio įstatymo 37 ir (ar) 38 straipsniuose nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado arba paaiškėjo jau jį paskyrus nemokumo administratoriumi; 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 4) teismas panaikino nutartį naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi; 5) gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas prašymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį prašymą nebus pažeistas viešasis interesas.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 39 straipsnyje nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindai gali būti skirstomi pagal jų taikymo procedūras į materialiuosius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 1– 4 punktuose, bei procesinius atstatydinimo teisinius pagrindus, kurie įtvirtinti JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Materialusis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su konkrečių faktinių aplinkybių buvimu (nustatymu) ir kyla iš poreikio ginti suinteresuotų asmenų teises. Procesinis nemokumo administratoriaus atstatydinimo pagrindas siejamas su įstatymų leidėjo suteikta procesine iniciatyvos teise konkrečiam subjektui – bankroto byloje dalyvaujančių asmenų grupei – motyvuotu prašymu bet kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu kreiptis dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-95-407/2023 18, 19 punktai; 2023 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-414-933/2023 55 punktas).
24. Teismų praktikoje pažymima, kad nemokumo administratoriaus vaidmuo nemokumo (bankroto) procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę kreditoriaus prašymo atstatydinti bankroto administratorių netenkinti, jeigu šį prašymą patenkinus būtų pažeistas viešasis interesas. Nemokumo administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus. Teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas. Teismas nekeičia administratoriaus dėl formalių, nedidelių teisės aktų pažeidimų arba dėl besikreipiančio į teismą asmens nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2116-330/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1355-381/2016; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1993-798/2018).
25. Spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą, teismas turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-403-370/2018; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-452-302/2022), taip pat aplinkybes, lėmusias kreditorių nepasitikėjimą, taip užtikrinant, kad nemokumo administratorius būtų atstatydintas pagrįstai.
26. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 16 d. gautas šešių pareiškėjų (kreditorių) (Fondas, AB SEB bankas, UAB „SME Capital 3“, VMI, VSDFV Vilniaus ir Kauno skyriai, UAB Aviacijos paslaugų centras) prašymas atstatydinti apeliantės nemokumo administratorę iš pareigų (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atstatydinta nemokumo administratorė, pagrįstumą ir teisėtumą, turi būti nustatytos JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos šios būtinosios sąlygos nemokumo administratorei atstatydinti (žr. šios nutarties 22 punktą): 1) kreditorių prašymas turi būti motyvuotas; 2) turi būti pakankamas kreditorių skaičius prašymui dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikti; 3) viešojo intereso nepažeidimas, patenkinus prašymą.
27. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai nustatė, kad dėl nemokumo administratorės atstatydinimo į teismą kreipėsi kreditoriai, kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę (bendra kreditorinių reikalavimų suma – 1 543 117,40 Eur; kreditorių, kurie pritarė prašymui dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, reikalavimų suma – 892 580,22 Eur) teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Taigi, JANĮ nustatyta sąlyga dėl pakankamo kreditorių skaičiaus prašymui dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo pateikti yra tenkinama ir dėl to ginčo nėra.
28. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės kvestionuoja JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas sąlygas, susijusias su viešuoju interesu ir nemotyvuoto prašymo pateikimu, nurodydama, kad administruojant likviduojamos dėl bankroto UAB „I-Service“ nemokumo procesą nemokumo administratorė esminių pažeidimų, dėl kurių būtų pažeistos kreditorių teisės ar sutrikdyta nemokumo (bankroto) proceso eiga, nepadarė, o formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nepagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti nemokumo administratorę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
29. Siekiant užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas. Šio tikslo pasiekimas užtikrintas JANI įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso efektyvumas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Todėl tiek teismas, tiek nemokumo administratorius, vykdydami jiems įstatymo priskirtas funkcijas, turi užtikrinti operatyvų ir veiksmingą nemokumo procesą.
30. Nemokumo administratorius bendrovės bankroto procese turi plačius įgalinimus ir nuo jo veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas, skaidrumas, ekonomiškumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015). Bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi. Bankroto administratorių saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-450/2020; 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1007-798/2021, 16 punktas).
31. Prašymas atstatydinti nemokumo administratorę motyvuojamas kreditorių daugumos pasitikėjimo nemokumo administratore praradimu, jos nekompetencija, t. y. nemokumo administratorė pareigas vykdo pasyviai, nemokumo (bankroto) procesas vyksta nepateisinamai ilgai, bendrovės turtas nerealizuotas, o kreditorių finansiniai reikalavimai nepatenkinti. Nemokumo administratorė veikia priešingai bendrovės ir jos kreditorių interesams, pažeidinėja imperatyviąsias įstatymų normas, todėl vilkinamas bendrovės nemokumo (bankroto) procesas, didinamos laiko, finansinės ir žmogiškosios sąnaudos, daroma žala tiek pačiai bendrovei, tiek ir jos kreditoriams.
32. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad bankroto byla bendrovei iškelta 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 23 d. Bendrovė 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pirmasis kreditorių susirinkimas sušauktas 2023 m. gegužės 22 d. (5 t., b. l. 6–14), antrasis – po 9 mėn., t. y. 2024 m. vasario 20 d. (7 t., b. l. 88–105), o trečiasis, kreditorės prašymu, 2024 m. gegužės 2 d. (7 t., b. l. 134–143).
33. Bendrovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: 1) butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/34 kitų statinių, Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 10 transporto priemonių. Skundžiamos nutarties priėmimo metu nei kilnojamasis, nei nekilnojamasis turtas nebuvo realizuotas. Kaip matyti iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų, trys bendrovei priklausantys automobiliai ir butas (nurodant, kad buto apžiūros galimybės yra ribotos, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11823-1080/2024 dėl buvusio bendrovės vadovo iškeldinimo) buvo realizuoti 2024 m. birželio 25 d. pasibaigusių varžytynių metu.
34. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3055-987/2024 dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (įkeisto buto, adresu (duomenys neskelbtini)), kurioje bendrovės vardu buvo pareikštas ieškinys buvusiam jos vadovui. Byla iškelta 2023 m. gruodžio 5 d., tačiau 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi į teismo parengiamąjį posėdį neatvyko ieškovės atstovė – nemokumo administratorė. Duomenų, kad į teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamų priežasčių byloje pateikta nebuvo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 2 d. buvo užvesta nauja civilinė byla Nr. e2-11823-1080/2024, kurioje pareikštas tapatus reikalavimas dėl buvusio vadovo iškeldinimo iš buto, tačiau 2024 m. liepos 23 d. teismo nutartimi, kuri šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi (Bendrovė, atstovaujama nemokumo administratorės 2024 m. liepos 30 d. pateikė atskirąjį skundą), ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai.
35. Visų pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nemokumo administratorė pareigas, susijusias su bendrovės turto realizavimu ir kreditorių reikalavimų patenkinimu vykdė pasyviai. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nemokumo administratorė kreipėsi į buvusį bendrovės vadovą dėl turto ir dokumentų perdavimo, teikė teismui prašymus dėl baudos už įpareigojimų nevykdymą bendrovės vadovui skyrimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendrovės vadovo iškeldinimo iš bendrovei nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog turto išreikalavimo veiksmai (buvusio vadovo iškeldinimas iš bendrovei priklausančio buto) trukdė nedelsiant po 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties likviduoti bendrovę įsiteisėjimo (2023 m. rugpjūčio 16 d.) sušaukti kreditorių susirinkimą ir nustačius kilnojamojo turto (pvz., transporto priemonių, už kurių saugojimą reikia mokėti) ir atsargų realizavimo tvarką pradėti su tuo susijusius veiksmus. Kaip matyti, paskutinį kartą raginimas dėl bendrovės turto perdavimo buvusiam vadovui buvo pateiktas 2023 m. liepos 7 d. raštu (7 t., b. l. 75–76) ir duomenų, kad po šio raginimo kilnojamasis turtas liko neperduotas byloje pateikta nebuvo.
36. Antra, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos dėl buvusio bendrovės vadovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (įkeisto buto, adresu (duomenys neskelbtini)) palikimas nenagrinėta neturėjo reikšmės bankroto proceso eigai bei minimo buto realizavimo terminams. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius turi veikti efektyviai, siekdamas kreditorių ir bendrovės maksimalaus interesų patenkinimo (žr. šios nutarties 29 punktą). Beveik 5 mėnesius trukęs civilinis procesas dėl buvusio vadovo iškeldinimo iš įkeisto buto buvo pradėtas iš naujo dėl nemokumo administratorės nepateisinamo pasyvumo, t. y. be pateisinamos priežasties neatvykus į 2024 m. balandžio 23 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Taigi, būtent dėl nemokumo administratorės netinkamo procesinio elgesio buvo nutrauktas beveik 5 mėnesius trukęs teisminis procesas, kurio išnagrinėjimo rezultatas, palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, būtų sudaręs prielaidas iškeldinti buvusį bendrovės vadovą iš buto bei atlikti nemokumo administratorės pageidaujamą jo vertinimą. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorės veiksmai, kuomet ne tik nesiimama aktyvių veiksmų, kad nekilnojamasis turtas būtų įvertintas, bet ir delsiant jį realizuoti, sudaro pagrindą išvadai, kad nemokumo administratorė neveikė efektyviai (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).
37. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 23 d. nutartimi ieškinys naujai pradėtame civiliniame procese buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi nemokumo administratorė teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų (žr. šios nutarties 34 punktą). Nors pastaroji teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, tačiau aptariama aplinkybė papildomai leidžia spręsti dėl nemokumo administratoriaus pasyvumo.
38. Trečia, vien aplinkybė, kad Fondo iniciatyva butas buvo parduotas varžytynėse, nelaukiant buvusio bendrovės vadovo iškeldinimo ir buto įvertinimo, nepateisina nemokumo administratorės elgesio bloginant buto pardavimo perspektyvas (varžytynėse parduodamas butas į kurį nėra galimybės patekti mažiau patrauklus pirkėjams).
39. Ketvirta, nors apeliantė remiasi argumentu, kad pagrįstai nesiūlė kreditoriams realizuoti didelės vertės nekilnojamojo turto (gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini)) kol jis nebus perimtas ir įvertintas, nes tai atitiktų ne tik bankroto principus, bet ir JANĮ nuostatas, tačiau, viena vertus, JANĮ nėra įtvirtintų nuostatų, kad turtas gali būti realizuojamas tik atlikus jo vertinimą. Kita vertus, priešingai nei teigia apeliantė, kaip matyti iš byloje pateikto 2024 m. vasario 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo (7 t., b. l. 88–105), 7 darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas nutarimas, kuriuo pritariama nemokumo administratorės pozicijai dėl nekilnojamojo turto realizavimo jį įvertinus. Nemokumo administratorė savo poziciją pateikė kaip informaciją, o kreditoriai balsavo už nutarimo projektą – laikyti informaciją išklausyta.
40. Apeliantės samprotavimai, kad buto su automobilio stovėjimo vieta pradinė pardavimo kaina (125 580 Eur) pernelyg maža, palyginus su kaina už kurią jis parduotas varžytynėse (371 000 Eur), nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Kainą balsų dauguma nustatė kreditorių susirinkimas 2024 m. gegužės 2 d. susirinkime 2 darbotvarkės klausimu (7 t., b. l. 136–137). Nors tiek nemokumo administratorius, tiek ir kreditoriai turi įstatyminę teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus (JANĮ 55 straipsnio 2 dalis), duomenų, kad nemokumo administratorė ar kreditoriai apskundė 2024 m. gegužės 2 d. susirinkime 2 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, byloje pateikta nebuvo. Minėtame protokole taip pat nėra duomenų, kad nemokumo administratorė siūlė parduoti nekilnojamąjį turtą už didesnę pradinę kainą, nors turėjo teisę tai padaryti siekdama operatyvesnio bendrovės turto realizavimo bankroto procese. Todėl apeliantės argumentai, susiję su pernelyg mažos nekilnojamojo turto kainos nustatymu, atmestini kaip nepagrįsti.
41. Penkta, apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde remiamasi argumentu, kad laikotarpis tarp dviejų pirmųjų kreditorių susirinkimų galėtų būti vertinamas kaip bankroto procedūros vilkinimas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad šiuo laikotarpiu dėl nemokumo administratorės kaltės nebuvo priimti kreditorių susirinkimo sprendimai, kurių nepriėmimas užtęsė, vilkino bankroto proceso eigą. Minėta (žr. šios nutarties 35 punktą), nemokumo administratorė laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. (įsiteisėjo nutartis dėl bendrovės likvidavimo) iki 2024 m. vasario 20 d. nešaukė kreditorių susirinkimo ir nekėlė klausimo dėl bendrovės kilnojamojo turto pardavimo tvarkos nustatymo, nors šio turto operatyviam realizavimui nebuvo fizinių ar teisinių kliūčių.
42. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kreditorių prašymas atstatydinti nemokumo administratorę yra motyvuotas bei byloje nustatytos aplinkybių visuma įrodo, kad nemokumo administratorė neveikė efektyviai (JANĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditorių prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo (JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Remiantis apeliantės argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad paskyrus naują nemokumo administratorių padidės administravimo kaštai, užsitęs bankroto bylos nagrinėjimas bei bus sudarytos prielaidos pažeisti viešąjį interesą ar kreditorių interesus. Priešingai, bus sudarytos prielaidos efektyviai užbaigti nemokumo procesą.
Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų (ne)pagrįstumo bei jų sumažinimo
43. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nusprendė priteisti iš nemokumo administratorės UAB ,,Ignika” 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad atsiliepimas į suinteresuoto asmens prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo buvo pateiktas ne nemokumo administratorės, o bendrovės vardu, nes ginčas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujo paskyrimo neatsiejamai susijęs su pačios bendrovės ir jos kreditorių interesais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
44. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė procese, pradėtame pagal prašymą dėl jos atstatydinimo (pakeitimo), gynė ne kreditorių, ar jų daugumos, o savo interesus, nes ginčas išimtinai susijęs su jos statusu, t. y., atstatydinimu iš nemokumo administratorės pareigų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas Fondo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė ne iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų, o iš nemokumo administratorės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1144-933/2023).
45. Apeliantė taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi priteistos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos sudaro beveik pusę bazinio atlyginimo nemokumo administratorei (paskirtas 3 650 Eur bazinis atlyginimas), todėl jos turėtų būti sumažintos iki 300 Eur. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, kadangi jos pagrįstos rašytiniais įrodymais bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos. Paskirto bazinio atlygio dydis savaime negali paneigti šalies teisės į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme, atlyginimą, o kitų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė JANĮ nuostatas, kuriose reglamentuotas nemokumo administratoriaus atstatydinimas, taip pat CPK nuostatas, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantė neįrodė, kad atstatydinus nemokumo administratorę, bus pažeistas viešasis interesas. Priešingai, paskyrus naują nemokumo administratorių bus sudarytos prielaidos pašalinti bankroto procese dalyvaujančių asmenų priešpriešą bei efektyviai realizuoti bendrovei priklausantį turtą. Atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.
47. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
49. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
50. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei iš suinteresuoto asmens nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalys).
51. Fondas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 860,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Fondas šias išlaidas grindžia 2024 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų ataskaita ir 2024 m. liepos 15 d. lėšų pervedimo nurodymu.
52. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2024 m. III ketvirtį (2024 m. liepos mėnesį), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 161 Eur. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 864,40 Eur (2 161 x 0,4).
53. Nagrinėjamu atveju Fondo prašoma priteisti 860,40 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.16 punkto pagrindu apskaičiuotos maksimaliai leistinų priteisti atstovavimo išlaidų sumos, todėl teismas, įvertinęs atsiliepimo turinį, apimtį, daro išvadą, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl iš nemokumo administratorės UAB ,,Ignika“ priteisiama Fondo naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančio investicinio fondui „NuCapital“, valdomam UAB „I asset management“ (juridinio asmens kodas 304405305), iš nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ignika“ (juridinio asmens kodas 123938697) 860,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza