Civilinė byla Nr. e2-9599-1097/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04651-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Luritz“ atstovei advokatei Aušrai Kapočienei,
atsakovės mažosios bendrijos „Bonum Wood“ atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,
trečiajam asmeniui T. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Luritz“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Bonum Wood“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys – T. T., G. G. ir M. G..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė MB ,,Luritz“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB ,,Bonum Wood“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 21 600 Eur negrąžintos paskolos, 2 170,27 Eur palūkanų, 2 538,03 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos 2020 m. vasario 14 d. iki paskolos grąžinimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. vasario 5 d. paskolos sutartimi suteikė atsakovei 22 000 Eur paskolą, kurią pervedė į atsakovės banko sąskaitą 2016 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu. Pagal paskolos sutarties 4.1 punktą atsakovė prievoles pagal sutartį turėjo įvykdyti ir visą jai perduotą paskolą grąžinti per 1 (vienerius) metus nuo paskolos suteikimo dienos – suteiktos paskolos grąžinimo terminas 2017 m. vasario 11 d. Pagal sutarties 3.3. ir 4.1 punktus, palūkanas atsakovė įsipareigojo sumokėti kartu su grąžinama paskola. Už paskaičiuotas palūkanas ieškovė išrašinėdavo atsakovei PVM sąskaitas faktūras pagal metus ir ieškinio pateikimo dienai iš viso yra priskaičiuota 2 170,27 Eur palūkanų. Atsakovė sutartyje nustatytu terminu grąžino 400 Eur paskolos, o palūkanų iš viso nemokėjo. Dėl to iš atsakovės turi būti priteista likusi nesumokėta paskolos dalis, palūkanos ir delspinigiai, paskaičiuoti pagal sutarties 7.1 punktą. Be to, nuo ieškinio pateikimo dienos atsakovė tol, kol negrąžins paskolos, naudosis ieškovės pinigais, todėl privalo nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo mokėti kompensacines palūkanas, nustatytas CK 6.874 straipsnyje, t. y. 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos (21 600 Eur) iki paskolos grąžinimo.
3. Atsakovė MB ,,Bonum Wood“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neginčija, jog 2016 m. vasario 5 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 22 000 Eur paskolą, kurią atsakovė privalėjo grąžinti per 1 metus nuo paskolos suteikimo dienos ir negrąžino. Tačiau, atsakovės teigimu, pateikdama ieškinį ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neatskleidžia paskolos sutarties sudarymo konteksto. Iki 2017 m. birželio 30 d. ieškovę ir atsakovę lygiomis dalimis valdė tie patys trys fiziniai asmenys, t. y. T. T., G. G. bei M. G.. 2017 m. birželio mėnesį visi trys verslo partneriai sutarė dėl tarpinio sprendimo dėl verslų atsidalinimo, kuriuo susitarė ir įgyvendino ieškovės ir atsakovės dalių pasiskirstymą tarpusavyje. Verslo partneriai sutarė toliau derėtis dėl tarpusavio įsipareigojimų dydžio ir sutarti, kas ir kiek lieka skolingas po bendrų verslų atsidalinimo. Tiek ieškovės vadovas T. T., tiek atsakovės vadovas G. G., siekdami atsidalinti verslus, iki pat 2020 m. sausio mėnesio suvedinėjo tarpusavio įsipareigojimų balansus, tačiau susitarti nepavyko ir ieškovės vadovas T. T. per savo valdomą įmonę nusprendė pareikalauti skolos bei palūkanų teisme. Atsakovė pabrėžė, kad nurodyta paskola buvo panaudota visų trijų verslo partnerių interesais kartu organizuojant ir vykdant bendrą veiklą, įgyvendinant bendrus projektus, todėl ieškovė, jei vykdytų verslo partnerių buvusius susitarimus, turėtų pareigą atleisti atsakovę nuo šios paskolos grąžinimo. Atsakovės teigimu, paskolos sutartis neatitinka šalių valios šios sutarties sudarymo metu, o ieškovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduojama skola yra verslo partnerio ieškovės vadovo įrankis per ieškovę nesąžiningai gauti lėšas, kurių ieškovė gauti neturėtų.
4. Trečiasis asmuo T. T. atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pinigai buvo paskolinti ir turi būti grąžinti.
5. Tretieji asmenys M. G. ir G. G. atsiliepimuose prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad trys verslo partneriai per iki 2017 m. birželio pabaigos valdytas mažąsias bendrijas MB ,,Luritz“ (buvęs pavadinimas MB ,,Doleta Exclusive“), MB ,,Bonum Wood“, MB ,,GMT investicija“ ir UAB ,,Abovo wood“ vykdė bendrą verslą ir šias bendras įmones laikė vienu verslo dariniu. Vykdant bendrą veiklą, pinigų pervedimas tarp bendrai valdomų įmonių buvo įprasta praktika, kurią vėliau verslo partneriai įformindavo kaip paskolas. Dėl to ginčijama ieškovės suteikta paskola atsakovei turi būti laikoma tik bendrų finansinių srautų paskirstymu verslo darinyje. Visus verslo darinio klausimus partneriai tvarkė neformaliai, pasitikėjimo pagrindu. Tačiau 2017 m. kilus konfliktui, buvo nuspręsta verslą pasidalinti, tokio pasidalijimo derybos vestos iki 2019 m. pabaigos. Susitarti nepavyko, o ieškovės vadovas T. T., pasinaudodamas atsakovės buhalterinėje apskaitoje atvaizduota formalia skola, nesąžiningai pareiškė šį ieškinį.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad buvo keli tų pačių dalyvių valdomi juridiniai asmenys, todėl paskolos buvo suteikiamos vieno juridinio asmens kitam tokiais atvejais, kai bankai nebūtų teikę reikiamų paskolų. Nagrinėjamu atveju paskolą teikė vienas juridinis asmuo kitam juridiniam asmeniui, buvo sudaryta formos reikalavimus atitinkanti paskolos sutartis, realiai pervesti pinigai ir tai įrodo paskolos suteikimo faktą. Paskola turi būti grąžinta ir sumokėtos su tuo susijusios palūkanos, delspinigiai.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinio reikalavimus atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.
9. Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą.
10. Teismui pateiktos šalių pasirašytos 2016 m. vasario 5 d. paskolos sutarties 1.1, 2.1 punktuose įtvirtinta, kad paskolos davėjas (MB ,,Doleta Exclusive“) perduoda paskolos gavėjo (MB ,,Bonum Wood“) nuosavybėn 22 000 Eur sumą, o paskolos gavėjas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais įsipareigoja ją grąžinti paskolos davėjui bei sumokėti pagal sutartį priklausančias mokėti palūkanas. Byloje pateiktas 2016 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad paskolos davėja pervedė paskolos gavėjai 22 000 Eur paskolą, kas pažymėta ir mokėjimo nurodymo paskirties skiltyje.
11. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad 2016 m. vasario 5 d. ieškovė MB ,,Luritz“ (buvęs pavadinimas MB ,,Doleta Exclusive“), atstovaujama vadovo T. T., ir atsakovė MB ,,Bonum Wood“, atstovaujama vadovo G. G., pasirašė paskolos sutartį. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad šios sutarties pagrindu 2016 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė atsakovei 22 000 Eur. Atsakovė neginčija šiuos pinigus gavusi.
12. Taigi, yra visos esminės paskolos sutarties sąlygos ir realus paskolos dalyko – 22 000 Eur – perdavimo paskolos gavėjai faktas. Sutartis atitinka tokiai sutarčiai keliamus formos reikalavimus. Sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo fakto šalys neginčija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovę ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai.
13. Paskolos sutarties 4.1 punkte paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti visą jai perduotą paskolą per 1 (vienerius) metus nuo paskolos suteikimo dienos. Taigi, paskola turėjo būti grąžinta iki 2017 m. vasario 10 d.
14. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė grąžino 400 Eur dydžio paskolos dalį, o kitos paskolos dalies nėra grąžinusi (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 21 600 Eur negrąžintos paskolos (CK 6.256, 6.873, 6.38 straipsniai).
16. Šios išvados nepaneigia ir nuo galiojančios bei nenuginčytos paskolos sutarties vykdymo neatleidžia atsakovės ir trečiųjų asmenų G. G. bei M. G. teiginiai, kad buvo sudaryti verslo partnerių tarpusavio susitarimai, dėl kurių atsakovė neturi prievolės grąžinti paskolą, o ieškovės reikalavimas ją grąžinti yra nesąžiningas. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai, šalių įrodinėjimo pareiga reiškia, kad kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama buvus ginčo šalis – juridinius asmenis – valdžiusių asmenų tarpusavio susitarimus, dėl kurių skolos grąžinimo reikalavimas turėtų būti laikomas nesąžiningu, pateikia duomenis, patvirtinančius teiginius, jog verslo partneriai tretieji asmenys kartu vykdė verslą, derino sprendimus, tarėsi dėl verslo pasidalijimo – elektroninį trečiųjų asmenų susirašinėjimą, 2017 m. birželio 19 d. MB ,,Bonum Wood“ narių susirinkimo sprendimą, bendrų srautų lenteles, 2017 m. birželio 30 d. susitarimą. Vis dėlto, šioje pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie susitarimus dėl konkrečios ginčo paskolos sutartimi suteiktos paskolos pasidalijimo, įskaitymo, nurašymo ir pan. Duomenys apie tai, kad įmonių nariai turėjo tarpusavio susitarimų, derėjosi dėl verslo atsidalijimo ir kt., nepaneigia rašytinės kitų subjektų – juridinių asmenų – sutarties, ypač atsižvelgiant į tai, jog sutartis pasirašyta tarp juridinių asmenų, turinčių savarankišką teisnumą, atskirtą turtą bei įsipareigojimus (CK 2.33 straipsnis, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnis). Esant teisės aktų reikalavimus atitinkančiai, galiojančiai ir nenuginčytai rašytinei paskolos sutarčiai, ją įmonių vardu pasirašiusių fizinių asmenų tarpusavio susitarimai ir sutarties sudarymo aplinkybės bei priežastys, priklausiusios nuo įmones valdžiusių fizinių asmenų asmeninių susitarimų, nėra pagrindas atleisti nuo galiojančios sutarties vykdymo sutartį pasirašiusių juridinių asmenų.
Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų
17. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu.
18. Nagrinėjamu atveju šalys 2016 m. vasario 5 d. paskolos sutarties 3.1 punkte nustatė, kad šalių susitarimu už naudojimąsi paskola yra nustatomos 2,5 proc. dydžio metinės palūkanos. Ginčo dėl palūkanų dydžio ar skaičiavimo byloje nėra.
19. Atsižvelgiant į šį šalių susitarimą, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 2 170,27 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų pagal ieškovės išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras už naudojimąsi suteikta paskola.
Dėl kompensacinių palūkanų
20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo ieškinio pateikimo dienos atsakovė tol, kol negrąžins paskolos, naudosis ieškovės pinigais, todėl privalo nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo mokėti kompensacines palūkanas, nustatytas CK 6.874 straipsnyje, t. y. 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos (21 600 Eur) iki paskolos grąžinimo. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki paskolos grąžinimo dienos.
21. CK 6.874 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju ginčo paskolos sutartyje nėra šalių susitarta kitaip, todėl tenkinamas ieškinyje suformuluotas reikalavimas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos CK 6.210 straipsnyje nustatytos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už negrąžintą paskolos sumą (21 600 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki paskolos grąžinimo dienos.
Dėl delspinigių
22. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį netesybomis (CK 6.70 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
23. Nagrinėjamu atveju iš šalių sudarytos 2016 m. vasario 5 d. paskolos sutarties 7.1 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog paskolos gavėjai negrąžinus paskolos ar nesumokėjus palūkanų sutartyje nustatytu 1 (vienerių) metų terminu, paskolos gavėja moka paskolos davėjai 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgdama į tokį susitarimą, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2538,03 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,06 proc. dydžio normą už 180 dienų laikotarpį nuo nesumokėtos negrąžintos paskolos ir pelno palūkanų.
24. Minėta, kad ieškiniu ieškovė, nurodydama, jog atsakovė turi atlyginti už naudojimąsi ieškovės pinigais, taip pat prašė priteisti palūkanas pagal CK 6.874 straipsnio, įtvirtinančio kompensuojamąsias palūkanas, nuostatas. Įvertinus ieškinio turinį ir formuluojamą reikalavimą, konstatuotina, kad šis reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo paskolos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki paskolos grąžinimo dienos savo esme yra reikalavimas atlyginti nuostolius, t. y. priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ieškovė prašė priteisti 6 proc. palūkanas, o ne paskolos sutartyje nustatytas 2,5 proc. dydžio metines pelno palūkanas.
25. Ieškovei prašant priteisti netesybas (delspinigius) ir kompensuojamąsias palūkanas, svarbu pažymėti, kad netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui, pareiškus reikalavimą, nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Šis reikalavimas įskaityti netesybas į nuostolius yra imperatyvus. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018; 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019; kt.). Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).
26. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negali būti patenkintas, t. y. šiuo atveju delspinigiai (netesybos) yra įskaičiuojamos į kompensuojamųjų palūkanų dydį.
Dėl procesinių palūkanų
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (23 770,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys iš esmės yra patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 630,10 Eur sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 2 020 Eur už teisinę pagalbą byloje, iš viso – 2650,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės.
29. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (18,60 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 18,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei MB ,,Luritz“ (j. a. k. 302112531) iš atsakovės MB ,,Bonum Wood“ (j. a. k. 303001772) 21 600 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) negrąžintos paskolos, 2 170,27 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų 27 ct) pelno palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (21 600 Eur) už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki paskolos grąžinimo dienos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (23 770,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 650,10 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės MB ,,Bonum Wood“ (j. a. k. 303001772) 18,60 Eur (aštuoniolika eurų 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė