LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Efis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria išaiškinta, kad 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirta ekspertizė turi būti atliekama nestabdant gamybos proceso, civilinėje byloje Nr. e2-243-538/2021 pagal ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Efis“ dėl pažeistų pirkėjo teisių gynimo, trečiasis asmuo FESSMANN GmbH und Co KG,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos ir Norvegijos uždaroji akcinė bendrovė „Norvelita“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Efis“ 188 760  Eur sumą, kuria yra proporcingai mažinama netinkamai veikiančios įrangos pradinė pardavimo kaina, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutartimi patenkino atsakovės UAB  „Efis“ prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Ekspertizę pavesta atlikti ieškovės pasiūlytam ekspertui Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Inžinerijos fakulteto Energetikos ir procesų inžinerijos katedros profesoriui dr. I. T. (I. T.) ir atsakovės pasiūlytai ekspertei Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Maisto ir technologijos katedros docentei daktarei A. Š. (toliau – ekspertai).

3.       2021 m. balandžio 27 d. ieškovė pateikė prašymą išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartį, t. y. kokia tvarka turi būti atliekama paskirta ekspertizė: stabdant ar nestabdant ieškovės gamybos procesą.

4.       Nurodė, kad teismas, 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirdamas ekspertizę, nei nutarties motyvuojamojoje dalyje, nei rezoliucinėje dalyje nenurodė pačios ekspertizės atlikimo tvarkos, nors 2020 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas ekspertizės atlikimo tvarkos klausimas ir šalys išsamiai pasisakė, jog ekspertizė turėtų būti atliekama nestabdant ieškovės gamybos proceso, įprastu ieškovės bendrovės veiklos rėžimu, ekspertams stebint gamybos procesą, jo negadinant. Siekiant, kad teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartis, kuria paskirta teismo ekspertizė, galėtų būti tinkamai įvykdyta, būtina pašalinti teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumus, išaiškinant pačios ekspertizės atlikimo tvarką.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi išaiškino, kad 2020 m. birželio 26  d. nutartimi paskirta ekspertizė turi būti atliekama nestabdant ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ gamybos proceso.

6.       Pažymėjo, kad atsakovė, pateikdama prašymą skirti ekspertizę, 4 punkte prašė leisti ekspertei A. Š. ekspertizės metu lašišos file rūkymo proceso kokybę bei produkto tolygumą vertinti įprastu ieškovės darbo režimu įrangos eksploatacijos vietoje Pramonės g. 1, Gabšių k., Raseinių raj. Ieškovė, pareikšdama nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, nurodė, kad siekiant nustatyti netinkamą atsakovės sumontuotos įrangos veikimo priežastį, paskirtos ekspertizės metu atsakovės sumontuotos įrangos netinkamo veikimo bei išrūkytos produkcijos netolygumo priežastys turėtų būti vertinamos įprastu ieškovės įrangos darbo rėžimu.

7.       2020 m. birželio 19 d. posėdžio metu ieškovės atstovė pasisakydama dėl ekspertizės sąlygų taip pat nurodė, kad ekspertizė turėtų būti atliekama įprastu įmonės rėžimu, kai įmonė turi užsakymą.

8.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas priėjo išvadą, kad šalys susitarė, jog ekspertizė turi būti atliekama nenutraukiant įmonėje gamybos proceso, todėl šios aplinkybės nenurodžius 2020 m. birželio 26 d. nutartyje, išaiškino, kad 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirta ekspertizė turi būti atliekama nestabdant gamybos proceso.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

9.       Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl 2020 m. birželio 26 d. nutarties išaiškinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas ne išaiškino savo 2020 m. birželio 26 d. nutartį dėl ekspertizės skyrimo, o išplėtė šios nutarties turinį ir papildomai pasisakė dėl ekspertizės atlikimo tvarkos. Apeliantės nuomone, ekspertizės atlikimo tvarkos nurodymas ginčijama nutartimi nėra nei nutarties dėl ekspertizės skyrimo trūkumų pašalinimas, nei šios nutarties sukonkretinimas, nes jokių netikslumų ar neaiškumų 2020 m. birželio 26 d. nutartyje nebuvo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278  straipsnio numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas buvo panaudotas be pagrindo ir ne pagal paskirtį.

9.2.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą, kuriuo buvo siekiama, kad teismas pasisakytų dėl ekspertizės atlikimo tvarkos ir veiksmų, todėl ir vėlesnio 2021 m. balandžio 27 d. ieškovės prašymo turėjo netenkinti ir nepasisakyti, kokia tvarka turėtų būti atliekama ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad paskirta ekspertizė turi būti atliekama nestabdant ieškovės gamybos proceso, nepagrįstai suvaržė byloje paskirtų ekspertų veikimo galimybes, pažeidė eksperto nepriklausomumo principą.

9.3.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šalys susitarė, jog ekspertizė turi būti atliekama nenutraukiant ieškovės gamybos proceso. Tokio susitarimo nebuvo, o jei ir būtų buvęs, teismas neturėjo juo remtis, nes tokiu būdu apribotos byloje paskirtų ekspertų veikimo galimybės.

9.4.       Atsakovė, prašydama skirti ekspertizę, laikėsi pozicijos, kad paskirtos ekspertizės metu lašišos file šalto rūkymo proceso kokybė bei produkto tolygumas turėtų būti vertinamas įprastu ieškovės darbo režimu, o ne nestabdant gamybos proceso. Tai skirtingos sąvokos. Skundžiama nutartimi nustatyti ekspertų galimybių apribojimai ir sąlyga ekspertizę atlikti nestabdant ieškovės gamybos proceso gali tapti kliūtimi ekspertams sklandžiai atlikti ekspertizę.

9.5.       Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad ekspertizė turi būti atliekama nestabdant ieškovės gamybos proceso, gali sukelti papildomų neaiškumų ir kliūčių ekspertizės eigai dėl skirtingo supratimo, kada gamybos procesas yra stabdomas. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas vartojant „gamybos proceso“ sąvoką yra labai platus, neapibrėžtas, reiškiantis draudimą net ir trumpam stabdyti gamybos procesą, nors tam ekspertizės atlikimo metu būtų objektyvi būtinybė ir neigiamų pasekmių ieškovei nesukeltų. Bet koks ekspertų įsikišimas į ieškovės gamybos procesą, bet kokių veiksmų atlikimas ekspertizės metu gali būti vertinamas kaip gamybos proceso stabdymas, o tai neleistų ekspertams tinkamai atsakyti į ekspertizės klausimus.

9.6.       Ieškovė gamybos proceso nestabdymą supranta ne tik kaip ekspertizės atlikimą įprastu ieškovės veiklos režimu, bet ir tai, kad ekspertizės metu gamybos procesą ekspertai gali tik stebėti. Ieškovė, motyvuodama draudimu stabdyti gamybos procesą, įgijo pagrindą nevykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų, reikalingų ekspertizei atlikti.

10.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Faktą, kad atsakovė sutiko su ekspertizės atlikimo tvarka nestabdant ieškovės gamybinio proceso, patvirtina pačios atsakovės į bylą pateiktas 2020 m. vasario 18 d. prašymas skirti teismo ekspertizę, kurio 4 punkte atsakovė prašė leisti ekspertei A. Š. ekspertizės metu lašišos file rūkymo proceso kokybę bei produkto tolygumą vertinti įprastu ieškovės darbo režimu.

10.2.       Tuo atveju, jeigu ekspertizė būtų atliekama stabdant ieškovės gamybos procesą, tokios ekspertizės kaina gerokai viršytų pareikšto ieškinio sumą, dėl neaiškaus žaliavos kiekio, kurio kaina priklauso nuo faktinės pirkimo metu rinkos kainos. Ieškovei tektų stabdyti įprastą gamybą neapibrėžtam darbo dienų skaičiui, kas reiškia, kad ieškovė neįvykdytų įsipareigojimų klientams, negautų iš anksto suplanuoto pelno ir tikėtina gautų baudas iš klientų. Ieškovė patirtų dideles išlaidas darbuotojų prastovoms.

10.3.       2020 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu, sprendžiant ekspertizės skyrimo klausimą, šalių atstovai pasisakė dėl pačios ekspertizės atlikimo tvarkos: ieškovės atstovė advokatė G. S. – D. paaiškino, kad ekspertizė turėtų būti atliekama įprastu įmonės rėžimu, atsakovei nereikalaujant naujų bandymų, eksperimentų, ekspertams stebint gamybos procesą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys, jų atstovai teismo posėdžio metu tarėsi ir sulygo dėl ekspertizės atlikimo tvarkos, darytina išvada, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišplėtė 2020 m. birželio 26 d. nutarties turinio ir jokių papildomų ekspertizės atlikimo tvarkos sąlygų nenurodė.

10.4.       2020 m. spalio 20 d. ieškovės prašymo objektas buvo teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis ir joje ieškovei nustatytų įpareigojimų įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo priimta 2020  m. lapkričio 23 d. nutartis nėra susijusi su 2020 m. birželio 26 d. nutartimi, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog neva teismas, priimdamas 2021 m. gegužės 7 d. nutartį, buvo nenuoseklus ir neturėjo pasisakyti dėl to, kokia tvarka turi būti atliekama ekspertizė.

10.5.       Atsakovė, atskirajame skunde pasisakydama dėl tariamai pažeisto ekspertų nepriklausomumo principo ir nepagrįsto ekspertų veikimo ribų suvaržymo, painioja du visiškai skirtingus ekspertizės etapus ir ekspertizės tvarkos nustatymą klaidingai sutapatina su ekspertizės atlikimo būdų ir metodų parinkimu. Kokiu būdu teismo paskirti ekspertai atsakys į teismo ir šalių suformuluotus klausimus, priklauso nuo pačių ekspertų, jų pasirinktų tyrimo būdų ir metodų. Teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje nenurodė nei ekspertizės atlikimo būdų, nei metodų, taigi, nepažeidė ekspertų nepriklausomumo principo ir nesuvaržė jų veikimo ribų.

10.6.       Ekspertizė faktiškai dar nėra pradėta, tad atsakovei šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti žinoma, ar 2021 m. gegužės 7 d. nutartyje pateiktas 2020 m. birželio 26 d. nutarties išaiškinimas sukels ar nesukels ekspertams papildomų kliūčių sklandžiai atlikti ekspertizę. Be to, atsakovė, manydama, kad ekspertizė buvo atlikta nepakankamai išsamiai, turės teisę inicijuoti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnis).

10.7.       Ieškovė neketina atlikti jokių atsakovės atskirajame skunde nurodomų veiksmų, kurie galimai galėtų nulemti ieškovei palankias ekspertizės išlaidas, priešingu atveju, atsakovės, kaip ir kitų bylos šalių, atžvilgiu galėtų būti taikomos CPK nustatytos sankcijos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320  straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apskųstąja nutartimi rašytinio proceso tvarka buvo išaiškinta, kad 2020 m. birželio 26 d. nutartimi paskirta ekspertizė turi būti atliekama nestabdant ieškovės Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „Norvelita“ gamybos proceso. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad aplinkybė, jog paskirta ekspertizė atliekama nenutraukiant ieškovės įmonėje gamybos proceso, nebuvo nurodyta 2020 m. birželio 26 d. nutartyje, nors, pasak pirmosios instancijos teismo, šalys dar iki paskiriant ekspertizę byloje buvo pasisakiusius dėl ekspertizės atlikimo sąlygų, todėl minėtą nutartį dėl ekspertizės skyrimo išaiškino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui skundžiamoje nutartyje nurodžius, jog ekspertizė turi būti atliekama nestabdant ieškovės gamybos proceso, buvo pasisakyta dėl ekspertizės atlikimo tvarkos, o ne išaiškinta 2020 m. birželio 26 d. nutartis, kurioje klausimas dėl ekspertizės atlikimo tvarkos nustatymo nebuvo išspręstas ir dėl jo teismas nebuvo pasisakęs. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad priima nutartį dėl išaiškinimo, tačiau iš jos turinio galima spręsti, jog skundžiama nutartimi buvo pasisakyta dėl ekspertizės atlikimo tvarkos, t. y. ši nutartis savo esme yra organizacinio pobūdžio, nustatanti kokiam procesui vykstant, turėtų būti atliekama ekspertizė.

13.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). 

14.       Sprendžiant, ar atitinkama nutartis gali būti apeliacijos objektu, svarbu nustatyti, koks klausimas šia nutartimi yra išspręstas. T. y. aplinkybę, ar nutartį galima skųsti atskiruoju skundu, lemia ne tai, kaip teismas ar šalys įvardija tam tikrą procesinį veiksmą, o koks iš tiesų yra to procesinio veiksmo turinys. Šiuo atveju teismas skundžiamą nutartį įvardijo kaip nutartį, išaiškinančią anksčiau priimtą (2020 m. birželio 26 d.) nutartį, kuria paskirta ekspertizė. Tačiau sutiktina su apeliantės argumentu, kad savo esme ši nutartis yra ne nutartį skirti ekspertizę išaiškinantis, bet nutartį skirti ekspertizę papildantis procesinis dokumentas, kuriuo nustatoma ekspertizės atlikimo tvarka.

15.       Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimas, ekspertizės atlikimo tvarkos nustatymas ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl negali būti apeliacijos objektu, apie ką ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-330/2015, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1436-943/20216; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727-798/2018). 

16.       Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo pasisakyta dėl ekspertizės atlikimo tvarkos. Tačiau, kaip minėta aukščiau, CPK nenumato galimybės apskųsti nutartį paskirti byloje ekspertizę, taip pat nenumato galimybės apskųsti nutartį, kuria nustatyta ekspertizės atlikimo tvarka, nepaisant to, ar tokia tvarka buvo nustatyta paskiriant byloje ekspertizę, ar vėliau, priimant atitinkamu klausimu atskirą nutartį (kaip buvo šiuo atveju), kuri, kaip ir nutartis dėl ekspertizės skyrimo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. 

17.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nutartis dėl teismo paskirtos ekspertizės atlikimo tvarkos nustatymo (nurodant, kad ekspertizė atliekama nenutraukiant ieškovės įmonėje gamybos proceso) negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

18.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

n u t a r i a :

        apeliacinį procesą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Efis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutarties nutraukti.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė