Civilinė byla Nr. e2-347-867/2021
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,
sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Devila“ atstovui direktoriui P. S., advokatui Gintarui Aleknavičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoda“ atstovui advokatui Linui Kontrimui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Devila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecoda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoda“ (toliau – UAB „Ecoda“) priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Devila“ (toliau – UAB „Devila“) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų mažoji bendrija „MDNT“ (toliau - MB „MDNT“).
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė ieškiniu po skolininkės prieštaravimų dėl teismo įsakymo prašo iš atsakovės priteisti 1 650,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2020-06-23 su atsakove sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 46 203,88 Eur pagal šalių nustatytą atsiskaitymo tvarką, t.y. iki 2020-07-01 sumokėti 3 853,88 Eur, iki 2020-06-23 sumokėti 30 000,00 Eur, iki 2020-08-23 sumokėti 12 350,00 Eur. Atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi pagal šią sutartį ir yra skolinga ieškovei 1 650,00 Eur.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka dėl esamo 1 650,00 Eur įsiskolinimo ieškovei, tačiau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovė už ieškovę įvykdė prievoles tretiesiems asmenims, susijusias su įsigytu turtu, todėl turi būti taikomas tarpusavio skolų įskaitymas.
Atsakovė nesutikdama su ieškiniu taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 1 720,89 Eur skolą, įskaityti priteistą skolą į neginčytiną 1 650,00 Eur ieškovės reikalavimą bei pritaikius įskaitymą priteisti iš ieškovės galutinę 70,89 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo į autoplovyklą atvyko klientai, kurie pateikė UAB „Devila“ išduotus dovanų kuponus, suteikiančius teisę į neatlygintines (visas ar iš dalies) autoplovyklos „Autokristas“ paslaugas. Klientų pateikti dovanų kuponai buvo patvirtinti ieškovės direktoriaus P. S. parašu, dovanų kuponuose buvo nurodyta arba dovanų kupono vertė arba konkreti suteiktina paslauga. Kadangi atsakovė tuo metu vykdė veiklą autoplovykloje „Autokristalas“, todėl klientai pagristai reikalavo suteikti paslaugas ir atsakovė negalėjo paslaugų nesuteikti, nes tokiu atveju būtu nukentėjusi autoplovyklos „Autokristalas“ reputacija. Už dovanų kuponus paslaugas suteikė atsakovė. Suteikus paslaugas dovanų kuponai likdavo pas atsakovę. Nurodo, kad atsakovė suteikė paslaugų klientams pagal ieškovės išduotus dovanų kuponus, kurių bendra vertė yra 944,00 Eur, todėl prašo teismo priteisti šią skolą iš ieškovės. Atsakovė kreipėsi su pretenzija į ieškovę dėl šios skolos sumokėjimo, tačiau ieškovė atsisakė pripažinti šią skolą. Taip pat prašo priteisti ieškovės skolą už jos iki 2020-07-01 nuomotų patalpų aptarnavimą, nes atsakovei perėmus nuomos teisę į autoplovyklos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), nuomotoja UAB „MDNT“ atsakovei pateikė 2021-02-28 sąskaitą serija MDNT Nr. 9901212 už autoplovyklos naftos gaudyklės aptarnavimą. Sąskaita už naftos gaudyklės aptarnavimą yra išrašoma vieną kartą per metus ir ji buvo išrašyta už 2020 metus. Ieškovė, sudarydama 2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutartį apie tai, kad bus neįvykdytų reikalavimų nuomotojui pagal nuomos sutartį, nenurodė ir atsakovei šios aplinkybės nebuvo žinomos. Kadangi iki 2020-07-01 veiklą autoplovyklos patalpose vykdė ieškovė, todėl ji turi proporcingai prisidėti prie šių išlaidų ir kompensuoti atsakovei jai tenkančią išlaidų dalį. Kadangi visa skolos suma yra 1 553,78 Eur, o ieškovė veiklą vykdė iki 2020-07-01, tai yra 6 mėn., todėl ieškovė turi kompensuoti 776,89 Eur sumą. 2021-06-02 atsakovė pateikė prašymą dėl atisakymo nuo dalies priešieškinio reikalavimo, tai yra dėl 224,63 Eur skolos už naftos gaudyklės valymą priteisimo, todėl bendrą priteistiną skolą pagal atsakovės priešieškinį sudaro 1 496,26 Eur, o įskaičius 1 650,00 Eur atsakovės skolą ieškovei, iš atsakovės ieškovei priteistina 118,74 Eur skola.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad ginčo sutartimi nebuvo perleidžiama jokia veikla ar verslo modelis kaip savarankiškas intelektinės nuosavybės objektas ar pramoninės nuosavybės teisės dalis. Sutartimi buvo perleista tik nuomos teisė, prekės ženklas ir plovimo įranga. Nei verslo, nei verslo dalies, nei verslo modelio, nei jokios kitos pramoninės ar intelektinės nuosavybės objekto sutartimi ieškovas neperleido atsakovui. Jei šalys būtų susitariusios dėl platesnės apimties pirkimo pardavimo objekto, tai atitinkamai ginčo būtų sutartimi būtų buvęs aptartas ir klausimas dėl perduodamos veiklos dalies ir masto apibrėžimo, jos tęsimo sąlygų, ieškovės buvusių įsipareigojimų perėmimo, pelno iš ieškovės klientų po sutarties sudarymo paskirstymas ir pan. Šalys atitinkamai būtų sudariusios franšizės arba išimtinių teisių perleidimo sutartį, o ne įrangos pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovės reikalavimas dalyje dėl skolos už kuponus priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas pateikė kuponų kopijų, iš kurių tik 120,00 Eur apskaityti UAB „Devila“ apskaitoje, kuponai 40,00 Eur ir 70,00 Eur sumoms apskaityti per UAB „Ekoda“ ir jau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, trys dovanų kuponai apskritai be nurodytos paslaugos vertės, likusi dalis dovanų kuponų nėra apskaityti (be kasos čekio). Paslaugos už šiuos kuponus negalėjo (neprivalėjo) būti suteikiamos. Ieškovė niekada nei sutartimi, nei vėliau, nei raštu, nei žodžiu nebuvo prisiėmusi pareigos atlyginti atsakovei jos patiriamas tokios altruistinės veiklos sąnaudas. Jei jau tikrai į plovyklą atvyko koks klientas su dovanų kuponu, kurį dar iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo išdavė ieškovė, atsakovė turėjo jį nukreipti pas ieškovę lėšų susigrąžinimui, už nesuteiktas paslaugas, o ne pats imtis kažkokios saviveiklos. Jei atsakovė pageidavo, kad jai būtų perduoda išvalyta plovimo įranga ir sutvarkytos patalpos (nuomos teisė, nes patalpų niekas nepardavė), tai atitinkamai turėjo tai aptarti sutartimi ir numatyti, kad priėmimo perdavimo akto sudarymo ir pasirašymo metu naftos gaudyklė bus išvalyta. Neaišku, kodėl ieškovė turi prisidėti būtent 1/2 dalimi, nes gali būti gal 2/3 užterštumo lėmė būtent atsakovės veikla. Atsakovė matė ką gauna pagal sutartį ir atitinkami turėjo įsivertinti pirkimo sutarties kainą, kas ir buvo padaryta, o dabar bandoma nepagrįstai pasipelnyti ir išvengti atsiskaitymo prievolių.
