Civilinė byla Nr. 2S-1679-803/2018

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01441-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 3 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) E. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų S. L. ir V. N. ieškinį atsakovams E. A., R. R., K. R., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. P., I. L., D. K., D. B. dėl kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai S. L. ir V. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams E. A., R. R., K. R., Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. P., I. L., D. K., D. B. dėl kelio servituto nustatymo, prašydami nustatyti kelio servitutą.
3. Ieškovai teismui pateikė patikslinto ieškinio atsisakymą dalyje atsakovų E. A., K. R., L. P., I. L., D. K., D. B. atžvilgiu bei dėl civilinės bylos nutraukimo minėtiems atsakovams.
4. Atsakovę E. A. atstovavusios advokatės D. D. ir D. P. pateikė prašymą priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokatės D. P. išlaidos – 1800 Eur, advokatės D. D. išlaidos – 748 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovų S. L. ir V. N. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl atsakovų E. A., K. R., L. P., I. L., D. K., D. B. įpareigojimo dėl kelio servituto nustatymo priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė; prašymą priteisti iš ieškovų S. L. ir V. N. atsakovės E. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju bylą laimėjusios šalies nėra. Ieškovai atsisakė reikalavimų šešiems atsakovams. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas, jie sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, jog ieškovai atsidūrė tokioje padėtyje, kad jokiu kitu būdu, kaip tik per atsakovės E. A. žemės sklypus, negalėjo patekti į savo žemės sklypus. Ieškovai kreipėsi į valstybės instituciją dėl administracinio akto priėmimo, teikė įvarius pasiūlymus bei variantus atsakovei E. A., tačiau  nepavykus kitokiu būdu išspręsti kelio servituto nustatymo, buvo priversti kreiptis į teismą. Taip pat šalys ieškojo ir kitų alternatyvių galimybių patenkinti savo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, o tai padaryti nebuvo įmanoma be jokių sąnaudų. Į bylą atsakovais buvo įtraukti visi aplink ieškovų žemės sklypus esantys žemės sklypų savininkai. Bylos nagrinėjimo metu su dviem iš atsakovų ieškovai iš esmės susitarė dėl taikaus susitarimo sudarymo, todėl nebuvo tikslinga ir toliau procese dalyvauti likusiems atsakovams, nes tai padidintų visų šalių bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog ieškovai net ir atsisakę reikalavimų šešiems atsakovams, tame tarpe ir E. A., dar neišsprendė kelio servituto klausimo, nes šis sprendimas didele dalimi priklauso nuo savivaldos institucijos, tai yra nuo trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės sprendimo dėl pralaidos įrengimo per melioracijos griovį, per kito atsakovo R. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, ieškovai patys turi įsirengti naują pravažiavimo kelią, paruošti pralaidai reikalingą dokumentaciją, o tai žymiai padidins ieškovų išlaidas, tuo tarpu atsakovė E. A. ir toliau viena naudosis valstybės įrengtomis dvejomis pralaidomis. Remiantis nurodytu, teismas atsakovės E. A. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų S. L. ir V. N. netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovė E. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalies dėl atsisakymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė prašo skundžiamą nutartį dalyje dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tai yra atsakovės E. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų S. L. ir V. N. tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. civilinė byla atsakovei E. A. buvo nutraukta ieškovams šioje dalyje atsisakius ieškinio. Nurodo, jog ieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes jai neteks atsakyti pagal ieškovų šioje byloje pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018 22 punktas). Atsakovė E. A. pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, tačiau nurodo, jog tai savaime nesudaro pagrindo atleisti juos nuo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovės išlaidų atsiradimą lėmė išimtinai ieškovų veiksmai, pareiškiant iš esmės nepagrįstus reikalavimus atsakovei. Nurodo, kad ieškovai galėjo savo teises ginti ir kitu būdu, tai yra neįtraukdami į bylinėjimosi procesą E. A.. Ieškovams pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį atsakovei, ji buvo priversta gintis nuo pareikštų reikalavimų, todėl patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė priteisti. Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl ieškovų iniciatyvos ją įtraukti į bylos nagrinėjimą, todėl jie privalo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškinio nepagrįstumą patvirtina ieškinio atsisakymas, ieškovams sutarus dėl servituto nustatymo su kitais atsakovais.
2. Ieškovams pareiškus ieškinį atsakovei E. A., ji buvo priversta teismui teikti procesinius dokumentus, todėl turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatus. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje buvo paskirti net aštuoni teismo posėdžiai (2016 m. spalio 6 d.; 2016 m. lapkričio 12 d.; 2016 m. gruodžio 17 d.; 2017 m. vasario 23 d.; 2017 m. gegužės 16 d.; 2017 m. birželio 1 d.; 2017 m. rugsėjo 7 d.; 2018 m. sausio 9 d.; 2018 m. sausio 19 d.), iš kurių vienas buvo išvažiuojamasis. Šiuose teismo posėdžiuose atsakovę atstovavo advokatai. Bylos nagrinėjimo metu, gindamasi nuo ieškovų reikalavimų, atsakovė buvo priversta ieškoti matininko, kuris parengtų alternatyvias kelio servituto nustatymo schemas, ir teikti šiuos dokumentus teismui. Atsakovė į bylą taip pat teikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, todėl patyrė su tuo susijusias išlaidas. Nurodė, jog šių išlaidų atsakovė nebūtų patyrusi, jei ieškovai jos atžvilgiu nebūtų pareiškę nepagrįstų reikalavimų, kurių vėliau atsisakė;
3. ieškovų kreipimasis į teismą su ieškiniu šioje byloje sukėlė atsakovei daug suvaržymų ir nepatogumų, kurie nebuvo būtini, ieškovams siekiant savo teisių gynimo. Ieškovų prašytas nustatyti kelio servitutas eina net per tris atsakovei priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuose auga pasėliai ir nėra jokio kelio. Atsakovė jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus nuomoja ūkininkams, kurie juos naudoja žemės ūkio paskirties veiklai, žemės sklypai yra užsėti pasėliais, jokio kelio, kuriuo atsakovė galėtų leisti naudotis, šiuose žemės sklypuose nėra. Nurodė, jog ieškovai savo poreikį patekti į jiems priklausančius žemės sklypus galėjo išspręsti net keliais alternatyviais būdais, kuriuos atsakovė nurodė teisme. Dėl ieškovų savavališko naudojimosi šia žeme privažiavimui prie savo sodybos atsakovė šiuo metu yra patyrusi didelę žalą, atsakovė buvo priversta imtis priemonių savo teisėms apginti, t.y. savo žemėje įkasti gelžbetonio strypus, taip užkirsdama galimybę ieškovams savavališkai žaloti atsakovei priklausančią žemę.
8. Ieškovai S. L. ir V. N. su atskiruoju skundu nesutinka ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. ieškovai sąžiningai pateikė ieškinį atsakovei E. A., nes per aplinkinius žemės sklypus nebuvo faktiškai jokių kelių, pravažiavimų. Ieškovai parengė ir pateikė kelio servitutų nustatymo pasiūlymą pagal tai, kaip faktiškai naudojosi šiuo keliu anksčiau. Nurodė, jog atsakovė E. A. niekada anksčiau neturėjo pretenzijų dėl šio kelio, todėl ilgą laiką į savo žemės sklypus ieškovai patekdavo būtent šiuo būdu. Tik nuo 2015 metų atsakovė užtvėrė kelią pravažiavimui. Nurodė, jog atsakovė žemę nuomoja ūkininkui, kuris pretenzijų dėl pravažiavimo keliu niekada nereikšdavo ir nereiškia. Pateiktas kelio servituto projektas atitiko atsakovės E. A. kadastrinius matavimus, kuriuose nurodytas kelias išsidėstęs pagal melioracijos griovį ir upelį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ieškojo ir kitų variantų kaip patekti į savo žemės sklypus ir sodybą. Atsakovė nesutiko ginčo išspręsti geranoriškai, nurodė kitus alternatyvius variantus, kurie buvo svarstyti, tikslinti. Dėl ieškovės nurodytų alternatyvių siūlymų, ieškovai buvo priversti tikslinti ieškinio reikalavimus ir atsakovais įtraukti visų aplinkinių žemės sklypų savininkus ir naudotojus;
2. Bylos nagrinėjimu metu atsakovas R. R. sutiko, kad per jo žemės sklypą prie upelio ,,Vardas“ būtų įrengtas naujas kelias iki jo nuomojamo iš valstybės žemės sklypo, šiuo atveju, būtina įrengti naują pervažą per melioracijos griovį. Ukmergės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad yra galimybė įrengti naują pervažą per melioracijos griovį iš atsakovo R. R. žemės sklypo į valstybinį žemės sklypą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovai atsisakė ieškinio reikalavimų kitiems atsakovams. Nurodė, jog tik dėl to, kad atsakovė E. A. prieštaravo kelio servituto nustatymui pagal ieškovų pateiktą projektą, susidarė situacija, kai tenka įrengti dar vieną pervažą privačių asmenų ir valstybės lėšomis. Tuo tarpu atsakovė E. A. viena asmeniškai naudosis dvejomis pervažomis, neleisdama šiomis pervažomis naudotis kitiems asmenims, kas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų;
3. ieškovų kaltės dėl pradėto proceso ir jo trukmės nėra. Ieškovai į teismą kreipėsi pagrįstai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, į kurią ieškovai kreipėsi, kitokio varianto ieškovams nepasiūlė. Tyčios padaryti žalos proceso dalyviams ieškovai neturėjo, ieškojo išeities, svarstė visus siūlomus variantus. Atsakovė E. A. prieštaravo savo žemės sklypuose nustatyti kelio servitutą, nukreipė ieškovus į kitus žemės sklypus, todėl procesas užtruko. Atsakovė taip pat neužtikrino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – įpareigojimo leisti ieškovams naudotis atsakovės žemėje esančiu 4 metų pločio keliu. Atsakovė fiziškai užtvėrė kelią, įkalė kuolus, o ant pervažos užvertė medį. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes jai neteks atsakyti pagal byloje pareikštus reikalavimus. Atsakovė tretiesiems asmenims, kaimo gyventojams taip pat uždaro pravažiavimą iki kitų žemės sklypų, tai įrodo atsakovės nesąžiningumą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Be to nurodo, jog nagrinėjamoje byloje atsakovei nebuvo būtina samdyti net dvi advokates, taip pat atstovo iš užsienio.
9. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo apeliantės E. A. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:
1. ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas. Jie sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis. Ieškovai prie namų valdos ir žemės sklypų privažiuodavo keliu nuo (duomenys neskelbtini), vedančio nuo (duomenys neskelbtini) miestelio iki (duomenys neskelbtini) kaimo per atsakovės E. A. žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravaža per upę „Vardas“ ir per atsakovės žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo keliu ieškovai naudojosi 15 metų ir kito kelio nebuvo. 2015 m. rudenį atsakovė E. A. užarė ieškovų naudojamą kelią nuo kelio (duomenys neskelbtini) iki ieškovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Nurodė, jog ieškovai į teismą kreipėsi įvertinę faktines aplinkybes, tai yra kaip patekdavo į sodybą iki atkuriant nuosavybės teisę į žemę, faktinę padėtį, kad patekti į savo sklypus ir sodybą neturėjo kitos galimybės, tik per įrengtas pervažas, per atsakovės E. A. žemės sklypus, bei todėl, kad atsakovė užarė kelią, kuriuo ieškovai naudojosi patekdami į savo žemės sklypus ir sodybą;
