Civilinė byla Nr. 2-176/2006
Procesinio sprendimo kategorija: 110.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),
kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autovytaras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarties, kuria panaikintos atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-666-34/06 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autobrava“ ieškinį atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Autovytaras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Sostena“ dėl atviro konkurso sąlygų bei viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Autobrava“ 2005 m. spalio 24 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau - tarnyba), kuriuo prašė panaikinti: 1) atviro konkurso prekėms pirkti sąlygų „1.5/04 lengvųjų visureigių automobilių įsigijimas VSAT padaliniams prie ES išorinių sienų“ 1 priedo - Lengvųjų visureigių automobilių techninės specifikacijos 2, 8, 9, 10, 11, 23, 24 punktų bei konkurso sąlygų trečiojo skyriaus „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 5 punktą; 2) atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimus dėl atviro konkurso pasiūlymų atmetimo, preliminarios pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo.
Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su konkurso laimėtoju, o jeigu ši sutartis yra sudaryta – uždrausti ją sudaryti.
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir nusprendė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR Vidaus reikalų ministerijos sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su atviro konkurso 1.5.1/04 „Lengvųjų visureigių automobilių įsigijimas VSAT padaliniams ir ES išorinių sienų“ laimėtoju , o jeigu ši sutartis yra sudaryta – uždrausti ją vykdyti iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. sausio 6 d. prašė taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t.y. įpareigoti ieškovą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo patenkintas iš dalies ir teismas nusprendė įpareigoti ieškovą UAB „Autobrava“ per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 500 000 Lt arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimą ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus teismui.
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 31 d. nutartimi nusprendė panaikinti 2005 m. spalio 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindu atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos buvo uždrausta sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su atviro konkurso 1.5.1/04 „Lengvųjų visureigių automobilių įsigijimas VSAT padaliniams ir ES išorinių sienų“ laimėtoju , o jeigu ši sutartis yra sudaryta – uždrausta ją vykdyti iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas.
Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas per nustatytą terminą teismo reikalavimo neįvykdė, t.y. neįmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 500 000 Lt bei nepateikė teismui banko garantijos dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimą.
Tretysis asmuo UAB „Autovytaras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nutartį.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas 2006 m. sausio 31 d. nutartį, pažeidė UAB „Autobrava“ ir UAB „Autovytaras“ teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.), civilinio proceso principus ir tikslus. Apeliantas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra esminė sąlyga UAB „Autobrava“ ir UAB „Autovytaras“ teisei į teisminę gynybą užtikrinti, užtikrinant būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, t.y. tinkamą teisės kreiptis į teismą (CPK 5 str.) įgyvendinimą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nebus pilnutinai pasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Teisė kreiptis į teismą užtikrina ne vien tik teismo sprendimo priėmimą - jis apima ir tinkamą teismo priimto sprendimo įvykdymą. Teisingumas gali būti įvykdytas, tik kai bus operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Teismo įpareigojimai turi būti ekonomiški ir proporcingi siekiamiems tikslams, kad asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų neproporcingai suvaržyta. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į UAB „Autobrava“, kaip ūkio subjekto, ūkinės-finansinės veiklos planingumą bei sumos atsakovo nuostolių atlyginimui užtikrinti dydį, nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti buvo akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties UAB „Autobrava“ neturėjo objektyvios galimybės jį įvykdyti. Be to, įvykdžius tokį reikalavimą, UAB „Autobrava“ patirtų neproporcingų nutarties tikslams nuostolių. Apeliantas pažymėjo, kad grynųjų pinigų sumokėjimas į banko depozitinę sąskaitą ar garantijos pateikimas yra brangiausios prievolių užtikrinimo priemonė, todėl labiausiai pažeidžia UAB Autobrava“ teises ir teisėtus interesus. Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl pačios ekonomiškiausios ieškovo atžvilgiu atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės nustatymo. Apeliantas pažymėjo, kad CPK 146 straipsnio antroji dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės, taikomos atsakovui gali būti pakeistos įmoka į specialiąją teismo sąskaitą, laidavimu arba įkeitimu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Sostena“ prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atskirasis skundas atmestinas.
Remiantis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija.
Ši priemonė leidžia ne tik užtikrinti, kad ieškovo reikalavimų nepatenkinimo atveju atsakovui bus atlyginti jo patirti nuostoliai, bet ir riboja ieškovo galimybes piktnaudžiauti savo teisėmis. Svarstant nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, teismas paprastai atsižvelgia į ginčo pobūdį ir dydį.
Jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 str. 2 d.).
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 500 000 Lt arba pateikti banko garantiją, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimą ir pateikti įmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nutartis ieškovui buvo įteikta 2006 m. sausio 13 d. (b.l. 63). Ieškovas iki 2006 m. sausio 23 d. teismui nei išsiuntė paštu, nei įteikė asmeniškai banko garantiją arba 50 000 Lt įmokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą patvirtinančius dokumentus. Dėl šios priežasties teismas privalėjo vadovautis CPK 147 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtina imperatyvia nuostata ir laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
CPK 151 straipsnio pirmoji dalis numato, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas.
Atskirajame skunde UAB „Autovytaras“ nurodo, kad grynųjų pinigų sumokėjimas į banko depozitinę sąskaitą ar garantijos pateikimas yra brangiausia prievolių užtikrinimo priemonė, todėl labiausiai pažeidžia UAB „Autobrava“ teises ir teisėtus interesus, kad teismo nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti buvo akivaizdžiai per trumpas.
Tačiau UAB „Autovytaras“ nepasinaudojo teise atskiruoju skundu apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartį, kuria buvo pareikalautas nuostolių atlyginimo užtikrinimas.
Dėl šios priežasties atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, UAB „Autovytaras“ neturi teisės kelti klausimo dėl 2006 m. sausio 9 d. nutarties teisėtumo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, taikymo pagrindus ir tvarką bei klausimą išsprendė teisingai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 31d. nutartį nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas: Donatas Šernas
Teisėjai: Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis