Administracinė byla Nr. eA-2065-520/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00354-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui P. Š. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo P. Š. (toliau – ir atsakovas) 72,05 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą.
2. Centras nurodė, kad atsakovas P. Š. nuo 2005 m. rugpjūčio 19 d. turi dalį nekilnojamojo turto Šiaulių miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai)), šiuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2005 m. lapkričio 10 d., todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitai būsto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtei vietinė rinkliava skaičiuojama atskirai pagal jų šeimos narių skaičių. Prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra nustatyta norminiais aktais. Atsakovui kartą per metus buvo siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl susidariusios skolos. Atsakovas nėra sumokėjęs 72,05 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo, susidariusio nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
II.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino – priteisė Centrui iš atsakovo P. Š. 72,05 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą, susidariusį 2014 m. spalio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, taip pat 18,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas P. Š. gyvena Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 4.1 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra 72,05 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 59 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo pareiškėjui priteistina įsiskolinimo suma (CK 6.38 str.). Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino Centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisė Centrui iš atsakovo 18,60 Eur.
III.
5. Atsakovas P. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą ir 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį bei atnaujinti bylą.
6. Atsakovas neigia Centro kaltinimus dėl įsiskolinimo, nurodo, jog nėra su Centru sudaręs sutarties, taip pat kad nėra atliekų surinkimo konteinerio, o „Savivaldybė nėra nė vieno įstatymo įteisinus“. Atsakovas teigia gyvenantis žemiau skurdo ribos. Be to, tuo metu, kai susidarė priteistas įsiskolinimas, atsakovui buvo atliekama operacija, o prieš operaciją jis ilgą laiką gulėjo ligoninėje.
7. Atsakovo teigimu, jau 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi iš jo buvo priteista 81,09 Eur suma. 2015 m. sausio 28 d. jis gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), apie tai informavo teismą. 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas terminas pašalinti trūkumus, tačiau dėl ligos jis to nepadarė ir klausimai liko neišspręsti. Nagrinėjamu atveju buvo grubiai pažeista „Europos konvencija“ ir žmogaus teisės, Centro advokatas suklastojo dokumentus ir viršijo įgaliojimus, todėl atsakovas prašo jį nušalinti.
8. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
9. Centras palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytą poziciją, pažymi, kad vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
10. Centras atkreipia dėmesį, kad teisės aktų nustatyta tvarka ar savivaldybės tarybos atskiru sprendimu gali būti taikomos vietinės rinkliavos lengvatos, tačiau atsakovas į Centrą dėl vietinės rinkliavos neskaičiavimo ar lengvatos taikymo nesikreipė bei nepateikė dokumentų, įrodančių, jog gali būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar kad jam gali būti taikoma lengvata. Pagal atsakovo pridėtus dokumentus vietinė rinkliava negali būti perskaičiuojama, nes negyventas laikotarpis yra trumpesnis nei vienas kalendorinis mėnuo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti iš atsakovo P. Š. 72,05 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2014 m. spalio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, pagrįstumas ir teisėtumas.
12. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą, nes nustatė, jog atsakovas ginčo laikotarpiu gyveno Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, tačiau šios prievolės neįvykdė, t. y. pareiškėjui, kuris administruoja vietinę rinkliavą, nesumokėjo apskaičiuoto vietinės rinkliavos mokesčio (72,05 Eur už 2014 m. spalio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį).
13. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad su Centru nėra sudaręs jokios atliekų surinkimo ir tvarkymo sutarties, taip pat nurodo, kad yra senyvo amžiaus, o jo sveikata bei finansinė padėtis yra itin bloga.
14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, o Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąvokos „vietinė rinkliava“ apibrėžimas: tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Aptariamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai įtvirtina, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privalomoji įmoka į savivaldybės biudžetą. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-442/2019; kt.).
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl savivaldybių tarybų nustatytų vietinių rinkliavų, ne kartą yra pateikęs Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11, 12 bei 13 straipsnių nuostatų aiškinimą savivaldybės tarybos teisės nustatyti vietines rinkliavas kontekste, pasisakęs dėl valstybės rinkliavos ir vietinės rinkliavos esminių skirtumų, šių rinkliavų objektų, paskirties bei tikslų (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; kt.). Minėtose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sisteminiu teisės aktų analizės būdu išanalizavęs įstatymo nuostatas, išaiškino, kad Rinkliavų įstatymu numatyta vietinė rinkliava, skirtingai nei valstybės rinkliava, nėra kaip nors siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas, kad vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos nustatyta įmoka (įstatymu numatytas privalomasis mokėjimas į savivaldybės biudžetą) už naudojimąsi teise atlikti atitinkamus veiksmus, verstis tam tikra veikla, kurie numatyti Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, o rinkliavos dydžio nustatymas yra savivaldybės tarybos diskrecija. Administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, be kita ko, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
17. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo, Rinkliavų įstatymo ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, 2006 m. birželio 29 d. sprendimu T-209, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-268 patvirtino Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2014 m. Nuostatai), o 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 – Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir 2017 m. Nuostatai) bei Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką, pagal kuriuos atsakovas turėjo mokėti nustatyto dydžio rinkliavas.
18. Pagal 2014 m. Nuostatų 4.1 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys komunalinių atliekų, kurių atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti, įskaitant gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Šiaulių mieste, savininkai ir savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai, kurie moka vietinę rinkliavą priklausomai nuo gyventojų, kurių gyvenamoji vieta nustatyta tvarka deklaruota (toliau – gyventojai), nurodytų savininkų, nuomininkų gyvenamojoje patalpoje, skaičiaus. 2014 m. Nuostatų 10 punktas nustato, kad vietinę rinkliavą administruoja Centras, kuris apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia mokėjimo pranešimą mokėtojui, kontroliuoja vietinės rinkliavos mokėjimą, siunčia raginimus mokėtojams sumokėti vietinę rinkliavą (10.1.2 p.); vykdo vietinės rinkliavos apskaitą, išieškojimą (10.1.3 p.); vietinės rinkliavos lėšų pervedimą į savivaldybės biudžetą (10.1.4 p.); atlieka kitas procedūras, reikalingas vietinei rinkliavai administruoti (10.1.5 p.).
19. 2017 m. Nuostatuose (įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.) įtvirtinta, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir mokama Nuostatuose nustatyta tvarka (4.10 p.). Vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Vietinė rinkliava įskaitoma į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą (5 p.). Taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (10 p.). Pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, įskaitant gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkus (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė) (12.1 p.). Rinkliavos administratorius, remdamasis gautais duomenimis, perskaičiuoja vietinę rinkliavą. Susidarius nepriemokai, rinkliavos mokėtojui suformuojamas ir pateikiamas mokėjimo pranešimas (26 p.). Vietinės rinkliavos surinkimą ir išieškojimą organizuoja ir tvarko rinkliavos administratorius (31 p.)
20. Kaip minėta, atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jis nėra sudaręs jokios sutarties su Centru, taip pat kad Šiaulių miesto savivaldybė nėra įteisinusi rinkliavos už atliekas rinkimo. Tačiau šie atsakovo argumentai nelaikytini pagrįstais, kadangi Centras, vadovaudamasis Nuostatų normomis, neturėjo sudaryti su atsakovu jokios paslaugų teikimo sutarties, o turėjo teisėtą pagrindą rinkti nustatytą rinkliavą į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą.
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Centro prašymą, pagrįstai jį tenkino, nes atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad rinkliavą yra sumokėjęs. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl nustatyto rinkliavos mokesčio dydžio, jo nesumokėjimo ir laikotarpio, už kurį nebuvo sumokėtas mokestis, nenurodo, kad jis nebuvo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo pažymą, kurioje nurodyta, jog gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis deklaravo tik 2015 m. sausio 28 d. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančio Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto adresas buvo pakeistas (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl P. Š. pareigos mokėti Šiaulių miesto savivaldybės nustatytą rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ankstesniais laikotarpiais (iki 2010 m. rugsėjo 30 d.), 2015 m. spalio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1574-556/2015 jau yra konstatavęs, kad atsakovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota jam priklausančio nekilnojamojo turto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), atsakovas yra šiuo adresu esančio nekilnojamojo turto savininkas ir privalo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad minėti duomenys yra neteisingi. Atsižvelgiant į atsakovo valdomo nekilnojamojo turto adreso pasikeitimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ankstesnėje byloje tarp tų pačių šalių konstatuotą aplinkybę, kad atsakovas ir iki 2014 m. rugsėjo 30 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs to paties nekilnojamojo turto adresu, nagrinėjamu atveju P. Š. su apeliaciniu skundu pateikta pažyma apie gyvenamosios vietos deklaravimą (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 28 d., neturi teisinės reikšmės. Be to, aplinkybė dėl gyvenamosios vietos deklaravimo savaime nėra priežastis nemokėti nustatyto dydžio vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi pagal 2014 m. Nuostatų 4.1 punktą bei 2017 m. Nuostatų 5 bei 12.1 punktus, šiuo atveju rinkliavos mokėjimas yra siejamas ne su atsakovo gyvenamosios vietos deklaravimu, o su Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu.
22. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog tiek 2014 m. Nuostatuose, tiek 2017 m. Nuostatuose yra įtvirtintos atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo sąlygos, t. y. atvejai, kai asmenys nustatyta tvarka ir terminais gali kreiptis į rinkliavos administratorių su prašymu atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, pridėdami tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsakovas būtų kreipęsis į Centrą su tokiais prašymais. Tokių duomenų P. Š. nepateikė ir ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie teisme pagal Centro prašymą nagrinėjamą administracinę bylą, jam buvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį. Atsakovui nesikreipus į Centrą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir (ar) tokios rinkliavos lengvatų, Centras negalėjo žinoti ir įvertinti asmeninės atsakovo situacijos, su ja susijusių aplinkybių pagrįstumo ir reikšmės bei priimti sprendimą dėl atsakovo (ne)atleidimo nuo rinkliavos mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas jam negalėjo būti skaičiuojamas dėl jo amžiaus, sveikatos būklės (tam tikrais laikotarpiais gulėjo ligoninėje) bei prastos finansinės padėties.
23. Atsakovas atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovui nekilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą 2014 m. ir 2017 m. Nuostatų nustatyta tvarka. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kaip konkrečiai Nuostatuose įtvirtintos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar kitose konvencijose įtvirtintas žmogaus teises. Pažymėtina, jog atsakovo teisė, atsižvelgiant į blogą jo finansinę situaciją, kreiptis dėl atleidimo nuo aptariamos rinkliavos mokėjimo ir (ar) šios rinkliavos lengvatų taikymo nėra ribojama, atsakovas šios teisės neįgyvendino savo valia.
24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
25. Dėl atsakovo apeliacinio skundo prašymo panaikinti 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį bei atnaujinti bylą, pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3102-394/2014 priteisė Centrui iš P. Š. 81,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. įsiskolinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1574-556/2015 minėtą Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsakovas 2017 m. spalio 16 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, tačiau atsakovui nustatytų trūkumų nepašalinus – 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi prašymą laikė nepaduotu. Apeliaciniame skunde P. Š. nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų nepašalino dėl pablogėjusios sveikatos, todėl prašo šį klausimą spręsti iš naujo. Taigi atsakovas iš esmės prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1574-556/2015 bei panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą.
26. ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi yra sudaryta teisėjų kolegija tik bylai pagal atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Centro prašymą atsakovui P. Š. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo nagrinėti. Šiai teisėjų kolegijai nėra pavesta spręsti atsakovo pateikto prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1574-556/2015 priėmimo klausimą, todėl šis atsakovo prašymas perduotinas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti ABTĮ IV dalyje „Proceso atnaujinimas“ nustatyta tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovo P. Š. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1574-556/2015 perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalyje „Proceso atnaujinimas“ nustatyta tvarka.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys
Dalia Višinskienė