Ieškovės atstovas direktorius P. S. ir advokatas Gintaras Aleknavičius teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad po sutarties sudarymo, atsakovė liko skolinga ieškiniu prašomą priteisti sumą. Atsakovė sutarties neginčija, prievolės nekvestionuoja, tačiau siekdami išvengti skolos mokėjimo, prašo atlikti skolų įskaitymą, su kuo ieškovė nesutinka. Nurodo, kad neaišku, ar kuponai buvo išduoti jų vardu, kiti kuponai be čekių. Atsakovė nuturėjo prievolės aptarnauti jų buvusių klientų. Jei jau buvo ieškovės išduoti kuponai su čekiu, tada atsakovė galėjo nukreipti klientus pas ieškovę ir klientams būtų grąžinę pinigus. Sutartyje dėl kuponų atskirai nebuvo aptarta. Kuponai nebuvo vardiniai, reikėjo pridėti čekį, kad už jį apmokėta, kuponas turėjo būti su darbuotojo parašu ir data, kad per metus laiko būtų galima jį panaudoti. Ne visi kuponai byloje pateikti buvo išduoti ieškovės, nes yra be čekių, kitur parašas nepanašus, kiti be štampo, vienas išrašytas po pardavimo. Dauguma kuponų likę stalčiuose buvo. Nurodo, kad administratorė, dirbusi pas ieškovę, įsidarbino pas atsakovę ir ji pasakė, kad liko keli kuponai iš ieškovės, kur atsakovė turėjo atlikti paslaugas ieškovės vardu. Jei atsakovė atliko paslaugų, sutinka, kad galėtų užskaityti kažkokias paslaugas, bet reikia pažiūrėti, kur yra jų kuponai ar jie neišrašyti vėliau ir ar jie išrašyti jų vardu. Kai matydavo, kad reikia atlikti naftos gaudyklės valymą, tą paslaugą užsakydavo. Nuomotojas irgi užsakydavo, apskaičiuodavo visiems nuomininkams pagal išnaudotą vandenį proporcingai mokėtiną sumą. Sudarant pardavimo sutartį buvo sutarta, kad jie palieka daug valymo medžiagų, papildomos įrangos, jų stovis buvo patikrintas, plovimo medžiagų kiekis taip pat ir kaina susitarimo metu buvo aptarta, ją įrašė į sutartį. Atsakovei buvo parodyta, kur pastatytas papildomas rezervuaras, paaiškinta, kaip tą gaudyklę valyti, kaip išleisti, prieš perduodant buvo išvalyta, nes papildomai jie turėjo smėlio gaudyklę, padarė papildomą rezervuarą, jį išvalė ir perdavė atsakovei. Dėl valymo paslaugų kaina buvo aptarta tai dienai, nuolaida jiems buvo padaryta apie 10 000,00 Eur nuo pradinės kainos, ieškovė taip pat pataisė įrangą, kurią reikėjo taisyti. Kai reikėjo, samdydavo įmonę, kai nereikėjo, būdavo maži kiekiai, patys valydavo smėlį. Tuo metu buvo paskelbtas karantinas, faktiškai veiklos nevykdė tuo metu. Prisiimtų atsakomybę, kad grąžintų pinigus klientams, kurie turi dovanų kuponus. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kai jau paslaugos jau buvo suteiktos klientams. Kartais panaudotus kuponus išmesdavo, kartais įdėdavo į stalčių, todėl panaudotų dovanų kuponų galėjo likti ir pas atsakovę, nes jų buvusi darbuotoja išėjo dirbti pas atsakovę. Buvo parduotas ženklas ir įranga veiklai vykdyti, atsakovė turėjo įmonę ir turėjo atitinkamai užregistruoti veiklą. Administratorė turėdavo teisę pasirašyti ant kuponų. Jei yra kuponas, su juo turi būti apmokėjimo čekis. Jei apmokėta pavedimu, turi būti pavedimo kopija. Išeidamas jis antspaudą išvežė iš plovyklos. Pasirašant sutartį, klausimai dėl kuponų, buvo kalbėta lyg, jei bus kokių klausimų, galės susiskambinti, išspręsti šitą reikalą, bet jis siūlė variantą tokį, kad ieškovė apmokės tuos kuponus klientams.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prievolės neginčijo, tačiau prašo atlikti įskaitymą. Asmeniui t. y. atsakovei, įvykdžiusiai prievolę klientams ir MB „MDNT“ pereina reikalavimo teisė į ieškovę. Į plovyklą kreipėsi klientai, kurie pateikė „Autokristalas“ išduotus kuponus, patvirtintus darbuotojo parašu ir ieškovės antspaudu, tai reiškia, kad ieškovės kuponu turėtojai, turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, o atsakovė, suteikusi klientams paslaugas, įgijo teisę į ieškovę. Paslaugos buvo suteiktos, nes maža tikimybė, kad klientas turėdamas dovanų kuponą, jį paliktų įmonei, negavęs jokių paslaugų. Suteikus paslaugas dovanų kuponas paliekamas paslaugų teikėjui, tokiu būdu visi kuponai atsirado pas atsakovę ir jų turėjimas pagrindžia, kad paslaugos buvo suteiktos. Atsakovė už 2020 m. sumokėjo už naftos gaudyklės valymą, todėl prašo priteisti sumos dalį, atsižvelgiant į ieškovės 2020 m. sunaudotus karšto ir šalto vandens kiekius. Nurodė, kad klientai pateikė dovanų kuponus nesant prisegtų čekių, čekiai galėjo pasimesti, galėjo būti mokama pavedimu, kaip nurodė ieškovės direktorius, o patikrinti ieškovės buhalterijos galimybės atsakovė neturi. Duomenų, kad klientas būtų užsisakęs mažesnę paslaugų sumą, nei dovanų kuponas, neturi. Atsižvelgiant į sudarytos sutarties prasmę, iškovė perdavė daiktus ir teises, kurios susijusios su autoplovyklos veiklos vykdymu ir esminė aplinkybė yra ta, kad nuo 2020-07-01 autoplovykloje veiklą pradėjo vykdyti atsakovė. Dėl naftos gaudyklės valymo prievolę kildina iš nuomos sutarties.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.
Nustatyta, kad 2020-06-23 tarp UAB „Devila“ (pardavėjo), atstovaujamos direktoriaus P. S. ir UAB „Ekoda“ (pirkėjo), atstovaujamos direktoriaus D. A. buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios I skyriaus nuostatose numatyta, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka profesionalią automobilių plovyklos įrangą, pagal pridedamą sąrašą, 54 pozicijos (sutarties priedas Nr. l); pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka Automobilių plovyklos prekės ženklą „Autokristalas“; pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka teisę naudoti prekės ženklą „Autokristalas“ visose socialinėse medijose bei reklamuoti prekės ženklą visais kitais legaliais būdais; pardavėjas perleidžia, o pirkėjas perima, veiklai naudojamų patalpų ir teritorijos nuomos teisę pagal UAB „Devila“ ir MB „MDNT“ 2016-11-02 nuomos sutartį nuo 2020-07-01; pirkėjas kompensuoja pardavėjui šios sutarties 4 punkte įvardintos veiklai naudojamų patalpų ir teritorijos nuomos sutarties tarp UAB „Devila“ ir MB „MDNT“ depozito piniginį įnašą sumoje 3 853,88 Eur. Minėtos sutarties II skyriaus nuostatos reglamentuoja sutarties vertę ir apmokėjimų tvarką, t. y. numatyta, kad: šios sutarties 1 - 4 punktuose įvardintos įrangos bei perimamų teisių vertė yra 35 000,00 Eur be PVM, viso 42 350,00 Eur; pirkėjas kompensuoja pardavėjui nuomojamų patalpų ir teritorijos perimamos sutarties depozito piniginį įnašą sumoje 3 853,88 Eur; apmokėjimo terminai iki 2020-07-01 pirkėjas sumoka pardavėjui 3 853,88 Eur, iki 2020-06-23 pirkėjas sumoka pardavėjui 30 000,00 Eur, iki 2020-08-23 pirkėjas sumoka pardavėjui 12 350,00 Eur.
Taip pat nustatyta, kad 2020-07-01 tarp MB „MDNT“ (nuomotojo) ir UAB „Ekoda“ (nuomininko) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kurios 1.1. punktu nuomotojas įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais išnuomoti nuomininkui (t. y. suteikti laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį), o nuomininkas įsipareigojo išsinuomoti iš nuomotojo (t. y. priimti laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį) 297,72 kv. m. bendro ploto patalpas, kurios yra pastate, plane pažymėtame indeksu V (statomame pastate), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - pastatas), ir kurios patalpų plane (plano kopija pridedama prie šios sutarties kaip priedas Nr. 1) atitinkamai pažymėtos indeksais nuo 5-1, 5-2, 5-3, 5-4. 5-5. 5-6, 5-7, 5-8, 5-9, 5-10, 5-11 (toliau - patalpos) (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad patalpos yra išnuomojamos autoplovyklos paslaugoms, prekybai. Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad patalpos išnuomojamos nuomininkui iki 2011-06-06 (toliau - nuomos laikotarpis), kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo - priėmimo akto (toliau - perdavimo aktas) pasirašymo dienos, o 3.2. punkte numatyta, kad patalpos perduodamos nuomininkui 2020-07-01.
Nustatyta, kad 2015-12-22 tarp MB „MDNT“ (nuomotojo) ir UAB „Devila“ (nuomininko) buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kurios 1.1. punktu nuomotojas įsipareigojo šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais išnuomoti nuomininkui (t. y. suteikti laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį), o nuomininkas įsipareigojo išsinuomoti iš nuomotojo (t. y. priimti laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį) 190,65 kv. m. bendro ploto patalpas, kurios yra pastate, plane pažymėtame indeksu V (statomame pastate), esančiame adresu duomenys neskelbtini) (toliau - pastatas), ir kurios patalpų plane (plano kopija pridedama prie šios sutarties kaip priedas Nr. 1) atitinkamai pažymėtos indeksais nuo VI 1-1, VI 1-2, VI 1-5, VI 2-1, VI-2-2, VI 2-3, VI 2-4, VI 2-5 bei apibrėžtos raudonomis linijomis (patalpos VI 1-3, VI 1-4 neįrengiamos) (toliau - patalpos). Sutarties 1.3. punkte numatyta, kad patalpos yra išnuomojamos autoplovyklos paslaugoms, prekybai. Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad patalpos išnuomojamos nuomininkui 5 metų nuomos laikotarpiui (toliau - nuomos laikotarpis), kuris pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo - priėmimo akto (toliau - perdavimo aktas) pasirašymo dienos.
2020-06-18 ieškovė pateikė trečiajam asmeniui prašymą dėl patalpų nuomos teisės pagal 2015-12-22 tarp MB „MDNT“ ir UAB „Devila“ sudarytą nuomos sutartį perleidimo UAB „Ecoda“ nuo 2020-07-01. Prašyme taip pat nurodyta, jog prašoma perleisti ir depozito sumą, taip pat atsiųsti naują sutartį pasirašymui.
Iš 2021-02-11 pretenzijos nustatyta, kad UAB „Ekoda“ pateikė UAB „Devila“ pretenziją dėl tarpusavio skolų įskaitymo, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ekoda“ yra įvykdžiusi už UAB „Devila“ prievoles klientams už UAB „Devila“ išrašytus dovanų kuponus už įvairias automobilių plovimo paslaugas, kurių bendra suma yra 1 000,00 Eur, todėl prašo UAB „Devila“ kompensuoti šias išlaidas atliekant tarpusavio skolų įskaitymą.
Iš 2021-02-17 UAB „Ekoda“ pateikto atsakymo į pretenziją nustatyta, kad UAB „Devila“ galėtų reikšti pretenziją tik 120,00 Eur sumai, jeigu įrodytų paslaugos atlikimo faktą, nes kartu su pretenzija pateiktų kuponų kopijų 857,00 Eur sumai: 120,00 Eur apskaityta per UAB „Devila“ kasą; kuponai 40,00 ir 70,00 Eur sumos apskaityti per UAB „Ekoda“ kasą po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; trys dovanų kuponai be nurodytos paslaugos vertės; likusi dalis dovanų kuponų nėra apskaityti (be kasos čekio) ir paslaugos už juos negalėjo (neprivalėjo) būti suteikiamos.
Iš 2021-02-28 PVM sąskaitos – faktūros serija DMNT Nr. 9901212 nustatyta, kad MB „MDNT“ išrašė PVM sąskaitą – faktūrą UAB „Ekoda“ 1 553,78 Eur sumai už naftos gaudyklės aptarnavimą.
Nustatyta, kad atsakovė į bylą pateikė 8 vnt. kortelių „Dovanų kuponas“ kopijų, 5 vnt. kortelių „Dovanojama paslauga“ kopijų ir 2 vnt. kortelių transporto priemonei „Ford (duomenys neskelbtini) ir „Mazda (duomenys neskelbtini) kopijų, įvairioms autoplovyklos „Autokristalas“ paslaugoms.
Dėl ieškinio reikalavimų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, gali būti surašyti sutrumpinti motyvai. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimus, tačiau priešieškiniu prašo atlikti skolų įskaitymą, todėl nagrinėjamoje byloje taikoma CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių – esamo atsakovės įsiskolinimo ieškovei pagrindo ir jo dydžio.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą atsakovei kildina iš 2020-06-23 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties. Byloje ginčo, kad atsakovė iš ieškovės įsigijo 2020-06-23 pirkimo - pardavimo sutarties I skyriaus nuostatose nurodytus objektus, taip pat dėl atsakovės likusio 1 650,00 Eur dydžio įsiskolinimo ieškovei pagal minėtą sutartį, nėra. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartines prievoles, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė yra sumokėjusi visą 2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutartimi sutartą kainą, o byloje esantys duomenys patvirtina sutartinių prievolių neįvykdymą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę sutartinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 650,00 Eur dydžio skolą.
Kadangi atsakovė pažeidė sutartinių prievolių įvykdymo terminus, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).
Dėl priešieškinio reikalavimų
Dėl atsisakymo nuo dalies priešieškinio reikalavimų
CPK 140 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę bet kurioje stadijoje atsisakyti ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų.
Priešieškiniu atsakovė prašo teismo padalinti mokestį už valymo įrenginių priežiūrą atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovės nuomos laikotarpius 2020 m. ir prašo priteisti iš ieškovės 776,89 Eur už valymo įrenginių priežiūrą. Atsakovė 2021-06-02 pateikė teismui pareiškimą, kuriuo atsisako dalies priešieškinio reikalavimų, t. y. dėl 224,63 Eur už valymo įrenginių priežiūrą priteisimo. Atsakovės pareiškimas dėl dalies priešieškinio reikalavimų priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina, nes nenustatyta aplinkybių, jog priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsakovei procesinės priešieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl likusios dalies priešieškinio reikalavimų
Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 1 496,26 Eur skolą, kurią sudaro 944,00 Eur už atsakovės suteiktas paslaugas klientams pagal ieškovės išduotus dovanų kuponus ir 552,26 Eur už valymo įrenginių priežiūrą. Įskaičius 1 650,00 Eur atsakovės skolą ieškovei, iš atsakovės ieškovei prašo priteisti 118,74 Eur skolą.
Dėl skolos už atsakovės suteiktas paslaugas klientams pagal ieškovės išduotus dovanų kuponus
Atsakovė nurodo, kad ieškovė prisiimtų įsipareigojimų klientams, kuriuos patvirtina išduoti dovanų kuponai, neįvykdė, kadangi nuo 2020-07-01 nebevykdydama veiklos autoplovykloje „Autokristalas“ faktiškai savo įsipareigojimų klientams negalėjo įvykdyti, todėl šiuos įsipareigojimus už ieškovę įvykdė atsakovė, kas reiškia, jog vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 1 - 3 dalimis atsakovė įgijo teisę reikalauti jos patirtų nuostolių, vykdant ieškovės prievoles klientams, atlyginimo.
CK 6.101 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atvejai, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Šioje teisės normoje nustatyta, kad reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu šiais atvejais: 1) kai įvyksta universalus kreditoriaus teisių perėmimas; 2) kai teismo sprendimu kreditoriaus teisės perkeliamos kitam asmeniui, jeigu šią galimybę numato įstatymai; 3) kai skolininko laiduotojas arba įkaito davėjas, kurie nėra užtikrintos prievolės šalys, prievolę įvykdo už skolininką; 4) kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudžiamąjį įvykį; 5) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kai reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu. Vienas tokių atvejų yra nustatytas CK 6.50 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už skolininką, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).
Kai trečiasis asmuo įvyko prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu ir tam sudaryti sutarties nereikia. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi, pagal bendrąją taisyklę skolininko sutikimas dėl reikalavimo teisės perleidimo nėra reikalingas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Antai CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Pvz., sutartyje gali būti sąlyga, kad skolininkas sudaro sutartį būtent su tam tikru kreditoriumi ir kreditoriaus asmuo yra esminė sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018).
CK 6.50 straipsnyje nustatyta, kad: prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis); trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (3 dalis).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 48 punktas). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovę prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, taip pat kad įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
CK 6.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kreditoriaus teisių ribojimas, kuris taikomas tik esant bet kokia forma aiškiai išreikštam skolininko prieštaravimui, jog už jį prievolę įvykdytų trečiasis asmuo. Minėta teisės norma prieštaravimo pareiškimo tvarkos bei formos nereglamentuoja, todėl toks prieštaravimas gali būti įtvirtintas tiek šalių sutartyje, tiek gali būti išreikštas ir vėliau. Taigi, CK 6.50 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji prievolių vykdymą reglamentuojanti nuostata, kad prievolę už skolininką gali įvykdyti trečiasis asmuo, todėl prievolinių teisinių santykių dalyvis, nepageidaujantis, jog prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo, gali iš anksto apie tai pareikšti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-378/2018).
Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovui reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Ieškovės teigimu yra neaišku, ar dovanų kuponai buvo išduoti jų vardu, kiti dovanų kuponai yra be kasos čekių, nurodo, kad atsakovė neturėjo prievolės aptarnauti jų buvusių klientų, o jei jau buvo ieškovės išduoti dovanų kuponai su kasos čekiu, tada atsakovė galėjo nukreipti klientus pas ieškovę, kuri klientams būtų grąžinusi pinigus. Nurodė, kad sudarant 2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutartį žodžiu buvo kalbėta, jog ieškovė apmokės dovanų kuponus klientams, o atsakovė kreipėsi į ieškovę, kai paslaugos klientams jau buvo suteiktos. Liudytojas D. A., iki 2021 kovo mėn. buvęs atsakovės direktorius ir dalyvavęs sudarant 2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutartį teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu buvo kalbėta, kad dovanų kuponų neturėtų būti daug, tačiau iki galo šis klausimas išspręstas nebuvo, taip pat nurodė, kad atvykus klientui, kuris turėjo 300,00 Eur vertės dovanų kuponą, jis informavo ieškovę dėl šių aplinkybių 2020-08-27 „Messenger“ programėle, susitarė, kad dovanų kuponai bus kaupiami ir vėliau atliekami išskaičiavimai.
Nustatyta, kad pagal 2020-06-23 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį atsakovė nusipirko iš ieškovės profesionalią automobilių plovyklos įrangą, automobilių plovyklos prekės ženklą „Autokristalas“ ir teisę naudoti šį prekės ženklą bei reklamuoti. Byloje ginčo, kad ieškovė išduodavo dovanų kuponus, suteikiančius teisę į neatlygintines autoplovyklos „Autokristas“ paslaugas, nėra. Iš į bylą pateiktos 2021-02-11 pretenzijos nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl tarpusavio skolų įskaitymo, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra įvykdžiusi už ieškovę prievoles klientams už ieškovės išrašytus dovanų kuponus, todėl prašo ieškovės kompensuoti šias išlaidas atliekant tarpusavio skolų įskaitymą. Ieškovė atsakydama į atsakovė pretenziją nurodė, kad atsakovė galėtų reikšti pretenziją tik 120,00 Eur sumai, jeigu įrodytų paslaugos atlikimo faktą, nes kartu su pretenzija pateiktų kuponų kopijų 857,00 Eur sumai: 120,00 Eur apskaityta per UAB „Devila“ kasą; kuponai 40,00 ir 70,00 Eur sumai apskaityti per UAB „Ekoda“ kasą po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo; trys dovanų kuponai be nurodytos paslaugos vertės; likusi dalis dovanų kuponų nėra apskaityti (be kasos čekio) ir paslaugos už juos negalėjo (neprivalėjo) būti suteikiamos.
Nustatyta, kad atsakovė į bylą pateikė 8 vnt. kortelių „Dovanų kuponas“ kopijų, t. y. automobilių švaros centro paslaugos už 300,00 Eur (galioja iki 2021-06-26); pilnas sausas salono valymas už 37,00 Eur (galioja iki 2020-12-13); sausas salono valymas už 50,00 Eur (galioja iki 2021-01-28); nano danga, vienas sluoksnis, nenurodyta dovanų kupono vertė (galioja iki 2020-12-07); automobilių švaros centro paslaugos už 100,00 Eur (galioja iki 2020-12-11); automobilių švaros centro paslaugos už 50,00 Eur (galioja iki 2021-06-06); sausas salono valymas + variklio plovimas už 50,00 Eur (galioja iki 2021-05-15); dovanų kuponas 40,00 Eur sumai, nenurodant dovanojamos paslaugos pavadinimo (galioja iki 2020-09-13). Atsakovė taip pat pateikė 5 vnt. kortelių „Dovanojama paslauga“ kopijų, t. y. automobilių švaros centro paslaugos už 40,00 Eur (galioja iki 2020-12-23); pilnas kėbulo plovimas (galioja iki 2020-12-23); pilnas sausas salono valymas (galioja iki 2020-12-18); pilnas sausas salono valymas (galioja iki 2020-12-18); automobilio cheminis valymas (galioja iki 2020-12-23). Atsakovė taip pat pateikė 2 vnt. kortelių transporto priemonei „Ford (duomenys neskelbtini) ir „Mazda (duomenys neskelbtini) kopijų, kuriose nurodyta, kad surinkus 10 kristalų, automobilio kėbulo plovimas nemokamas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ir liudytojo nurodomos aplinkybės dėl paslaugų teikimo klientams pagal ieškovės išduotus dovanų kuponų nesutampa. Į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, koks buvo šalių susitarimas dėl paslaugų teikimo klientams pagal ieškovės išduotus dovanų kuponus pasirašant tarp šalių 2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutartį ir jos vykdymo metu. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad tiek 2020-06-23 sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, tiek po jos sudarymo ieškovė buvo aiškiai išreiškusi valią, jog atsakovė negali aptarnauti klientų, atvykusių į autoplovyklą „Autokristalas“ ir turinčių ieškovės išduotus kuponus/korteles. Todėl atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, klientams, kuriems ieškovė išdavė kuponus/korteles pasinaudoti atitinkamomis autoplovyklos „Autokristalas“ paslaugomis, ieškovė suteikė teisėtą lūkestį, kad tos paslaugos šioje autoplovykloje ir bus suteiktos, o aplinkybės, kad ieškovė pardavė atsakovei automobilių plovyklos įrangą ir prekės ženklą „Autokristalas“, nesant aiškiai išreikšto ieškovės prieštaravimo dėl kuponuose/kortelėse nurodytų paslaugų suteikimo klientams, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai padaryti, kad atsakovė neturėjo teisės klientams suteikti kuponuose/kortelėse nurodytų paslaugų už ieškovę, todėl ieškovės argumentai, jog ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei klientus nukreipti pas ieškovę, kad ji galėtų grąžinti klientams pinigus, atmestini.
Iš į bylą pateiktų 8 vnt. „Dovanų kuponas“ kortelių kopijų matyti, kad jos yra pateiktos be ieškovės išduoto kasos čekio ar pavedimo kopijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dovanų kuponas 40,00 Eur sumai, nenurodant dovanojamos paslaugos pavadinimo (galioja iki 2020-09-13) yra pateiktas su kasos čekiu, kuris apskaitytas 2020-07-13 per atsakovės kasą, o dovanų kuponas - sausas salono valymas + variklio plovimas už 50,00 Eur (galioja iki 2021-05-15) – yra pateiktas su kasos čekiu, kuris apskaitytas 2020-07-28 per atsakovės kasą 70,00 Eur sumai. Iš į bylą pateiktų 5 vnt. „Dovanojama paslauga“ kortelių kopijų matyti, kad 4 iš jų yra pateiktos be ieškovės išduoto kasos čekio ar pavedimo kopijos, o prie vienos kortelės pridėtas kasos čekis yra visiškai neįskaitomas, todėl negali būti vertinamas. Atsakovė taip pat pateikė 2 vnt. kortelių transporto priemonei „Ford (duomenys neskelbtini) (nurodyta data „2020-08-06“) ir „Mazda (duomenys neskelbtini) (nurodyta data „2020-08-05“) kopijų, iš kurių nėra galimybės nustatyti ar tikrai autoplovykloje „Autokristalas“ buvo suteiktos paslaugos, nes iš jų nėra aišku, kokios paslaugos buvo teikiamos, kokia jų kaina ir suteikimo data. Ieškovės direktorius teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad kartais panaudotus dovanų kuponus išmesdavo, kartais įdėdavo į stalčių, todėl panaudotų dovanų kuponų galėjo likti ir pas atsakovę. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta B. T., dirbusi administratore tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovę, nurodė, kad tuos pačius dovanų kuponus naudojo tiek ieškovė, tiek atsakovė, panaudotus dovanų kuponus ji saugodavo prie panaudotų dovanų kuponų atskirame segtuve ir galėjo patalpose likti panaudotų dovanų kuponų jau po sutarties pasirašymo, nurodė, kad prie kuponų būdavo prisegti čekiai.
Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė kad ji įvykdė prievoles klientams už ieškovę pagal į bylą pateiktus kuponus/korteles, nes jie pateikti be ieškovės išduoto kasos čekio ar pavedimo kopijos, vienas kasos čekis yra neįskaitomas, o iš dalies rašytinių įrodymų (kortelių transporto priemonėms „Ford (duomenys neskelbtini) ir „Mazda (duomenys neskelbtini) nėra galimybės nustatyti galimai suteiktų paslaugų apimties ir datos. Tiek ieškovė, tiek liudytoja B. T. nurodė, kad panaudoti dovanų kuponai buvo kaupiami įmonėje ir po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo panaudotų kuponų galėjo likti pas atsakovę, todėl atsakovės atstovo argumentai, kad pats faktas, jog pas atsakovę yra šie kuponai, patvirtina, kad šios paslaugos buvo suteiktos, patys savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai padaryti, kad atsakovė įvykdė prievoles klientams už ieškovę pagal į bylą pateiktus kuponus/korteles, todėl šie atsakovės atstovo argumentai atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriai keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl žinodama, kad galimai yra ieškovės išduotų ir nepanaudotų dovanų kuponų/kortelių, aplinkybes dėl šių kuponų/kortelių įvykdymo privalėjo aptarti raštu arba rinkti ir kaupti kitus rašytinius įrodymus, kurie neginčijamai patvirtintų už ieškovę įvykdytų paslaugų klientams apimtį. Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad už kuponą, kuriame nėra antspaudo paslaugos buvo suteiktos, nes nenorėjo pyktis su klientu, kas tik patvirtina, kad pati atsakovė veikė savo rizika prisiimdama vykdyti prievoles klientams už ieškovę pagal kuponus/korteles, kurie galimai būdavo pateikiami be visų būtinų rekvizitų ir apmokėjimo už juos įrodymų. Tai, kad liudytojas D. A. 2020-08-27 siuntė ieškovei dovanų kupono, kurio vertė 300,00 Eur, nuotrauką „Messenger“ programėlėje, nepatvirtina, kad paslaugos pagal šį kuponą buvo suteiktos, nes kaip ir minėta prie šio kupono nėra pateikta ieškovės išduoto kasos čekio ar pavedimo kopijos, o programėlėje esantis susirašinėjimas yra visiškai neinformatyvus, nes klausimai dėl dovanų kupono apmokėjimo susirašinėjimo metu nebuvo sprendžiami.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovė yra įvykdžiusi ieškovės prievoles klientams pagal ieškovės išduotus kuponus/korteles, todėl priešieškinis dalyje dėl 944,00 Eur priteisimo atsakovei iš ieškovės yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 12, 176, 178 straipsniai).
Dėl skolos už valymo įrenginių priežiūrą
Atsakovė nurodo, kad pagal 2016-11-02 nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens sąlygas, ieškovė turėjo atlyginti trečiajam visas nuomotojo išlaidas, susijusias su nuomojamų patalpų aptarnavimu. Atsakovė, perėmusi nuomininko teises, pasirašė su trečiuoju asmeniu 2021-07-01 nuomos sutartį, kurios 4.3. punkto (c) dalyje numatyta, kad mokesčius už valymo įrengimo eksploataciją moka nuomininkai, kurių veikla yra gamybos, remonto paslaugos ir yra susijusi su tarša gamybinėse patalpose. Šią prievolę iki 2020-07-01 turėjo vykdyti ieškovė, todėl ieškovė turėjo sumokėti trečiajam asmeniui ir už naftos gaudyklės valymo paslaugas. Nuo 2020-07-01 nuomininko pareigas perėmė atsakovė, todėl jai buvo pateikta sąskaita už šias paslaugas, kuri apima ir laikotarpį iki 2020-07-01, todėl atsakovei įvykdžius šia prievolę nuomotojui, ji įgijo teisę į jos patirtų 552,26 Eur išlaidų kompensavimą už valymo įrenginių priežiūrą laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-07-01.
CK 6.493 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.491 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuomininkas šio straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka perleido savo teises ir pareigas kitam asmeniui, nuomininko prievolės nuomotojui pagal nuomos sutartį baigiasi.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2010-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015-12-22 tarp MB „MDNT“ ir UAB „Devila“ buvo sudaryta nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos. Iš į bylą pateikto 2020-06-18 prašymo nustatyta, kad trečiasis asmuo gavo ieškovės prašymą dėl nuomos teisių pagal nuomos sutartį perkėlimo atsakovei nuo 2020-07-01, kuriuo taip pat buvo prašoma perleisti depozito sumą ir parengti naują sutartį. Nustatyta, kad MB „MDNT“, esant prašymui dėl nuomos teisių perkėlimo, 2020-07-01 pasirašė nuomos sutartį su UAB „Ekoda“, o šios sutarties tęstinumą patvirtina 9.11 punkte nurodyti priedai, t. y. 2016-05-06 patalpų perdavimo - priėmimo aktas ir patalpų įrengimo aprašymas, kurie buvo taikomi UAB „Devila“. Taip pat nustatyta, kad 2020-06-23 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė perleido, o atsakovė perėmė, veiklai naudojamų patalpų ir teritorijos nuomos teisę pagal UAB „Devila“ ir MB „MDNT“ 2016-11-02 nuomos sutartį nuo 2020-07-01, atsakovė taip pat įsipareigojo kompensuoti ieškovei šios sutarties 4 punkte įvardintos veiklai naudojamų patalpų ir teritorijos nuomos sutarties tarp UAB „Devila“ ir MB „MDNT“ 3 853,88 Eur depozito piniginį įnašą. Trečiasis asmuo teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė tuo atveju, jeigu UAB „Devila“ būtų norėjusi nutraukti sutartį prieš terminą, ji būtų privalėjusi įspėti apie tai prieš 2 mėnesius, o sutartyje numatytu atveju dar ir sumokėti baudą (2015-12-22 nuomos sutarties 5 punktas ir 8.1 punktas), atitinkamai naujam nuomininkui būtų buvusi koreguojama ir nuomos kaina ir kitos nuomos sutarties sąlygos, todėl nuomos sutartis nebuvo nutraukta.
Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo 2021-02-28 išrašė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą serija DMNT Nr. 9901212 dėl 1 553,78 Eur apmokėjimo už naftos gaudyklės aptarnavimą. Šalių teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir trečiojo asmens pateiktais rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad 1 553,78 Eur suma už naftos gaudyklės aptarnavimą yra už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio, kurią atsakovė apmokėjo 2021-03-22. Atsakovė atsisakė priešieškinio reikalavimų dalyje dėl 224,63 Eur išlaidų už valymo įrenginių priežiūrą priteisimo, todėl likusi prašoma priteisti iš ieškovės atsakovės patirtų išlaidų už valymo įrenginių priežiūrą dalis sudaro 552,26 Eur.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, pasirašydama 2020-06-23 pirkimo - pardavimo sutartį, žinojo ir suprato, kad šia sutartimi ieškovė perleido, o atsakovė perėmė veiklai naudojamų patalpų ir teritorijos nuomos teisę pagal ieškovės ir trečiojo asmens 2016-11-02 sudarytą nuomos sutartį nuo 2020-07-01. Ieškovė, turėdama trečiojo asmens sutikimą perdavė savo nuomos teises atsakovei, perleidus nuomos teises ieškovės prievolės trečiajam asmeniui pagal nuomos sutartį baigėsi. Atsakovei perėmus nuomininko teises ir pareigas išliko pareiga mokėti nuomotojui nuomos mokestį ir kitas patalpų eksploatavimo išlaidas pagal įprastas rinkos kainas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020-06-23 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties kainą (42 350,00 Eur) sudarė ne tik profesionalios automobilių plovyklos įrangos, prekės ženklo „Autokristalas“ bei teisės naudoti šį prekės ženklą kaina, bet ir veiklai naudojamų patalpų ir teritorijos nuomos teisės kaina (2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutarties II skyriaus 1 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sudarant pirkimo – pardavimo sutartį atsakovei buvo aprodytos patalpos ir rengimai, tarp jų ir naftos gaudyklė, aplinkybių, kad patalpose yra naftos gaudyklė iš esmės neginčijo ir liudytojas D. A. teismo posėdžio metu duodamas parodymus, tačiau nurodė, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės dėl to ar ji buvo išvalyta, kada būna valoma ir kokia šių paslaugų kaina. Ieškovė taip pat nurodė, kad sudarant pirkimo - pardavimo sutartį buvo sutarta, kad atsakovei paliekama daug valymo medžiagų, papildomos įrangos, jų būklė buvo patikrinta, plovimo medžiagų kiekis taip pat ir kaina, kaip ir valymo paslaugų kaina, susitarimo metu buvo aptarta tai dienai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra juridinis asmuo ir civiliniuose teisiniuose santykiuose ji turi elgtis pakankamai apdairiai, todėl žinodama ir suprasdama, kad pirkimo – pardavimo sutartimi perka profesionalios automobilių plovyklos įrangą bei nuomos teises ir pareigas, turėjo įvertinti, kad patalpose yra naftos gaudyklė, kad ieškovė šiomis patalpomis naudosis iki 2020-07-01, todėl aplinkybes, dėl naftos gaudyklės valymo išlaidų padengimo, turėjo aptarti su ieškove prieš sudarydama pirkimo – pardavimo sutartį, be kita ko, šias sąlygas nurodyti ir pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų kaip apskaičiuota prašoma priteisti 552,26 Eur išlaidų suma nepateikė, tik nurodė, kad prašomas priteisti skolos dydis už valymo įrenginių priežiūrą apskaičiuotas atsižvelgiant į ieškovės 2020 m. sunaudotus karšto ir šalto vandens kiekius. Atsakovė į bylą teikė skaitliukų parodymų lentelę laikotarpiu nuo 2020-11-30 iki 2020-12-30, kuri nebuvo pasirašyta ją sudariusio asmens, be to, joje nebuvo nurodyta, kaip pagal lentelėje nurodytus skaitliukų parodymus buvo apskaičiuota iš ieškovės prašoma priteisti skolos dalis už valymo įrenginių priežiūrą, todėl teismas šiuos rašytinius įrodymus atsisakė priimti.
Esant tokio pobūdžio šalių teisiniams santykiams, t. y. nuomos teisių perleidimui, įvertinus aplinkybę, kad šalys 2020-06-23 pirkimo – pardavimo sutartimi susitarė, jog patalpų nuomos teisė atsakovei perleidžiama už atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sudarant pirkimo – pardavimo sutartį žinojo, kad patalpose yra naftos gaudyklė, kurios valymo paslaugas turi apmokėti nuomininkas, į tai, kad atsakovė tiek ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, tiek pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, tiek ją vykdant jokių pretenzijų ieškovei dėl naftos gaudyklės valymo išlaidų padengimo nereiškė, o šias pretenzijas pradėjo reikšti tik ieškovei pasikreipus į teismą dėl skolos išieškojimo, į tai, kad atsakovė į bylą rašytinių įrodymų, kaip apskaičiuojama iš ieškovės prašoma priteisti 552,26 Eur išlaidų suma, nepateikė, darytina išvada, kad atsakovė dėl savo, kaip patalpų nuomininkės nepakankamo apdarumo, prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką dėl naftos gaudyklės aptarnavimo išlaidų apmokėjimo ir negali iš ieškovės reikalauti 552,26 Eur jos patirtų išlaidų priteisimo už valymo įrenginių priežiūrą, todėl priešieškinis dalyje dėl 552,26 Eur skolos priteisimo atsakovei iš ieškovės yra nepagrįstas ir atmestinas (CPK 12, 176, 178 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 220,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 48,00 Eur žyminis mokestis (36,00 Eur žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį ir 12,00 Eur žyminis mokestis mokėtinas už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) ir 1 172,05 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (107,25 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 1 064,80 Eur išlaidos už advokato pagalbą rengiant ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį ir atstovavimą teisme). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 220,05 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 punkto 6 dalis, 93 straipsnis).
Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų MB „MDNT“ į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 217,80 Eur advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoda“ atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimo, tai yra 224,63 Eur sumai ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoda“ 1 650,00 Eur (tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. vasario 24 d. (teismo įsakymo išdavimo data), iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 220,05 Eur (tūkstančio dviejų šimtų dvidešimties eurų ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Devila“ naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoda“ 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens nereiškiančio savarankiškų reikalavimų mažosios bendrijos „MDNT“ naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė