Administracinė
byla Nr. AS525-163/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 67
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2011 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir
Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Pagirių kaimo bendruomenės
centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m.
gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos
Pagirių kaimo bendruomenės centro skundą atsakovams Lietuvos Respublikos
aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui, Lietuvos
geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam
asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Margasmiltė“ dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas
asociacija Pagirių kaimo bendruomenės centras (toliau – ir Centras) skundu,
kurį patikslino, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas
panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos
apsaugos departamento (toliau – ir Kauno RAAD) 2010 m. vasario 5 d. sprendimą
Nr. KR12-344/12 (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinti Lietuvos geologijos
tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. spalio 28 d.
pakartotinio leidimo Nr. 42p-10 (toliau – ir Leidimas) dalį, kuria UAB
„Margasmiltė“ leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito
išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas.
Taip pat prašė
taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Leidimo dalies, kuria
UAB „Margasmiltė“ leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių
anhidrito išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, galiojimą.
Nurodė, jog
Leidimo pagrindu UAB „Margasmiltė“ gali pradėti vykdyti planuojamą ūkinę
veiklą, nes tam nėra jokių kliūčių. Pažymėjo, jog jis grindžia savo skundą
imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimais, padarytais priimant
ginčijamus sprendimus. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas administraciniame
teisme gali užtrukti, UAB „Margasmiltė“ iki bylos išnagrinėjimo teisme
pabaigos jau bus pradėjęs gamtinių išteklių – anhidrito gavybos veiklą. Atsižvelgė
į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS5-155/2005,
AS5-230/2005) ir pabrėžė, jog, UAB „Margasmiltė“ pradėjus planuojamą
ūkinę veiklą, gali iškilti pavojus visuomenės sveikatai, todėl skundo užtikrinimo
priemonių taikymas susijęs su viešojo intereso gynimu.
Kauno apygardos
administracinis teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą
atmetė.
Nurodė, jog
prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės sietinos su galimais UAB
„Margasmiltė“ veiksmais ateityje. Tuo tarpu teismui nepateikta objektyvių
įrodymų, kad būtų pradėtas planuojamos ūkinės veiklos proceso, o Centro
prašymas grindžiamas prielaida dėl galimų trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų
atlikimo. Pateikti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvai nesudaro
pagrindo sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Remdamasis Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1
ir 2 dalimis, 92 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
praktika (byla Nr. AS822-195/2010), pabrėžė, jog nėra jokio
objektyvaus pagrindo, kad, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų
atkurta ar pasunkėtų iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas,
arba kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam
tikslui.
II.
Pareiškėjas
pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos
administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį ir taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Leidimo dalies, kuria UAB
„Margasmiltė“ leista naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito
išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas, galiojimą. Atskirasis skundas iš
dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios
instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo
argumentai:
1. Nurodo, jog
Kauno RAAD patvirtinus ginčijamą poveikio ataskaitą ir išdavus leidimą
anhidrito gavybai, bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, keičiant
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties
žemę, atliekami kiti veiksmai, siekiant įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą,
rengiamas techninis projektas. Patvirtintus poveikio aplinkai vertinimo
ataskaitą, tokie procesai bus neišvengiamai pradėti, todėl pirmosios
instancijos teismo išvada, kad nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog būtų
pradėtas planuojamos ūkinės veiklos procesas, nepagrįsta.
2. Nepritaikius
reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui ir kitiems suinteresuotiems
asmenims gali prireikti ne tik ginčyti kitus teritorijų planavimo procese
priimtus sprendimus, bet ir atkurti iki skundžiamo akto priėmimo buvusią
padėtį. Papildomai nurodo, kad teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi jau buvo
atsisakęs taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dėl ko buvo priimtas
leidimas leisti naudoti anhidrito telkinius.
Atsakovas
Tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip
nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d.
nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su
atskiruoju skundu argumentai:
1. Pareiškėjo
prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grįstas prielaidomis,
pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo
užtikrinimo priemonių taikymo reikalingumą.
2.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1
dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 patvirtintų Leidimų
naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius), požeminio pramoninio
bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių 51,
53, 54 punktus, pabrėžia, jog kasybos darbus galima vykdyti tik pagal nustatyta
tvarka suderintą ir patvirtintą žemės gelmių išteklių naudojimo projektą.
Kitaip tariant, leidimo išdavimo faktas nesuteikia teisės iš karto vykdyti
kasybos darbus. Nagrinėjamu atveju Leidimas nesuteikia teisės iš karto vykdyti
kasybos darbus Kauno apskrities Kauno rajono Pagirių anhidrito telkinyje.
3. Pritaikius
prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas teisingumo principas.
Be to, faktinė situacija ABTĮ 71 straipsnyje numatytų prielaidų,
t. y. nėra nei realios grėsmės, nei galima numatyti, kad gali
pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
Atsakovas Kauno
RAAD atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip
nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d.
nutartį palikti galioti.
Pažymi, jog UAB
„Margasmiltė“ galės pradėti anhidrito kasybos darbus tik tada, kai atliks
teritorijų planavimo procedūras, parengs planuojamos ūkinės veiklos techninę
dokumentaciją, kreipsis dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo
gavimo ir atliks kitus veiksmus. Kitaip tariant prašymas sustabdyti Leidimo
galiojimą neatitinka ABTĮ 71 straipsnio, nes nėra realios grėsmės, kad
teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Trečiasis
suinteresuotas asmuo UAB „Margasmiltė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo
atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti
nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu
argumentai:
1. Teigia, jog
pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų motyvų ar aplinkybių bei
nepateikė jokių įrodymų, kad, teismui nesiėmus reikalavimo užtikrinimo
priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali apsunkėti arba pasidaryti negalimas.
Be to, pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios jo, kaip juridinio asmens,
teisės ar įstatymų saugomi interesai galėtų būti pažeisti, jeigu tokios
priemonės nebūtų pritaikytos. Taip pat nurodo, kad šios bylos kontekste galimo
teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo apskritai nėra.
2. Pažymi, kad,
remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos
Nr. AS6-362/2006, AS7-580/2003), reikalavimo
užtikrinimo priemonės turi būti taikomos, nepažeidžiant šalių interesų
pusiausvyros bei ekonomiškumo principų. Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis
negalima siekti per didelio pranašumo vienai iš šalių ar suvaržyti vienos
proceso šalies teises labiau nei būtina tikslui pasiekti. Pabrėžia, jog po
daugiau nei metus trunkančio bylinėjimosi priimtas teismo sprendimas negrąžintų
trečiajam suinteresuotam asmeniui nuostolių dėl sutartinių įsipareigojimų
verslo santykiams nesilaikymo.
3. Teigia, kad
pareiškėjas veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, o pritaikius reikalavimo
užtikrinimo priemones, pareiškėjas apskritai nebūtų suinteresuotas greitu bylos
išnagrinėjimu ir stengtųsi toliau vilkinti bylą, tokiu būdu padidindamas
trečiojo suinteresuoto asmens nuostolius.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Atskirasis skundas
tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga
patvirtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 7 d.
nutartimi (t. II, b.l. 119–120), remdamasis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalies
nuostatomis, nurodęs, kad vienu iš atsakovų byloje yra Tarnyba – centrinis
administravimo subjektas, konstatavo, kad byla buvo priimta Kauno apygardos
administracinio teismo žinion, pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams
taisykles, todėl byla pagal pareiškėjo Centro patikslintą skundą atsakovams
Kauno RAAD, Tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Margasmiltė“ dėl
sprendimų panaikinimo perduotina pagal priklausomumą nagrinėti Vilniaus
apygardos administraciniam teismui. Tuo tarpu byloje aktualų pareiškėjo prašymą
teismas išsprendė skundžiama 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi.
ABTĮ 70 straipsnio 1
dalies 2 punktas nustato, jog teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui,
kai paaiškėja, kad byla buvo priimta teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo
atitinkamiems teismams taisykles. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis
teismas 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi būtent ir perdavė šią bylą Vilniaus apygardos
administraciniam teismui.
Teisėjų kolegijos
vertinimu, sistemiškai aiškinant ABTĮ nuostatas, darytina išvada, jog
nustačius, kad byla priimta, pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams
taisykles, ir nutartimi perdavus tokią bylą kitam teismui, teismas, kuris
perdavė bylą nagrinėti kitam administraciniam teismui, nebegali spręsti jokių
procesinio pobūdžio klausimų, susijusių su perduotos bylos nagrinėjimu, išskyrus
tuos, kurie būtini pačios bylos perdavimui. Kitaip tariant, šiuo atveju
pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byla priimta, pažeidžiant
priskirtinumo teismams taisykles, negalėjo nutartimi bylą perdavęs Vilniaus
apygardos administraciniam teismui, vėlesne savo nutartimi imti spręsti
reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimų.
Remiantis tuo, kas
išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, atsižvelgiant į
teismo proceso aiškumo tikslą, spręstina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos
teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė bylų funkcinio priskirtinumo
teismams taisykles (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl pirmosios
instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjų prašymas kartu su
administracine byla perduotinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam
teismui.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo
asociacijos Pagirių kaimo bendruomenės centro atskirąjį skundą patenkinti iš
dalies.
Kauno apygardos
administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo
prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kartu su administracine
byla pagal funkcinį teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos
administraciniam teismui.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas