Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-426-302-2014].docx
Bylos nr.: 2A-426-302/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188710061 Ieškovas
Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba 188769113 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
Bylos dėl globos ir rūpybos
dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos)
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr

 

Civilinė byla Nr. 2A-426-302/2014

                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11335-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 77.6.; 78.2.1.; 80.2.2.; 121.; 121.18. (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

             

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. K., R. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui R. G. bei išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvų valdžios  apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

 

n u s t a t ė:

              I.              Ginčo esmė

 

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė laikinai - vienerių metų laikotarpiui - apriboti D. K. motinos valdžią G. K. atžvilgiu; neterminuotai apriboti R. K. tėvo valdžią G. K. atžvilgiu; priteisti iš D. K. išlaikymą G. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; priteisti iš R. K. išlaikymą G. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; nustatyti nuolatinę globą G. K., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti R. G., jo gyvenamąją vietą  nustatyti su globėja jos gyvenamojoje vietoje.

              Apie galimus G. teisių pažeidimus atsakovės šeimoje 2010-11-09 Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - Skyrius) informavo R. G., prašydama vaikaičiui nustatyti laikinąją globą jos šeimoje. Aiškinantis vaiko situaciją, nustatyta, kad atsakovas pasiimti sūnų G. pas save ir juo visapusiškai rūpintis neketina, o atsakovė turi socialinių ir ekonominių sunkumų (skurdžios gyvenimo sąlygos, nepakankami socialiniai gebėjimai savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, neužtikrina sūnaus tinkamo ugdymo, būtinos sveikatos priežiūros), todėl nuspręsta atsakovės šeimą įrašyti į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialiniai darbuotojai, dirbantys su atsakovės šeima 2011-02-28 informavo Skyrių, kad atsakovė nusiteikusi pozityviai, yra linkusi tvarkytis savo buitį, domisi sūnaus G. pasiekimais, lankosi jo mokykloje, geranoriškai bendradarbiauja su socialine darbuotoja. Tačiau esminių ir ilgalaikių pokyčių atsakovės elgesyje, rodančių, kad atsakovė sugeba savarankiškai pasirūpinti sūnaus G. K. poreikiais bei buitimi, neįvyko. Pakartotinai prašymą dėl laikinosios globos vaikaičiui G. K. nustatymo R. G. pateikė 2011-10-27. Socialiniai darbuotojai 2011-11-14 pranešė, kad atsakovė individualiame darbo plane įsipareigojimus (stiprinti pozityvų ryšį tarp šeimos narių, palaikyti santykius su abiem vaikais, suteikti galimybę broliams bendrauti, intensyviai ieškotis darbo) vykdo tik iš dalies. Atsakovė nededa pakankamai pastangų brolių susitikimams organizuoti, nuo 2008 metų niekur nedirba, savarankiškai darbo neieško, bute gyvenimo sąlygos antisanitarinės: visiškai nepalaikoma švara ir tvarka, trūksta buičiai reikalingų baldų ir daiktų, rūbai bei kiti daiktai laikomi maišuose, miegama ant pripučiamo čiužinio, nors yra buitinė technika, tačiau ja nesinaudojama, namuose maistas negaminamas. R. G., kuri nuolat padėdavo atsakovei auginti G., 2011-06-01  išvykus dirbti į Jungtines Amerikos Valstijas, atsakovė savarankiškai nesugebėjo pasirūpinti sūnumi: G. keturias savaites nėjo į mokyklą be pateisinamos priežasties. Vaikas mokyklą pradėjo lankyti tik senelei R. G. grįžus iš JAV. Senelės iniciatyva Gabrielius pradėjo bendrauti ir su skyrium gyvenančiu broliu M.. Dėl atsakovės netinkamo motinos pareigų vykdymo sūnaus G. atžvilgiu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011-12-07 įsakymu Nr. A30-3315 G. K. nuo 2011-10-27 nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta senelė R. G.. Vykdant G. K. laikinosios globos priežiūrą, Skyriuje 2012-03-25, 2013-02-07 buvo organizuotos vaiko laikinosios globos peržiūros. Atsakovas neatvyko nei į vieną peržiūrą, nors buvo informuotas apie peržiūrų laiką ir vietą. Pirmojoje peržiūroje dalyvavo atsakovė, socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovės šeima, vaiko globėja. Atsakovė peržiūros metu paaiškino, kad niekur nedirba, savarankiškai darbo ieškotis laiko neturi, nes tvarkosi dokumentus dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, su sūnumi G. bendrauja, G. jos neklauso, ji neturi jam jokios įtakos, todėl pati auginti sūnaus dar negali, augins kai G. taps geresnis, sutinka, kad vaiko laikinoji globa senelės šeimoje būtų pratęsta. Socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovės buitis skurdi: nėra reikiamų baldų, ne visada namuose palaikoma tvarka, švara, ji nesuvokia savo kaip motinos pareigų sūnui G.. Peržiūros metu nuspręsta pratęsti vaiko laikinąją globą. Į 2013-02-07 organizuotą vaiko globos peržiūrą atvyko tik vaiko globėja ir socialinė darbuotoja, dirbanti su atsakovės šeima. Peržiūros metu nustatyta, kad jokių teigiamų pokyčių, rodančių, kad atsakovė pati norėtų ir sugebėtų savarankiškai auginti sūnų G. K. nėra. Atsakovas taip pat jokių pareigų sūnaus G. atžvilgiu nevykdo. Peržiūros metu priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos berniukui nustatymo. Laikinoji nepilnamečio G. globa tęsiasi daugiau kaip metus laiko, per šį laikotarpį atsakovai tėvų valdžios vykdyti sūnaus atžvilgiu nepradėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su sūnumi bendrauja, jį aplanko, jų tarpusavio ryšiai nėra nutrūkę, jai taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas sūnaus G. K. atžvilgiu. Atsakovas visiškai sūnumi nesirūpina, prie jo išlaikymo neprisideda, ryšių nepalaiko, duomenų, kad jo elgesys sūnaus atžvilgiu pasikeis nėra, todėl jam taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas sūnaus G. K. atžvilgiu. Atsakovai yra darbingo amžiaus, tačiau turi du išlaikytinius (du nepilnamečius vaikus), todėl iš jų priteistinas mažesnis 400 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikui nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės. G. laikinoji globėja R. G. yra apsisprendusi globoti vaikaitį iki jo pilnametystės. R. G. yra išsituokusi, neteista, nebausta administracine tvarka. Ji yra pensininkė, jos sveikatos būklė leidžia būti nepilnamečio vaiko globėja. R. G. su globojamu vaikaičiu gyvena nuosavame 2 kambarių bute su patogumais. Nepilnamečiui skirtas atskiras kambarys. Senelės namuose vaikaičiui G. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ilsėtis. Kitų fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių globoti G., Skyrius nėra gavęs, todėl jo nuolatine globėja skirtina R. G., kuri atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus, keliamus nepilnamečių vaikų globėjams. Nekilnojamo turto registro duomenimis, nepilnametis G. K. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje dėl ginčo nurodė, kad su ieškiniu sutinka.  Atsakovas  R. K. su nepilnamečiu sūnumi M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovo motinai priklausančioje  privataus namo dalyje. M. turi atskirą kambarį, kuris apstatytas vaiko poreikiams tenkinti reikalingais baldais, berniukui nupirktas kompiuteris, telefonas. R. K. nedirba, pajamų neturi, nuo 2013-03-07 registruotas darbo biržoje, materialiai jam padeda kartu gyvenanti mama. Vaikų teisių apsaugos skyrius neturi duomenų apie netinkamą M. K. priežiūrą  ar veikimą priešingai jo interesams. R. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų,  auginančių vaikus, apskaitą.  Atsakovas pripažįsta, kad jo ryšys su G. K. nutrūkęs, išlaikymo jam neteikia, jo auklėjime nedalyvauja. Atsakovas neprieštarauja, kad G. K. nuolatine globėja būtų  paskirta močiutė R. G..  R. K. atsisako  pasirūpinti sūnumi G., motyvuodamas sunkia materialine padėtimi, nedarbu. Atsakovas išlaiko ir rūpinasi kitu sūnumi M. K., todėl Vaikų teisių apsaugos skyriaus nuomone, atsakovo teikiamo išlaikymo dydis gali būti mažinamas.

              Atsakovė D. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jos gyvenimo sąlygos neskurdžios, ji turi visus būtinus buities daiktus, taip pat, kad ji turi pakankamus socialinius įgūdžius pasirūpinti sūnumi. Pažymėjo, jog sūnus nėjo mėnesį į mokyklą ir dėl to kalti sūnaus G. K. kaprizai. Jam nelankant mokyklos ji nuėjo pas mokytoją ir paklausė, ką jai daryti su tokiu vaiku. Ji nedirbo, kadangi rūpinosi tėvo palikimu. Ji nori pati auginti savo sūnų, tačiau ją  visur gainiojasi mama.

Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies.  Sutiko, kad būtų apribota tėvų valdžia G. K. atžvilgiu. Jis neturi galimybės pasirūpinti  sūnumi, nes jis rūpinasi  ir išlaiko sūnų M., gim. (duomenys neskelbtini).  Prie sūnaus M. išlaikymo D. K. neprisideda. Tačiau atsakovas nesutiko, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas sūnui po 400 Lt, nes tokio dydžio išlaikymo jis neturi galimybės mokėti.  Jis neturi nekilnojamojo turto, yra registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna, gauna tik socialinę pašalpą 630 Lt ir išlaiko nepilnametį sūnų M., kuris gyvena su juo.  Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametį sūnų M. išlaiko jis vienas bei į jo materialinę padėtį, manė, kad iš jo sūnaus G. išlaikymui priteistinas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis ne daugiau kaip po 200 Lt kas mėnesį.

Trečiasis asmuo R. G. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: laikinai- vienerių metų laikotarpiui – apribojo D. K. ir R. K. tėvų valdžią sūnaus G. K. atžvilgiu; nustatė nuolatinę globą G. K., jo globėja ir gaunamų lėšų administratore paskyrė R. G.; G. K. gyvenamąją vietą nustatė su globėja R. G., globėjos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš D. K., išlaikymą G. K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2013-04-03,  iki jo pilnametystės; priteisė iš R. K. išlaikymą G. K. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2013-04-03,  iki jo pilnametystės. Priimdamas sprendimą teismas nustatė, jog atsakovai įstatyme įtvirtintų pareigų savo sūnaus G. K. atžvilgiu visapusiškai nevykdo- negyvena kartu su savo vaiku, nesirūpina jo priežiūra, sveikata, auklėjimu, tinkamų sąlygų jo vystymuisi sudarymu, neteikia vaikui išlaikymo, todėl, remdamasis byloje surinktais įrodymais ir išanalizuotais duomenimis, padarė išvadą, jog atsakovai nesirūpina savo vaiku, o tai sudaro įstatyme numatytą pagrindą apriboti tėvų valdžią. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog tėvai nedaro ypatingos žalos savo sūnaus G. K. atžvilgiu, taip pat, jog ryšys tarp atsakovų ir nepilnamečio vaiko nėra galutinai nutrūkęs, nutarė taikyti atsakovams terminuotą tėvų valdžios apribojimą, kaip prevencinę auklėjamąją priemonę. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, jog nors atsakovė D. K. niekur nedirba, tačiau jai nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, ko pasėkoje priteisė iš jos 400 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis; iš atsakovo R. K., teismas priteisė 200 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, taip pat, kad šiuo metu atsakovas išlaiko nepilnametį sūnų M. K..

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį  skundą argumentai

 

Apeliaciniu skundu apeliantė D. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl atsakovės sūnaus G. K. nuolatinės globos nustatymo, paskiriant globėja R. G.. Nurodo, kad apeliantė deda pastangas susitvarkyti buitį. Be to, pats sūnus G. K. apklaustas teisme nurodė, jog jis pakankamai dažnai bendrauja su savo motina (apeliante). Apeliantės manymu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apribodamas tėvų valdžia terminuotai, t.y. vienerių metų laikotarpiui, turėjo nustatyti nepilnamečiui vaikui G. K. ne nuolatinę globą, o laikinąją, taip pat vienerių metų laikotarpiui. 

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įstatymų nustatyta tvarka atskyrė vaiką nuo tėvų, t.y. vadovaudamasis LR CK 3.180 str., tėvams D. K. ir R. K. laikinai apribojo tėvų valdžią sūnaus G. K. atžvilgiu ir vaikui teisėtai nustatė nuolatinę globą.

Atsakovas R. K. ir trečiasis asmuo R. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

 

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

Apeliantė pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu. Pažymėtina tai, kad apeliantė skundžia sprendimo dalį tik dėl globos rūšies skyrimo, nurodydama, kad teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatą dėl nuolatinės globos skyrimo, kolegija sprendžia, kad tokių motyvų išnagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nebūtina išklausyti šalių, nėra pakankamo pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymą atmeta.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą bei globos teisinius santykius. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl, kolegijos vertinimu, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 326 str. 1 p. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad  nepilnametis G. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų D. K. ir R. K. sūnus (t. 1, b.l. 6). Atsakovų santuoka nutraukta 2007-06-29 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (t.1, b.l. 52-53).  Atsakovai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė, kad nepilnamečių vaikų M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma pas tėvą R. K., kuris ir įsipareigoja jį išlaikyti, o G. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma pas motiną D. K., kuri įsipareigoja jį išlaikyti. 2011-12-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-3315 G. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2011-10-27, jo globėja paskirta R. G. (t.1, b.l. 23). 2012-01-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-204 D. K. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t.1, b.l. 24). 

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė norėtų susitvarkyti buitį, tačiau jai trūksta socialinių įgūdžių šiuo metu savarankiškai pasirūpinti sūnumi, ji pati pripažįsta, kad nepajėgia savarankiškai užtikrinti vaiko sveikatos priežiūros bei jo tinkamo mokyklos lankymo, kadangi sūnus jos neklauso. Taip pat atsakovė nededa pastangų darbui susirasti, nuo 2008 m. niekur nedirba (t. 1, b.l. 48), kad galėtų pati savarankiškai užtikrinti savo sūnaus materialinį išlaikymą, prie sūnaus išlaikymo neprisideda.  Vaikas nurodė, kad jis nori gyventi su močiute, o su motina jis pakankamai dažnai bendrauja, tačiau gyventi su motina jis nenori, nes pastaroji juo nesirūpina.  Atsakovas R. K. sutiko, kad jam būtų apribota neterminuotai tėvo valdžia sūnaus G.atžvilgiu, nes juo pasirūpinti jis neturintis galimybių.

Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 str. 2 d., tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Byloje faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nors ir nori, tačiau nededa pakankamai pastangų ir bylos nagrinėjimo metu nepasiruošusi bei nesugeba tinkamai pasirūpinti savo sūnumi. Teismas pagrįstai ir teisėtai apribojo motinos valdžią terminuotai, t.y. vienerių metų laikotarpiui, tikėdamasis, kad pasikeis atsakovės elgesys, jos sveikata, ji susitvarkys buitį ir vaikas turės galimybę sugrįžti pas motiną. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė šios sprendimo dalies neskundžia, ji tik skundžia sprendimo dalį dėl globos rūšies paskyrimo, t.y. nurodo, kad teismui laikinai apribojus motinos valdžią, turėjo būti globa paskirta ne nuolatinė, o laikina. Tačiau kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

Pagal CK 3.183 str. 4 d. priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Nepilnamečių globą ir rūpybą reglamentuoja CK 3 knygos XVIII skyriaus normos. CK 3.252 str. 1 d. nurodytos vaiko globos (rūpybos) rūšys: 1) laikinoji globa; 2) nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai yra nurodyti CK 3.254 str. Iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, kurių sąrašas laikytinas baigtiniu, analizės darytina išvada, kad tėvų valdžios apribojimo atveju laikinoji globa negali būti nustatoma (skiriama). Be to, CK 3.262 str. nurodyta, kad laikinoji globa (rūpyba) nustatoma rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos teikimą, t.y. neteismine tvarka. Teismas nustato (skiria) tik nuolatinę globą. Tokia išvada seka ir iš laikinosios bei nuolatinės globos tikslų (laikinoji globos pagrindinis tikslas - grąžinti vaiką į šeimą) bei nustatymo pagrindų (CK 3.253-3.257 str.) (nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kai vaikas įstatymo nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų). Todėl tėvų valdžios apribojimo atveju, nepriklausomai nuo to, ar tėvų valdžia apribojama laikinai, ar neterminuotai, teismas nustato (skiria) nuolatinę ( bet ne laikinąją) vaiko globą (rūpybą). Taip pat vadovaujantis CPK 407 str., priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad terminuotai apribojęs motinos valdžią, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuolatinę nepilnamečio G. K. globą su jo senele R. G..

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nustatytų byloje aplinkybių kontekste atsakovės kaip vaiko motinos valdžios laikinas apribojimas, R. G. paskyrimas nuolatine jos globėja, yra tiesiogiai susijęs su vaiko interesų apsauga, užtikrintu augimu saugioje ir stabilioje aplinkoje, sąlygų tinkamam jos socialiniam, psichiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymu.

Apeliaciniame skunde globėjos kandidatūros parinkimas nėra skundžiamas, todėl kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais dėl šio asmens tinkamumo būti globėja, detaliau šiuo klausimu nepasisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliantės skundą valstybės patirtos išlaidos apeliantei teikiamos valstybės garantuojamai pagalbai apmokėti nepriteisiamos (CPK 99 str., 93 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

 

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                                                                  Romualda Janovičienė

 

                                                                                                                  Rita Kisielienė

 

Alma Urbanavičienė