Civilinė byla Nr. e2-78-400/2022

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00840-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.39.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė,

sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei, Daliai Monkevičienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams L. S., advokatei Eglei Latauskienei,

atsakovės atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei,

žodinio proceso tvarka mišriu būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl  nuostolių atlyginimo pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei S. G..

Teismas

nustatė:

1.       Ieškovė Uždaroji akcinė bendrovė (toliau- UAB) „(duomenys neskelbtini) “(toliau- ieškovė, darbdavys) ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo; 1)panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį išnagrinėti iš esmės ir iš atsakovės S. G. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 2 940 Eur tiesioginių nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 66 Eur, žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove S. G. (toliau- atsakovė) buvo sudariusi 2016 m. vasario 9 d. Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterės, vėliau, patikslinus vyriausiojo buhalterio pareigoms (toliau –darbo sutartis), kuri galiojo iki 2019-12-31.

3.       Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, asmuo vykdęs įmonės buhalterinės apskaitos veiksmus, atleidžiamas iš įmonės privalo su ja atsiskaityti ir perduoti visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (19 straipsnio 5 dalis), tačiau Ieškovės buvusi vyr. buhalterė S. G., žinodama pagal jos pateiktą 2019-12-10 Prašymą dėl jos atleidimo datos, per 21 dieną iki jos faktinio atleidimo dienos (2019-12-31) nesutvarkė visų baigiamųjų buhalterinės apskaitos procesų veiksmų ir neperdavė pagal teisės aktų reikalavimus savo vykdytos veiklos ir ja su susijusių dokumentų ir duomenų, o 2020-03-12 registruota pašto siunta pateikė popierinius buhalterinės apskaitos dokumentus (už 2019-11/12 mėn.) ir vieną USB jungtį, kurioje yra pateikti registriniai popieriniai dokumentai (PDF formatu, kurie 2020-03-11 sukurti iš žemiau nurodomos kompiuterinės programos RIVILE_GAMA).

4.       Įprastai įmonės buhalterinės apskaitos procesus vykdo pasitelkusios kompiuterizuotas
buhalterinės apskaitos programas. Ieškovės buhalterinės apskaitos veiksmai ir procesas yra
vykdomi UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) sukurtoje ir
administruojamoje kompiuterinėje programoje (RIVILE_GAMA), kurią įmonė yra įsigijusi tik nuo 2019-12-13 dienos. Tačiau iki nurodytos dienos (2019-12-13) (analogiška kompiuterinė programa RIVILE_GAMA) buvo įdiegta įmonei priklausančiame kompiuteryje, su kuriuo dirbo vyr. buhalterė S. G.. Tuo metu įmonės vyr. buhalterio pareigas vykdžiusi S. G. savavališkai 2019-12-19 visą kompiuterine programą su joje esančiais visais 2016-2019 metų įmonės ūkinės komercinės veiklos konfidencialiais elektroniniais duomenimis (įskaitant įmonės fizinių ir juridinių asmenų duomenis, griežtos finansinės atskaitomybės dokumentus) iš įmonei priklausančio kompiuterio persikėlė į asmeninį nešiojamą kompiuterį ir iki šios dienos neteisėtai valdo konfidencialius įmonės visus 2016-2019metų buhalterinės apskaitos elektroninius duomenis ir naudoja prieš trečiuosius asmenis. Šiems dėl Ieškovės veiklos tęstinumo atkūrimo tikslams pasiekti, ieškovė privalėjo pasitelkti papildomus žmogiškuosius išteklius ir jiems papildomai sumokėti, kurie atliko atsakovės neatliktas funkcijas iki 2019-12-31. Ieškovės darbuotojai atkūrinėjo kitus buhalterinius įrašus, tvarkė buhalterinės apskaitos veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti atsakovė S. G. buhalterinės apskaitos elektroniniuose dokumentuose ir registruose, net privalėjo patikslinti duomenų atskaitomybe tretiesiems asmenims.  Peržiūrėjus USB laikmenos dokumentus, matoma, kad 2019 m gruodžio mėn. dokumentai neatitinka pagal pirminius apskaitos dokumentus, t.y. nesutampa likučiai: atsiskaitomosios banko sąskaitos, lizingo įsipareigojimai, pelno mokesčio įsipareigojimai, mokėtino darbo užmokesčio įsipareigojimai, mokėtino gyventojo pajamų mokesčio įsipareigojimai, kitos išmokos darbuotojams (dienpinigiai ir lauko priedai). Taip pat buvo pastebėta, kad bandomajame balanse nebeliko 2019 m. žaliavų nurašymo, nes 2019 m. 12 mėn. 19 d. naujai buhalterei atvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikalbėti dėl buhalterinės apskaitos perdavimo dokumentų, buvo atspausdintas bandomasis balansas 2019 m. lapkričio mėn. 30 dienai, kuriame matosi, kad į 6 klase 60011 – 60018 buvo nurašytos žaliavos, o iš gautų dokumentų 2020-03-12 datai, žaliavų nurašymo nebeliko. Atsakovės pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2019 metus deklaracija „Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamu A ir B klasės pajamoms“, kurią Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė taisyti, nes buvo nustatyti trūkumai. Ieškovė išsiaiškino, kokie trūkumai nustatyti, tai yra už visus 2019 metus teikiant mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas buvo neteisingai uždeklaruotos gyventojams išmokėtos pajamos nuo nekilnojamojo turto nuomos. S. G. priduotuose deklaracijose nekilnojamojo turto nuomos pajamas buvo įtrauktos į B klasės išmokas, o turėjo būti A klasės išmokos. Ieškovė privalėjo perdeklaruoti 2019 m. nuo sausio iki 2019 m. gruodžio mėnesio visas mėnesines pajamų deklaracijas (t.y. 12 deklaracijų), taip turėjo susiskaičiuoti darbuotojams išmokėtas komandiruotes ir lauko priedus (tai sudaro 12 mėnesių), nes atsakovės 2020-03-12 atsiųsti šie paskaičiavimai nepilni ir netvarkingi, nėra atsiųstos 4465 sąskaitos detalizavimo, kuriame būtų matomi priskaitomi ir išmokami darbuotojų lauko priedai ir komandiruotės. Ieškovė, peržiūrėjusi darbo užmokesčio priskaitymus rado neatitikimų, t.y. 2019 m. sausio mėn. 15 d. buvo gautas vykdomasis raštas, pagal kurį 2019 metų sausio mėnesį iš darbuotojo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota vykdomojo rašto suma, tačiau išskaityta suma antstoliams nėra sumokėta, išskaičiuota suma yra nurodyta prie neišmokėtų vykdomųjų raštų; K. S. G. pateikta metinė GPM deklaracija buvo atmesta dėl klaidų, reikėjo rankiniu būdu susiskaičiuoti lauko priedus ir komandiruotes iš banko pavedimų. Su atsakovės 2020-03-12 S. G. atsiųstais dokumentais yra neatitikimų: 2019 m. birželio mėnesį, lauko priedų yra priskaityta 7095 Eur. pagal bankinius dokumentus išmokėta tik 7035 Eur., komandiruočių priskaityta 150,00 Eur., o - išmokėta 210,00 Eur. 2019 m. rugpjūčio mėnesį priskaityta lauko priedų 7540,00 Eur. – išmokėta 7270,00 Eur., o komandiruočių priskaitymai PDF failuose yra skirtingi: 4465-2 faile priskaityta – 1110,00 Eur., o pagal PDF failą 61181 –210,00 Eur. 2019 m. rugsėjo mėn. išmokėta komandiruočių suma 990,00 Eur., o priskaitymas pagal PDF failą 4465-2 –150,00 Eur., pagal PDF failą 61181 – 1050,00 Eur. Rugsėjo mėn. tiems patiems darbuotojams yra priskaityti lauko priedai ir išmokėtos komandiruotės. Komandiruočių suma 720,00 Eur, kuri turėtų būti išmokama kaip lauko priedai, o ne komandiruotpinigiai. Ieškovė Teismui pateikia faktinius duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovė S. G. netinkamai ir aplaidžiai, vykdydama profesinės veiklos taisyklių bei pažeisdama bendro pobūdžio taisykle elgtis atsargiai, sąžiningai ir atidžiai, netinkamai vykdė jai tenkančią prievole pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį ir Ieškovės įmonės buhalterine apskaitą vedė aplaidžiai bei nerūpestingai, tačiau suprasdama savo elgesio neigiamas pasekmes. Mūsų vertinimu, dėl atsakovės netinkamo, aplaidaus ir tyčinio (savavališkai pasisavinti buhalterinės apskaitos duomenys) įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, konstatuotina, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovei atsiradusius ir patirtus nuostolius 2 640 Eur sumai, nes ieškovė už papildomą darbą tvarkant buhalterinę apskaitą už 2019 metus, buhalterėms H. V. ir K. V. pagal ieškovės 2020-03-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-04-30 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2020-03/05 mėn. joms buvo sumokėtos premijos po 1320 Eur kiekvienai kartu su to mėnesio atlyginimais, tai patvirtina teismui pateikti aukščiau paminėtų ieškovės darbuotojų asmens kortelės ir banko pavedimai. Darbo kodekso 151 str. numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtine žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

5.       Ieškovė su atsakove 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė žodinį atsakovės būsto ((duomenys neskelbtini)) nuomos susitarimą ir pagal jį 2018 m. lapkričio 2 d. Atsakovė, veikdama ir įgaliota veikti Ieškovės vardu atliko savavališką bankinį pavedimą dėl 300 Eur užstato pervedimo sau pačiai – S. G. į jos asmenine banko sąskaitą. Taip pat atsakovė atliko įmonės vardu bankinius pavedimus kas mėnesį, pervesdama mėnesinius nuomos mokesčius į savo asmenine banko sąskaitą iki 2019 m. kovo 7 d., t. y. už 4 mėn. 5 dienas. 2018 metais atsakovė nurodytą 300 Eur. sumą už savo būsto nuomą į atsakovės buhalterine apskaitą įvedė ne kaip užstatą, o įtraukė į įmonės veiklos sąnaudas, įmonės dokumentuose nėra jokių dokumentų pagrindžiančių šias sąnaudas, bei šią užstato sumą deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip išmoką už nuomą ir priskaičiavo Gyventojų pajamų mokestį. Teisės aktų nustatyta tvarka buhalterinėje apskaitoje turi būti pirminiai apskaitos dokumentai pagal kuriuos yra priskaitoma nuoma. Jeigu įmonė negauna sąskaitos, tada turi būti buhalterinė pažyma kurioje nurodoma ūkinė operacija. Tačiau šių dokumentų pateikti negalime, nes Atsakovė išeidama iš darbo dėl nutrauktos darbo sutarties su ieškove, visiškai neatsiskaitė pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (19 straipsnio 5 dalis), imperatyvias nuostatas. Nurodyto užstato už atsakovės būsto nuomą 300 Eur suma privalėjo būti sugrąžinta ieškovei pasibaigus būsto nuomos žodiniam susitarimui (2019-03-07), tačiau atsakovė šią 300 Eur sumą vengė taikiuoju būdu grąžinti visus 9 mėnesius ir to nepadarė iki paskutinės darbo dienos (2019-12-31). Atsakovė būdama ieškovės vyr. buhaltere (vienintelė ieškovės įgaliota darbuotoja turinti teise vykdyti bankinius pavedimus laikantis darbdavio nurodymų) – tai vengė padaryti, kai pati sau pasiskaičiuodavo darbo užmokesčio sumas ir atlikdavo bankinius pavedimus.  

6.       Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.576 straipsnyje ir 6.582 straipsnio 2 dalyje konstatuota, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šaliu susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. Jau minėjome, kad ieškovė su atsakove 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė žodinį Atsakovės S. G. būsto ((duomenys neskelbtini)) nuomos susitarimą. Dėl paties žodinio atsakovės būsto nuomos susitarimo vykdymo jokių atsakovės pretenzijų dėl šio susitarimo sąlygų vykdymo/nevykdymo negauta.

7.       Užstato paskirtis – galimiems būsto nuomos nuostoliams padengti, kurie yra konstatuojami nuomos šalių pasirašytu perduodamų patalpų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame nurodomi grąžinamų patalpų defektai ir trūkumai, taip pat Užstatas gali būti nuomos sandorio šalių numatytame susitarime įskaitytas už paskutinį nuomos mėnesį, ar kitoms nuomos sandorio šalims sąlygoms įvykdyti. Jokių pretenzijų dėl būsto nuomos atsakovė nereiškė, tačiau gera valia užstato 300 Eur sumos ieškovei negrąžino, tokiu atveju, laikytina ieškovės nuostoliais dėl buvusio žodinio susitarimo netinkamo Atsakovės vykdymo, kurie priteistini teismo sprendimu. Atsakovė šiai dienai yra skolinga ieškovės naudai 300 Eur sumą kaip negrąžintą po pasibaigusios atsakovės būsto nuomos žodinio susitarimo su ieškove užstatą.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti ieškinio pareiškime nurodytais argumentais.

9.       Atsakovės atstovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. vasario 9 d. tarp Ieškovės ir Atsakovės buvo pasirašyta Darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buhalterės pareigoms atlikti (vėliau – vyr. buhalterės), kuri darbuotojos iniciatyva buvo nutraukta 2019-12-31. Pažymėtina, kad nuo 2016 metų atsakovė niekada nėra gavusi jokių pastabų dėl savo darbo kokybės, nuobaudų, ar apgaulės. Taipogi nėra sulaukusi jokių pretenzijų dėl savo teikiamų paslaugų kokybės, iki pat, kol pati atsakovė nurodė ieškovei aplaidžius veiksmus, teikiant jai informaciją ir buhalterinius dokumentus, pretenzijas, kurios nurodytos susirašinėjimuose tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)” ir atsakovės, ir, kurios ieškovei yra žinomos. Dėl priedų darbuotojoms H. V. ir K. V., įmonėje visi darbuotojai įdarbinti mokant jiems minimalų atlyginimą, o kas mėnesiniai priedai mokami kiekvieną mėnesį vadovui surašant įsakymus. Tad šių priedų skyrimą, būtent ir reikia vertinti visame kontekste. Taipogi verta pažymėti, kad nėra gauta jokių pastabų, dėl netinkamo priedų išmokėjimo nei iš H. V., nei iš K. V.. Pačios ieškovės pateikti dokumentai kritikuotini, darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojoms H. V. ir K. V. nesutampa su įsakymais, be to neaišku kokie įmonės darbuotojai buvo prastovose nuo 2020 m. kovo mėnesio. Atkreipė teismo dėmesį, kad pati ieškovė 2021-01-06 pateikia dokumentus, kuriuose aiškiai matyti, kad atsakovės pateikti dokumentai mokesčių inspekcijai, SODRA, Registrų centrui yra priimti, kas tik patvirtina, kad atsakovė net ir nebedirbdama pas ieškovę, elgėsi atsakingai ir laiku pateikė visus dokumentus. Atsakovės nuomone, ieškovės vadovas, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai),tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis).Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikoma ne materialinė, o civilinė atsakomybė, kadangi tai išimtinai valdymo organui įstatymu nustatyta pareiga. Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje įtvirtintos šios mokesčių mokėtojo pareigos: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas); bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 punktas); teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 punktas). Pagal Kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai vadovas nevykdo pareigos teisingai ir laiku apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius, taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).

10.       Ieškovė nepagrindžia kokiu pagrindu turėtų būti atnaujintas praleistas senai 3 mėnesių terminas galimam darbo ginčui išspręsti ir net neprašo jo atnaujinti, todėl šiam ginčui senatis yra senai pasibaigusi, pažymėtina, kad ieškinio termino atnaujinimo ieškovė neprašė net ginčo nagrinėjime DGK.

11.        Atkreipė teismo dėmesį, kad buto nuomos teisinių santykių klausimai, įskaitant ir 300 Eur depozitą, kuris buvo įskaitytas už nuomoto buto sugadinimus, jau buvo išspręsti 2020-04-21 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, neapskųstas.

12.       Užstato klausimas buvo išspręstas dar 2019 kovo mėnesį, kuomet ieškovės atstovas L. S. dėl sugadinto turto nuomos laikotarpiu atsakovei priklausančiame bute, dalinai atlygino patirtus nuostolius, kurie buvo didesni už užstatą, dėl šios priežasties užstatą paliko kaip dalinį nuostolių atlyginimą.

13.       Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi Darbo kodekse (toliau- DK) 220 straipsnyje numatyta 3 mėnesių ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu prašė ieškinį atmesti. Jei teismas nagrinėtų bylą iš esmės, prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais.

      Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinė kvalifikacija.

14.       Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2016-02-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, vėliau vyriausiąja buhaltere. 2019-12-10 šalys susitarė nutraukti 2016-02-09 sudarytą darbo sutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsniu nuo 2019-12-31.

15.       Ieškovė teismui teiktuose dokumentuose bei paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė, žinodama pagal jos pateiktą 2019-12-10 prašymą dėl jos atleidimo datos, per 21 dieną iki jos faktinio atleidimo dienos (2019-12-31) nesutvarkė visų baigiamųjų buhalterinės apskaitos procesų veiksmų ir neperdavė pagal teisės aktų reikalavimus savo vykdytos veiklos ir ja su susijusių dokumentų ir duomenų (bandomasis balansas už 2019 m. kiekvieną mėnesį (01-12); Ilgalaikio turto sąrašas ir kortelės; Finansinių skolų sąrašas; Atsargų (žaliavų) sąrašas; Prekių pirktų perparduoti sąrašas; Išankstinių apmokėjimų tiekėjams sąrašas; Nebaigtų vykdyti sutarčių sąrašas; Pirkėjų skolų sąrašas; Kitų gautinų skolų sąrašas; Kito trumpalaikio turto sąrašas; Finansinių skolų sąrašas; Skolų tiekėjams sąrašas; Gautų iš pirkėjų avansu sąrašas; Darbuotojams priskaičiuotą komandiruotpinigių sąrašas; Darbuotojams priskaičiuotų lauko priedų; Neatskaitomo PVM sąnaudų detalizacija; Neleidžiamų atskaitymų detalizacija; Baudų ir delspinigių detalizacija ir t. t.), atsakovė visus ieškovės bendrovės elektroninius buhalterinės apskaitos duomenis iš jos naudojamo tarnybinio ieškovei priklausančio kompiuterio persikėlė į savo asmeninį nešiojamą kompiuterį, ir juos pasisavino. 

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirbdama ieškovės bendrovėje atlikdama darbines pareigas naudojo ieškovės bendrovei nepriklausančią ir jos vardu neįregistruotą (ieškovės vardu buhalterinės apskaitos programą „Rivile_GAMA“ tik nuo 2019-12-13) buhalterinės apskaitos programą „Rivile_GAMA“, įdiegtą į jos asmeninį kompiuterį. Nuo 2018 m. vasario mėnesio ieškovė atsakovei priklausančią buhalterinės apskaitos programą į diegė į bendrovės kompiuterinę įrangą. Ieškovės bendrovė iki atsakovės atleidimo buvo įsigijusi posistemius: modulį darbo užmokesčiui skaičiuoti ir sąskaitų perkėlimo į VMI posistemį iSAfa. Atsakovė išeidama iš darbo 2019-12-19 ieškovės bendrovei nepriklausančią buhalterinės apskaitos programą persikėlė į savo asmeninį kompiuterį. Šalių žodinio susitarimo pagrindu atsakovė iki 2020-03-04 pagal individualios veiklos liudijimą ieškovei teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. 2020-03-04 pranešė ieškovei, kad nutraukia minėtų paslaugų teikimą, grąžino ieškovės pirminius buhalterinės apskaitos duomenys popieriniame variante, 2020-04-06 kreipėsi į atsakovės naudojamos programos pardavėją UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ieškovės duomenų nebesimatytų atsakovės naudojamoje programoje, atsakovė teismui nuosekliai tvirtino, kad ieškovės bendrovės elektroninius buhalterinės apskaitos duomenis sunaikino.

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė, kad atsakovė dirbdama pagal verslo liudijimą, užbaigs buhalterinius metus t. y. pateiks visas metines deklaracijas už 2019 metus. Ieškovės atstovų paaiškinimų liudytojos H. V. parodymų teismo posėdžio metu 2020-02-17 metinės ataskaitos buvo pateiktos netikslios, viena iš jų atmesta. V. G. 2020-02-17 kreipėsi į ieškovės buhalterija, prašydama užpildyti lenteles, kad galėtų patikslinti deklaracijas. 2020-03-04 gautas atsakovės raštas, siųstas iš Panevėžio III advokatų kontoros, kad atsakovė S. G. buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. 2020-03-12 registruotu paštu ieškovei grąžino skenuotas sąskaitas ir USB raktą. 

18.       Ieškovė nurodė, kad jos darbuotojai buhalterė H. V. ir K. V. atliko papildomą darbą  visus ieškovės buhalterinės apskaitos duomenis perkėlė į ieškovės bendrovės 2019-12-13 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyta ir jos vardu registruotą buhalterinės apskaitos programą „Rivile_GAMA“ ir  kaip nurodė ieškovė, už 2019 metus atliko buhalterinės apskaitos peržiūrą ir sutvarkymą išmokėjo minėtoms darbuotojus priedus 2020m. kovo mėnesį po 300 Eur, 2020balandžio-birželio mėnesiais po 510 Eur, kas sudaro bendroje sumoje 2640 Eur.

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė žodinį atsakovės būsto adresu (duomenys neskelbtini) nuomos susitarimą ir pagal jį 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovė, veikdama ir įgaliota veikti ieškovės vardu atliko bankinį pavedimą dėl 300 Eur užstato pervedimą į S. G. asmenine banko sąskaitą. Taip pat atsakovė atliko įmonės vardu bankinius pavedimus kas mėnesį, pervesdama mėnesinius nuomos mokesčius į savo asmenine banko sąskaitą iki 2019 m. kovo 7 d., t. y. už 4 mėn. 5 dienas. 2018 metais atsakovė nurodytą 300 Eur. sumą už savo būsto nuomą į atsakovės buhalterine apskaitą įvedė ne kaip užstatą, o įtraukė į įmonės veiklos sąnaudas, įmonės dokumentuose nėra jokių dokumentų pagrindžiančių šias sąnaudas, bei šią užstato sumą deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip išmoką už nuomą ir priskaičiavo Gyventojų pajamų mokestį.

Dėl DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės ir DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme kvalifikavimo ir taikymo

20.       DK 220 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

21.       DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jo (straipsnio) 1 dalyje nustatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis.

22.       Šioje byloje atsiliepime keliami DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės ir DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme kvalifikavimo ir taikymo klausimai. Įstatymai imperatyviai nustato nurodytus terminus, tačiau neįvardija jų (terminų) rūšies (pobūdžio). Nurodytų terminų teisinis kvalifikavimas (rūšies (pobūdžio) nustatymas) reikalingas jų taikymą reglamentuojančioms teisės normoms identifikuoti ir, vadovaujantis jomis, tinkamai juos taikyti. Kai įstatymų leidėjas teisės normoje, nustatančioje tam tikrą terminą, nėra aiškiai nurodęs šio rūšies (pobūdžio), termino rūšis (pobūdis) turi būti vertinama pagal termino paskirtį, jo pasibaigimo teisinius padarinius, šių padarinių taikymo specifiką, termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes ir kitus atskirais atvejais turinčius reikšmės kriterijus.

23.       DK I dalies „Bendrosios nuostatos“ III skyriaus „Terminai“ normose įtvirtinti šių rūšių (pobūdžio) terminai: ieškinio senaties (DK 15 straipsnis), procesiniai, procedūriniai ir naikinamieji (DK 16 straipsnis). DK 15 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senatį, nustatyta, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą (1 dalis); bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (2 dalis); ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos CK ir CPK nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų (4 dalis). DK 16 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinius, procedūrinius ir naikinamuosius terminus, nustatyta, kad: darbo įstatymuose nustatytiems procesiniams terminams taikomos CPK nuostatos dėl tokių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (1 dalis); jeigu šis kodeksas nenustato kitaip, praleistą procedūrinį terminą gali atnaujinti jį taikanti šalis ar institucija, jeigu ji pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; apie šiuo klausimu priimtą sprendimą terminą praleidęs asmuo privalo būti informuotas per penkias darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; darbdavio atsisakymas atnaujinti praleistą procedūrinį terminą gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka (2 dalis); jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato naikinamąjį terminą, jam pasibaigus, pasibaigia šalies teisė pasinaudoti šio kodekso ar kito įstatymo jai suteikta teise ar ją apginti (3 dalis).

24.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl 2002 m. Darbo kodekso (toliau – ir 2002 m. DK) normose nustatytų terminų kvalifikavimo, konstatuota, kad ieškinio senaties terminas yra pažeistos arba ginčijamos teisės arba įstatymo saugomo intereso gynybai skirtas terminas, kurio trukmę lemia konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšis, o kiti materialiosios teisės terminai nustatyti tam tikroms teisėms įgyvendinti arba pareigoms atlikti, su jais siejamas teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Ieškinio senatis sukuria materialiuosius teisinius padarinius, ja ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Procesinis terminas – tai įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta, t. y. subjektinė procesinė teisė pasibaigia. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. Šis terminas giminingas procesiniam terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Šie kasacinio teismo išaiškinimai, atsižvelgiant į DK 15, 16 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, išlieka aktualūs ir aiškinant pastarąsias DK normas, išskyrus išaiškinimą, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą. Pastarasis išaiškinimas, atsižvelgiant į DK 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kitokią, nei 2002 m. DK 27 straipsnio 1 dalyje buvusi, ieškinio senaties apibrėžtį, iš dalies koreguotinas išaiškinant, kad pasibaigus ieškinio senaties terminui teisė kreiptis į DGK bei teismą ir pati asmens subjektinė teisė išlieka, išnyksta tik teisė į valstybės prievarta užtikrinamą pažeistos teisės gynybą.

25.       DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 289 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija), kurioje taip pat buvo nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į DGK su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą bei įtvirtinta galimybė ir pagrindas jį atnaujinti DGK sprendimu, yra konstatavęs, kad pastarojoje teisės normoje nustatytas trijų mėnesių prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą DGK pateikimo terminas yra procedūrinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 28 punktas). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo, įtvirtinto galiojančio DK normose ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normose, tapatumą ir pasikeitimus, reikšmingus sprendžiant dėl DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino rūšies (pobūdžio), spręstina, kad nurodyta kasacinio teismo praktika išlieka aktuali ir kvalifikuojant DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Šis terminas skirtas darbo santykių dalyviams, kurie mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jų teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl teisės. Jis siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės DGK, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo DGK sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimą į teismą. Dėl to konstatuotina, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam tiek, kiek procedūrinių terminų taikymo nereglamentuoja DK normos, pagal įstatymo analogiją taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 4, 5 straipsniai, 16 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 3 straipsnio 7 dalis).

26.       DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 296 straipsnį (2012 m. birželio 26 įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija), kurioje taip pat buvo nustatytas vieno mėnesio terminas pareikšti ieškinį teisme individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, yra konstatavęs, kad pastarojoje teisės normoje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su DGK sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015; 2016 m. kovo 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 29 punktas). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo, įtvirtinto galiojančio DK normose ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK normose, tapatumą ir pasikeitimus, reikšmingus sprendžiant dėl DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino rūšies (pobūdžio), spręstina, kad nurodyta kasacinio teismo praktika išlieka aktuali ir kvalifikuojant DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Šis terminas skirtas darbo ginčo šaliai, nesutinkančiai su DGK sprendimu, taip pat DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pareikšti ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Jis siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. Aplinkybė, kad individualus darbo ginčas dėl teisės, išnagrinėtas DGK, yra perkeliamas nagrinėti į teismą, neturi įtakos pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo rūšiai. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, nes darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios.

27.       Tai konstatavus, taip pat konstatuotina, kad aptarti DK 220 straipsnio 1 dalyje, DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai nėra ieškinio senaties terminai, todėl dėl jų netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124–1.135 straipsniai) normos.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas).

29.       Pažymėtina, kad DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis). Šiame bei DK 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas DGK kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į DGK, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. Gavus tokį darbo ginčo šalies prašymą, fakto ir teisės klausimų, be kita ko, susijusių su DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytu trijų mėnesių kreipimosi terminu, išsprendimas priklauso DGK kompetencijai.

30.       DK 231 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo nagrinėjimą teisme, 4 dalyje nustatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, jog teismas, gavęs darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Taigi, teismas netikrina ir neperžiūri DGK sprendimo ir DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių kreipimosi termino aspektais. Šio procedūrinio termino (ne)pasibaigimo iki kreipiantis į DGK ir jo (ne)atnaujinimo DGK sprendimu klausimai neturi teisinės reikšmės ieškinio dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, priėmimui ir nagrinėjimui teisme. 

31.       Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nustatęs, kad šios tvarkos nesilaikyta ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, ją nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu.

32.       Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į DGK su prašymu priteisti iš atsakovo 2 940 Eur žalos atlyginimo, prašyme, be kita ko, nurodė, kad jos teisių pažeidimas jai tapo aiškus 2020 m. spalio 1d. (buhalterei H. V. pateikus pažymą dėl ieškovės buhalterinės atskaitomybės trūkumų) ir nuo šios dienos skaičiuotinas kreipimosi į DGK terminas. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2021 m. sausio 4 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, kaip paduotą praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į DGK terminą. Komisijos sprendime konstatuota, kad ieškovė apie savo galimai pažeistą teisę turėjo žinoti jau 2020 m. birželio 10 d., taip pat nurodyta, jog ieškovei išaiškinta, kad atsisakymas nagrinėti prašymą dėl nurodytos priežasties nepanaikina teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir laikoma, kad šalis pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.

33.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šios nutarties 32 punkte, teismas sprendžia, kad šios bylos atveju, ieškovė kreipėsi į teismą laikėsi privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos.

34.       Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir prašymą atnaujinti praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teismui visų pirma būtina išspręsti šio procesinio termino atnaujinimo klausimą. Kaip jau minėta, šis praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad yra pagrindas tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismas atnaujina terminą, priimdamas rezoliuciją (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo. Tuo tarpu nustatęs, kad pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.

Dėl praleisto DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino (ne)atnaujinimo nagrinėjamoje byloje

35.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

36.       Šioje byloje nustatyta, kad aktualus DGK sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą, yra priimtas 2021 m. sausio 22 d. Taigi DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesių termino pareikšti ieškinį teisme eiga ieškovei prasidėjo 2021 m. sausio 23 d. baigėsi 2021 m. vasario 22 d. (DK 14 straipsnio 2, 3 dalys). Ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2021m. vasario 21 d. todėl ieškovė nėra praleidusi termino kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

          Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 2 640 Eur.

37.       Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis).

38.       Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis).

39.       Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis). 

40.       DK 154 straipsnyje numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

41.       Žala atsiranda dėl to, kad vienas iš subjektų netinkamai vykdo savo pareigas pagal darbo sutartį arba apskritai jų nevykdo. Tam, kad asmuo galėtų reikalauti žalos atlyginimo, reikia, kad būtų tenkinamos visos teismų praktikoje išplėtotos žalos atlyginimo sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu (kai viena iš šalių netinkamai vykdo savo pareigas), neveikimu (kai šalis nesiima veiksmų, kurie padėtų išvengti žalos)); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) šalis sieja darbo santykiai; 5) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla t.y. darbo funkcijų vykdymu ar netinkamu vykdymu. Tik esant šių sąlygų visumai, atsiranda pareiga atlyginti žalą. Jeigu šalių nesiejo darbo santykiai, atsakomybė gali kilti pagal kitas teisės šakas (pvz. civilinės ar administracinės atsakomybės taisykles).

42.       Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

43.         Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).

44.         Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213; kt.).

45.        Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo.

46.        Taigi, teismas, nustatydamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis.

47.        Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar atsakovės veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo tiek, kad būtų galima konstatuoti priežastinį ryšį, svarbu yra kad iki atleidimo atsakovė neturėjo galimybės sutvarkyti apskaitą už 2019m. 11-12 mėnesius, nes atsakingi asmenys atleidimo dieną, kaip matyti iš atsakovė susirašinėjimo su ieškovės vadovais ir atsakingais asmenimis, ji iš atsakingų darbuotojų nebuvo gavusi visų reikalingų pirminių buhalterinės apskaitos duomenų, dokumentų. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, akivaizdu, kad ieškovei išėjus iš darbo, ji negalėjo pilnai disponuoti pirminiais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Ką patvirtino ir liudytoja apklausta ieškovės buhalterė H. V., kuri nurodė, kad buhalterinės apskaitos duomenys už 2019m. 11-12  pilnai sutvarkyti buvo 2020-01-31, o visa ieškovės buhalterinė apskaita 2020-05-31. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad tarp šalių buvo susitarimas, kai atsakovė baigs darbą ieškovės bendrovėje, perduos ieškovei elektroninę buhalterinės apskaitos duomenų kopiją su ieškovės bendrovės elektroniniais buhalterinės apskaitos duomenimis. Tokiu būdu, teismo vertinimu, atsakovė neturėjo pareigos perduoti ieškovei jos naudojamos buhalterinės apskaitos kopiją su ieškovės bendrovės elektroniniais buhalterinės apskaitos duomenimis.

48.         Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, atsakovė dirbdama ieškovės bendrovėje naudojo ieškovei nepriklausančią ir jos vardu neregistruotą buhalterinės apskaitos programą „Rivile_GAMA“. Ieškovė, kaip apdairi ir rūpestinga verslininkė, atsakingai tvarkantis buhalterinę apskaitą juridinis asmuo nuo 2016m. iki 2019-12-13, nebuvo savo vardu įsigijusi buhalterinės apskaitos programos „Rivile_GAMA“, kuri buvo būtina, nuo pat atsakovės darbo pradžios 2016 metų, tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą, teikiant deklaracijas VMI, SODRAI ir kitoms institucijoms. Nors turėjo ir galėjo numatyti, kad atsakovė išeidama iš darbo, naudojamą buhalterinės apskaitos programą „Rivile_GAMA“ išsineš su savimi.  

49.         Prieš tai išdėstyti byloje nustatyti faktai ir argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp ieškovės įvardintų atsakovės netinkamų darbinių pareigų atlikimo ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys ir neigiami padariniai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, t. y. neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys, atitinkantis nutarties 43–45 punktuose nurodytą priežastinio ryšio sampratą ir kriterijus.

50.         Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas spręsti, kad, teismui konstatavus pernelyg nutolusį priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės išmokėtų priedų darbuotojams už duomenų suvedimą į ieškovės bendrovės naujai įsigytą buhalterinės apskaitos programą Rivile_GAMA. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra visų įstatyme nustatytų teisinių prielaidų taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 2 460 Eur priteisimo iš atsakovės atmestinas.

Dėl ieškinio 300 Eur užstato įskaitymo.

51.       Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kasacinio teismo išaiškinimuose nurodoma, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti tinkamai informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014, 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

52.       Taigi, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, pirma, turi egzistuoti visos šešios paminėtos sąlygos; antra, apie savo valią atlikti įskaitymą turi būti aiškiai informuota kita šalis. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teigia, kad ji informavo ieškovę apie išnuomotam turtui padarytą žalą bei tai, kad ieškovei geranoriškai šios žalos nepašalinus, atsakovė ją įskaitys į sumokėtą užstatą (depozitą). Pažymėtina, kad įspėjimas apie ketinimą atlikti įskaitymą nelaikytinas paties įskaitymo atlikimu, o konkretaus pranešimo, kurį atsakovė laiko atliktu įskaitymu neįvardina.  Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad išsikrausčius nuomininkams ir atvykus ieškovės darbuotojams išsivežti iš nuomojamo buto lovų, ji pranešė ieškovės akcininkui V. L., kad dėl perduodamo būsto būklės ji užstato negrąžins. Liudytoju apklaustas V. L. nurodė, kad jis ieškovės nurodytu laiku jos bute nesilankė ir jokio pokalbio apie užstato negrąžinimą su atsakove niekada nebuvo.

53.       Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė nenurodė nei ieškovei, nei teismui tikslaus padarytos žalos dydžio. Kaip minėta, viena iš įskaitymo sąlygų – reikalavimų apibrėžtumas.

54.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 6.245 straipsnio 2 dalį - civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. <...> Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

55.       Taigi, atsakovei siekiant pagrįsti atsiliepime išdėstytus argumentus dėl teisės pagal žodinę Nuomos sutartį pasilikti ieškovo sumokėtą užstatą/jo dalį, būtina įrodyti visas ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo aplinkybes.

56.       Atsakovė turto sugadinimo faktą grindė buto priėmimo- perdavimo aktu iš prieš tai buvusio nuomotojo,  fotonuotraukomis, statybinių medžiagų įsigijimo čekiais. Iš minėtų duomenų matyti, kad ieškovei išnuomotas butas buvo tvarkingas. Iš fotonuotraukų matyti, kad išsikrausčius ieškovės darbininkas, kaip nurodė atsakovė, bute buvo palikta neišvalyta dujinė viryklė, juodos dėmės sienose, galimai pelėsio pėdsakai, atplėštas tapetas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad visus bute buvusius daiktus išmetė, cheminėmis medžiagomis apdorojo buto sienas ir lubas nuo pelėsio bei atliko einamąjį buto remontą (perklijavo tapetus ir pan.). Kokio dydžio išlaidas patyrė atsakovė neįvardijo, nenurodė ir neįrodinėjo, kad tarp šalių buvo susitarimas, išsikėlus ieškovės darbininkams iš buto, atsakovė atliks buto einamąjį remontą ir išlaidas padengs iš ieškovės sumokėto užstato. Juo labiau, kad dar 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovė, veikdama ir įgaliota veikti ieškovės vardu, atliko bankinį pavedimą dėl 300 Eur užstato pervedimo į S. G. asmenine banko sąskaitą. 2018 metais atsakovė nurodytą 300 Eur. sumą už savo būsto nuomą į atsakovės buhalterine apskaitą įvedė ne kaip užstatą, o įtraukė į ieškovės bendrovės veiklos sąnaudas, ieškovės bendrovės dokumentuose nėra jokių dokumentų pagrindžiančių šias sąnaudas, bei šią užstato sumą deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip išmoką už nuomą ir priskaičiavo Gyventojų pajamų mokestį.

57.       Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovė pažeidė CK 6.130 straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir 300 Eur užstatą privalo grąžinti ieškovei. 

Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo

58.       Proceso teisės normos įpareigoja šalis visus procesinius veiksmus byloje atlikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Teismo nesaisto šalių prašymai dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, pateikti teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį. Galutinį sprendimą byloje teismas priima atsižvelgdamas į tai, kas buvo išnagrinėta bei aptarta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir nevertina naujų po bylos išnagrinėjimo iš esmės pateiktų įrodymų ar prašymų. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis). Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareiga atnaujinti procesą iš esmės jau išnagrinėtoje byloje vien dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis.

59.       Ieškovė 2022-03-01 t. y. likus devynioms dienoms iki teismo sprendimo paskelbimo, pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir priimti ieškovės rašytinius įrodymus iš Panevėžio APK Panevėžio m. ir raj. Policijos komisariate atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, dalį protokolo liudytoju apklausto UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo. Nors sutiktina su ieškove, kad informaciją apie atsakovės 2020-04-06 pateikto prašymo aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ esmę ir jo pagrindu atliktus veiksmus atsakovės naudojamoje buhalterinės apskaitos programoje. Tačiau teismas pažymi, kad su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovės 2 640 Eur žalos atlyginimo visi susiję argumentai, motyvai, reikšminga teismų praktika ir įrodymai jau buvo pateikti tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek paaiškinimuose duotuose teismo posėdžio metu, todėl tokių argumentų atkartojimas, papildymas, išplėtimas negali sudaryti pagrindo bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti. Be to, teismas pažymi, kad ieškovė inicijavusi nagrinėjamą civilinę bylą, būdama atstovaujama profesionalaus advokato, turėjo teisę ir galimybę pareikšti visus norimus reikalavimus byloje ir tokia teise aktyviai naudojosi, ne kartą tikslindama ieškinio pagrindą, vis pildydama jį naujomis aplinkybėmis, kvestionuodama atsakovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės darbinių pareigų atlikimo, taigi ieškovės nurodoma aplinkybė, kad neva tik iš 2022-02-28 susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jai paaiškėjo kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesunaikino elektroninių duomenų atsakovės naudojamoje buhalterinės apskaitos programoje, kas nesudaro pagrindo vėl nagrinėti bylą iš esmės, kas atitinkamai lemtų ir ieškinio pagrindo pakeitimą (papildymą), taip pat pažeistų ir proceso operatyvumo, koncentruotumo principus. Kaip minėta, proceso teisės normos įpareigoja šalis visus procesinius veiksmus byloje atlikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Ieškovės rašytiniai paaiškinimai pateikti po bylos išnagrinėjamo iš esmės pabaigos, todėl negali būti priimti ir grąžinami ieškovei.

60.       Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų teismas plačiau taip pat nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti ir neįtakoja teismo priimto sprendimo esmės.

61.       Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 

62.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

63.       Šioje byloje patenkinta 10,20 procentų ieškovės reikalavimų. Ieškovė taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 1 300 Eur atstovavimo ir 66 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (10,20 procentų) iš atsakovės ieškovės naudai priteistini 139,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi tai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. 

64.       Atsakovė taip pat pateikė teismui duomenis iš kurių matyti, kad patyrė 1 450 Eur  bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies (10,20 procentų) iš ieškovės atsakovės naudai priteistini 1 302,10 Eur bylinėjimosi išlaidų

65.       Atsakovei tenkanti išlaidų dalis, susijusi su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl minėtų išlaidų dalis iš atsakovės valstybei nepriteisiama (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

66.        Iš ieškovės priteitina 11,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270, 284, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 300 Eur nuostolių atlyginimo ir 139,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą atmesti.

Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės 2022-03-01 pateiktus rašytinius įrodymus atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovei.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 302,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai

Priteisti iš Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 11,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5662. 

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2021-01-22 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 2 940 Eur žalos atlyginimo, netenka galios.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.