Baudžiamoji byla Nr. 1-1031-949/2013

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00246-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.10.1.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės - Strumilaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis R. Š. individualioje įmonėje pagalbiniu darbininku, turintis 8 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje,

n u s t a t ė:

V. S. vengia pareigos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d.  sprendimą, kuriuo priteista išlaikyti nepilnametį sūnų D. S., periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, dėl ko V. S. vengė mokėti lėšas D. S. išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui nuo 2009-07-29 iki 2013-02-01, taip susidarė 11776,00 Lt įsiskolinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su J. S. susituokė 2007 m. 2009 m. begyvenant santuokoje susilaukė sūnaus D. S.. 2009 m. gruodžio mėn., tikslios datos nurodyti negali, V. S. išsituokė su J. S.. Po jų santuokos Šiaulių apylinkės teismas priteisė jam kiekvieną mėnesį iki sūnaus D. S. pilnametystės mokėti vaiko išlaikymo lėšas, t.y. 250 Lt kas mėnesį. Kadangi tuo momentu, t.y. nuo jam priteisto vaiko išlaikymo lėšų, V. S. neturėjo jokio oficialaus darbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, nes neturėjo galimybių iš kaimo važinėti į (duomenys neskelbtini) esančią darbo biržą, todėl vaiko išlaikymo lėšų visai nemokėjo. Po santuokos nutraukimo nei su J. S., nei su sūnumi visiškai nebendravo, sūnumi nesirūpino, jokios pagalbos, t.y. materialios nei kitokios neteikė. V. S. savo kaltę pripažįsta ir dėl to, kad nesirūpino savo sūnumi labai gailisi (b.l. 83).

Be kaltinamojo V. S. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga:

Liudytojos J. S. (S.) parodymai, kad V. S. yra jos buvęs sutuoktinis. Gyvenant santuokoje gimė sūnus, kuriam šiuo metu yra 4 metai. Išsiskyrus su V. S., ji prisiteisė sūnaus išlaikymą. V. S. buvo priteista kas mėnesį mokėti 250 Lt, tačiau nuo priteisimo dienos V. S. nei karto alimentų nemokėjo, sūnumi niekaip nesirūpino, nelankė, nesidomėjo kaip sekasi (b. 1. 13-14). Papildomos apklausos metu parodė, kad antstoliams nurodė, kad V. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nes ten V. S. tuo metu ir gyveno, vėliau po skyrybų, kaip žino, išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad V. S. pakeitė gyvenamą vietą nepranešė, nemanė, kad tai turi daryti, bet maždaug prieš metus, gerai nepamena, ji buvo nuėjusi pas antstolį dėl pažymos socialinei pažymai gauti, tada ir nurodė, kad V. S. gyvena minėtame kaime (b.1. 17-18).

Liudytojo R. K. parodymai, kad 2010-03-17 ir 2012-03-04 J. S. pateikė prašymus gauti pažymą, dėl priteisto vaiko išlaikymo mokėjimo. Kadangi J. S. yra išieškotoja, jai nereikėjo nurodyti, kam ir kur pateiks išduotas pažymas. Jei J. S. tvarkantis pas juos dokumentus paprašė, kad jie Vaikų išlaikymo fondui suruoštų dokumentus, tai jie taip ir padarė. Skolininkų sąskaitos, taip pat ir V. S., yra tikrinamos periodiškai. Iš J. S. prašymo tikrinti jo sąskaitas nebuvo. Jeigu skolininkas pakeičia gyvenamąją vietą, jis turi apie tai pranešti antstoliui. Priešingu atveju skelbiama jo paieška. Paskutinį kartą reikalavimas V. S. buvo siųstas 2013-02-13. J. S. nepranešė apie tai, kad V. S. nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 19-21).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-01-29 prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą V. S. atžvilgiu su priedais: J. S. prašymas išmokai iš vaiko išlaikymo fondo gauti, antstolio R. K. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos direktoriaus 2010-03-04 sprendimas dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, vaikų išlaikymo fondo administracijos 2011-08-26 raštas dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo, kuriuo J. S. informuojama, kad valstybė perima jos pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti (b. l. 1-10).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad J. S. (S.) savo iniciatyva pateikė D. S., gim. 2009 m., gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta V. S. ir J. S. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jie susitarė, kad V. S. moka nepilnamečiui vaikui D. S. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-07-29 iki vaiko pilnametystės (b. l. 22-25).

Antstolio R. K. pateikta išlaikymo mokėjimo lentelė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. S. įsiskolinimas 2013-02-01 yra 11776 Lt (b. l. 38-39).

Šiaulių miesto ir rajono savivaldybių administracijos socialinės paramos skyrių 2013-06-14 raštai, kuriais informuojama, kad V. S. nėra paskirtos jokios išmokos (b. l. 46-47).

Išdėstyti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis vengia pareigos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d.  sprendimą, kuriuo priteista išlaikyti nepilnametį sūnų D. S., periodinėmis išmokomis po 250 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, dėl ko V. S. vengė mokėti lėšas D. S. išlaikymui ir teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui nuo 2009-07-29 iki 2013-02-01, dėl ko susidarė 11776,00 Lt įsiskolinimas.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos – už kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas); bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad V. S. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, V. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str., siūlo skirti 120 valandų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį. Kaltinamasis su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi sutinka, tačiau prašo skirti mažesnį viešųjų darbų valandų skaičių (b. l. 86).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas (b.l. 69), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b.1. 67, 68), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b. l. 56, 59), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skiriama viešųjų darbų bausmė, kurios trukmė nustatoma artima prokurorės prašomai bei atsižvelgiama į kaltinamojo V. S. prašymą, kadangi jis yra dirbantis (b. l. 74-75) (BK 46 str.) ir, vadovaujantis BK 641 str. nuostatomis, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirti galutinę 4 (keturių ) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                             Rima Gudienė