2. atsakovė siūlė alternatyvius kelius (atsakovės siūlyti kelio servitutai būtų naujai projektuojami keliai, kuriais niekada nebuvo važiuojama), kurie būtų įrengti per kitiems asmenims priklausančius žemės sklypus, todėl buvo tikslinamas ieškinys, reikalavimai jame nesikeitė. Dėl pravažiavimo ginčo keliu ieškovai ne kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrių, tačiau galimybių pravažiuoti kitu būdu, negu per atsakovei E. A. priklausančius žemės sklypus, nebuvo nustatyta. Be to atsakovė nevykdė 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo leisti naudotis ieškovams atsakovės sklype esančiu keliu, tai yra kelią užvertė medžiais, įkasė betoninius stulpus. Dėl to, kad atsakovė prieštaravo kelio servituto nustatymui pagal ieškovų pateiktą projektą, nagrinėjamu atveju būtina įrengti dar vieną pervažą privačių asmenų ir valstybės lėšomis;
3. tik kitų proceso dalyvių gera valia buvo rasta alternatyva dėl galimybės ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Stengdamiesi nedidinti visų šalių bylinėjimosi išlaidų, ieškovai pateikė teismui pareiškimą, kad atsisako ieškinio reikalavimų atsakovės E. A., K. R., L. P., D. K., I. L., D. B. atžvilgiu. Kitos šalys nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovai S. L. ir V. N., atsakovas R. R., atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės M. V. T. nutarė ginčą išspręsti taikiai, pasilikdamos kiekviena prie turėtų savų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų nereikalaudamos. Nurodė, jog Taikos sutartis pateikta tvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismui, tačiau šio atsiliepimo į atskirąjį skundą teikimo metu, procesinis dokumentas kol kas dar nepriimtas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo bei pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalis numato, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, be kita ko turi vadovautis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais (Lieuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis).
12. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiima ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, tai yra ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-104/2013).
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovai S. L. ir V. N. kreipėsi į teismą su 2016 m. liepos 11 d. ieškiniu atsakovei E. A. dėl kelio servituto nustatymo (T.I. b.l. 2-4). Ieškovai prašė teismo nustatyti kelio, 4 m. pločio, servitutą (tarnaujantis daiktas), pažymėtą indeksu „S1“ - 962 kv. m. atsakovės E. A. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutą „S2“ - 236 kv. m. atsakovės E. A. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), servitutą „S3“ - 260 kv. m. atsakovės E. A. žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) į ieškovo S. L. žemės ūkio paskirties žemės sklypą 0,96 ha, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) pagal Kelio servitutų nustatymo pasiūlymą, parengtą 2016 m. birželio 13 d. matininko R. K.. Nurodė, jog ieškinį teikia atsakovei E. A., nes per aplinkinius žemės sklypus nebuvo faktiškai jokių kelių, pravažiavimų. Ieškovai parengė ir pateikė kelio servitutų nustatymo pasiūlymą pagal tai, kaip faktiškai naudojosi šiuo keliu anksčiau, nes tik nuo 2015 metų atsakovė užtvėrė kelią pravažiavimui. Atsakovė E. A., nesutikdama su ieškovų ieškinyje reiškiamais reikalavimais, naudodamasi dviejų advokatų pagalba teikė procesinius dokumentus teismui, gindama savo teises.
14. Nustatyta, jog nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame ieškovai, išdėstė analogišką reikalavimą atsakovei dėl kelio servituto nustatymo kaip ir pradiniame ieškinyje, tik patikslintu ieškiniu į bylą buvo įtraukti gretimų žemės sklypų savininkai (T.II. b.l. 53-56). Nustatyta, jog patikslintas ieškinys pareikštas pagal atsakovės pasiūlytas alternatyvas dėl kelio servituto nustatymo per kitų asmenų nuosavybės teise valdomus, nuomojamus, ar naudojamus žemės sklypus. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog duomenis apie kitų žemės sklypų savininkus ir nuomotojus sužinojo 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. (T.II. b.l. 54).
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. vasario 12 d. ieškovai teismui pateikė patikslinto ieškinio atsisakymą atsakovams E. A., K. R., L. P., I. L., D. K., D. B. (T.II. b.l. 170). Pagrindine to priežastimi nurodė, jog su atsakovu R. R. sudaryta taikos sutartis, tai yra R. R. sutiko, kad neatlygintinai būtų nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėms (T.II. b.l. 171). 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, teismas ieškovų S. L. ir V. N. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų minėtiems atsakovams priėmė ir bylą toje dalyje nutraukė, o atsakovės E. A. prašymą priteisti iš ieškovų S. L. ir V. N. bylinėjimosi išlaidas atmetė.
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė E. A. prašo priteisti iš ieškovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokatės D. P. išlaidos – 1800 Eur, advokatės D. D. išlaidos – 748 Eur. Ieškovai nesutinka su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, nurodydami, kad teisminis procesas buvo pradėtas būtent dėl atsakovės kaltės, o ta aplinkybė, kad ieškovai atsakovės atžvilgiu ieškinio reikalavimų atsisakė, nereiškia, kad ieškovai nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo. Ieškovai nurodė, kad aplinkybę, jog buvo paduotas ieškinys, lėmė atsakovės nenoras bendradarbiauti taikiai išsprendžiant kilusį ginčą.
17. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas, kadangi ieškovai visiškai nepagrįstai kreipėsi į teismą ir savo teises turėjo galimybę įgyvendinti į civilinę bylą neįtraukiant atsakovės o pasirenkant kitas alternatyvias ginčo sprendimo galimybes. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovų pareikštų reikalavimų atsisakymui įtakos turėjo bylos nagrinėjimo metu priimti procesiniai sprendimai, tai yra, jog ginčas išspręstas kitų proceso dalyvių pastangomis. Teigia, jog pirmos instancijos teismas neįvertino priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, ir nepagrįstai bylinėjimosi išlaidų jai nepriteisė. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
18. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovų kreipimąsi į teismą paveikė atsakovės veiksmai, nes ieškovai ilgą laiką į savo žemės sklypus patekdavo važiuodami tuo pačiu keliu, atsakovė E. A. niekada anksčiau neturėjo pretenzijų dėl šio kelio, todėl ilgą laiką į savo žemės sklypus ieškovai patekdavo būtent šiuo būdu. Tik nuo 2015 metų atsakovė užtvėrė kelią pravažiavimui. Nors atsakovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo daug alternatyvų ir galimybių pasirinkti kitą pravažiavimo būdą, tačiau bylos aplinkybės paneigia šiuos atsakovės teiginius. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį (T.II. b.l. 107-110), tiek atsiliepime į atskirąjį skundą (T.II. b.l. 239-243) nurodė, jog dėl pravažiavimo ginčo keliu ieškovai ne kartą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrių, tačiau galimybių pravažiuoti kitu būdu, negu per atsakovei E. A. priklausančius žemės sklypus, nebuvo nustatyta. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog pagal 2000 m. Projektą pravažiavimo kelias į ieškovų žemės sklypus nurodytas kitoje vietoje, nei nurodytas ieškovų žemės sklypų privatizavimo dokumentuose. Privažiavimo kelias į ieškovų žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per atsakovės žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 8192/0001:85) 2000 m. Projekto rengimo metu nebuvo suprojektuotas. R. P. planu matyti, jog į ieškovų žemės sklypus turėtų būti privažiuojama keliu einančiu per žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), per melioracijos griovį ir upelį ,,Vardas“, tačiau nurodytu keliu nėra galimybės pravažiuoti dėl sunaikintų pralaidų (T.II. b.l. 109; 242).
19. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, jog ieškovai visais teisėtais būdais siekė ginčą išspręsti taikiai ir įgyvendinti savo teisę patekti į jiems nuosavybes teise priklausančius žemės sklypus, tačiau dėl atsakovės veiksmų, to padaryti nebuvo įmanoma. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovė neleido naudotis pravažiavimu, užvertė pravažiavimą medžiais, įkalė kuolus (T.II b.l. 33-35). Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė geranoriškai nevykdė 2016 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti leisti atsakovę E. A. naudotis keliu 4 m. pločio (tarnaujantis daiktas) pažymėtą indeksu „SI“ -962 kv.m. atsakovės E. A. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu „S2“ - 236 kv.m. atsakovės E. A. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu „S3“-260 kv.m. atsakovės E. A. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), į ieškovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypą 0,96 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) pagal Kelio servitutų nustatymo pasiūlymą, parengtą 2016-06-13 matininko R. K., iki teismo sprendimo priėmimo (T.II. b.l. 38-41). 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2016 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis palikta galioti nepakeista  (T.II. b.l. 140-144). Šių aplinkybių neneigia ir pati atsakovė atskirajame skunde nurodydama, jog įkasė gelžbetonio stulpus, neleisdama atsakovams važiuoti savo žeme.
20. Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir tai, kad ginčas teisme tarp šalių tęsėsi pakankami ilgai, ieškovų ieškinys pirmos instancijos teisme užregistruotas 2016 m. liepos 12 d. Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas baigtas ne dėl to, jog ieškovai visiškai atsisakė reikalavimų, o dėl to kad kiti proceso dalyviai pasiūlė ginčo sprendimo būdą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė jog dėl to, kad atsakovė prieštaravo kelio servituto nustatymui pagal ieškovų pateiktą projektą, nagrinėjamu atveju yra būtina įrengti dar vieną pervažą privačių asmenų ir valstybės lėšomis, tai yra tik kitų proceso dalyvių gera valia buvo rasta alternatyva dėl galimybės ieškovams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog 2018 m. kovo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta bylos šalių ieškovo S. L., ieškovės V. N., atsakovo R. R. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudaryta taikos sutartis. Iš teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų matyti, jog ieškovai įsipareigoja kelią įsirengti savo lėšomis.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertino bylos aplinkybių visumą, tai yra ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai ir atsakovė nesurado bendro sprendimo dėl kelio servituto nustatymo. Kitos šalys nagrinėjamoje civilinėje byloje, tai yra ieškovai S. L. ir V. N., atsakovas R. R., atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nutarė ginčą išspręsti taikiai, pasilikdamos kiekviena prie turėtų savų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų nereikalaudamos. Tuo tarpu kaip skundžiamoje nutartyje konstatavo pirmos instancijos teismas atsakovė E. A. ir toliau viena naudosis valstybės įrengtomis dvejomis perlaidomis.
22. Pagal CK 1.1 straipsnį, 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog ieškovai elgėsi sąžiningai, dar iki bylos iškėlimo teisme stengėsi su atsakove surasti kompromisą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai. Pirmos instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovų pareikštų reikalavimų atsisakymui įtakos turėjo, jog atsirado asmuo, kuris sutiko padėti išspręsti susidariusią situaciją. Šiuo atveju būtent atsakovės veiksmai lėmė ieškovų kreipimąsi į teismą, dėl ko pati atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės nenoro spręsti ginčą tarpusavio sutarimo būdu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šių bylinėjimosi išlaidų atsakovei nepriteisė. Be to kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina visų prašyme nurodytų išlaidų apmokėjimo, tai yra atsakovės advokatė D. P. teismui pateikė prašymą dėl 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (T.II. b.l. 155), tačiau nustatyta, jog 2017-11-28 mokėjimo nurodymu Nr. 173321123057 advokatei pervesta 400 Eur suma (T.II. b.l. 156) ir 2017-06-20 mokėjimo nurodymu Nr. 171700721043 advokatei pervesta 500 Eur suma (T.II. b.l. 159), iš viso 900 Eur.
23. Remiantis nurodytu, bei įvertinus bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 329, 330, 338 straipsniai). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a:

apeliantės E. A. atskirojo skundo netenkinti.

Skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų palikti galioti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                          Rūta Petkuvienė